- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- eAN2-38-1121/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00488-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Paulius Veršekys (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. U.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. U. (R. U.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 14 d. nutarime, priimtame administracinio nusižengimo byloje, nustatė, kad R. U., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ direktoriumi (atsakingu asmeniu), pažeisdamas Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 62 straipsnio 4 ir 7 dalių, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, o būtent: 1) nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, VDI ir Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečių įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki jų darbo pradžios, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d., nelegaliai UAB „A“ įdarbino ir leido dirbti bendrovės naudai (atlikti (duomenys neskelbtini) darbines funkcijas) trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) piliečiams: S. D., V. S., V. U., R. U., I. U., A. Z. (apie jų darbo (valstybinio socialinio draudimo) pradžią nuo (duomenys neskelbtini), VSDFV teritoriniam skyriui buvo pranešta tik (duomenys neskelbtini)); 2) nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir apie trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki jų darbo pradžios nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, VDI ir Užimtumo tarnybai, 2021 m. balandžio 28 d. laikotarpiu nuo 8 val. iki 13.15 val., VDI inspektorių atlikto patikrinimo adresu (duomenys neskelbtini), nelegaliai įdarbino UAB „A“ ir leido dirbti bendrovės naudai (atlikti (duomenys neskelbtini) darbines funkcijas) trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) piliečiams: I. A. ir Y. R.. Nutarime buvo pripažinta, kad R. U. šiais savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurio padarymą jam buvo paskirta 1 000 (vieno tūkstančio) Eur bauda.
Be to, 2021 m. liepos 14 d. nutarime buvo nustatyta ir tai, kad R. U., būdamas UAB „A“ direktoriumi (atsakingu asmeniu), pažeidė imperatyvius DK 23 straipsnio 1 dalies, UTPĮ 62 straipsnio 7 dalies, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 (2021 m. kovo 1 d. redakcija) „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4.1. ir 7. punktų reikalavimus, kadangi neužtikrino ir nekontroliavo, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 12 d., įdarbinant UAB „A“ trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) piliečius S. D., M. D., I. D., R. H., S. S., V. S., V. U., R. U., I. U. ir A. Z. ne vėliau nei prieš vieną darbo dieną iki šių užsieniečių įdarbinimo dienos, per EDAS sistemą Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos būtų pateikti pranešimai apie Lietuvos Respublikoje įdarbintus užsieniečius (LDU forma). Nutarime buvo pripažinta, kad R. U. šiais savo veiksmais padarė ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurio padarymą jam buvo paskirta 240 (dviejų šimtų keturiasdešimties) Eur bauda.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. U. paskirtos administracinės nuobaudos buvo subendrintos, paskiriant galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 000 (vieno tūkstančio) Eur baudą. 2021 m. liepos 14 d. nutarime, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą, paskirtos baudos mokėjimas buvo išdėstytas 10 (dešimčiai) mėnesių per mėnesį sumokant 100 (vieną šimtą) Eur, paskutinė įmoka turi būti atlikta iki (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su 2021 m. liepos 14 d. nutarimu, R. U. jį apskundė apylinkės teismui, prašydamas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio nusižengimo požymių. Skunde taip pat buvo prašoma vadovautis ANK 34 straipsniu ir už administracinį nusižengimą pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį paskirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda arba administracinės nuobaudos neskirti.
Atsiliepimas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmetė ir 2021 m. liepos 14 d. nutarimą paliko galioti nepakeistą, pašalinant institucijos atsiliepime nurodytą kaltinimo dalį, t. y. paliekant skundžiamo nutarimo dalį dėl I. A. ir Y. R. nelegalaus darbo (ANK 95 straipsnio 1 dalis) bei pranešimų apie Lietuvos Respublikoje įdarbintų užsieniečių S. D., M. D., I. D., R. H., V. S., V. U., R. U., I. U. ir A. Z. nepateikimą (ANK 96 straipsnio 2 dalis).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo prašymai bei argumentai
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. U. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį bei: 1) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio nusižengimo požymių; 2) vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į teisingumo bei protingumo principus, už ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą neskirti administracinės nuobaudos.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog susipažinus su skundžiama nutartimi matyti, kad apylinkės teismui apskųstas Institucijos nutarimas iš esmės buvo pakeistas – iš nutarimo pašalintos kaltinimo dalys, kurios susijusios su šešių (duomenys neskelbtini) piliečių nelegaliu darbu UAB „A“ naudai, taip pat su pranešimo apie užsienio piliečio S. S. įdarbinimo nepateikimą, t. y. skundas buvo iš dalies patenkintas. Apylinkės teismui iš dalies patenkinus skundą, negalėjo būti priimtas sprendimas skundo netenkinti, nes toks sprendimas, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra galimas tik tada, kai nutarimas paliekamas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad R. U. lieka nubaustas dėl to, jog 2021 m. balandžio 28 d., nepranešęs atsakingoms institucijoms, nelegaliai įdarbino UAB „A“ ir leido dirbti objekte, adresu (duomenys neskelbtini), dviem (duomenys neskelbtini) piliečiams – I. A. ir Y. R.. Nesutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad tariamai abu objekte dirbę darbininkai dirbo UAB „A“ naudai, nes tokiai išvadai padaryti byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų. Į bylą buvo pateikti įrodymai, kad I. A. ir Y. R. buvo komandiruoti dirbti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės „B“, su kuria UAB „A“ yra sudariusi rangos sutartį.
7. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog objekte dirbę darbininkai I. A. ir Y. R. apmokėjimo už atliekamą darbą nebuvo gavę, todėl nebuvo įrodyta aplinkybė, kad jie dirbo objekte atlygintinai. Y. R. paaiškinime nurodė, kad įsidarbino pagal darbo sutartį, dokumentus išsiuntė į įmonės ofisą, tačiau niekas nesiaiškino su kokia įmone jis sudarė darbo sutartį, į kokios įmonės ofisą nusiuntė darbo sutartį. Nustačius šias aplinkybes būtų pripažinta, jog Y. R. ir I. A. 2021 m. balandžio 28 d. objekte dirbo ne UAB „A“ naudai, o kaip (duomenys neskelbtini) įmonėje „B“ dirbantys ir į Lietuvos Respubliką komandiruoti darbuotojai.
8. Kadangi abu minėti asmenys 2021 m. balandžio 28 d. objekte dirbo ne UAB „A“ naudai, o kaip (duomenys neskelbtini) įmonėje „B“ dirbantys ir į Lietuvos Respubliką komandiruoti darbuotojai, R. U. nėra atsakingas už pranešimų pateikimą atsakingoms institucijoms dėl jų darbo pradžios Lietuvos Respublikoje. Apie savo darbuotojų komandiravimą atsakingoms institucijoms turėjo pranešti būtent I. A. ir Y. R. darbdavys – (duomenys neskelbtini) įmonė „B“. Manytina, kad R. U. veiksmuose nėra visų ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, nes nebuvo tyčios nelegaliai įdarbinti darbuotojus, todėl asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal šią teisės normą. Kadangi byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų R. U. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pagrįsti, todėl egzistuoja teisinis pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. U. buvo nubaustas ir pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, nes, (duomenys neskelbtini) nuomone, jis, būdamas UAB „A“ direktoriumi, neužtikrino, jog laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. įdarbinant dešimt (duomenys neskelbtini) darbuotojų apie tai būtų pranešta per EDAS sistemą, taip pat nebuvo pateikta LDU forma.
10. Skundžiamoje nutartyje nurodyta pašalinti iš kaltinimo aplinkybę dėl pranešimo apie užsieniečio S. S. įdarbinimą nepateikimo, tačiau nepasisakyta dėl LDU formos nepateikimo S. D., V. S., V. U., R. U., I. U. ir A. Z. atžvilgiu. Dalis UAB „A“ darbuotojų dirbo iš seniau, todėl, R. U. nuomone, LDU forma jiems neturėjo būti pildoma, t. y. LDU forma neturėjo būti teikiama minėtų darbuotojų atžvilgiu. Lieka neaišku, kodėl apylinkės teismas nemotyvuotai netenkino prašymo iš kaltinimo pašalinti nutarimo dalį dėl LDU formos nepateikimo minėtų darbuotojų atžvilgiu, t. y. skundžiamoje nutartyje sutinkama tik su Institucijos nuomone dėl LDU formos nepateikimo S. S. atžvilgiu. R. U. sutinka tik su ta nutarimo dalimi, kad LDU forma laiku per EDAS sistemą nebuvo pateikta tik dėl trijų darbuotojų – M. D., I. D. ir R. H., tačiau skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl to, kad prieš juos priimant į darbą apie jų įdarbinimą laiku ir nustatyta tvarka buvo pateiktas pranešimas teritoriniam skyriui ir skiriant nuobaudą (duomenys neskelbtini) apie tai buvo žinoma.
11. R. U. sutinka, kad vadovaudamas įmonei, kurioje dirba užsieniečiai, turi atidžiau sekti naujausius pakeitimus, susijusius su užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarka, todėl prašo atsižvelgti į tai, jog ankščiau analogiškų administracinių nusižengimų jis nebuvo padaręs, taip pat labai gerai nemoka lietuvių kalbos, jam suprantama kalba informacijos apie teisės aktų pakeitimus negali rasti, o apie pareigą teikti LDU pranešimus iš atsakingų institucijų pranešimų UAB „A“ nebuvo gauta, nors bendrovė laiku pateikė pranešimus apie užsieniečių įdarbinimą teritoriniam skyriui.
Atsiliepimas
12. (duomenys neskelbtini) R. R. (toliau – Institucijos atstovas) atsiliepime prašo R. U. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį.
13. Pasak Institucijos atstovo, apylinkės teismas išsamiai atlikęs skundo ir atsiliepimo į jį argumentų analizę, įvertinęs visus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad R. U. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad R. U. kaltė įrodyta visiškai, skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas net ir pašalinus iš jo kaltinimą dėl šešių trečiosios šalies piliečių nelegalaus darbo ir pranešimo apie S. S. įdarbinimą nepateikimo, kadangi veikos kvalifikavimas nepasikeitė, R. U. teisinė padėtis nepablogėjo ir (ar) nepagerėjo, buvo paskirtos minimalios straipsnių sankcijose numatytos baudos, todėl nutarimo keisti ar naikinti ir skundą tenkinti nėra pagrindo.
14. Atsiliepime nurodoma, kad I. A. ir Y. R. atlikto patikrinimo metu 2021 m. balandžio 28 d. dirbo UAB „A“ naudai, o apie (duomenys neskelbtini) registruotą įmonę „B“ net nežinojo. Abu darbuotojai nurodė, kad dėl darbo tarėsi su R. U., su kuriuo aptarė darbo sąlygas, atlyginimą, jis juos instruktavo dėl darbo, nurodė atliktinus darbus ir nustatė grafiką, paėmė dokumentų nuotraukas darbo sutartims sudaryti, tačiau to nepadarė.
15. Atsiliepime akcentuojama, kad pateikta (duomenys neskelbtini) Remonto paslaugų sutartis tarp (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės „B“ ir UAB „A“ nepaaiškina I. A. ir Y. R. buvimo statybos objekte 2021 m. balandžio 28 d. ir jų darbo šiame objekte. Sutartis vertintina kritiškai, nes iš jos teksto galima manyti, jog tai yra pavyzdinės sutarties formos vertimas iš (duomenys neskelbtini) į lietuvių kalbą, įrašant į sutarties rekvizitų laukus įmonių pavadinimus, kadangi sutarties tekste numatyti darbai, niekaip nesusiję su (duomenys neskelbtini). Pateikti įsakymai dėl I. A. ir Y. R. komandiravimo į UAB „A“ galėtų patvirtinti tik jų galimo įdarbinimo „B“ faktą nuo 2021 m. gegužės 4 d., taip pat galimą komandiravimą į Lietuvos Respubliką nuo 2021 m. gegužės 4 d., tačiau ne nuo 2021 m. balandžio 28 d. I. A. ir Y. R. realiai pradėjo dirbti UAB „A“ naudai nuo 2021 m. balandžio 28 d., pakluso įmonėje nustatytai tvarkai, buvo nustatytas jų darbo grafikas, asmenys vykdė jiems pavestas darbines funkcijas ir gavo atlyginimą už šių funkcijų atlikimą. Apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui ir su jais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys.
16. UAB „A“ (duomenys neskelbtini) pateikus VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui patikslintus pranešimus apie S. D., V. S., V. U., R. U., I. U. ir A. Z. įgytą prievolę mokėti PSD, R. U., būdamas atsakingas už savo įmonės darbo organizavimą, privalėjo užtikrinti, kad kartu būtų pateikti pranešimai apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius, tačiau jie pateikti nebuvo iki (duomenys neskelbtini). R. U., net ir esant prievolei pranešti apie įdarbintus M. D., I. D. ir R. H., neužtikrino, kad šie pranešimai būtų pateikti.
17. Atsiliepime nurodoma, kad aplinkybė, jog R. U. yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir negali tinkamai susipažinti su teisės aktų reikalavimais ar jų pakeitimais, nepašalina pareigos laikytis įstatymų. Tai, kad jis, sunkiai suprasdamas lietuvių kalbą nepasirūpino tinkamu bendrovės darbo organizavimu, negali būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ar aplinkybe, šalinančia atsakomybę arba galinčia būti pagrindu atleisti nuo atsakomybės.
18. Be to, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos tik ypatingais atvejais, kai yra nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Tai, kad piniginė sankcija yra susijusi su finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti asmens naudai. Laikytina, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Nesuvokiama, kokiu pagrindu prašoma neskirti baudos arba ją mažinti, kadangi skunde nėra nurodyta jokių teisėtų pagrindų ar išskirtinių atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
19. Įstatymo leidėjas ANK 652 straipsnio 1 dalyje įpareigoja apygardos teismą, nagrinėjantį bylą dėl apeliacinio skundo, patikrinti priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
20. Susipažinus su apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytais argumentais, įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančią duomenų bei įrodymų visumą, patikrinus skundžiamą nutartį, konstatuotina, kad apylinkės teismas teisingai įvertino bylos medžiagoje esančius duomenis ir įrodymus, todėl priėmė pagrįstą sprendimą netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo dėl institucijos priimto nutarimo, todėl nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį. Darytina išvada, kad R. U. institucijos pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje, jo kaltė įrodyta visiškai bei nekelia abejonių. Taip pat nėra pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei R. U. skirti švelnesnę administracinę nuobaudą arba jos neskirti už ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies
21. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų, t. y. įstatymo leidėjas šioje teisės normoje nepateikia nelegalaus darbo sąvokos apibrėžimo.
22. Nelegalaus darbo teisinė sąvoka (susijusi su trečiosios šalies piliečiais) apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, kurio 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Be to, DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pranešti teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą.
Žemesnės instancijos teismas
23. Taip pat svarbu ir tai, kad DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios numatytos DK 34 straipsnyje, t. y. kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Be to, darbo sutartis privalo būti sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis).
24. UTPĮ 62 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
25. Sprendžiant teisinį klausimą, ar buvo dirbama nelegaliai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti šių aplinkybių visumą: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nenustačius bent vienos iš šių aplinkybių, asmeniui nekyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Akcentuotina ir tai, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams (darbuotojui ir darbdaviui), teisine prasme nelaikoma, jog darbo sutartis yra sudaryta, todėl darbdavys neturi teisės leisti darbuotojui pradėti dirbti, t. y. tokiais atvejais darbuotojo darbas yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
26. Byloje nustatyta, kad UAB „A“ naudai nelegaliai dirbo du trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) piliečiai, t. y. I. A. ir Y. R.. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad su šiais užsienio piliečiais 2021 m. balandžio 28 d. nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir apie jų darbą UAB „A“ naudai nebuvo pranešta atitinkamoms institucijoms, nors jie objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atliko (duomenys neskelbtini) darbines funkcijas. Iš byloje esančių duomenų ir įrodymų visumos analizės akivaizdu, kad šie asmenys pakluso UAB „A“ nustatytai tvarkai, buvo nustatytas jų darbo grafikas, užsienio piliečiai vykdė jiems pavestas darbines funkcijas, buvo susitarta dėl atlyginimo už darbinių funkcijų atlikimą. Nors R. U. teigia, kad I. A. ir Y. R. buvo komandiruoti dirbti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės „B“, su kuria UAB „A“ yra sudariusi rangos sutartį, tačiau šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepatvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys bei įrodymai.
27. Priešingai, iš I. A. ir Y. R. duotų rašytinių paaiškinimų matyti, kad jie dėl darbo tarėsi ne su įmone „B“, o būtent su R. U., su kuriuo aptarė darbo sąlygas, darbo užmokestį, buvo nustatytas užsienio piliečių darbo grafikas, jie taip pat buvo instruktuoti dėl darbo, be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jiems suteikė specialius drabužius, darbo priemones, žadėjo sutvarkyti įdarbinimo dokumentus (buvo paimtos asmenų dokumentų nuotraukos darbo sutartims sudaryti, kurios nebuvo sudarytos). Užsienio piliečiai nenurodė, kad jie buvo komandiruoti (duomenys neskelbtini) įmonės „B“ į Lietuvos Respubliką dirbti UAB „A“ naudai. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime, pateikta (duomenys neskelbtini) Remonto paslaugų sutartis tarp (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės „B“ ir UAB „A“ nepatvirtina, jog I. A. ir Y. R. 2021 m. balandžio 28 d. buvo objekte ir atliko darbines funkcijas komandiruotės pagrindu. Iš sutarties teksto matyti, kad tai – pavyzdinės sutarties formos vertimas iš (duomenys neskelbtini) į lietuvių kalbą, įrašant į sutarties rekvizitų laukus įmonių pavadinimus, o sutarties tekste numatyti darbai, niekaip nesusiję su (duomenys neskelbtini) ar asmenų komandiravimu į Lietuvos Respubliką. Be to, pateikti įsakymai dėl I. A. ir Y. R. komandiravimo į UAB „A“ galėtų patvirtinti tik jų galimo įdarbinimo „B“ faktą nuo 2021 m. gegužės 4 d., taip pat galimą komandiravimą į Lietuvos Respubliką nuo 2021 m. gegužės 4 d., tačiau ne nuo 2021 m. balandžio 28 d., t. y. kada I. A. ir Y. R. realiai pradėjo dirbti UAB „A“ naudai.
28. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo dalį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį R. U. atžvilgiu.
Dėl ANK 96 straipsnio 2 dalies
29. ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.
30. Susipažinus su apeliaciniame skunde nurodytais prašymais ir argumentais matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės neginčija, jog jis pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, tačiau R. U. nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. skirti švelnesnę baudą arba jos neskirti iš viso.
31. Administracinė nuobauda – teisinės atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, jog tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
32. Kita vertus, ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, turi diskrecijos teisę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
33. Įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).
34. Iš bylos medžiagos matyti, kad už ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą R. U. buvo paskirta minimalaus dydžio sankcijoje numatyta bauda, t. y. 240 Eur. Apygardos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Vien tai, kad R. U. praeityje nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, gerai nemoka lietuvių kalbos, negali rasti informacijos apie teisės aktų pakeitimus jam suprantama kalba ir nebuvo gauta pranešimų iš institucijų apie pareigą teikti LDU pranešimus, nesudaro pagrindo skirti mažesnę nei įstatyme numatytą baudą ar administracinės nuobaudos neskirti. Aplinkybė, kad R. U. yra užsienietis ir negali tinkamai susipažinti su teisės aktų reikalavimais ar jų pakeitimais, nepašalina jam tenkančios pareigos tinkamai laikytis įstatymų. Tai, kad jis, sunkiai suprasdamas lietuvių nepasirūpino tinkamu bendrovės darbo organizavimu, negali būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ar aplinkybe, šalinančia atsakomybę arba galinčia būti pagrindu atleisti asmenį nuo atsakomybės.
35. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo pasisakyta dėl LDU formos nepateikimo S. D., V. S., V. U., R. U., I. U. ir A. Z. atžvilgiu, t. y. LDU forma dėl šių darbuotojų neturėjo būti teikiama (past. – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutinka dėl administracinio nusižengimo padarymo, susijusio su LDU formų nepateikimo dėl M. D., I. D. ir R. H.).
36. Pažymėtina, kad UAB „A“ (duomenys neskelbtini) pateikus VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui patikslintus pranešimus apie užsieniečių S. D., V. S., V. U., R. U., I. U. ir A. Z. įgytą prievolę mokėti PSD (pasikeitus darbo santykių teisinei padėčiai), R. U., būdamas atsakingas už bendrovės darbo organizavimą ir vadovaudamasis DK 23 straipsnio 1 dalimi, privalėjo užtikrinti, jog kartu būtų pateikti ir pranešimai apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius (LDU), tačiau tai nebuvo padaryta iki (duomenys neskelbtini). Įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, kad dalyje dėl S. D., V. S., V. U., R. U., I. U. ir A. Z. buvo padaryti įstatymų pažeidimai (laiku nepateiktos LDU formos), todėl skundžiamoje nutartyje pagrįstai ši dalis nebuvo pašalinta iš nutarime nustatytų faktinių aplinkybių. Be to, net ir pašalinus šias faktines aplinkybes, R. U. teisinė padėtis nepasikeistų, t. y. asmuo pripažįsta, jog padarė teisės pažeidimus nepateikdamas LDU formų dėl M. D., I. D. ir R. H., kas atitinka ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
Dėl procesinių klausimų
37. R. U. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs jo pateiktą skundą dėl 2021 m. liepos 14 d. nutarimo ir pašalinęs dalį institucijos nustatytų faktinių aplinkybių, negalėjo vadovautis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
38. Sutiktina su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, priima vieną iš ANK 642 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose numatytų procesinių sprendimų.
39. ANK 642 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas nenumato teisinio pagrindo apylinkės teismui pakeisti skundžiamą institucijos nutarimą, kai šalinamos nutarimu nustatytos bylos faktinės aplinkybės, t. y. apylinkės teismas skundžiamą nutarimą gali pakeisti tik vieninteliu atveju – kai keičiama paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė arba apylinkės teismas konstatuoja, jog yra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
40. Taip pat įstatymo leidėjas numato ir keturis atvejus, kai apylinkės teismas gali panaikinti skundžiamą institucijos nutarimą, t. y. administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas); administracinė nuobauda paskirta remiantis ne tuo teisės aktu, kuris numato atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas); panaikinamas nutarimas ir grąžinama byla institucijai (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas); panaikinamas nutarimas ir pripažintina, jog administracinis nurodymas įvykdytas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
41. Konstatuotina, kad byloje nenustatyta, jog apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl institucijos 2021 m. liepos 14 d. nutarimo, būtų padaręs bylos aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidų, dėl kurių nepagrįstai nepriėmė vieno iš ANK 642 straipsnio 1 dalies 2-5 punkte įtvirtintų sprendimų, taip pat nenustatyta, jog R. U. skundžiamas nutarimas turėjo būti keičiamas ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, todėl, atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai proceso klaidų, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nepadarė ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą atmesti skundą, papildomai skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje pašalinant institucijos padarytas nustatytų faktinių aplinkybių klaidas, t. y. pašalino neįrodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad net ir pašalinus neįrodytas faktines aplinkybes, R. U. padarytų teisės pažeidimų kvalifikavimas nepasikeitė, be to, jam buvo paskirtos minimalių dydžių baudos, o net ir pašalinus neįrodytas faktines aplinkybes, byloje nenustatytas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai skundą atmetė.
42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. U. (R. U.) apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.