Alytaus apylinkės teismo nutartis

2018-10-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-52-297/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-02
Bylos Nr.
II-52-297/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Pareiškėjas
R. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-52-297/2018
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00191-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.3; 21.10.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 2 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui R. M., jo atstovui advokatui K. Ž., Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovui R. M.,

teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo R. M. skundą dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. kovo 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M., gyv. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su skundu dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. AM-ALY-ANR N-146-2018 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo. Nurodė, kad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) 2018 m. kovo 27 d. nutarimu jam už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 430 Eur bauda. 2014 m. gegužės 21 d. Departamentas buvo pateikęs R. M. privalomąjį nurodymą Nr. DA-08-04, kuriuo reikalavo žemės sklype, unikalus Nr. 6865-0007-0061, adresu (duomenys neskelbtini), pašalinti iš Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos ir upės vagos medinių konstrukcijų tvorą su betoniniais pamatais. R. M. iki 2017 m. vasario 5 d. neįvykdžius privalomojo nurodymo Nr. DA-08-04 ir nugriovus tik dalį ginčo tvoros, 2017 m. birželio 22 d. Departamentas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo konstatavo, kad R. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 225 Eur baudą. Minėtas nutarimas buvo apskųstas Druskininkų miesto apylinkės teismui, tačiau teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi R. M. skundo netenkino. Kauno apygardos teismas paliko galioti 2017 m. lapkričio 3 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartį. Departamentas 2017 m. gegužės 31 d. davė R. M. pakartotinį privalomąjį nurodymą dėl likusių medinių tvoros konstrukcijų pašalinimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., nors R. M. aiškino, kad nugriovus dalį ginčo tvoros, Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juosta nėra pažeista. 2018 m. kovo 12 d. R. M. pateikė Departamentui prašymą sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas jo 2017 m. gruodžio 5 d. pateiktas kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-45-230/2017. Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi sustabdė Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-45-230/2017 ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4-418/2016 vykdymą. Tačiau Departamentas į R. M. paaiškinimus neatsižvelgė, konstatavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1149-602/2016 įpareigojo pareiškėją nugriauti ginčo tvorą. R. M. dalies ginčo tvoros nenugriovė. Departamento vyriausioji specialistė Ž. A. 2018 m. kovo 27 d. nutarimu nubaudė R. M. pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį, skyrė jam 430 Eur baudą. Pareiškėjo teigimu, nutarimas priimtas asmens, neturinčio tam įgaliojimų. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 10 straipsnio nuostatas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai, kurie pagal jiems suteikiamas galias skirstomi į: 1) vyriausiuosius valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius; 2) vyresniuosius valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius; 3) valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius. Minėto įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai inter alia turi teisę įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas. Pareiškėjo skundžiamą 2018 m. kovo 27 d. nutarimą priėmė Departamento vyriausioji specialistė Ž. A., kuri nėra aplinkos apsaugos inspektorė ir kuriai įstatymu nesuteikta teisė nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas, todėl pareiškėjas mano, kad skundžiamas nutarimas priimtas asmens, neturinčio tam įgaliojimų, taigi, nėra teisėtas. Be to, skundžiamas nutarimas yra priimtas neteisėtai, paneigiant įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumą. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius, gindamas viešąjį interesą, buvo pareiškęs ieškinį Druskininkų miesto apylinkės teisme, kuriuo inter alia prašė įpareigoti atsakovą R. M. nugriauti/išardyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., Ratnyčios upės apsaugos juostoje, 5 m nuo Ratnyčios upės kranto, pastatytus ginčo statinius: gyvenamojo namo dalį, tvoros dalį, stoginę, lauko židinį ir sutvarkyti statybvietę. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4-418/2016 Kauno apygardos prokuratūros ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo R. M. per šešis mėnesius nugriauti/išardyti Ratnyčios upės apsaugos juostoje pastatytus statinius: tvoros dalį, stoginę, lauko židinį bei sutvarkyti statybvietę. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-45-230/2017 pakeitė Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą ir ieškinį tenkino pilnai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi priėmė R. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo bei sustabdė šios nutarties ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo vykdymą, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėtame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas reiškia, kad teismo procesiniame sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys ir institucijos, o teismo procesinio sprendimo nevykdymas vertintinas ne tik kaip asmens teisių pažeidimas, bet ir kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. yra įsiteisėjusi, pripažintina, jog Departamentas už pakartotinio privalomojo nurodymo neįvykdymą – ginčo tvoros nenugriovimą, neturėjo teisės paskirti nuobaudos R. M., nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėta nutartimi sustabdė vykdymo veiksmų atlikimą iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pareiškėjas R. M. prašė teismo panaikinti Departamento 2018 m. kovo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į R. M. skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti, palikti nepakeistą Departamento 2018 m. kovo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galios suteikiamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų valstybės tarnautojams priimant juos į šias pareigas arba aplinkos ministro įsakymu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. D1-8 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių suteikimo“ nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 11 straipsniu, Administracinių bylų nagrinėjimo skyrių vedėjams, vedėjų pavaduotojams, vyriausiesiems ir vyresniesiems specialistams suteikiamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, vyriausiųjų valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių galios. Tokiu būdu 2018 m. kovo 27 d. nutarimas priimtas įstatymų nustatyta tvarka ir asmens, turinčio įgaliojimus nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas, todėl yra teisėtas. R. M. administracinė nuobauda ginčijamu nutarimu paskirta už tai, kad jis neįvykdė teisėto Druskininkų agentūros vedėjo – vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2017 m. gegužės 31 d. duoto pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. DA7-05 laiku, t. y. iki 2017 m. birželio 30 d., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra duomenų, kad R. M. duotas pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. DA7-05 yra neteisėtas, jis nėra pakeistas ar panaikintas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio bei ABTĮ nustatyta tvarka. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi sustabdė Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-45-230/2017 ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4-418/2016 vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1149-602/2016 ginčas dėl R. M. įpareigojimo nugriauti ginčo tvorą jau yra išspręstas, paliekant nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą, kuriuo atmestas R. M. skundas dėl privalomojo nurodymo pašalinti iš Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos ir upės vagos medinių konstrukcijų tvorą su betoniniais pamatais. Šioje byloje jau konstatuotas šios tvoros pastatymo Ratnyčios upės pakrantės juostoje neteisėtumas. Taigi, priimant pareiškėjo ginčijamą 2018 m. kovo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje buvo vadovautasi įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1149-602/2016 (b. l. 30–32).

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjas R. M. privalėjo iki 2017 m. birželio 30 d. įvykdyti Departamento vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2017 m. gegužės 31 d. pakartotinį privalomąjį nurodymą pašalinti iš jam priklausančio žemės sklypo pagal 2014 m. gegužės 21 d. privalomąjį nurodymą nepašalintą tvoros dalį, esančią Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostoje. R. M. neįvykdė pakartotino privalomojo nurodymo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, todėl Departamento 2018 m. kovo 27 d. nutarimu jam pagrįstai paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, kad vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2017 m. gegužės 31 d. privalomasis nurodymas yra teisėtas, pareiškėjas R. M. nustatyta tvarka jo neapskundė, todėl privalėjo įvykdyti. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį visi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Ta aplinkybė, kad pakartotinis privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas ir kad R. M. iš Ratnyčios upės vagos ir pakrantės apsaugos juostos pašalino tik dalį 5 metrų tvoros, nustatyta atlikus eilę patikrinimų, paskutinį kartą tai konstatuota 2017 m. liepos 3 d. surašytoje faktų fiksavimo pažymoje. Ši pažyma patvirtina, kad Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostoje sklypo rytinėje pusėje yra 2,43 m medinės tvoros su betoniniu pamatu, o sklypo pietrytinėje pusėje – 2,12 m tvoros su pamatu. Pagal teisėtą ir nenuginčytą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinį privalomąjį nurodymą R. M. buvo įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus – nugriauti likusią dalį tvoros, kiti alternatyvūs privalomojo nurodymo įvykdymo būdai nebuvo numatyti, tai pažymėta ir Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartyje, kuria buvo atmestas R. M. skundas dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Departamento 2017 m. birželio 22 d. nutarimas R. M. administracinio nusižengimo byloje. Todėl nepagrįsti ir atmestini pareiškėjo argumentai, kad jis įvykdė privalomąjį nurodymą, supildamas akmenis ir taip neva atkurdamas erozijos pažeistą Ratnyčios upės pakrantę, po ko 5 metrų upės pakrantės apsaugos juostoje, matuojant nuo sudėtų akmenų metinių, tvoros nėra. R. M. atlikti darbai negali būti prilyginti pakrantės tvarkymo darbams ir nepatenka į Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo 4.5 punkte nurodytų vandens telkinio tvarkymo darbų sąrašą. Šio aprašo 4.4 punkte nurodyta kas yra pakrantė – tai vandens telkinio teritorija, veikiama vandens tik per stiprų bangavimą, periodiškai užliejama, pakilus vandens lygiui. Jeigu pareiškėjas būtų tvarkęs tik pakrantę, t. y. užliejamą kranto dalį, pretenzijų dėl to nebūtų, tačiau šiuo atveju aplinkos apsaugos pareigūnai nustatė, kad pareiškėjas supylė akmenis į upės vagą ir taip išplėtė pakrantę apie 2,5 m į vandens telkinį. Tai nėra pakrantės tvarkymo darbai. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Ratnyčios pakrantė buvo paveikta erozijos tokia apimtimi, kokia atlikti darbai. Supylus akmenis į upės vagą, kranto linija nebesutampa su pareiškėjui priklausančio žemės sklypo riba, todėl Ratnyčios pakrantės apsaugos juosta pagrįstai buvo pareigūnų matuojama pagal 2014 m. žemės sklypo planą, kuriame sklypo riba sutapo su vandens telkinio riba. Pareiškėjo ginčijamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė vyriausioji specialistė Ž. A., turinti įgaliojimus nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas, todėl nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad nutarimą priėmė neįgaliotas pareigūnas. Taip pat nepagrįsti ir pareiškėjo R. M. argumentai, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje neteisėtas, nes Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus R. M. kasacinį skundą ir sustabdžius vykdymo veiksmus, Departamentas neva negalėjo skirti administracinės nuobaudos. Institucijos atstovo teigimu bylos nėra susiję, dėl tvoros neteisėtumo yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. M. prašė tenkinti skundą jame nurodytų aplinkybių pagrindu. Be to, teisminio nagrinėjimo metu papildomai nurodė, kad Institucijai nebuvo pagrindo skirti jam administracinę nuobaudą, nes jis yra įvykdęs Departamento vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2017 m. gegužės 31 d. pakartotinį privalomąjį nurodymą. Paaiškino, kad po to, kai teismai atmetė jo skundą dėl vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2014 m. gegužės 21 d. privalomojo nurodymo pašalinti iš Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos ir upės vagos medinių konstrukcijų tvorą su betoniniais pamatais, jis 2017 m. pavasarį nugriovė dalį tvoros (apie 3 m) ir pašalino jos betoninius pamatus. Dėl likusios tvoros dalies pašalinimo jis konsultavosi su tuometiniu Departamento vadovu S. V., iš kurio sužinojo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu patvirtinto Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) 4.5 punktą, Aprašo pirmo priedo 2.5 punktą, vandens telkinio pakrantės teritorijoje iki 4 arų galima atstatyti erozijos pažeistą krantą be pranešimo ir atskiro aplinkosaugininkų leidimo, todėl jis Ratnyčios upės pakrantėje sudėjo akmenis, kad būtų atstatyta erozijos pažeista pakrantė, ir tuo pačiu jis įvykdė reikalavimą, kad iš pakrantės apsaugos juostos būtų pašalinta tvora, nes dabar 5 metrų atkarpoje tvoros nėra, tai patvirtina antstolės J. J. 2017 m. balandžio 3 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, taip pat IĮ „Žemata” schema. Taigi, 2,4 m tvoros sklypo rytinėje pusėje ir 2,12 m tvoros sklypo pietrytinėje pusėje, kas turėjo būti pašalinta pagal 2017 m. gegužės 31 d. privalomąjį nurodymą, nebepatenka į 5 metrų upės pakrantės apsaugos juostą, todėl R. M. įsitikinimu nėra būtinumo ją nugriauti. Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, yra nugriauta tvora, 5 metrų pakrantės apsaugos juosta atlaisvinta, ja praeina žvejai ir visi kas nori, taip yra užtikrintas viešasis interesas, todėl administracinio nusižengimo protokolo surašymą bei nutarimą skirti administracinę nuobaudą pareiškėjas vertina kaip jo persekiojimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad anksčiau Departamentas laikėsi pozicijos, kad jis neteisėtai atkūrė upės pakrantę, sudėdamas akmenų metinius, todėl jam buvo surašytas privalomasis nurodymas tuos akmenis pašalinti, vėliau paskirta administracinė nuobauda už reikalavimo nevykdymą. Tačiau Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutarimu panaikino Departamento nutarimą administracinio nusižengimo byloje, o tada ir Departamentas panaikino privalomąjį nurodymą išardyti akmenų metinius. Iš to seka, kad R. M. teisėtai atliko Ratnyčios upės pakrantės erozijos židinių tvarkymo darbus, teisėtai atkūrė pakrantę, dėl to nėra teisinių ginčų, jokie procesai nevyksta. R. M. teisėtai atkūrus pakrantę, pakito kranto linija, ji pasislinko, tuo pačiu pasislinko ir pakrantės apsaugos juostos išorinė riba, ties šiaurės rytiniu ir pietrytiniu kampu, kur yra tvora, tad 5 metrų atstumu nuo kranto linijos tvoros nėra, tai konstatuota antstolės J. J. 2017 m. balandžio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, vadinasi, R. M. negali būti verčiamas nugriauti tvorą ir negali būti baudžiamas už jos nenugriovimą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad dirbdamas Departamento Druskininkų agentūros vedėju, 2014 m. gegužės mėn. jis surašė R. M. privalomąjį nurodymą pašalinti iš Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos medinę tvorą su pamatais. Vykdant šį nurodymą, buvo nugriauta tik pusė tvoros, todėl 2017 m. gegužės mėn. jis surašė R. M. pakartotinį privalomąjį nurodymą ir nustatė jo įvykdymo terminą. Vėliau su aplinkos apsaugos specialistėmis I. J. ir D. P. nuvyko į vietą patikrinti, ar nurodymas įvykdytas. Nustatė, kad dalis tvoros liko nenugriauta, tai užfiksavo 2017 m. liepos 3 d. surašytoje pažymoje. Kiek tvoros buvo likę pakrantės apsaugos juostoje jie matavo nuo tvoros su betoniniu pamatu pradžios. Fiksuojant faktus, buvo matyti Ratnyčios upės vagos pokyčiai, t. y. pakrantėje buvo supilti akmenys, tvarkytas šlaitas. Jeigu pakrantės apsaugos juosta būtų matuojama nuo kranto linijos, kur supilti akmenys, tuomet tvora neatsidurtų pakrantės apsaugos juostoje.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. J. parodė, kad 2017 m. liepos mėn. ji su Druskininkų agentūros vedėju S. K. ir D. P. dalyvavo patikrinime dėl privalomojo nurodymo nevykdymo. Reikėjo išmatuoti, kiek tvoros liko nepašalinta iš Ratnyčios pakrantės apsaugos juostos. Atliko matavimus ir viską fiksavo surašytoje pažymoje. Patikrinimo metu nustatė, kad buvo neišlaikytas 5 m atstumas nuo kranto linijos iki tvoros. Nuo kurios tiksliai vietos matavo pakrantės apsaugos juostos pradžią neprisimena.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. P. patvirtino, kad su S. K. ir I. J. dalyvavo patikrinime, ar R. M. įvykdė privalomąjį nurodymą ir pašalino tvorą iš Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos. Atliko matavimus ir nustatė, kad iš pakrantės apsaugos juostos nepašalinta apie 2 m ilgio tvora. Pakrantės apsaugos juostos išorinė riba buvo matuojama nuo kranto linijos iki tvoros segmento. Kadangi upės kranto linija buvo pareiškėjo pakeista, todėl buvo remiamasi 2014 m. nustatyta kranto linija, nes būtent tada R. M. buvo surašytas pirminis privalomasis nurodymas pašalinti tvorą iš upės pakrantės apsaugos juostos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pareiškėjo R. M. ir Institucijos atstovo paaiškinimais, administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad Departamento Druskininkų agentūros vedėjas, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius S. K. 2017 m. gegužės 31 d. surašė R. M. pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. DA7-05 iki 2017 m. birželio 30 d. pašalinti iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos pagal Druskininkų agentūros 2014 m. gegužės 21 d. privalomąjį nurodymą Nr. DA-08-04 nepašalintą tvoros dalį, t. y. likusią medinių konstrukcijų tvorą su betoniniais pamatais: sklypo šiaurės rytinėje pusėje – 2,43 m, sklypo pietrytinėje pusėje – 2,12 m (admin. nusižengimo byla, b. l. 59–60). Departamento Druskininkų agentūros 2017 m. liepos 3 d. faktų fiksavimo pažymoje nurodyta, kad patikrinus pakartotinio privalomojo nurodymo įvykdymą, nustatyta, jog R. M. jo neįvykdė, iki 2017 m. birželio 30 d. nepašalino iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos dalyje esančios tvoros (admin. nusižengimo byla, b. l. 61–65). Už tai, kad R. M. neįvykdė pakartotinai duoto privalomojo nurodymo Nr. DA7-05, 2018 m. kovo 27 d. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios specialistės Ž. A. nutarimu jis nubaustas pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį 430 Eur bauda (admin. nusižengimo byla, b. l. 181–182).

Pareiškėjas R. M. ginčija Departamento 2018 m. kovo 27 d. nutarimą, teigdamas, kad nutarimas priimtas asmens, neturinčio tam įgaliojimų, ir paneigiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties sustabdyti vykdymo veiksmus privalomumą. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog Institucijai nebuvo pagrindo skirti jam administracinę nuobaudą, nes jis yra įvykdęs Departamento vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2017 m. gegužės 31 d. pakartotinį privalomąjį nurodymą ir tai padarė nustatytu terminu.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjo R. M. skundo argumentai yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nagrinėjant skundą svarbu atsakyti į esminius pareiškėjo skunde nurodytus argumentus.

Pagal ANK 589 straipsnio 1 dalies 31 punkto nuostatas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 317 straipsnyje, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, <...>, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. ANK 615 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą; šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nustato aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, reglamentuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą. Pagal šio Įstatymo 10 straipsnio nuostatas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai, kurie pagal jiems suteikiamas galias skirstomi į: 1) vyriausiuosius valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius; 2) vyresniuosius valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius; 3) valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius. Įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių suteikimą, sustabdymą ir atėmimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galios suteikiamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų valstybės tarnautojams priimant juos į šias pareigas arba aplinkos ministro įsakymu. Įstatymo 12 straipsnyje apibrėžtos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos. Pagal šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus; įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas; šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos ministras išduoda jų galias patvirtinančius pažymėjimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių suteikimo“ (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 17 d.), vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 11 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų direktoriams, direktorių pavaduotojams, <...> administracinių bylų nagrinėjimo skyrių vedėjams, vedėjų pavaduotojams, vyriausiesiems ir vyresniesiems specialistams suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų – vyriausiųjų valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių galios.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo R. M. ginčijamą 2018 m. kovo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausioji specialistė Ž. A.. Iš Institucijos pateiktų duomenų matyti, kad Ž. A. nuo 2015 m. spalio 5 d. paskirta dirbti Departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės pareigose, tai patvirtina ir Ž. A. išduotas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pažymėjimas Nr. 005177 (b. l. 50). Taigi, byloje nustatyta, kad Ž. A. nuo jos paskyrimo į pareigas suteikti vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimai. Tai įvertinus ir vadovaujantis ANK 589 straipsnio 1 dalies 31 punkto, 615 straipsnio 1 ir 3 dalių, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 11 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, teismas daro išvadą, kad nutarimas R. M. administracinio nusižengimo byloje priimtas asmens, turinčio tam įgaliojimus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2017 m. birželio 22 nutarimą, kuriuo R. M. buvo nubaustas pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį už laiku neįvykdytą 2014 m. gegužės 21 d. privalomąjį nurodymą, priėmė ta pati Departamento vyriausioji specialistė Ž. A., tačiau tuo atveju pareiškėjas R. M. jos įgaliojimų neginčijo.

Byloje taip pat kilo ginčas, ar pareiškėjas galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už pakartotinio privalomojo nurodymo neįvykdymą – tvoros Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostoje nenugriovimą, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi buvo sustabdęs Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-A-45-230/2017 ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4-418/2016 vykdymą iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4-418/2016 pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus ieškinį atsakovams R. M., Druskininkų savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Alytaus visuomenės sveikatos centrui dėl projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto pripažinimo negaliojančiais bei statybos padarinių šalinimo 2016 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 30 d. įsakymu sudarytos komisijos 2008 m. spalio 16 d. išduotą statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą dalyje dėl tvoros, kurios dalis yra 5 m vandens telkinio apsaugos zonoje; įpareigojo atsakovą R. M. per šešis mėnesius nugriauti (išardyti) tvoros dalį, stoginę, lauko židinį, esančius Ratnyčios upės apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini), ir savo lėšomis sutvarkyti statybvietę; atmetė kitą ieškinio dalį. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsakovų R. M. ir Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pakeitė Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą: visiškai patenkino ieškinį ir pripažino negaliojančiais atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos 2006 m. gegužės 29 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą, 2006 m. birželio 1 d. išduotą statybos leidimą, Alytaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 30 d. įsakymu sudarytos komisijos 2008 m. spalio 16 d. išduotą statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą; įpareigojo atsakovą R. M. nugriauti (išardyti) gyvenamojo namo dalį, tvoros dalį, stoginę, lauko židinį, esančius Ratnyčios upės apsaugos juostoje, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovas R. M. pateikė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kartu prašė sustabdyti šios nutarties ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo vykdymą, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi tenkino R. M. prašymą ir sustabdė Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties bei Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (b. l. 6–7). Tačiau ta aplinkybė, kad kasacinis teismas sustabdė civilinėse bylose priimtų teismo procesinių sprendimų vykdymą iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka, negali būti vertinama kaip kliūtis priimti sprendimą R. M. administracinio nusižengimo byloje, nes minėtos civilinės bylos su administracinio nusižengimo byla nesusijusios prejudiciniu ryšiu, kadangi skiriasi bylos dalykas, teisinis atsakomybės pagrindas, administracinio nusižengimo byloje sprendžiama, ar pažeisti aplinkos apsaugos įstatymai, tuo tarpu civilinių bylų dalykas yra statybos teisiniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje teismas vadovaujasi tuo, kad ginčas dėl Departamento vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pirminio 2014 m. gegužės 21 d. privalomojo nurodymo R. M. pašalinti iš Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos medinių konstrukcijų tvorą su betoniniais pamatais pagrįstumo ir teisėtumo jau yra išspręstas Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi paliktas nepakeistas (admin. nusižengimo byla b. l. 15–25). Teismai konstatavo, kad Departamento Druskininkų agentūra turėjo pagrindą priimti 2014 m. gegužės 21 d. privalomąjį nurodymą, kuriuo nustatyta, kad tvora yra Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostoje, tuo padaryti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1640 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto pažeidimai, todėl R. M. teisėtai duotas įpareigojimas juos pašalinti. Pažymėtina dar ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovų R. M. ir Druskininkų savivaldybės administracijos kasacinius skundus dėl 2017 m. rugsėjo 28 d. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties, 2018 m. gegužės 23 d. priėmė nutartį, kuria paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo nutarties dalį dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis toje dalyje, kurioje remiantis prejudicinę reikšmę turinčia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1149-602/2016 konstatuotas ginčo tvoros pastatymo Ratnyčios pakrantės apsaugos juostoje neteisėtumas, yra nepanaikinta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartyje (79 pastraipa) pažymėjo, kad apeliacinio teismo nutarties dalis, kuria išspręsti pirmiau įvardyti klausimai, nėra kasacinio apskundimo objektas, todėl panaikino tik tą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria išspręstas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo klausimas. Tokiu būdu, kasaciniam teismui konstatavus, kad tvoros statybos teisėtumo klausimas nebuvo kasacinio apskundimo objektas, nėra jokio pagrindo sutikti su R. M. argumentais, kad iki kasacinio skundo išnagrinėjimo Institucija negalėjo priimti pareiškėjo ginčijamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Nagrinėjant skundą teisme, pareiškėjas R. M. nurodė, kad Departamento 2018 m. kovo 27 d. nutarimas nepagrįstas dar ir todėl, kad pareiškėjas buvo laiku įvykdęs 2017 m. gegužės 31 d. privalomąjį nurodymą pašalinti Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostoje esančią tvoros dalį, todėl nebuvo pagrindo patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjo teigimu 2017 m. pavasarį jis nugriovė dalį tvoros (apie 3 m) Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostoje, pašalino šios tvoros dalies betoninius pamatus ir be to, pasikonsultavęs su tuometiniu Departamento vadovu, jis Ratnyčios upės pakrantėje sudėjo akmenis, kad būtų atstatyta erozijos pažeista pakrantė, tad dabar 5 metrų atkarpoje tvoros nėra. Vertindamas šiuos pareiškėjo argumentus, teismas pažymi, kad 2017 m. gegužės 31 d. privalomasis nurodymas Nr. DA7-05 R. M. buvo duotas pakartotinai, t. y. nustačius, kad R. M. neįvykdė 2014 m. gegužės 21 d. privalomojo nurodymo Nr. DA-08-04, dėl kurio pagrįstumo ir teisėtumo ginčas jau buvo išspręstas. Iš liudytojų S. K., I. J., D. P. parodymų, pakartotinio privalomojo nurodymo turinio matyti, kad tikrinant, ar įvykdytas pakartotinai duotas privalomasis nurodymas, buvo remiamasi tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos surašant 2014 m. gegužės 21 d. privalomąjį nurodymą. Teismo vertinimu tai nėra joks pažeidimas, nes pakartotinis privalomasis nurodymas yra tąsa pirmojo privalomojo nurodymo, kurio R. M. tinkamai neįvykdė. Departamentas 2017 m. birželio 22 d. nutarimu nubaudė R. M. pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį 225 Eur bauda už tai, kad jis neįvykdė teisėto Druskininkų agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2014 m. gegužės 21 d. nurodymo (admin. nusižengimo byla, b. l. 76–78). Šį nutarimą pareiškėjas apskundė apylinkės teismui. Iš 2017 m. lapkričio 3 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-8-970/2017 (admin. nusižengimo byla, b. l. 79–92) matyti, kad 2017 m. birželio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje R. M. ginčijo iš esmės nurodydamas tas pačias aplinkybes, kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. kad jis įvykdė privalomąjį nurodymą, nes nugriovė apie 3 m tvoros, o dėl likusių 2 m tvoros priėmė sprendimą sudėti akmenis, taip atkuriant erozijos pažeistą upės pakrantę. Minėtoje Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartyje, taip pat Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-498/2018 (admin. nusižengimo byla, b. l. 93–104), pareiškėjo nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos ir padaryta išvada, kad R. M. tinkamai neįvykdė 2014 m. gegužės 21 d. privalomojo nurodymo Nr. DA-08-04. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog tai, kad R. M. vietoj likusios tvoros dalies (apie 2 m) nugriovimo atliko veiksmus, kuriais, jo teigimu, jis atkūrė erozijos pažeistą upės pakrantę, nepaneigia fakto, jog jis netinkamai įvykdė privalomąjį nurodymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad privalomuoju nurodymu R. M. buvo įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus (nugriauti tvorą), galimybė alternatyviai įvykdyti šį nurodymą nebuvo numatyta, ir tai, kad R. M. suprato, jog pagal privalomąjį nurodymą turėjo pašalinti (nugriauti) iš Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos ir upės vagos esančią medinių konstrukcijos tvorą su betoniniais pamatais, patvirtina jo pradiniai veiksmai, nuardant dalį medinės tvoros. Taigi, nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad tiek pirminiu privalomuoju nurodymu Nr. DA-08-04, tiek ir pakartotiniu privalomuoju nurodymu Nr. DA7-05 R. M. buvo įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus – pašalinti likusią tvoros dalį, nenumatant jokių kitų alternatyvių veiksmų nurodymui įvykdyti. Be kita ko, R. M., gavęs pakartotinį privalomąjį nurodymą, suprasdamas jo įvykdymo būdą, nesikreipė į šį nurodymą davusią Departamento Druskininkų agentūrą ir nederino kitų galimų nurodymo įvykdymo būdų. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad R. M., manydamas, jog pakartotinis privalomasis nurodymas yra nepagrįstas ar neteisėtas, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nurodymo jis neskundė. Tokiu būdu, teismas, vadovaudamasis Kauno apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-498/2018 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, konstatuoja, kad R. M. veiksmų, susijusių su akmenų metinių sudėjimu, negalima laikyti tinkamu pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. DA7-05 įvykdymu. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės pareiškėjo argumentai, kad nėra nustatyta, jog jo atlikti darbai Ratnyčios upės pakrantėje yra neteisėti. Pakartotiniu privalomuoju nurodymu R. M. buvo įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus – pašalinti tvorą, to jis iki 2017 m. birželio 30 d. nepadarė, todėl Departamento pareigūnai pagrįstai konstatavo, kad nurodymas neįvykdytas. Be kita ko, Kauno apygardos teismas, 2018 m. sausio 3 d. nutartyje nurodydamas, kad pakrantės atkūrimas supilant akmenis nėra tinkamas privalomojo nurodymo pašalinti tvorą įvykdymas, taip pat nevertino tokių pareiškėjo veiksmų teisėtumo. Jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių objektyvias priežastis, dėl kurių pakartotinis privalomasis nurodymas negalėjo būti ar neturėjo būti vykdomas, R. M. nenurodė.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. ANK 317 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad R. M. per nustatytą terminą neįvykdė Departamento vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2017 m. gegužės 31 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. DA7-05 pašalinti Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostoje likusią medinių konstrukcijų tvorą su betoniniais pamatais, nors turėjo objektyvią galimybę jį įvykdyti. Tuo būdu pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tokie jo veiksmai atitinka ANK 317 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Departamento 2018 m. kovo 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

palikti nepakeistą 2018 m. kovo 27 d. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios specialistės Ž. A. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir R. M. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė