Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei valstybės įmonės Turto banko, dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. O.mirė (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 7). M. V. O. yra pareiškėjos J. L. motina (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 8). M. V. O. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. rugsėjo 3 d. duomenimis, nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 11). Teismo išreikalautais duomenimis, iš 2021 m. spalio 25 d. AB Swedbank banko pateiktos informacijos, nustatyta, jog M. V. O. banke seifų ir paskolų neturi. Turi atidarytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurioje yra 2 529,07 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 34). Prienų rajono 3-ojo notaro biuro duomenimis į M. V. O. palikimą paveldėjimo byla nepradėta (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 15). Pareiškėja yra palikimo, atsiradusio po M. V. O. mirties (duomenys neskelbtini)įpėdinė pagal įstatymą, kuri į notaro biurą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi buvo įsitikinusi, kad po motinos mirties neliko paveldimo turto, apie tai, kad motinos vardu banko sąskaitoje yra santaupų likutis jai nebuvo žinoma, apie tai sužinojo visai atsitiktinai, tuomet ėmėsi aktyvių veiksmų. Minėtų aplinkybių pagrindu pareiškėja prašo teismo paveldėjimo tikslu atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U., J. P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. P., A. P., bylos Nr. 3K-3-103/2007). Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, taip pat įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

9. Kaip nurodė pareiškėja, priežastys, dėl kurių ji prašo atnaujinti praleistą terminą, yra iš esmės susijusios su nežinojimu, ji buvo įsitikinusi, kad po motinos mirties neliko paveldimo turto, apie tai kad motinos banko sąskaitoje buvo santaupų likutis, jai buvo nežinoma, tai ji sužinojo, tik atsitiktinai nuėjusi į banką konsultacijai dėl motinos banko sąskaitos uždarymo. Nežinojimą įtakojo realios gyvenimo aplinkybės. Iš pateikto 2021 m. rugsėjo 20 d. Prienų rajono 3-ojo notaro biuro rašto matyti, kad paveldėjimo byla į M. V. O., mirties data (duomenys neskelbtini), palikimą nepradėta. Pareiškėja nors ir pavėluotai, tačiau kreipėsi į teismą. Teismo vertinimu, pagal šias nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pareiškėją pripažinti pasyvia įgyvendinant savo teises.

10. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog M. V. O. daugiau vaikų neturėjo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pavėluotas palikimo priėmimas sukeltų neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims, pažeistų šių asmenų teises ir teisėtus interesus.

11. Vadovaudamasis teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, pagal visapusišką, išsamų ir objektyvų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimą, nustatytas aplinkybes teismas vertina pareiškėjo naudai. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per visą laikotarpį nuo teisės į palikimą atsiradimą dienos iki kreipimosi į teismą. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal savo išvystytus socialiai orientuotus gebėjimus pareiškėja tinkamai atliko visus veiksmus, kurie priklausė būtent nuo jos valios ir galėjo būti jos kontroliuojami, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl termino atnaujinimo palikimui pagal įstatymą priimti tenkinamas pripažinus termino praleidimo priežastis svarbiomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminą po motinos M. V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.