Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimas

4. Atsakovė E. G. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su patikslintu ieškiniu, nesutinka. Valstybinė mokesčių inspekcija nors ir nenurodo, kuo remiantis laiko, kad individuali veikla yra iš esmės šeimos verslas, tačiau sutuoktinių prievolių, kilusių iš individualios veikos ar ūkininko ūkio, vertinimas kasacinio teismo praktikoje nuo 2012 m. yra iš esmės pakeistas. Kasacinio teismo praktika, pagal kurią individualios įmonės (ūkininko ūkio) buvimo šeimos verslu faktas buvo preziumuojamas ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės savaime pripažintos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, remiantis LR CK 3.109 straipsniu buvo pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, kurioje išaiškinta, jog individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto. Be to, kasacinio teismo plenarinės sesijos civilinėje byloje Nr. 3K-P- 186/2010 išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal LR CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (LR CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (LR CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pagal individualios įmonės (ūkininko ūkio) prievoles subsidiariai atsakingas yra tas sutuoktinis, kuris yra įmonės savininkas arba šiuo atveju ūkininkas. Individualių įmonių įstatymas ir sutuoktinių civilinę atsakomybę reglamentuojančios šeimos teisės normos tiesiogiai nereglamentuoja sutuoktinio atsakomybės už kito sutuoktinio įmonės prievoles, todėl, sprendžiant dėl individualios įmonės (ūkininko ūkio) savininko sutuoktinio atsakomybės pagal individualios įmonės (ūkininko ūkio) prievoles, taikytinos ir prievolių teisės normos, reglamentuojančios prievolių atsiradimą ir rūšis (LR CK 3.1 straipsnio 1 dalis ). Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, išaiškino, kad individualios įmonės turto teisinis režimas negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles, tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimo šeimos interesais faktu. Remiantis nurodyta teismų praktika, suinteresuoto asmens nurodyti motyvai dėl bendro turto naudojimo I. G. ūkyje, šeimos poreikių tenkinimo iš ūkio gautomis pajamomis yra nesvarbūs ir neaktualūs, nes jie, kaip minėta, nelemia sutuoktinės, nedalyvavusios ūkio veikloje, solidarios atsakomybės pagal ūkininkavusio sutuoktinio prievoles, įskaitant ir mokestines. Bendro turto, nurodyto Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2.1- 2.2.25 ir 23 p, naudojimo ūkininko ūkyje aspektu svarbu pažymėti kelis dalykus: 1) šis turtas, priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, pagal LR CK 3.84 straipsnio nuostatas nepriskiriamas šeimos turtui ir tai nebuvo abiejų sutuoktinių disponavimas šeimos turtu pagal LR CK nuostatas ir joks kitas turtas, įskaitant ir šeimos turtą, ūkyje naudojamas nebuvo; 2) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2.1- 2.2.25 ir 23 p. nurodytas turtas (fermos ir jų įranga) buvo perkamas už pagal 2016 m. vasario 4 d. kredito sutartį Nr. KS/1397 (su visais vėlesniais susitarimais kredito sutarties Nr. KS/1397 pakeitimo), sudarytą su AB Citadele bankas gautą kreditą, kurio gavėjas buvo išimtinai ūkininkas I. G.. Minėtas turtas buvo įkeistas pagal keturis įkeitimo (hipotekos sandorius), pagal kuriuos E. G. yra tik įkaito davėja, tačiau ne skolininkė. E. G. atsakomybė, nustatyta Kredito sutartimi, yra subsidiari. Įvertinant tai, kad didžiausia ūkininko I. G. finansiniai įsipareigojimai buvo pagal minėtą Kredito sutartį ir skolos 2019 m. pradėjo susidaryti dėl labai didelių įsipareigojimų pagal šią sutartį, atitinkamai sekė ir nepriemokų atsiradimas valstybei, kurių dengti pareiškėjos sutuoktinis nebepajėgė. Kategoriškai atmeta ieškovės teiginius, kad E. G. yra bendraskolė kokioje nors prievolėje su savo sutuoktiniu. Atkreiptas dėmesys, kad jokių skolinių įsipareigojimų, jokių priverstinių skolos išieškojimų ar nevykdomų (neįvykdytų) prievolių E. G. neturi ir jai nėra pareikšta jokių finansinių reikalavimų. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog suinteresuotam asmeniui, šiuo atveju valstybės institucijai, administruojančiai valstybėje nustatytus mokesčius, keliami kur kas didesni atidumo, sąžiningumo, savalaikio sprendimų priėmimo bei teisinio išprusimo reikalavimai, nei privačiam juridiniam asmeniui, todėl nėra suprantama, kaip suinteresuotas asmuo, žinodamas ir manydamas, kad yra teisinis pagrindas mokestinių nepriemokų reikalavimą nukreipti į E. G. to niekada nedarė ir bankroto byloje, iškeltoje pareiškėjos sutuoktiniui, teikė kreditorinį reikalavimą visai nepriemokų sumai, nedalydama jo pusiau abiem sutuoktiniams ir visada teigė, kad tai I. G. asmeninė prievolė, kilusi iš ūkininkavimo veiklos. Be to, suinteresuotas asmuo neprieštaravo, kad bankroto byloje būtų tvirtinamas pareiškėjos finansinis reikalavimas bankrutuojančiam sutuoktiniui, kas negalėjo būti padaryta, jeigu pareiškėja būtų laikoma skolininke pagal mokestines ir kitas prievoles. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo piktnaudžiauja teise ir yra nesąžiningas, siekdamas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo gauti savo skolos patenkinimą ir skolininko sutuoktinio. Jokio teisinio pagrįstumo neturi suinteresuoto asmens teiginiai, kad pareiškėjos solidarią atsakomybę už mokestines nepriemokas lemia faktai, kad pareiškėja žinojo apie veikos plėtrą, paskolų sutartis ir įsipareigojimus kreditoriams, bei apie tai, kad statiniai, naudojami ūkyje, buvo nepaslėpti ir matomi. Nėra ginčo ir abejonių, kad šiuos faktus pareiškėja žinojo, nes pirmiausia, pareiškėjai buvo sutuoktiniai ir vienas apie kito veiklas žinojo ir kalbėjosi apie jas; antra, pareiškėja , kaip minėta aukščiau, buvo sandorių šalis - kaip įkaito davėja, tačiau šios aplinkybės nesudaro jokio pagrindo ūkininko I. G. mokestines nepriemokas pripažinti solidariomis. Remiantis aukščiau minėta kasacinio teismo praktika, visiškai negalima sutikti su atsiliepimo argumentu, kad „esminis kriterijus, skiriant ar sutuoktiniai laikytini atsakingais pagal prievoles santuokos metu, yra gautos naudos panaudojimo būdas - šeimos interesais ar privačiais vieno sutuoktinio interesais“ ir kad: “iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės (įskaitant mokesčius), laikytinos solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis tuo atveju, jeigu nepaneigiama prezumpcija, jog pajamos gautos iš tokios įmonės, buvo naudojamos šeimos interesais“. Tokios prezumpcijos įstatymas nenumato, ir ne sutuoktiniai privalo paneigti naudos gavimo šeimos interesais faktą, o kreditorius, siekiantis skolos patenkinimo iš pareiškėjos, nedalyvavusios ūkio veikloje, turto privalo įrodyti individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktą. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad pareiškėja fiziniu bei intelektiniu darbu kartu su sutuoktiniu aktyviai dalyvavo ūkio veikloje, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą ir kad ūkininko ūkio veikla buvo šeimos verslas. Vienintelis suinteresuoto asmens argumentas - pareiškėja nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. dirbo I. G. ūkyje. Pažymėta, jog vien ta aplinkybė, jog ūkininko ūkį ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai, nepatvirtina pareiškėjos dalyvavimo ūkio veikloje, kaip pagrindo ūkininko ūkį pripažinti šeimos verslu, fakto. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-131-196/2015 39 p.). Pareiškėja I. G. ūkyje dirbo pagal darbo sutartį kaip eilinė darbuotoja ir buvo atsakinga už ūkio aprūpinimą kanceliarijos prekėmis. Pareiškėja gaudavo už tai atlygį kaip ir kiti ūkio darbuotojai, o nuo 2019 m., prasidėjus ūkio finansiniams sunkumams, atlyginimas pareiškėjai nebebuvo mokamas, todėl I. G. bankroto byloje yra patvirtintas 9 439,42 Eur dydžio E. G. finansinis reikalavimas, kylantis iš darbo santykių. Pareiškėja pateikia į bylą išrašus iš elektroninio VSDF valdybos portalo apie jos darbovietes nuo 2012 m., iš kurių matyti, kad pareiškėja laikotarpiu: nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB „Marijampolės pašarai KŪB“, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 9 d. dirbo UAB „Kalakutų fermos“, nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. dirbo I. G. ūkyje, nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. dirbo UAB „Starapolė“. Akivaizdu, kad pareiškėja vienu metu dirbdama keliose darbovietėse negalėjo aktyviai dalyvauti kartu su sutuoktiniu ūkio veikloje. Nors I. G. ūkininko ūkis ir buvo įregistruotas ir pradėta veikla 2012 m. gruodžio 20 d., tačiau pareiškėja jame įsidarbino tik 2014 m. lapkričio 3 d., todėl akivaizdu, kad tai nepatvirtina ūkio kūrimo bendrai su sutuoktiniu fakto. Nuo 2016 m. kovo mėn. E. G. pradėjus dirbti UAB „Starapolė“, ji net nebesilankydavo ūkyje ir jo administracijoje, o savo darbines funkcijas vykdė nuotoliniu būdu pagrindinę dalį savo laiko, pastangų ir darbo sukoncentravusi į naują darbą UAB „Starapolė“. Pareiškėjos darbas keliose darbovietėse vienu metu ne tik kad paneigia jos aktyvaus dalyvavimo ūkininko ūkyje faktą, bet ir patvirtina, kad ūkininko ūkyje gaunamos pajamos, nebuvo vienintelis pragyvenimo šaltinis, nešantis pajamas šeimai, nors pastaroji aplinkybė ir nėra svarbiausia sprendžiant dėl pareiškėjos prievolės kreditoriui pobūdžio. Pažymėta, kad 8kininko I. G. ūkis vertėsi kalakutų auginimu bei jų realizavimu, todėl tikėtina, kad didžiausia skolos dalis, kurią sudaro PVM nepriemoka, atsirado už perkamą produkciją iš tiekėjų. Pažymėta, kad E. G. nėra registruota PVM mokėtoja. Sandoriams su trečiaisiais asmenimis ūkyje buvo samdomi darbuotojai, kurie rūpinosi produkcijos pirkimu ir pardavimu, finansininkas tvarkė buhalteriją, todėl akivaizdu, kad atsakovė ūkyje dirbdama eiline darbuotoja ir būdama atsakinga tik už kanceliariją, negalėjo niekaip įtakoti minėtų procesų eigos, juolab, kad nei kompetencijos nei iniciatyvos tam pareiškėja neturėjo. Vertinant atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad didžiausia I. G. mokestinės nepriemokos dalis susidarė už 2019 m., akcentuota, kad sutuoktiniai bendro ūkio nebeveda nuo 2018 m. balandžio 18 d. ir ši aplinkybė yra nurodyta sutuoktinių pasirašytoje Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Todėl nuo šios datos, kol dar kažkurį laiką ūkininko ūkis veikė, atsakovei buvo mokamas atlyginimas, tačiau sutuoktiniams faktiškai kartu nebegyvenant nebebuvo šeimos bendrų poreikių, kurie galėtų būti tenkinami iš ūkio gautomis pajamomis. Dar daugiau, pareiškėjos sutuoktinis, gyvendamas skyrium, nuo 2018 m. vidurio net neteikė nepilnametei dukrai išlaikymo, o tai tik dar kartą patvirtina, kad nebuvo nei bendros veiklos ūkyje, nei bendrų šeimos poreikių tenkinimo, nei pareiškėjos atsakomybės už nepriemokų valstybei susidarymą. Savo sutuoktinio ūkininko I. G. ūkio veikloje kaip partnerė, kartu su I. G. priimanti sprendimus dėl ūkio veiklos ar kaip nors kitaip prisidedanti prie ūkio vystymo ar jo įsipareigojimų vykdymo kreditoriams atsakovė nedalyvavo. Tai patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai iš Ūkininkų ūkių registro, iš kurių matyti, kad E. G. nėra ir niekada nebuvo registruota nei kaip ūkininkė, nei kaip ūkininko ūkio partnerė. Jeigu E. G. būtų kartu su sutuoktiniu dalyvausi ūkio veikloje, tai neabejotinai būtų atsispindėję įvairiuose ūkio dokumentuose. Be to, jei tai būtų abiejų sutuoktinių šeimos verslas, be jokios abejonės, E. G. būtų buvę naudinga registruotis ūkininke dėl įvairių mokestinių lengvatų ūkininkams. Aplinkybes, kad atsakovė E. G. nedalyvavo I. G. ūkyje ir tai nebuvo šeimos verslas patvirtina pridedami įrodymai – fotografijos, sertifikatai ir apdovanojimai, suteikti UAB „Starapolė“, kuriai atsakovė E. G. vadovavo nuo 2016 m. vasario mėn. ir filmuota vaizdo medžiaga, kurią yra galimybė peržiūrėti internetiniu adresu https://youtu.be/YRR3q8Catkk (vaizdo įrašas nuo 1 min ir 3 min. 35 sek.), iš kurių matyti, kad Atsakovė E. G. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2019 m. vidurio visas pastangas, laiką ir dėmesį skyrė būtent savo veiklai UAB „Starapolė“. Kaip matyti iš pateikiamų su patikslintu ieškiniu rašytinių įrodymų – mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų – pagrindinę skolos dalį sudaro pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, kurią Ieškovė prašo pripažinti solidaria abiejų atsakovų prievole. Atkreiptas dėmesys, kad atsakovė E. G. nei pagal gaunamas pajamas nei pagal kokius nors kitus kriterijus neturėjo pareigos registruotis pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, atitinkamai jai nebuvo nustatytos jokios PVM mokesčio mokėtojo prievolės ir nesinaudojo jokiomis PVM mokėtojo teisėmis ar lengvatomis. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas apmokestinimo aiškumo principas, pagal kurį mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka ir pagrindai Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžti. Todėl pripažinus pridėtinės vertės nepriemoką ieškovei solidaria sutuoktinių prievole, iš esmės atsakovė E. G. net ir neatitikdama PVM mokėtojui keliamų kriterijų būtų tokia pripažinta ir turėtų prievolę atlyginti šią skolą. Pagal patikslinto ieškinio duomenis susipažinus su teismų sprendimais civilinėse bylose, kuriuose išduoti ir pagal kuriuos Ieškovė yra išieškotoja nurodytuose vykdomuosiuose dokumentuose skolininku ir atsakovu visur nurodytas ūkininkas I. G. arba I. G.. Nei vienoje civilinėje byloje atsakove nebuvo įtraukta E. G., ir nei vienas teismo sprendimas nebuvo priimtas dėl E. G. ir E. G. apskritai apie bylų nagrinėjimą nebuvo informuota. Šiose civilinėse bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais asmeninis atsakovo I. G. skolų pobūdis jau yra nustatytas. Atsižvelgiant į tai nėra jokio teisinio pagrindo skolų – bylinėjimosi išlaidų valstybei, kylančių iš vykdomųjų dokumentų, išduotų tik dėl skolininko ūkininko I. G., pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Ieškovės reikalavimų patenkinimas šioje patikslinto ieškinio dalyje reikštų jau įsiteisėjusių sprendimų neteisėtą pakeitimą bei prievolės pobūdžio pakeitimą vykdymo procese, kuomet į pačių civilinių bylų nagrinėjimą šalis (E. G.) net nebuvo įtraukta.

5. Atsakovė E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad I. G. ūkis buvo registruotas jau santuokoje. Ji žinojo kad ūkis yra steigiamas, bet I. G. jį vienas steigė. I. G. mėgo žemės ūkio veiklą, o jai nepatiko, ji 2012 metais mokėsi kolegijoje, 2014 metais universitete studijavo vadybą ir administravimą. Sutuoktinis susituokiant dirbo cukraus fabrike darbininku. Nepamena tiksliai kada (2004-2006 metais), abu pradėjo dirbti samdomais kvalifikuotais paukštininkais. Kompetenciją įgijo savaitės kursuose ir komandiruotėje Kroatijoje. Kalakutų auginime. UAB „Arvi kalakutų fermos“ juos priėmė dirbti ir suteikė kvalifikaciją. Ji dirbo gal kokius keturis metus kvalifikuota paukštininke, tuo metu įgijo išsilavinimą kolegijoje, ji siekė dirbti vadybininke, administratore. Siekė pakeisti sritį, nes nepatiko darbas ūkyje. Jai nepatiko kvapai, norėjo švaresnio darbo. Kvalifikuotas paukštininkas – darbuotojas prižiūrintis paukščius – maitinti, girdyti. O sutuoktinis dirbo ilgiau, iki įsteigė ūkį. Įsteigus sutuoktiniui ūkį, jai UAB „Marijampolės pašarai“ pasiūlė vadybininkės ir rinkodaros vadovės pareigas, todėl pakeitė darbovietę. I. G. ūkio veikla – kalakutų auginimas. Iš pradžių ji nieko neprisidėjo prie ūkio, vėliau, kai ji kitoje įmonėje dirbo rinkodaros vadove, sutuoktinis paprašė, kad padarytų logotipą, skelbimą dėl darbo įdėtų, pareklamuoti įvaizdį. Jos darbo sutartyje buvo įrašyta, kad ji yra rinkodaros vadovė. Oficialiai ji buvo rinkodaros vadovė, bet padėjo mažai, nes turėjo kito darbo. Tik įsteigus ūkį ji nepradėjo dirbti I. G. ūkyje, nes nei pati norėjo, nei kas prašė. Kadangi ji dirbo I. G. ūkyje ir UAB „Marijampolės pašarai“, kurioje turėjo rūpintis grūdais, važinėti per ūkininkus, todėl galėjo darbui I. G. ūkyje skirti labai mažai laiko. I. G. ūkio administraciją sudarė du veterinarai, gamybos vadovas, administratorė, dvi ar trys buhalterės, rinkodaros vadovė, ir ūkininkas. Sutuoktinis priiminėdavo visus sprendimus. I. G. ūkio ir UAB „Marijampolės pašarai“ administracijos patalpos buvo vienoje patalpoje. UAB „Marijampolės pašarai“ dirbo rinkodaros vadove, ji rūpinosi įvaizdžiu. Pati sprendimų nepriimdavo, visada su direktoriumi derindavo. I. G. ūkyje organizavo darbo rūbus su logotipais, darbo skelbimus. Ji nei prie komercijos, nei prie kitų sričių neprisidėjo. Kol dirbo tose pačiose patalpose ūkis buvo stabilus, klestėjo. UAB „Starapolėje“ pradėjo dirbti nuo 2016 metų. Ūkyje jos sutartis oficialiai nesikeitė. Dirbo per tris įstaigas. Kai pradėjo dirbti UAB „Starapolė“, nei UAB „Marijampolės pašarai“, nei I. G. ūkis jos nieko neprašė. I. G. ūkyje jos darbo užmokestis buvo apie 1300. Tuo metus ūkis plėtėsi, statėsi fermas. Apie gaunamas pajamas jai nebuvo žinoma. Apie kreditorinius įsipareigojimus taip pat nieko nežinojo. Pirmus dešimt santuokos metų santykiai su sutuoktiniu buvo geri, vėliau santykiai nebuvo labai geri. Kiekvienas dirbo sau, mažai domėjosi vienas kito darbais, bendrų interesų nebuvo, bendro laisvalaikio taip pat. Tokia situacija buvo nuo 2014 m. Vaikas gimė 2005 m. Pradėjus dirbti UAB „Starapolė“, buvo pradėta nuo remonto, įrengimo. Ji viskuo rūpinosi. Įmonės veiklos sritis – apgyvendinimas, maitinimas ir nuoma. Jos pareigos buvo direktorė. Buvo taip pat ir vienintelė akcininkė. Įmonė pradėjo veiklą 2016 metais. Dirbo iki 2019 metų. Kai įrengė ir gavo visus leidimus, jos funkcijos buvo reklama, klientų paieška. Ji dirbdavo savaitgaliais, puošdavo, dirbo virtuvėje, padavėja, tvarkė kambarius. Kur trūko darbuotojų, ten ir dirbo. Socialiniame tinkle administravo puslapį. UAB „Starapolė“ administracijoje dirbo ji, administratorė ir buhalterė. Sprendimus priimdavo tik ji. Įmonės užimtumas buvo didelis. Ūkyje nedirbo, bet jos neatleido. UAB „Starapolė“ uždirbo šimta eurų. Dirbo „ant nulio“. Ji planavo, kad pelningai dirbant restoranui, iš ūkio išeiti. UAB “Starapolė“ priklausė jai, iš I. G. ūkio buvo imama paskola 600 000 Eur. I. G. ūkis buvo po Arvi skėčiu. Arvi valdyba spręsdavo dėl ūkio pinigų panaudojimo. Ji Arvi grupeje dirbo ilgai, todėl žinojo kaip viskas vyksta. Ji savo lėšų steigiant ūkį nenaudojo, jos sutuoktinis neprašė, bendri finansai nebuvo naudojami. Tuo metu bendrų pinigų nebuvo. Ūkis nebuvo šeimos verslas, ji sakė, kad tame nedalyvaus. Jai nepatiko. Dėl ūkio veiklos sutuoktinis jos klausė tik vieną kartą, kai reikėjo paskolą naujų fermų statyboms. Ji buvo įkaito davėja (fermų), su sąlyga, kad namo turimo tai nelies. Ji nežinojo apie jokias skolas. 2019 metais ji sužinojo, kad namas areštuotas. Tada ji klausė sutuoktinio kodėl, jis atsakė, kad bankrotas. Sutuoktinis 2018 metais balandį išsikraustė. Tada jai tapo žinoma, kad jis turi draugę. Santykiai nebuvo geri. I. G. skirtis nebuvo suinteresuotas, sakė jam netrukdo. O ji neskubėjo, nes tai priklausė ir nuo verslų. Paskola imta iš Citadele fermų statyboms, jos atsakomybė tik įkeistu turtu. Ji skolininke nebuvo. Ji aplamai apie jokias ūkio skolas nežinojo ir kad jai gali būti reiškiami reikalavimai. Jei ateidavo korespondencija, tai pranešimai, kad reikia pasiimti iš pašto, juos perduodavo sutuoktiniui. Fermos kiek žino yra parduotos. Jos įkeistu turto davėjo prievolė yra pasibaigusi. Ji visada žinojo, kad turtas yra ūkio. Gyvenamasis namas buvo pastatytas iš asmeninių abiejų pajamų. Namas buvo priduotas iki ūkio įkūrimo.

Atsiliepimas

7. Atsakovas I. G. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškovės ieškiniu visiškai nesutinka. Ieškovės reikalavimas pripažinti iš jo, kaip ūkininko veiklos, atsiradusias nepriemokas valstybei solidariomis yra teisiškai nepagrįstas, nelogiškas ir nesąžiningas. Jo sutuoktinė, atsakovė, niekada aktyviai jo ūkyje nedalyvavo ir sprendimų dėl ūkio reikalų nepriiminėjo, nes pati nesiekė dalyvauti ūkio veikloje, o visada siekė savarankiškos veiklos. Be to, sutuoktinei buvo nepriimtina ši veikla dėl jos pobūdžio (gyvūnų skerdimas, fermų kvapas ir pan.). Todėl nuo 2016 m. atsakovė tapo UAB „Starapolė“ vadove ir nuo tada jie kiekvienas turėjo savo veiklas, kuriomis rūpinosi. I. G. ūkyje sutuoktinė dirbo samdoma darbuotoja ir buvo atsakinga už administracijos aprūpinimą kanceliarija, darbo rūbų užsakymu ir jų dizainu, reklaminių lankstinukų užsakymu ir pan. Pradėjusi vadovauti UAB „Starapolė“ darbines funkcijas ūkyje vykdė nuotoliniu būdu ir į ofisą užsukdavo labai retai, nes pagrindinį savo laiką ir jėgas buvo atidavusi savo įmonei, kurioje užtrukdavo nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Be to, atsakovė dar iki pradedant vadovauti įmonei dirbo ir kitose darbovietėse. Dėl nurodytų priežasčių ji fiziškai nebūtų galėjusi dalyvauti dar ir jo ūkio veikloje. Jam nuolat bendraujant su VMI atstovais telefonu, niekada niekas net nebuvo užsiminęs apie sutuoktinės pareigą dengti skolą. Nagrinėjant bankroto bylą, ieškovė taip pat nesiekė pripažinti nepriemokų valstybei solidariomis ir skola buvo skaičiuojama ir vertinama kaip jo asmeninė. Jo fizinio asmens bankroto byloje sutuoktinė nebūtų galėjusi būti pripažinta jo kreditore, jeigu pati būtų buvusi skolininkė tose pačiose prievolėse kaip ir jis. Ieškovė, siekdama užtikrinti nepriemokų išieškojimo užtikrinimą, yra pritaikiusi priverstinę hipoteką jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio žemės sklypo su statiniais 1/2 daliai. Tokie ieškovės veiksmai tik dar kartą patvirtina, kad ieškovė niekada nelaikė prievolės solidaria, nereiškė pretenzijų nei pačiai atsakovei, nei nukreipė išieškojimą į jos pajamas ar turto dalį, tokiu būdu nesuteikė pagrindo atsakovei suprasti, kad ji yra skolininkė, ir kad ji privalo imtis kokių nors veiksmų skolą dengti ir neleisti jai didėti. Taip pat labai svarbi aplinkybė sprendžiant nepriemokų valstybei pripažinimo solidariomis klausimą, yra ta, kad jie su atsakove bendro ūkio nebevedė ir kaip šeima nebegyveno nuo 2018 m. balandžio mėn. Šią aplinkybę yra nurodę ir pareiškime dėl santuokos nutraukimo bendru šalių susitarimu. Jis nuo 2018 m. pabaigos pradėjo gyventi su kita moterimi, su kuria šiuo metu yra susilaukę bendro vaiko. Todėl tuo metu, kai pradėjo atsirasti nepriemokos ieškovei, t. y. 2019 m. jau nebuvo nei šeimos, nei bendrų šeimos poreikių, kurie pasak ieškovės buvo tenkinami iš ūkio gautomis pajamomis. Pažymi, kad yra susipažinęs su sutuoktinės 2022 m. balandžio 27 d. teismui pateiktu jos atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį ir gali patvirtinti, kad visos jos atsiliepime nurodyto aplinkybės yra teisingos.