Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Selvenis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) AS Aktiva Portfolio, atstovaujamo UAB „Julianus Inkaso“, skundą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų, suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Antstolė Eurika Rulienė 2025 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu Nr. S-25-69-55692 atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad vykdymo eigoje, patikrinus skolininko turtinę padėtį, buvo nustatyta, jog skolininkas yra nedirbantis, išmokų negauna, nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų Lietuvos kredito įstaigose neturi, yra nevedęs, o gyvenamąją vietą deklaravęs prie savivaldybės. Antstolė pažymėjo, kad skolininko atžvilgiu vykdomos bylos, iš kurių seniausia (vykdomoji byla Nr. 0069/06/01406) pradėta dar 2006 m. rugsėjo 26 d., ir per beveik 19 metų realus skolos išieškojimas nevyksta. Antstolės nuomone, įvertinus tai, kad šiuo metu nėra jokių galimybių išieškoti skolas, išieškojimo negalimumo akto surašymas ir vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui yra pagrįstas, atitinka įstatymų reikalavimus, o tolesnis vykdymo veiksmų tęsimas būtų netikslingas.

Motyvuojamoji dalis

3. Šalys apie bylos nagrinėjimą informuoti (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Skundas atmestinas.

4. Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0069/23/01394 pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. e2-6132-446/2023 dėl 470,18 Eur skolos, 55,65 Eur palūkanų ir 61,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. S. 3 (trečios) eilės išieškotojo AS Aktiva Portfolio naudai. Antstolė vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti 2023 m. rugpjūčio 24 d. ir išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą. Nustatyta, kad per visą vykdymo laikotarpį, nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki bylos užbaigimo 2025 m. rugpjūčio 27 d., t. y. per 2 (dvejus) metus, iš skolininko nebuvo išieškota jokių lėšų. Antstolė, atlikusi skolininko turtinės padėties patikrinimą ir nustačiusi, kad skolininkas nedirba, nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar piniginių lėšų neturi, 2025 m. rugpjūčio 27 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. B-25-69-11 ir patvarkymu Nr. S-25-69-51388 grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Pareiškėjo nuomone, antstolė nepagrįstai ir per anksti užbaigė vykdomąją bylą, todėl nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo teisėtumo bei pagrįstumo.

5. Pareiškėjo nuomone, antstolė, viršydama jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus, nepagrįstai nusprendė, kad skolininkė neturi ir ateityje neturės turto ir pajamų, iš kurių gali būti ar galės būti išieškoma, ir neteisėtai grąžino vykdomuosius dokumentus ir užbaigė vykdomąsias bylas, pažeisdama pareiškėjo, kaip išieškotojo, teisę į operatyvų vykdymo procesą, todėl nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl vykdomųjų dokumentų grąžinimo ir vykdomųjų bylų užbaigimo, grąžinus vykdomuosius dokumentus, tvarkos.

6. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 30 punktas). Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).

8. CPK 631 straipsnio, reglamentuojančio vykdomųjų dokumentų grąžinimą, 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 2 dalis). Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti (CPK 631 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 632 straipsnio, reglamentuojančio vykdomosios bylos užbaigimą, 1 dalies 2 punktą vykdomoji byla laikoma baigta šio kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui, kai nustatoma, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškota, yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

10. Pastebėtina, jog teisės doktrinoje pažymima, kad „skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų tiesėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Todėl, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis turi imtis priemonių skolininko turtui ir pajamoms surasti. <...> Tačiau vykdymo procesas turi būti operatyvus ir negali tęstis nepagrįstai ilgą laiką. Tais atvejais, kai skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, vykdymo procesas nėra tikslingas“ (žr. R. J. ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso mokslinis praktinis komentaras. VI dalis. Vykdymo procesas. Lietuvos antstolių rūmai (2023), p. 215).

11. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, kasacinio teismo praktikai ir doktrinai, pabrėžtina, jog būtent antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktuose numatytų veiksmų, reikalingų vykdomajam dokumentui įvykdyti, turi teisę konstatuoti išieškojimo negalimumą. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia.

12. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė, vykdydama jai įstatymu pavestas funkcijas, aktyviai ir periodiškai tikrino skolininko turtinę padėtį, siekdama nustatyti jo turtą ir pajamas, į kuriuos galima nukreipti išieškojimą. Antstolė nustatė, kad skolininkas A. S. nedirba, jokių socialinio draudimo ar kitų išmokų negauna, savo vardu nėra įregistravęs nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, neturi lėšų kredito įstaigų sąskaitose. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, todėl tolesnis vykdymo veiksmų tęsimas, labiau tikėtina, nebūtų efektyvus ir rezultatyvus bei didintų vykdymo išlaidas.

13. Kaip teisingai nurodė antstolė, vykdymo procesą reglamentuojančios normos nenustato, kokį konkretų terminą (minimalų, vidutinį, maksimalų) antstolis turi tęsti vykdymo veiksmus. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad vykdomasis dokumentas vykdomojoje byloje Nr. 0069/23/01394 antstolei pateiktas vykdyti 2023 m. rugpjūčio 24 d., o išieškojimo negalimumo aktas priimtas 2025 m. rugpjūčio 27 d., ir kad tai yra per trumpas laiko tarpas vykdomajai bylai užbaigti, laikytinos deklaratyviomis. Be to, antstolė taip pat nurodė, jog vertinant skolos išieškojimo galimybes ir perspektyvą skolininko atžvilgiu, buvo vertinamos ne tik visos antstolės kontoroje vykdomos vykdomosios bylos, bet ir bendras skolininko vykdomųjų bylų kiekis visose antstolių kontorose ir išieškojimo rezultatyvumas, pavyzdžiui, pati seniausia skolininko A. S. vykdomoji byla Nr. 0069/06/01406, kurioje išieškojimas vykdomas nuo 2006 m. rugsėjo 26 d.

14. Nesutiktina su pareiškėjo skundo argumentu, kad jis vėl kreipdamasis į antstolius ir pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti iš naujo patirtų papildomas išlaidas, kurių būtų galima išvengti, jei antstolė nebūtų per anksti užbaigusi vykdomąją bylą. Pažymėtina, kad tai, jog priverstinio vykdymo proceso metu neišvengiamai patiriama vykdymo išlaidų, savaime nesudaro pagrindo vertinti antstolio veiksmus grąžinant vykdomąjį dokumentą kaip neteisėtus. Be to, pareiškėjas iš naujo pateikęs vykdomąjį dokumentą vykdyti ir sumokėjęs vykdomosios bylos administravimo išlaidas, turėtų teisę į jų grąžinimą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 610 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad antstolės patvarkymas užbaigti vykdomąją bylą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui yra neteisėtas. Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui netrukdo iš naujo pateikti dokumentą vykdyti. Išieškotojas turi teisę kreiptis į antstolę, pasikeitus aplinkybėms. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas antstolis nėra suinteresuotas veikti priešingai ekonominei logikai: antstoliui visada naudingiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, atlikti išieškojimo veiksmus ir už šį darbą gauti pajamų, kurios reikalingos kontorai išlaikyti. Aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad antstolė, neturėdama duomenų apie skolininko turtinę padėtį, surašė išieškojimo negalimumo aktą ir grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui, nenustatyta, pareiškėjas, skųsdamas antstolės veiksmus, tokių duomenų taip pat nenurodė.

16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog antstolė tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias vykdomųjų dokumentų grąžinimo ir vykdomųjų bylų užbaigimo tvarką, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus. Todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestininas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 510 straipsniu, 512–513 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjo AS Aktiva Portfolio skundą atmesti.

Nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, antstolei grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0069/23/01394.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.