Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-01-30 · Civilinė byla Nr. 2-123/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-01-30Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-02-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-30
Bylos Nr.
2-123/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02637-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
akcinės bendrovės „LIETUVOS AUTOMATIKA“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „SLO Lithuania“
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-123/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02637-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.2.; 122.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „LIETUVOS AUTOMATIKA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6180-881/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės „LIETUVOS AUTOMATIKA“ ieškinį atsakovams antstolei B. P., uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Rizikos cesija“ dėl turto pardavimo ir varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SLO Lithuania“.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas AB „LIETUVOS AUTOMATIKA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2013 m. birželio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0171/12/05286/V ir Nr. 0171/12/05287/V, taikyti restituciją – priteisti ieškovui iš atsakovo UADBB „Rizikos cesija“ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę ir sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas, teikdamas ieškinį, prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o nusprendus prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo netenkinti ? atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-5670-345/2013 dėl restruktūrizavimo bylos AB „LIETUVOS AUTOMATIKA“ iškėlimo ir civilinėse bylose Nr. B2-5390-431/2013 ir B2-5242-431/2013 dėl bankroto bylos AB „LIETUVOS AUTOMATIKA“ iškėlimo. Ieškovas nurodė, kad viso žyminio mokesčio sumokėti negali, nes turi laikinų finansinių sunkumų, jo turtinė padėtis yra ypatingai sudėtinga. Nuo 2012 m. spalio mėnesio AB „LIETUVOS AUTOMATIKA“ yra įtraukta į iki šiol besitęsiantį bylinėjimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarė ieškovo AB „LIETUVOS AUTOMATIKA“ prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tenkinti iš dalies ? atleisti ieškovą nuo 5 000 Lt žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Teismas nustatė ieškovui 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (4 536 Lt) ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Kadangi ieškovas prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą grindžia galimybe ateityje atsirasti įstatyminiam atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindui, teismas sprendė, kad ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą negali būti tenkinamas. Teismas gali taikyti žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutą tik tais atvejais, kai asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas tik laikinas. Teismo nuomone, ieškovo atžvilgiu pradėti procesai dėl restruktūrizavimo bei bankroto bylų iškėlimo patvirtina tai, jog ieškovo turtinė padėtis yra sudėtinga. Dėl šios priežasties teismas atleido ieškovą nuo 5 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, o likusiai žyminio mokesčio daliai sumokėti nustatė atitinkamą terminą. Teismas pažymėjo, kad įrodymų apie tai, jog 4 536 Lt mokesčio dalies sumokėjimas ieškovui būtų nepakeliama finansinė našta, nepateikta.

Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas (ieškovas) AB „LIETUVOS AUTOMATIKA“ atskiruoju skundu prašo pakeisti teismo nutarties dalį, kuria nustatytas terminas žyminio mokesčio daliai sumokėti, likusios žyminio mokesčio dalies (4 536 Lt) sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

2013 m. lapkričio 28 d. AB „LIETUVOS AUTOMATIKA“ einamojoje sąskaitoje turėjo tik 6 204,41 Lt ir 249,81 Lt bendrovės kasoje. Šiuos pinigus pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 4 punktą bendrovė visų pirma privalo skirti einamosioms įmokoms (svarbiausia ? darbuotojų darbo užmokesčiui). Tai rodo ypatingai sunkią bendrovės padėtį, todėl 4 536 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas būtų bendrovei nepakeliama našta. Teismas nepagrįstai neįvertino to, kad šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo AB „LIETUVOS AUTOMATIKA“. Įmonės restruktūrizavimas ? tai procesas, kurio metu bandoma atgaivinti laikinų finansinių sunkumų turinčią įmonę ir kuris leidžia įmonei įveikti finansinius sunkumus, sudaro galimybę išsaugoti verslą, plėtoti ūkinę veiklą, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Tai, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini, patvirtina ir ta aplinkybė, jog 2013 m. lapkričio 28 d. bendrovė kreipėsi į restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą, kuriam nurodė, jog antstolė B. P. kaupiamojoje sąskaitoje saugo lėšas, gautas pardavus bendrovės turtą iš varžytynių. Atsiskaičius su kreditoriumi, kurio naudai realizuotas bendrovės turtas, bendrovei turėtų būti pervesta likusios lėšos ? 419 850,72 Lt. Savo prašyme bendrovė prašo įpareigoti antstolę pervesti šią sumą į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą tam, kad bendrovė galėtų daryti einamuosius mokėjimus. Kai toks prašymas bus patenkintas, bendrovės sąskaitoje atsiras papildomų lėšų, iš kurių įmonė ateityje galės sumokėti teismo nustatytą žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju spendžiama, ar yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria AB „LIETUVOS AUTOMATIKA“ nustatytas terminas sumokėti 4 536 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį. Apelianto nuomone, likusios mokėtinos 4 536 Lt žyminio mokesčio dalies (nuo 5 000 Lt žyminio mokesčio apeliantas teismo nutartimi yra atleistas) mokėjimas turėjo būti atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad AB „LIETUVOS AUTOMATIKA“ prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo negali būti tenkinamas. Taigi šį apeliacinio proceso dalyką apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovui atidėti 4 536 Lt žyminio mokesčio mokėjimą, būtina išanalizuoti, kokie apelianto pateikti įrodymai iš tiesų patvirtina jo sunkią turtinę padėtį ir leidžia spręsti, jog ateityje turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutą. Proceso įstatyme nenustatyti konkretūs atvejai, kada teismas gali dalyvaujančiam byloje asmeniui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Tačiau proceso įstatymo normos suteikia teismui teisę, atsižvelgus į dalyvaujančio byloje asmens prašymą ir įvertinus pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį spręsti, ar yra pagrindas atidėti tokio mokesčio sumokėjimą, ar tokio pagrindo nėra (CPK 84 str.). Įrodinėjimo pareiga tenka dalyvaujančiam byloje asmeniui, prašančiam atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (CPK 12, 178 str.). Sprendžiant dėl tokio prašymo pagrįstumo, būtina ne tik nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, kaip atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo atveju, bet, o tai svarbiausia, nustatyti, ar pakanka duomenų pagrįstai prielaidai, kad asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra procesinio dokumento pateikimo teismui metu (CPK 84 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-249/2008).

Sprendžiant, ar asmens turtinė padėtis ateityje gali pagerėti tiek, kad jis bus pajėgus sumokėti bylinėjimosi išlaidas bylos pralaimėjimo atveju, turi būti nagrinėjami AB „LIETUVOS AUTOMATIKA“ pateikti duomenys, pagrindžiantys įmonės veiklos perspektyvas ir galimą pelningumą. Tai gali būti tiek finansinės atskaitomybės dokumentai, tiek kreditorių ir debitorių sąrašai, verslo planai, kiti dokumentai ir duomenys. Prašydama atleisti nuo mokesčio mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą, AB „LIETUVOS AUTOMATIKA“ tokių duomenų kartu su prašymu neteikė, tik nurodė, kad teismuose yra nagrinėjama civilinė byla dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir dvi civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo AB „LIETUVOS AUTOMATIKA“. Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu civilinių bylų dėl bankroto bylos iškėlimo (Nr. B2-5390-431/2013, Nr. B2-5242-431/2013) nagrinėjimai Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartimi buvo atidėti iki tol, kol bus priimta nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti, o civilinėje byloje Nr. B2-5670-345/2013 klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar atsisakymo ją kelti dar nebuvo išspręstas. Vien aplinkybė, jog teisme yra nagrinėjamas AB „LIETUVOS AUTOMATIKA“ vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nesudarė pagrindo teismui spręsti, kad AB „LIETUVOS AUTOMATIKA“ sunki turtinė padėtis ateityje gali iš esmės pagerėti. Nors kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė duomenis apie tai, kad 2013 m. lapkričio 28 d. AB „LIETUVOS AUTOMATIKA“ turėjo 6 204,41 Lt einamojoje sąskaitoje ir 249,81 Lt bendrovės kasoje, tačiau šie duomenys neleidžia spręsti dėl pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tuo, jog apelianto turtinė padėtis yra sunki (sudėtinga) ir jį atleido nuo žymios dalies žyminio mokesčio mokėjimo (5 000 Lt), kaip tą ir numato CPK 83 straipsnio 3 dalis. Apeliantas atskiruoju skundu nekelia klausimo, jog turėjo būti atleistas nuo didesnės nei 5 000 Lt suma žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Nors apeliantas kaip aplinkybę, patvirtinančią 4 536 Lt žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo pagrindo buvimą, taip pat nurodo ir 2013 m. lapkričio 28 d. restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui pateiktą prašymą įpareigoti antstolę pervesti lėšas, likusias atsiskaičius su kreditoriumi, kurio naudai realizuotas bendrovės turtas ? 419 850,72 Lt, tačiau tokie apelianto teiginiai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (CPK 178 str.). Be to, jeigu toks prašymas ir buvo pateiktas, tai jis buvo pateiktas jau po pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo, todėl neturi įtakos vertinant šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas (apeliantas) nepateikė objektyvaus turinio duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ieškovo sunki turtinė padėtis iš esmės gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo metu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Padarius tokią išvadą, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra galimybės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui akcinei bendrovei „LIETUVOS AUTOMATIKA“ naują dešimties dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti pirmosios instancijos teismo nurodytą žyminio mokesčio dalį (4 536 Lt) ir pateikti šiam teismui mokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis