Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovės A. T. atstovei E. B., atsakovams: E. T., R. B., I. B., DnB NORD banko atstovei advokato padėjėjai V. V., tretiesiems asmenims notarei L. P., notarei G. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovams E. T., A. V., R. B., A. B., D. S., A. S., A. S., A. J. P., V. O., Z. K., A. K., I. B., D. B., R. P., M. P., D. P., DnB NORD bankui, tretiesiems asmenims Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarei L. P., Marijampolės 3-ojo notaro biuro notarei G. S. dėl sandorių šalies pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovė A. T., patikslinusi ieškinio reikalavimus, pareiškė ieškinį atsakovams: E. T., A. V., R. B., A. B., D. S., A. S., A. S., A. J. P., V. O., Z. K., A. K., I. B., D. B., R. P., M. P., D. P., DnB NORD bankui, tretiesiems asmenims Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarei L. P., Marijampolės 3-ojo notaro biuro notarei G. S., prašydama: 2007 m. sausio 29 d. Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P. patvirtintos Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1084 ir Nekilnojamųjų daiktų perdavimo-priėmimo akto Nr. 1086 dalis, kuriomis pirkėjas E. T. įgijo nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ir kitus statinius Tauro g. 9, Marijampolėje, pripažinti apsimestinėmis nuo sutarties ir akto sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šiuos sandorius perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T., a/k (duomenys neskelbtini); 2007 m. vasario 1 d. AB DnB NORD banko Kreditavimo sutarties Nr. K-0800-2007-12 dalį, kuria kredito gavėjui E. T. suteiktas 410 000 Lt kreditas, pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir kredito gavėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T., a/k (duomenys neskelbtini); 2007 m. vasario 2 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriuje registruotos sutartinės hipotekos, kurios kodas 07120070000308, dalį, pagal kurią įkaito davėjas E. T. įkeitė nekilnojamuosius daiktus, esančius Tauro g. 9, Marijampolėje pripažinti apsimestine nuo sutartinės hipotekos registracijos momento ir įkaito davėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T., a/k (duomenys neskelbtini); 2007 m. balandžio 25 d. Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P. patvirtintos pirkimo pardavimo sutarties Nr. 4474 dalį, kuria pirkėja R. B. įgijo nuosavybėn tris žemės sklypus: 0,31 ha 0,69 ha, 1,40 ha Naujienėlės km. Kalvarijos sav., pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šį sandorį perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T., a/k (duomenys neskelbtini); 2007 m. gegužės 9 d. Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P. patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties, Nr. 4680 ir perdavimo priėmimo akto Nr. 4681 dalis, kuriomis pirkėja R. B. įsigijo nuosavybėn žemės sklypą ir pastatus Naujienėlės km, Kalvarijos sav., pripažinti apsimestinėmis nuo sutarties ir akto sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šiuos sandorius perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T., a/k (duomenys neskelbtini); 2007 m. gegužės 11 d. AB DnB NORD banko kreditavimo sutarties Nr. K-0800-2007-81, dalį, kuria kredito gavėjams R. B., A. B. suteikiamas 700 000 Lt kreditas, pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir kredito gavėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T., a/k (duomenys neskelbtini); 2007 m. gegužės 11 d., Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriuje registruotos sutartinės hipotekos, kurios kodas 07120070001321 dalį, pagal kurią įkaito davėjai R. B., A. B. įkeitė nekilnojamuosius daiktus Naujienėlės km. Marijampolės raj. pripažinti apsimestine nuo sutartinės hipotekos registracijos momento ir įkaito davėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T., a/k 3610612027; 2007 m. gegužės 30 d. Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P. patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5711 ir perdavimo-priėmimo akto Nr. 5712 dalis, kuriomis pirkėjas A. S. įgijo nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus: 1, 95 ha žemės sklypą „Marių parkas II" Marijampolėje, pripažinti apsimestinėmis nuo sutarties ir akto sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šiuos sandorius perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T., a/k (duomenys neskelbtini); 2007 m. birželio 8 d. AB DnB NORD banko kreditavimo sutarties Nr. K-0800-2007-105 dalį, kuria kredito gavėjui A. S. suteiktas 589 200 Lt kreditas, pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir kredito gavėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d., mirusiam A. T., a/k (duomenys neskelbtini); 2007 m. birželio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriuje registruotos sutartinės hipotekos, kurios kodas 07120070001632 dalį - pagal kurią įkaito davėjas A. S. įkeitė 1,95 ha žemės sklypą „Marių parkas II" Marijampolėje, pripažinti apsimestine nuo sutartinės hipotekos registracijos momento ir įkaito davėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T., a/k (duomenys neskelbtini); 2007 m. liepos 25 d. Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P. patvirtintų nekilnojamųjų daiktų, pirkimo- pardavimo; sutarties Nr. 8445 ir nekilnojamųjų daiktų perdavimo priėmimo akto Nr. 8446 dalis, kuriomis pirkėjas V. O. įgijo nuosavybėn žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais Marijampolėje, Kauno g. 151, pripažinti apsimestinėmis nuo sutarties ir akto sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šiuos sandorius perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T., a/k (duomenys neskelbtini); 2007 m. liepos 30 d., AB DnB NORD banko kreditavimo sutarties Nr. K-0800-2007-137 dalį, kuria kredito gavėjui V. O. suteiktas 520 000 Lt kreditas, pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir kredito gavėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d., mirusiam A. T., a/k (duomenys neskelbtini); 2007 m. rugpjūčio 2 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriuje registruotos sutartinės hipotekos, kurios kodas 07120070002242 dalį, pagal kurią įkaito davėjas V. O. įkeitė nekilnojamą turtą Kauno g. 151, Marijampolėje, pripažinti apsimestine nuo sutartinės hipotekos registracijos momento ir įkaito davėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T., a/k (duomenys neskelbtini); 2007 m. spalio 1 d. Marijampolės 3-ojo notaro biuro notarė G. S. patvirtintų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties Nr.9932 ir tos pačios dienos nekilnojamųjų daiktų perdavimo priėmimo akto Nr. 9933 dalis, kuriomis pirkėja I. B. įgijo nuosavybėn 0.0610 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą Vasaros g. 140, Marijampolėje, pripažinti apsimestinėmis nuo sutarties ir akto sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šiuos sandorius perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T., a/(duomenys neskelbtini); 2007 m. spalio 15 d. AB DnB NORD banko kreditavimo sutarties Nr. K-0800-2007-166 dalį, kuria kredito gavėjams I. B. ir D. B. suteikiamas 624 000 Lt kreditas pripažinti, apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir kredito gavėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T., a/k (duomenys neskelbtini); 2007 m. spalio 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriuje registruotos sutartinės hipotekos, kurios kodas 07120070002965 dalį, pagal kurią įkaito davėjai I. B. ir D. B. įkeitė nekilnojamą turtą Vasaros g. 140, Marijampolėje, pripažinti apsimestine nuo sutartinės hipotekos registracijos momento ir įkaito davėjo teises perkelti 2008 m. lapkričio 18 d. mirusiam A. T., a/k (duomenys neskelbtini) (4 t. b.l. 10-18, 5 t. b.l. 156).

Atsakovai E. T., R. B., I. B. su ieškiniu dalyse, kuriose liečiami jų interesai, sutinka, likusioje dalyje ieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismui (5 t. b.l. 5-13, 14-15).

Atsakovas DnB Nord bankas su ieškiniu nesutinka (5 t. b.l. 17-22).

Atsakovas A. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (6 t., b.l. 18, 169), atsiliepimo į ieškinį ar prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Atsakovas A. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo sutinka (5 t. b.l. 5-13) bei prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (5 t. b.l. 183-184, 6 t. b.l. 6-7, 35, 170).

Atsakovė D. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (6 t., b.l. 11, 169), atsiliepimo į ieškinį ar prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Atsakovas A. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (6 t., b.l. 12, 169), atsiliepimo į ieškinį ar prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Atsakovas A. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (6 t., b.l. 168), atsiliepimo į ieškinį ar prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Atsakovė Angelė J. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (6 t. b.l. 33

Atsakovas V. O. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (4 t. b.l. 56, 5 t. b.l. 186, 6 t. b.l. 46)

Atsakovė Z. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (6 t., b.l. 169), atsiliepimo į ieškinį ar prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Atsakovas A. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (6 t., b.l. 169), atsiliepimo į ieškinį ar prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Atsakovas D. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo sutinka (5 t. b.l. 14-15).

Atsakovė R. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (6 t. b.l. 1, 32).

Atsakovas M. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (6 t., b.l. 15, 169), atsiliepimo į ieškinį ar prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Atsakovas D. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (6 t., b.l. 14, 169), atsiliepimo į ieškinį ar prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Tretysis asmuo Marijampolės 4-ojo notarų biuro notarė L. P. su ieškiniu dalyje dėl jos tvirtintų sandorių nesutinka, likusioje dalyje ieškinio tenkinimo klausimą palieką spręsti teismui (5 t. b.l. 3-4).

Tretysis asmuo Marijampolės 3-ojo notarų biuro notarė G. S. su ieškiniu dalyje dėl jos tvirtintų sandorių nesutinka, likusioje dalyje ieškinio tenkinimo klausimą palieką spręsti teismui (5 t., b.l. 2).

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 18 d. mirė ieškovės A. T. sutuoktinis A. T.. Ieškovė nurodo, kad liko trys įstatyminiai įpėdiniai: ieškovė, sūnus E. T. ir dukra E. T. - B. Remiantis antstolės S. Ž. sudarytais 2009 m. vasario 19 d. ir liepos 3 d. paveldimo turto apyrašais Nr. 76/09-00295, Nr.76/09-01538, 2009 m. rugpjūčio 5 d. ieškovei išduotas Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas Nr. 3055. Ieškovė teigia, kad ji viena pagal apyrašą paveldėjo sutuoktinio turtą, turtines reikalavimo teises ir prievoles, nurodytas paveldėjimo teisės liudijimo 15-20 p.p. Ieškovė įsitikinusi, kad jai priėmus dalį palikimo, laikoma, kad ji priėmė visą palikimą. Todėl vėliau paaiškėjus, jog yra kokio nors A. T. turto, turtinių teisių, ar prievolių, jos taip pat pereis jai. Ieškovė nurodo, kad jos materialinė atsakomybė už A. T. prievoles apibrėžta paveldėto turto ir turtinių teisių apimtimi. Ieškovė taip pat teigia, jog žino, kad sutuoktinis A. T., naudodamasis savo autoritetu visuomenėje bei jo sukurtose bendrovėse dirbusių žmonių pagarba ir pasitikėjimu, įkalbėjo atsakovus bei DnB Nord banko Marijampolės KAS sudaryti apsimestinius sandorius. A. T. pagal savo pajamas pats negalėjo gauti paskolų, nes jų jau turėjo. A. T., o ne paskolų gavėjai, tarėsi su banku dėl visų paskolų gavimo.

Ieškovė nurodo, kad atsakovai ir A. T. sudarė apsimestinius sandorius, nes pagal tikrąją šalių valią A. T. buvo nekilnojamojo turto įgįjėjas, paskolų gavėjas ir įkaitų davėjas. Jis sudarė pirkimo-pardavimo, paskolos ir įkeitimo sandorius per statytinius- pirkėjus, kurie neketino prisiimti sau teisių ir pareigų, nes negalėjo to daryti pagal savo materialine padėtį, kurią bankas privalėjo įvertinti, išduodamas paskolas vartojimui ir jas vadindamas ne vartojamosiomis paskolomis. Teisės ir pareigos pagal sandorius atsirado A. T.. kurių ir pareigų perėmėja teigia esanti ieškovė, todėl ir reiškianti ieškinį. A. T. veiksmai - turto ieškojimas, derybos su pardavėjais, pinigų mokėjimas, bendradarbiavimas su banku, buvimas pas notarą įrodo, jog jo valia buvo nukreipta į sandorių sudarymą. A. T. turėjo ketinimą užtikrinti skolų grąžinimą, nes jo pavedimu šeimos nariai įnešinėjo pinigus į paskolų gavėjų sąskaitas, taigi, vykdė A. T. prisiimtą prievolę. Todėl, ieškovės nuomone, sandoriai sudaryti ne su tikrąja sandorio šalimi - A. T., bet su atsakovais: E. T., R. B., A. B., A.. S., V. O., I. B., D. B.. Teises ir pareigas įgijo ne apsimestiniai asmenys (statytiniai), bet tikroji sutarčių šalis - A. T., kuris siekė pridengti savo sandorius. Minėti atsakovai, ieškovės teigimu, buvo pasyvūs asmenys, formaliai, A. T. prašymu pasirašė dokumentus, visus aktyvius veiksmus atliko mano sutuoktinis. Šiuo metu, nors ir pripažino, kad neturi tiek pajamų ir turto, kad galėtų tinkamai įvykdyti už atsakovus prievolę prieš banką, ieškovė siekia atstatyti socialinį teisingumą – įrašyti į ginčo sutartis tikrąją šalį – A. T. (6 t., b.l. 166 antra pusė).

Atsakovas DnB Nord bankas nurodo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti pirkimo - pardavimo, hipotekos bei kreditavimo sandorių, kurių šalimi nėra nei ji, nei jos miręs sutuoktinis A. T.. Aplinkybė, kad ieškovė yra mirusio sutuoktinio A. T. paveldėtoja, nėra įstatymų numatytas pagrindas, įgalinantis ieškovę ginčyti trečiųjų asmenų (šiuo atveju atsakovų) tarpusavyje sudarytus sandorius, juolab, nesuteikia įgalinimų reikšti tokio turinio reikalavimų, kaip perkelti pirkėjų, įkaito davėjų ir kreditų gavėjų teises pagal ginčijamus sandorius mirusiam asmeniui. Be to, pagal CK 1.87 str. 1 d., jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Atsakovas mano, kad ieškovė neįrodė pagrindo jos ginčijamus sandorius pripažinti apsimestiniais. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovės reikalavimai yra grindžiami ieškovės subjektyviais paaiškinimais: ieškovės nuomone, kad ginčijami pirkimo - pardavimo, kreditavimo bei hipotekos sandoriai iš tikrųjų buvo sudaryti su jos vyru A. T., nes jos vyras buvo autoritetingas asmuo, sugebėjo paveikti atsakovus sudaryti sandorius savo vardu būtent jo naudai, kad jis juos įkalbėjo pasiimti banke paskolas, įkeisti turtą bankui, tačiau pagal tikrąją šalių valią būtent jos vyras A. T. buvo ir nekilnojamojo turto įgijėjas, ir paskolų gavėjas, ir įkaitų davėjas. Tokie argumentai, atsakovo nuomone, yra vertinami kaip prielaidos ir neįrodo minėtų aplinkybių buvimo (CPK 178 str.). Atsakovas nurodo, kad kreditavimo sutartyse numatytos kredito lėšos pagal išvardintas kreditavimo sutartis buvo išduotos kredito gavėjams pagal kreditavimo sutartis, kurių įvykdymas bankui užtikrintas kredito gavėjams pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Hipotekos sandoriai, kaip numato teisės normos, buvo įregistruotos viešame Hipotekos registre. Atsakovas nurodo, kad bankas išreiškė valią sudaryti kreditavimo sandorius su atsakovais E. T., I. B. ir D. B., R. B. ir A. B., A. S. ir V. O., ir šią valios išraišką patvirtina su išvardintais atsakovais pasirašytos ir galiojančios kreditavimo sutartys bei hipotekos lakštai, todėl teigti, kad bankas iš tiesų kreditavimo/hipotekos sandorius sudarė ir/ar siekė sudaryti su A. T., nėra jokio teisinio pagrindo. Tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad bankui nei kreditavimo/hipotekos sandorių su atsakovais sudarymo metu, nei šiuo metu nėra žinomi nei tariamai buvę susitarimai tarp A. T. ir E. T., ir I. B. ir D. B., ir R. B. ir A. B., ir A. S. ir V. O., nei šių asmenų tarpusavio ryšiai. Bankas įvykdė kreditavimo sutarčių sąlygas, išdavė kreditus kredito gavėjams pagal kreditavimo sutartis atsakovams E. T., I. B. ir D. B., R. B. ir A. B., A. S. ir V. O., ir atsakovai kaip kredito gavėjai turi sutartinę bei įstatyminę pareigą vykdyti kreditavimo sutartis, nustatytu laiku mokėti bankui kredito bei palūkanų įmokas. Atsakovas teigia, kad įstatymas tiesiogiai įpareigoja paskolos gavėją grąžinti gautą paskolą, o jei paskolos dalinė įmoka laiku negrąžinama, paskolos gavėjas turi teisę reikalauti paskolos gavėją grąžinti kreditą prieš terminą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsakovas įsitikinęs, kad bankas sąžiningai įgijo teises/pareigas pagal su atsakovais sudarytas kreditavimo/hipotekos sandorius, ir apsimestinio sandorio faktas bei A. T. su atsakovais tariami tarpusavio susitarimai, jei tokie teismo būtų nustatyti, negali būti panaudoti prieš sąžiningą trečiąjį asmenį, šiuo atveju AB DnB NORD banką, kuris sąžiningai išdavė kreditus, priėmė nekilnojamojo turto užtikrinimo priemones ir šių kreditavimo/hipotekos sandorių pagrindu įgijo reikalavimo teises į atsakovus kaip kredito gavėjus/įkaito davėjus. Atstovė pažymėjo, kad aplinkybės, kam kredito gavėjai E. T., I. B. ir D. B., R. B. ir A. B., A. S. ir V. O. panaudojo iš banko kreditus, yra kredito gavėjų atsakomybės klausimas, ir neatleidžia kreditus gavusių E. T., I. B. ir D. B., R. B. ir A. B., A. S. ir V. O. nuo atsakomybės prieš banką už įsipareigojimų pagal kreditavimo/hipotekos sandorius įvykdymą. Atsakovo nuomone, jei iš banko gautus kreditus atsakovai perdavė A. T., tai turėtų būti išspręsta kredito gavėjų ir A. T. (jo turto paveldėtojų) tarpusavio teisių apimtyje, bet tai neįtakoja kredito gavėjų atsakomybės prieš banką už kreditų grąžinimą. Be to, ieškovės pareikšti reikalavimai dėl kreditavimo/hipotekos sutarčių pripažinimo apsimestinėmis ir kredito gavėjo/įkaito davėjo teisių bei pareigų perkėlimo mirusiam A. T. iš esmės savo turiniu vertintini kaip reikalavimai pakeisti skolininką, t.y. perkelti skolą. Pagal CK 6.116 str. perkelti skolą kitam asmeniui galima tik kreditoriaus sutikimu, o jei kreditorius neduoda sutikimo perleisti skolą, laikoma, kad skola neperkelta. Šiuo atveju bankas leidimo pakeisti kredito gavėjus į mirusįjį A. T. nėra išdavęs, su skolos perkėlimu mirusiam asmeniui nesutinka, o skolos perkėlimas be banko sutikimo pažeistų banko kaip sąžiningos sudarytų kreditavimo/hipotekos sutarčių šalies teises bei pažeistų banko kaip hipotekos kreditoriaus teises į skolos išieškojimą. Dėl aukščiau nurodytų motyvų atsakovas DnB Nord bankas prašo ieškinį laikyti nepagrįstu bei neįrodytu, ir atmesti.

Tretieji asmenys notarė L. P. ir G. S., tvirtinusios ginčijamus sandorius, nurodė, kad sandorio šalys pasirašant ginčo sutartis dalyvavo asmeniškai, jokių aiškinimų ar kitokio pobūdžio susitarimų nebuvo, sutarčių šalims buvo išaiškintos teisės ir pareigos (6 t., b.l. 179).

Atsakovas AB DnB Nord bankas teigia, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 punkte ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o CPK 2 straipsnyje – teismo pareiga imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų tinkamai įgyvendinta. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta ir visiems besikreipiantiems į teismą asmenims privaloma tvarka (CPK 111, 113, 114, 135 straipsniai). Ieškovė prie ieškinio pateikė paveldimo teisės liudijimo kopiją (1 t. b. l. 21-33), kas patvirtina, kad ieškovė priėmė palikimą pagal įstatymą po sutuoktinio A. T. mirties, todėl tapo mirusio asmens turtinių teisių, pareigų perėmėja (CK 5. 1 str. 1 d.). Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu (CPK 5 str.).

Sandoriai – tai juridiniai faktai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoris yra teisinis veiksmas tam tikram tikslui pasiekti, valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam aktui pasiekti. Sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyvis išreikštų savo valią, kurią žinotų kiti asmenys (CK 1.64 str.). Valios išreiškimas yra svarbiausias kiekvieno sandorio elementas. Kai kuriems sandoriams sudaryti, be valios išreiškimo, reikia perduoti daiktus arba pinigus. Sandorio šalys esant civiliniams teisiniams santykiams turi elgtis pagrįstai ir sąžiningai (CK 1.5 str.). Pirkimo-pardavimo sutartis įpareigoja vieną šalį sumokėti sutartą kainą, kitą šalį – perduoti daiktą (CK 6.305 str. 1 d.).

Ginčijami sandoriai atitinka visus įstatymo normose nustatytus reikalavimus. Visi byloje pasisakę atsakovai patvirtino, kad puikiai suprato, kokiems tikslams yra sudaromi sandoriai, tačiau visi pasitikėjo A. T. ir neįvertindami galimų neigiamų pasekmių pasirašė ginčijamus sandorius (6 t. b.l. 166-167). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys (CK 1.87 str.). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK6.193 straipsnis) (LAT 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R., G. A., G. K.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra pripažįstama, kad sandoris gali būti laikomas apsimestiniu ne tik tais atvejais, kai sandoris sudarytas pridengiant kitą sandorį, tačiau ir tais atvejais, kai sandoris sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai.

Nagrinėjamoje byloje šalys neneigia sutarties pagrindo, t. y. siekio sukurti pirkimo-pardavimo teisinius santykius. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) perduoda kitos šalies (pirkėjui) nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, o pirkėjas įsipareigoja pardavėjui sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama sudaryta nuo daiktų perdavimo momento (LR CPK 6.870 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamos bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad atsakovai, sudarydami minėtas pirkimo-pardavimo sutartis, neišreiškė savo tikrosios valios ir kad jos tikrasis tikslas buvo siekis sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Pirkimo-pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam būtina abiejų šalių suderinta valia. Byloje nenustatyta, kad atsakovai, sudarydami minėtas pirkimo-pardavimo sutartis, siekė pridengti kitą sandorį, t. y. sudaryti apsimestinį sandorį tikrosios sandorio šalies dalyje. Nustatyta, kad atsakovai atvyko į notaro kontorą ir pateikė dokumentus įkeitimo sandoriui sudaryti, sutarčių sudarymo metu atsakovai buvo notaro kontoroje. Šie duomenys kelia pakankamą pagrindą abejoti, kad atsakovų – pirkėjų valia, sudarant ginčo pirkimo-pardavimo sutartis, buvo išreikšta ydingai.

Todėl teismas sutinka su atsakovo DnB Nord banko išdėstytais motyvais. Ieškovės reikalavimai yra grindžiami ieškovės subjektyviais paaiškinimais: ieškovės nuomone, kad ginčijami pirkimo - pardavimo, kreditavimo bei hipotekos sandoriai iš tikrųjų buvo sudaryti su jos vyru A. T., nes jos vyras buvo autoritetingas asmuo, sugebėjo paveikti atsakovus sudaryti sandorius savo vardu būtent jo naudai, kad jis juos įkalbėjo pasiimti banke paskolas, įkeisti turtą bankui, tačiau pagal tikrąją šalių valią būtent jos vyras A. T. buvo ir nekilnojamojo turto įgijėjas, ir paskolų gavėjas, ir įkaitų davėjas. Šią nuomonę palaiko ir atsakovai E. T., I. B. ir D. B., R. B. ir A. B., A. S. ir V. O., šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. S. (6 t. b.l. 179 antra pusė). Tačiau atsakovai suinteresuoti ieškovės argumentų palaikymu, o liudytojas A. S. yra artimas ieškovės ir jos mirusio sutuoktinio draugas, be to liudytojas pats sandorių sudaryme nedalyvavo, jo žinios apie ginčo sutarčių objektus ir jų nuosavybę gautos iš pačio A. T.. Nei bankas, nei notarės šių aplinkybių nepatvirtino. Ieškovė nepateikė daugiau jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovo DnB Nord banko ar notarių parodymų neteisingumą. Nors ieškovė teigė, kad jos miręs sutuoktinis A. T. buvo susitaręs su tuometiniu DnB Nord banko valdytoju dėl ginčo sutarčių sudarymo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl ieškovės argumentai vertintini kaip prielaidos ir neįrodo minėtų aplinkybių buvimo (CPK 178 str.). Be to, kreditavimo sutartyse numatytos kredito lėšos pagal ieškinyje išvardintas kreditavimo sutartis buvo išduotos kredito gavėjams pagal kreditavimo sutartis, kurių įvykdymas bankui užtikrintas kredito gavėjams pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Hipotekos sandoriai, kaip numato teisės normos, buvo įregistruotos viešame Hipotekos registre. Atsakovas DnB Nord bankas išreiškė valią sudaryti kreditavimo sandorius su atsakovais E. T., I. B. ir D. B., R. B. ir A. B., A. S. ir V. O., ir šią valios išraišką patvirtina su išvardintais atsakovais pasirašytos ir galiojančios kreditavimo sutartys bei hipotekos lakštai. Todėl teigti, kad bankas iš tiesų kreditavimo/hipotekos sandorius sudarė ir/ar siekė sudaryti su A. T., nėra jokio teisinio pagrindo. Tai patvirtinančių įrodymų ieškovė, kaip aukščiau minėta, nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad bankui nei kreditavimo/hipotekos sandorių su atsakovais sudarymo metu, nei šiuo metu yra žinomi, nei tariamai buvę susitarimai tarp A. T. ir E. T., ir I. B. ir D. B., ir R. B. ir A. B., ir A. S., ir V. O., nei šių asmenų tarpusavio ryšiai. Bankas įvykdė kreditavimo sutarčių sąlygas, išdavė kreditus kredito gavėjams pagal kreditavimo sutartis atsakovams E. T., I. B. ir D. B., R. B. ir A. B., A. S. ir V. O., ir atsakovai kaip kredito gavėjai turi sutartinę bei įstatyminę pareigą vykdyti kreditavimo sutartis, nustatytu laiku mokėti bankui kredito bei palūkanų įmokas. Įstatymas tiesiogiai įpareigoja paskolos gavėją grąžinti gautą paskolą, o jei paskolos dalinė įmoka laiku negrąžinama, paskolos gavėjas turi teisę reikalauti paskolos gavėją grąžinti kreditą prieš terminą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Visi sandorio dalyviai savo valią patvirtino savo parašais. Teismas pažymi, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.).

Įstatyme įtvirtintas sutarčių laisvės principas suteikia šalims teisę sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti įstatyme nenumatytas, įstatymams neprieštaraujančias sutartis (LR CK 6.156 str. 1 d.). Vadovaudamiesi šiuo principu civilinių teisinių santykių subjektai laisva valia nusprendžia su kuriuo asmeniu ir kokį sandorį nori sudaryti. Taip pat pažymėtina, kad bendrieji įstatymų nustatyti civilinių teisinių santykių principai sukuria šių teisinių santykių dalyvių pareigą elgtis pakankamai apdairiai, dėmesingai, patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, turi apsvarstyti bei įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. LR CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Ieškovės ir atsakovų E. T., I. B., D. B., R. B., A. B., A. S., V. O. teigimu, visose derybose dėl ginčo sutarčių objektų pirkimo dalyvavo ieškovės sutuoktinis A. T., kuris tarėsi dėl kainos, kitų pirkimo sąlygų. Teismo nuomone, derybininkas tai nėra turto savininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo turtą A. T., jei būtų buvęs tikras pirkėjas, galėjo įsigyti savo vardu, tam jam nebuvo nei objektyvių, nei subjektyvių kliūčių, tačiau šia teise nepasinaudojo. Nors ieškovė teigė, kad A. T. nebuvo galimybės suteikti kreditus pirkti nekilnojamajam turtui ir bankas jam atsisakė duoti kreditus, tačiau tokių duomenų į bylą nepateikta. Ieškovė nurodo, kad po sandorių sudarymo atsakovai įsigytu turtu nesirūpino, bankui kreditą už atsakovus mokėjo A. T. šeimos nariai jo pavedimu. Teismo nuomone, šios aplinkybės neturi esminės reikšmės ginčo dalykui, nes tai, kas vyko po sandorių sudarymo neturi įtakos sandorių sudarymo procesui. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. T. nesiekė turto įgyti savo vardu, žinojo, kad turtas yra ne jo, su tuo sutiko ir iki savo mirties jokių veiksmų nesiėmė siekiant įgyti ginčo turtą. Taip pat nenustatyta, kad atsakovai kokiu tai būdu būtų pripažinę nuosavybės teises į turtą ieškovės mirusiam sutuoktiniui A. T.. Teismas daro išvadą, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti tarp atsakovų ir jie nėra apsimestiniai. Ieškovė pateiktais įrodymais sandorių nenuginčijo, nepateikė įrodymų, kad jos sutuoktinis A. T. atsakovams būtų perdavęs savo pinigus turtui pirkti ir tokiu būdu būtų įgijęs savarankiškas teises į turtą.

Remiantis aukščiau nurodytomis, teismo nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė sandorių apsimestinumo ar kitų sandorių, kuriuos ketino sudaryti šalys, buvimo, todėl darytina išvada, kad pripažinti ginčijamas sutartis negaliojančiomis pagal Civilinio kodekso 1.87 straipsnį nėra pagrindo. Dėl šios priežasties ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 178 str.).

Kiti šalių teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Iš ieškovės priteistinos atsakovo DnB Nord bankas naudai 2420,00 Lt išlaidų už advokato paslaugas (6 t. b.l. 146) bei teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. T., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. M(duomenys neskelbtini);., 2420,00 Lt atsakovo AB DnB Nord banko, į/k 112029270, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 26, Vilniuje, naudai už advokato paslaugas.

Priteisti iš ieškovės A. T., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini);., 292,25 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.