Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Daivos Domeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Martyno Galvičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ligitos Barauskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam paskirta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jam paskirta laisvės apribojimo 9 mėnesiams bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis, dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant D. R. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant D. R. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas D. R. laikino sulaikymo laikas (2 dienos).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu D. R. paskirtos bausmės ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant D. R. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Į paskirtą bausmę įskaityta D. R. pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta laisvės apribojimo bausmės dalis.

Išspręsti neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. K., kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

- Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustatyti jo buvimo vietą adresu: (duomenys neskelbtini), bei nustatyti laiką: šiuo adresu būti nuo 22.00 iki 6.00 valandos, ir įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

- Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti D. R. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams paskiriant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustatyti jo buvimo vietą adresu: (duomenys neskelbtini), bei nustatyti laiką: šiuo adresu būti nuo 22.00 iki 6.00 valandos; įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

- Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti D. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 dienas).

- Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nuteistojo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remiantis nustatydamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl D. R. kaltės, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

8. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo griežtinti nuteistajam D. R. paskirtą laisvės apribojimo bausmę: pripažinti D. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), padidinti laisvės apribojimo bausmės dydį už visas nusikalstamas veikas, nuteistajam skirti intensyvią priežiūrą, panaikinti pirmosios instancijos teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku. Taigi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl paskirtos bausmės dydžio

9. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. R. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės apribojimo bausmę padidinti nuo 6 mėnesių iki 9 mėnesių; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės apribojimo bausmę padidinti nuo 9 mėnesių iki 1 metų 2 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. R. paskirtą subendrintą laisvės apribojimo bausmę 1 metams padidinti iki 1 metų 6 mėnesių, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir D. R. paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 1 metams. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu D. R. paskirta bausme, padidinti nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę nuo 1 metų iki 1 metų 4 mėnesių.

10. Pažymėtina, jog prokurorė apeliaciniame skunde nepateikia konkrečių argumentų, kodėl nuteistajam tokiu būdu turėtų būti griežtinama bausmė. Nurodo tik tai, jog pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas D. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalyje 1 punkte, ir į ją neatsižvelgdamas, nuteistajam paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Kitų argumentų dėl netinkamai nustatytų laisvės apribojimo bausmės dydžių už atskiras nusikalstamas veikas ar bausmes bendrinant, neišsakė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisakys tik šiuo aspektu.

11. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, jog pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

12. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

14. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirdamas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatė artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios rūšies bausmės minimaliam dydžiui (laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Bausmės vidurkis būtų lygus 1 metai 1 mėnuo 15 dienų (BK 61 straipsnio 3 dalis)), o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje – laisvės apribojimo 9 mėnesiams bausmę – artimą bausmės vidurkiui. Taip pat bendrindamas paskirtas bausmes tarpusavyje, taikė švelnesnį bendrinimo būdą (dalinį bausmių sudėjimą), bei pagrįstai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

15. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas skiriamos bausmės dydį nuteistajam D. R., įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, tai kad jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje; nuteistojo asmenybę – nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas (1 t., b. l. 194–197), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 1–5), nedirbantis (2 t., b. l. 7), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, neįgalus. Taip pat teismas dėl abiejų nusikalstamų veikų nustatė nuteistojo D. R. vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei į jas atsižvelgė.

16. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai nepripažino D. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien dėl šio baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo nėra pagrindo spręsti, jog nuteistajam tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek subendrinta bausmė yra per švelnios, neteisingos ir neproporcingos, todėl jos nekeistinos.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės

17. Prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, jog, atsižvelgiant į tai, kad D. R. 2025 m. birželio 25 d. padaryta nusikalstama veika (nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu) buvo inkriminuojama kaip padaryta veikiant bendrininkų grupėje, teismo sprendimas dalyje dėl sunkinančios aplinkybės nepripažinimo neatitinka byloje surinktų duomenų, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, taip pat nuteistajam paskirta aiškiai per švelni bausmė, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais aukštesnysis teismas sutinka iš dalies.

18. BK 25 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį).

19. Skundžiamu nuosprendžiu D. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su H. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kilus tarpusavio konfliktui, smurtavo prieš D. K., o būtent, automobilyje sėdinčiam H. B. du kartus kumščiu smogus automobilyje sėdėjusiam D. K. į pakaušio sritį, jis nenustatytą kiekį kartų kumščiais smogė D. K. į veido sritį, po to, su H. B. iš automobilio išstumtą D. K. parvertė ant žemės bei kojomis nenustatytą kiekį kartų spyrė D. K. į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam D. K. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų matyti, jog 2026 m. sausio 6 d. įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2235-632/2025 H. B. taip pat dėl šios nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pripažintas kaltu ir nuteistas, įvertinus tai, kad jis veikė bendrininkų grupėje kartu su kitu asmeniu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas konstatavo D. R. ir H. B. veikusius bendrininkų grupėje, byloje dėl šių nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių ginčo nekyla. Nuteistasis D. R. teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

21. Pirmosios instancijos teismas dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino nuteistojo D. R. vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau, iš tiesų, skundžiamame nuosprendyje nepripažino D. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir dėl to jokių motyvų nepateikė.

22. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, tai, jog skundžiamu nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad D. R. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su H. B., teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nepripažino D. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas, pripažįstama D. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jis padarė bendrininkų grupėje.

23. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, D. R. paskyrė laisvės apribojimo 9 mėnesiams bausmę – artimą bausmės vidurkiui. Apeliaciniu skundu prašoma, dėl šios nusikalstamos veikos pripažinus D. R. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nuteistajam skirti griežtesnę, t. y. 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, tai yra didesnę nei bausmės vidurkis.

24. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti prokurorės prašymą ir nuteistajam griežtinti bausmę nėra teisinio pagrindo, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, nors ir baustas už administracinių nusižengimų padarymą, tačiau baudas sumokėjęs, nuteistasis nedirba, tačiau mokosi, turi neįgalumą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, sutiko su žalos atlyginimu nukentėjusiajam. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įvertinus D. R. atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, yra proporcinga, teisinga ir pagrįsta, tinkama siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei pasiekti bausmės tikslus.

25. Pažymėtina, jog skiriant bausmę, kiekvienu atveju teismas nėra įpareigotas skirti bausmę, didesnę nei straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą veiką, mediana, jeigu atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra daugiau nei lengvinančių. Bausmės skyrimas nėra formalus aritmetinis veiksmas, pridedant ar atimant tam tikrą skaičių nuo sankcijos vidurkio, bausmės paskyrimas yra viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai ir objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą nuosprendį.

Dėl intensyvios priežiūros taikymo

26. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo nuteistajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, taikyti jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustatyti jo buvimo vietą adresu: (duomenys neskelbtini), bei nustatyti laiką: šiuo adresu būti nuo 22.00 iki 6.00 valandos, Prokurorė nurodo, jog pagal BK 48 straipsnio 3 dalį teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, įprastai privalo taikyti ir intensyvią priežiūrą, kuri pasireiškia nuteistojo buvimo vietos ir laiko kontrole naudojant elektroninio stebėjimo priemones, o pirmosios instancijos teismas D. R. atžvilgiu intensyvios priežiūros neskyrė, be to, nepateikė jokių motyvų ar argumentų, paaiškinančių, kodėl atsisakyta taikyti įstatyme numatytą intensyvios priežiūros priemonę. Su šiais apeliacinio skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka.

27. Pažymėtina, jog BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, BK 48 straipsnio 3 dalis yra suformuota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant laisvės apribojimo bausmę taikyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti ir savo nuožiūra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar nuteistajam skirti intensyvią priežiūrą, ar ne.

28. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskirdamas laisvės apribojimo bausmę, intensyvios priežiūros netaikė, sprendimo dėl intensyvios priežiūros netaikymo papildomai neargumentavo, tačiau atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl intensyvios priežiūros netaikymo argumentavimas pakankamas, tuo labiau, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamasis įstatymas nenumato pareigos teismui kartu su laisvės apribojimo bausme neskiriant intensyvios priežiūros, šį sprendimą motyvuoti.

29. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu D. R. pagrįstai neskirta intensyvi priežiūra, kadangi nuteistasis D. R. nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, moksleivis, neįgalus. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai, nebūtina apriboti nuteistojo judėjimą griežta, kardomajai priemonei – namų areštui ar intensyviai priežiūrai – prilyginama priemone, pakanka pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtų įpareigojimų ir draudimų – įpareigojimų būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis, dalyvauti elgesio pataisos programoje; draudimo bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistajam paskirta bausmė (netaikant intensyvios priežiūros) yra teisinga ir proporcinga, padėsianti nuteistajam išlaikyti / kurti svarbiausius socialinius ir/ar ekonominius ryšius, bei išvengti recidyvo.

Dėl teismo paskirto įpareigojimo

30. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti D. R. teismo paskirtą įpareigojimą – būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs subendrintą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, be kitų įpareigojimų, nepagrįstai įpareigojo D. R. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis. Prokuratūros teigimu, šis įpareigojimas yra nustatytas BK 75 straipsnyje (X skyriuje) ir gali būti paskirtas tik atidedant bausmės vykdymą, o paskyrus laisvės apribojimo bausmę, gali būti paskirti įpareigojimai ir draudimai, numatyti BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse bei BK IX skyriuje nustatytos viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių įpareigojimo neišeiti iš namų tam tikru laiku nėra. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83-1073/2025.

31. Pažymėtina, jog BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

32. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas nesutinka su prokurorės nurodytu argumentu, jog paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nuteistajam gali būti paskirti tik įpareigojimai ir draudimai, numatyti BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse bei BK IX skyriuje nustatytos viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi, akivaizdu, jog BK 48 straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta galimybė teismui skirti ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, tačiau prokurorė šias BK 48 straipsnio 6 dalies nuostatas nutyli.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam skirdamas įpareigojimus ir draudimus teisinio pagrindo nenurodė, tačiau darytina išvada, jog teismas vadovavosi BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu ir 6 dalimi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas galėjo nuteistajam skirti kitą baudžiamajame įstatyme nenumatytą draudimą ar įpareigojimą – būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis (BK 48 straipsnio 6 dalimi). Be to, aptariamą įpareigojimą paskyrė pagrįstai, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, jis padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui – užtikrins nuteistajam skirto draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas vykdymą/kontrolę, bei padės išvengti recidyvo. Matyti, jog abi nusikalstamas veikas D. R. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui, o tai rodo, jog alkoholio vartojimas didina nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai.

34. Pažymėtina, jog prokurorės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos cituojamos 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties 23 punkte kasacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistajam nepagrįstai buvo paskirtas įpareigojimas neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Pažymėjo, kad šis įpareigojimas yra nustatytas BK 75 straipsnyje (X skyriuje) ir gali būti paskirtas tik atidedant bausmės vykdymą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nuteistajam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, ją paskyrus asmeniui gali būti paskirti įpareigojimai ir draudimai, nustatyti BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse, bei BK IX skyriuje nustatytos viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau, kaip minėta, nurodyto tarp jų įpareigojimo neišeiti iš namų tam tikru laiku nėra. Todėl šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikino.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nagrinėjamu atveju nelaikytina precedentu, kadangi minėtoje byloje žemesnės instancijos teismai skirtingai aiškino sutuoktinio kaip šeimos nario sampratą, tai nulėmė skirtingų BK 140 straipsnio nuostatų taikymą ir netinkamą BK 37 straipsnio taikymą, todėl išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pasisakė būtent šiais klausimais – dėl sutuoktinio kaip šeimos nario sampratos ir BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo, smurtui esant panaudotam artimoje aplinkoje, dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, tačiau dėl BK 48 straipsnio nuostatų netinkamo taikymo išsamiai nepasisakė.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

36. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2026 m. vasario 2 d. pažyma Nr. APD-2026-01298 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad D. R. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 68,75 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

37. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021).

38. Kadangi ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą, antrinė teisinė pagalba D. R. buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ligitos Barauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, D. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš D. R. neišieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.