Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant pareiškėjui R. V., suinteresuotiems asmenims E. V. ir D. V., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. V., D. V. ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Pareiškėjas R. V. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas jam pratęsti terminą priimti palikimui, atsiradusiam po sutuoktinės D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2004m. rugpjūčio 28d., mirties kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas nurodė, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jis ir mirusioji D. V. turėjo butą adresu: (duomenys neskelbtini) Butas registruotas jo vardu. Jokio kito registruoto turto sutuoktinė neturėjo. Žinodamas, kad butas įregistruotas ne sutuoktinės, o jo paties vardu, suklydo galvodamas, kad jam nereikia kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą. Jis bute gyveno, mokėjo mokesčius, tačiau dėl neteisingo įsitikinimo įstatyme nustatytais terminais priimti palikimo neturėjo galimybės. Bute kartu su juo gyveno ir abu sūnus: Egidijus ir D. V.. D. V. taip pat rūpinosi butu, kartais sumokėdavo buto mokesčius. E. V. buvo nepilnametis.

Suinteresuotas asmuo D. V. su pareiškimu nesutiko. Paaiškino, kad terminas palikimui priimti turėtų būti pratęstas visiems trims mirusiosios įpėdiniams: pareiškėjui R. V. ir suinteresuotiems asmenims D. V. ir E. V., nes, jo nuomone, jie visi trys turi lygias teises į palikimą. Jo žiniomis, pareiškėjas yra sudaręs sutartį ir gali netekti buto, jeigu butas atitektų paveldėjimo teise jam vienam.

Suinteresuotas asmuo E. V. su pareiškimu nesutiko ir paaiškino, kad norėtų paveldėti butą kartu su tėvu ir broliu, nes bijo, kad tėvas, paveldėjęs butą vienas, gali netekti buto, todėl vienam pareiškėjui neturėtų būti pratęstas terminas palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškime nurodytos aplinkybės gali būti laikomos svarbiomis priežastimis, todėl neprieštarauja, jog įstatymo numatytas terminas palikimui priimti būtų atnaujintas, o bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 14).

Suinteresuotiems asmenims E. V. ir D. V. reiškiant prieštaravimus dėl pareiškimo patenkinimo, teismas šioje byloje išsprendžia ginčą priimdamas sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-03-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010 konstatavo, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą turi išspręsti iš esmės priimdamas teismo sprendimą, kurį galima apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 str. nustatytą terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad su terminų pabaiga įstatymas sieja tam tikrų materialinių teisių, pareigų bei teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, todėl sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai.

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas R. V. ir mirusioji D. V. susituokė 1980m. sausio 4d. (b.l. 8). Pareiškėjo sutuoktinė D. V. mirė 2004-08-28 (b.l. 7). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini)m., yra įgytas 1992-03-13 pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta pagal LR 1991.05-28 Įstatymą Nr. I-1374 pareiškėjo R. V. vardu (b.l. 9). Pareiškėjas patvirtino, kad minėtas butas buvo jo ir sutuoktinės bendras turtas, todėl, esant paminėtiems įrodymams, laikytina, kad butas priklausė pareiškėjui ir mirusiajai bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šie įrodymai patvirtina, kad po pareiškėjo sutuoktinės D. V. mirties atsirado palikimas. Kaip pažymėta Kauno m. 12-ojo notarų biuro 2011 m. kovo 4d. rašte Nr. 37, po D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2004m. rugpjūčio 28d., paveldėjimo byla neužvesta (b.l.6).

Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnyje nustatyta, jog palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Vadovaujantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali pratęsti terminą palikimui priimti, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Spręsdamas dėl termino pratęsimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat kiek terminas buvo praleistas, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar išreiškė norą priimti palikimą, kokios svarbios priežastys lėmė, kad per įstatyme nustatytą terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Teismai, vertindami asmens elgesį, turi taikyti ne vidutinio, o individualaus sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Aplinkybė, kad pareiškėjas žinojo apie jo ir palikėjos bendrosios jungtinės nuosavybės buvimo faktą, yra tik vienas iš objektyvių kriterijų sprendžiant dėl asmens sužinojimo apie palikimo atsiradimo faktą. Kitomis objektyviomis priežastimis, kurios reikšmingos asmeniui sprendžiant dėl palikimo priėmimo, galėtų būti žinios apie turto įregistravimo duomenų reikšmę ir pan.. Pareiškėjas teigė, jog buvo įsitikinęs, kad negali paveldėti po sutuoktinės mirties, nes butas yra įregistruotas jo vardu. Teismas pastarąją subjektyvaus pobūdžio aplinkybę pripažįsta svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Kai asmuo klysta dėl pačios teisės paveldėti, objektyvieji kriterijai neturi reikšmės, nes net ir žinodamas tokias aplinkybes, asmuo nesuvokia savo teisės. Subjektyvaus kriterijaus reikšmingumas neatsietinas nuo asmens sąžiningumo vertinimo, t.y. asmuo turėtų pagrįsti, kad dėl savo teisės klydo sąžiningai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad neturi specialių teisinių žinių, apie savo teises į palikimą sužinojo pas notarę atvykęs atlikti notarinių veiksmų ir nedelsiant ėmėsi jas įgyvendinti, patvirtina, kad jis elgėsi sąžiningai.

Kiti palikimo įpėdiniai gali būti mirusiosios vaikai: D. V. ir E. V. ir, nors jie nesutiko su pareiškėjo prašymu pratęsti jam terminą palikimui priimti, tačiau jo teisės iš esmės neginčijo. Jie patys savo paveldėjimo teisių nerealizavo, į teismą dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo ar dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo nesikreipė, nors bylos nagrinėjimas dėl to buvo atidėtas, todėl teismas jų atžvilgiu bylos nesprendžia. Jie turi galimybę siekti realizuoti savo paveldėjimo teises įstatymo nustatyta tvarka.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kitų pretendentų į palikimą nėra, nes paveldėjimo byla nėra užvesta. Teismas konstatuoja, kad teismo sprendimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo niekieno teisių nepažeis, priešingai, juo bus apgintos pareiškėjo, kaip palikėją pergyvenusio sutuoktinio teisės priimti palikimą (CK 5.13 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir teisines išvadas sprendžia, kad pareiškėjui yra pagrindas pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po sutuoktinės mirties, priimti, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 ir 5.57 straipsniais, civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pratęsti R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą trims mėnesiams priimti palikimui, atsiradusiam po sutuoktinės D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.