Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas, eI3-267-320/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-17
Bylos Nr.: eI3-267-320/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00347-2021-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjas: Irena Varžinskienė (pirm.)
Pareiškėjas: J. N.
Atsakovas: Visagino savivaldybės administracija
Advokatai: Algirdas Misevičius

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-267-320/2022Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00347-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 17 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjui J. N., jo atstovui advokatui Algirdui Misevičiui,atsakovės Visagino savivaldybės administracijos atstovui Ričardui Petrauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. N. skundą atsakovei Visagino savivaldybės administracijai dėl įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. N. teismui pateiktu skundu prašė panaikinti Visagino savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. ĮP-E-329 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. N.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda- pastaba.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas dirba Administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus vyriausiuoju specialistu. Administracijos direktorius priėmė Įsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 19 d. be tiesioginio vadovo leidimo teikė visuomenei su direktoriumi ar tiesioginiu vadovu nesuderintą, neargumentuotą, nepagrįstą ir tikrovę iškraipančią informaciją, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ĮV-E-1091 patvirtinto Visagino savivaldybės administracijos informacijos pateikimo visuomenei tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 ir 13 punktus, ir paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėjas nurodė, kad jis nesutinka su skundžiamu Įsakymu ir paskirta nuobauda, nuobauda skirta nepagrįstai, nesant tarnybinio nusižengimo sudėties, pažeidžiant tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras.

Teigė, kad Administracijos direktorius 2021 m. gegužės 25 d. įsakyme Nr. ĮP-E-188 (papildytame 2021 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ĮP-E-272), kuriuo sudaryta komisija galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau- ir Komisija) aiškiai nurodė, dėl kokio galimo pažeidimo Komisija turėtų atlikti tyrimą – dėl Aprašo nuostatų pažeidimo bei Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinto valstybės tarnautojų veiklos ir etikos principo – politinis neutralumas – pažeidimo. Nežiūrint Komisijai aiškiai suformuluotos užduoties, pranešime nurodyta, kad pareiškėjas galimai pažeidė ir Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą valstybės tarnautojų veiklos ir etikos principą – lojalumas valstybei, 2021 m. liepos 26 d. Komisijos surašytoje išvadoje dėl J. N. galimo tarnybinio nusižengimo (toliau- ir Išvada) konstatuotas šios teisės normos pažeidimas, o Įsakymu dėl šios teisės normos pažeidimo jam skirta nuobauda. Teigė, kad jo veiksmuose apskritai nebuvo pažeidimo sudėties, t. y. jis nepažeidė nei vienos Komisijos Išvadoje, Įsakyme nurodytos teisės normos.

Dėl Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto lojalumo valstybei principo pareiškėjas paaiškino, kad pranešime dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo buvo konkrečiai nurodyta, dėl kokių žodžių interviu metu jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą ir dėl ko turi pateikti paaiškinimą: „Jūs teigiate, kad nesutinkate su politikų priimtais sprendimais ir sprendimų įgyvendinimo būdais, kad jie (politikai) „žaidžia ne sportiškai, nesąžiningai“. Taigi, Komisija turėjo teisę tirti ir spręsti tik tai, ar pareiškėjo nesutikimas su politikų priimtais sprendimais ir sprendimų įgyvendinimo būdais bei pasakymas, kad politikai „žaidžia ne sportiškai, nesąžiningai“ galėjo pažeisti lojalumo valstybei principą ir/arba politinio neutralumo principą. Jokie kiti interviu metu išsakyti jo žodžiai Komisijos negalėjo būti analizuojami ir negalėjo būti sprendžiama dėl jų teisėtumo, nes dėl kitų žodžių įtarimų jam nebuvo pateikta. Pažymėjo, kad viso interviu metu žodžių, t. y. citatos, kad pareiškėjas nesutinka su politikų sprendimais ir jų įgyvendinimo būdais, nėra. Išanalizavus pranešimą akivaizdu, kad jis turėjo galimybę paaiškinti tik dėl žodžių, kad politikai, jo nuomone, „žaidžia ne sportiškai, nesąžiningai“, tačiau Komisijos Išvadoje aptariami, vertinami ir daromos išvados apie tokius jo žodžius, poziciją, dėl kurios pasiaiškinti jo niekas neprašė ir jis nebuvo informuotas, kad yra dėl to įtariamas galimai padaręs tarnybinį nusižengimą. Nežiūrint į tai, kad dėl kitų neva pažeidimų įtarimai pareiškėjui nebuvo pareikšti, Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas pateikė „(...) neargumentuotą, nepagrįstą ir tikrovę iškraipančią informaciją“. Pareiškėjas teigė, kad Komisija Išvadoje nepagrindė, kaip jo žodžiai „žaidžia ne sportiškai, nesąžiningai“ galėjo pažeisti ar pažeidė „valstybės interesus“, valstybės „konstitucinę santvarką“ ir/ar lėmė, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų „konstitucinei santvarkai apsaugoti“. Iš Išvados matyti, kad Komisija ignoravo įstatyme pateiktą principo reikšmę, nenustatė, nekonstatavo ir nepasisakė, kad jis pažeidė lojalumo valstybei principą taip, kaip jį apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymas. Be to, Komisija savarankiškai interpretavo ir žodžius „ne sportiškai“, teigdama, kad tai reiškia „pažeidžiantis taisykles“. Pareiškėjo interviu kontekste „ne sportiškai“ gali turėti ir visai kitą reikšmę, pvz., „sportui nepalankiai“. Taigi, Komisijos Išvada ir atitinkamai skundžiamo Įsakymo dalis, kuria pareiškėjas pripažintas pateikęs „neargumentuotą, nepagrįstą ir tikrovę iškraipančią informaciją“ bei pažeidęs Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nepagrįsta ir dėl to neteisėta.

Dėl Išvadoje ir Įsakyme nurodytų Aprašo 9 ir 13 punktų pažeidimo pareiškėjas paaiškino, kad Komisija, spręsdama, ar pareiškėjas pažeidė šias nuostatas, apsiribojo konstatavimu, kad jo einamos pareigos nepatenka tarp tų, kurioms nereikalinga derinti teikiamos žiniasklaidai informacijos ir/ar interviu su kitais asmenimis ir, kad jis interviu nesuderino su teisės akte nurodytais asmenimis (vadovais). Pareiškėjas teigė, kad dėl to ginčo nėra. Tačiau, jis, pirma, teikė interviu ne kaip savivaldybės tarnautojas, o kaip savivaldybės gyventojas, antra, net jei būtų nustatyta priešingai, jam tarnybinė atsakomybė negali kilti, nes pastaruoju atveju, vadovaujantis tuo pačiu teisės aktu, kurio pažeidimu jis yra pripažintas, būtų vis tiek laikoma, kad visa interviu metu pateikta informacija yra jo asmeninė nuomonė. Dėl Išvadoje nurodyto teiginio, kad žurnalistas pašnekovą (pareiškėją) pristatė kaip atitinkamas pareigas einantį savivaldybės tarnautoją, pareiškėjas pažymėjo, kad jis negali būti atsakingas už tai, ką ir kaip pasakė kitas asmuo, t. y. žurnalistas. Komisija neteisingai traktavo ir kitą interviu sakinį „Ne kaip koks nors biurokratas, o kaip savivaldybės darbuotojas, kadangi aš su sporto centru susijęs nuo jo gyvavimo pradžios, nuo 1994 metų“. Tokią Komisijos neteisingą interpretaciją galėjo lemti netikslus vertimas. Žodžių „koks nors“ ir jungtuko „o“ originaliame rusų kalbos tekste nėra, todėl vertime jie pavartoti neteisingai. Netiksliai išvertus minėtą sakinį, pasikeitė ir jo prasmė. Priešingai nei vertime, pareiškėjas norėjo pasakyti, kad jis situaciją vertina ne kaip biurokratas, ne kaip savivaldybės darbuotojas, o dėl to, kad jis su sporto centru asmeniškai susijęs labai seniai – „nuo jo gyvavimo pradžios“. Šiame sakinyje žodžių junginiai „kaip biurokratas“, „kaip savivaldybės darbuotojas“ vartoti kaip vienarūšės sakinio dalys (atskirtos kableliu). Taigi, priešingai nei nustatė Komisija, pareiškėjas interviu neteigė, kad poziciją išsako kaip savivaldybės darbuotojas. Netgi jeigu būtų laikomasi Komisijos išvados, kad interviu jis davė kaip tarnautojas (su tuo jis nesutinka), vis tiek toks jo interviu, pasisakymas laikytina jo asmenine nuomone, ir tai aiškiai bei vienareikšmiškai nustato Aprašo 10 punktas, teigiantis, kad „Neįgalioto asmens pateikta informacija apie Savivaldybės veiklą yra to asmens asmeninė nuomonė“, tą nurodė ir pareiškėjas, teikdamas 2021 m. gegužės 31 d. paaiškinimą (toliau – ir Paaiškinimas), tačiau Komisija nusprendė ignoruoti šią normą: dėl jos taikymo/netaikymo nepasisakė, pati jos netaikė. Už asmens išsakytą (be kita ko, ne tarnybos metu) asmeninę nuomonę negali būti taikoma tarnybinė atsakomybė. Saviraiškos laisvę ir teisę skleisti informaciją garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis. Saviraiškos ir informacijos laisvė yra demokratinės visuomenės pagrindas, ją riboti galima tik tam tikrais atvejais. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, pareiškėjas teigė, kad jis nepagrįstai ir dėl to neteisėtai buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, todėl Įsakymas turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovė Visagino savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas, atsižvelgus į 2021 m. gegužės 22 d. viešoje erdvėje paskelbtą vaizdo įrašą (http://inx.lv/UeZ7) interviu (toliau – interviu) su pareiškėju. Tarnybinis tyrimas pradėtas dėl Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktuose nurodytų lojalumo valstybei ir politinio neutralumo principų, Aprašo 9 ir 13 punktų galimo pažeidimo. Administracijos 2021 m. gegužės 25 d. pranešimu Nr. 9-568 apie tarnybinį nusižengimą (toliau – ir Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą) pareiškėjui pranešta, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl minėtų nuostatų pažeidimo. Komisija pateiktoje Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais, t. y. 2021 m. gegužės 19 d. be tiesioginio vadovo leidimo teikė visuomenei su direktoriumi ar tiesioginiu vadovu nesuderintą neargumentuotą, nepagrįstą ir tikrovę iškraipančią informaciją, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Informacijos pateikimo visuomenei tvarkos aprašo 9 ir 13 punktus, ir pasiūlė jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Išvadą, skundžiamu Įsakymu skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Atsakovė nurodė, kad Administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. ĮP-E-188 Komisijos pirmininku buvo paskirtas, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašas) 8 punkte, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo – Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas R. P., todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad Pranešimas pareiškėjui pateiktas neturinčio įgaliojimų asmens. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo 13 punktas nustato, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo metu paaiškėja, kad tas pats valstybės tarnautojas galimai padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, apie tai tarnybiniu pranešimu informuojami Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, ir dėl to paties valstybės tarnautojo galimai padarytos kitos veikos, turinčios tarnybinio nusižengimo požymių, pradedamas naujas tarnybinio nusižengimo tyrimas, laikantis apraše nustatytų reikalavimų, kuris gali būti sujungiamas su jau atliekamu tarnybiniu nusižengimo tyrimu. Komisija, susipažinusi su tyrimui pateikta medžiaga, įžvelgusi, kad tuo pačiu veiksmu, o ne kita veika, galimai yra pažeistas ir Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas lojalumo valstybei principas, žodžiu suderinusi su Administracijos direktoriumi, Pranešime pareiškėją informavo apie pradėtą tarnybinį tyrimą ir dėl minėto pažeidimo. Atsakovė nesutiko su tuo, kad Komisija išplėtė tyrimo apimtis, kadangi pagal Komisijai suteiktus įgaliojimus Pranešime būtent Komisija konkrečiai suformulavo, kokia veika ir kokius teisės aktus galimai pažeidė pareiškėjas. Todėl šiais veiksmais nebuvo paneigtos ir/ar sumažintos pareiškėjo galimybės laiku ir tinkamai teikti paaiškinimus Komisijai dėl galimo tarnybinio nusižengimo.

Dėl Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto lojalumo valstybei principo pažeidimo atsakovė paaiškino, kad pareiškėjas interviu nesiekė kurti objektyvaus savivaldybės įvaizdžio, o priešingai – siekė parodyti, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija – politikai – pažeidžia teisės aktus. Įrodymais ir faktais neparemtas pasisakymas sukėlė nepagrįstai neigiamą visuomenės reakciją, leido visuomenei manyti, kad planuojamais priimti sprendimais yra mažinamos konkrečios įstaigos pareigybės, kad steigėjas nesirūpina įstaigos veikla, šie teiginiai neatitinka tikrovės. Tokie pareiškėjo veiksmai sukėlė neigiamą poveikį visų Savivaldybės institucijų – Savivaldybės tarybos ir mero, vykdomosios institucijos ir Administracijos bendram darbui ir reputacijai; kilo būtinumas skubiai rengti papildomą informaciją dėl rengiamų sprendimo projektų, siekiant paneigti viešai paskelbtą tikrovę iškraipančią, nepagrįstą ir neargumentuotą informaciją. Tokie pareiškėjo veiksmai vertinti kaip nesuderinami su valstybės tarnautojo statusu, valstybės tarnautojo veiklos ir tarnybinės veiklos etikos principais, nustatytais Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje. Šio principo pažeidimą patvirtina ir pareiškėjo prie paaiškinimo pridėtas 2021 m. gegužės 5 d. pranešimas, adresuotas Administracijos direktoriui, kuriame pareiškėjas pažymi, kad neginčydamas politikų teisės priimti panašius sprendimus, tačiau kategoriškai neigiamai juos vertindamas, negali dalyvauti jų sprendimų rengime, konkrečiai šiuo atveju – rengti sprendimo projektą dėl viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Visagino futbolo centras įkūrimo, o nuspėjant artimiausias perspektyvas – ir VšĮ Visagino imtynių mokykla įsteigimo.

Dėl Aprašo 9 ir 13 punktų pažeidimo atsakovė nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 19 d. 12.10–12.40 val. teikė interviu žiniasklaidai be tiesioginio vadovo leidimo. Pareiškėjas nėra Administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas teikti informaciją visuomenei. Žurnalisto interviu pradžioje pareiškėjo pristatymas kaip „Visagino savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyresnysis specialistas“, reiškia, kad prieš pristatant pareiškėją, buvo pasidomėta, kokias pareigas jis vykdo savivaldybėje. Pareiškėjas nesikreipė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 15 ir 44 straipsniuose numatyta tvarka dėl paneigimo, kad jis pasisako kaip valstybės tarnautojas, dirbantis savivaldybėje, todėl darytina išvada, kad jis tam neprieštaravo. Komisija, atlikdama nusižengimo tyrimą, nustatė, kad pareiškėjas viso interviu metu nepaminėjo, kad nėra įgaliotas atstovauti Administraciją ar jos padalinį, tyrimo metu viešai neišplatino informacijos, kad interviu teikė kaip fizinis asmuo, o ne kaip Administracijos valstybės tarnautojas. Skunde paminėtas pareiškėjo teiginys dėl netinkamo interviu vertimo negali patvirtinti pareiškėjo nurodomos pozicijos, nes interviu jis tuoj pat pamini, kad ir ligi šiol kuruoja šią įstaigą (Visagino sporto ir rekreacijos centrą). Todėl Komisija pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas interviu teikė kaip Administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas, pareiškėjas interviu panaudojo tarnybos metu jo, kaip valstybės tarnautojo, gautą tarnybinę informaciją. Aprašo 10 punktas nepaneigia reikalavimo, kad valstybės tarnautojas prieš teikdamas informaciją kaip oficialus darbuotojas, turėtų suderinti teikiamą informaciją nustatyta tvarka, tik nustato, kad tokiais atvejais, kai informacija teikiama neįgalioto asmens, savivaldybės administracija atsisako viešumoje traktuoti, kad tai yra oficiali informacija. Todėl šio 10 punkto taikymas, vertinant ar padarytas pareiškėjo pažeidimas, neturėjo reikšmės. Atsakovė teigė, kad pareiškėjui nebuvo taikyta tarnybinė atsakomybė už asmeninės nuomonės pateikimą žiniasklaidai, jam paskirta tarnybinė nuobauda už tai, kad jis pažeidė: 1) Aprašo 9 ir 13 punktus, t. y. netinkamai atliko savo pareigas, t. y. teikdamas, kaip valstybės tarnautojas, informaciją visuomenei negavo įgaliojimų ir nesuderino informacijos teikimo su tiesioginiu vadovu, nesuderino teikiamos informacijos turinio su Administracijos direktoriumi ar tiesioginiu vadovu, nesiekė užtikrinti teisingos informacijos apie Savivaldybės veiklą ar rengiamus sprendimų projektus pateikimo, nepadėjo kurti objektyvaus Savivaldybės įvaizdžio ir nestiprino gyventojų pasitikėjimo savivaldybe (atsakovė nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6–8 punktų nuostatas ir teigė, kad nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, jog valstybės tarnautojas, vykdydamas nustatytas funkcijas, turi laikytis įstatymų ir įstaigos vidaus tvarkos); 2) Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą lojalumo valstybei principą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dirba Visagino savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus vyriausiuoju specialistu.

Pareiškėjas žurnalistui davė interviu rusų kalba, kurio vaizdo įrašas 2021 m. gegužės 22 d. paskelbtas viešoje erdvėje (adresu internete http://inx.lv/UeZ7). Šis interviu su pareiškėju buvo filmuojamas 2021 m. gegužės 19 d. nuo 12.10 val. iki 12.40 val.; interviu vyko adresu Jaunystės g. 21, Visaginas; interviu truko apie 25–30 min., t. y. 2021 m. gegužės 19 d. nuo 12.10 val. iki 12.40 val. Byloje nėra ginčo dėl šių aplinkybių.

Administracijos direktorius 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. ĮP-E-188 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo“, vadovaudamasis, be kita ko, Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo 3 ir 5 punktais, atsižvelgdamas į viešoje erdvėje paskelbtą vaizdo įrašą – interviu su Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus vyriausiuoju specialistu J. N. (pareiškėju) (http://inx.lv/UeZ7), sudarė Komisiją ištirti galimą tarnybinį nusižengimą, kuriai pavedė: 1) pradėti tirti pareiškėjo galimą tarnybinį nusižengimą dėl Aprašo nuostatų pažeidimo bei Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyto valstybės tarnautojų veiklos ir etikos principo – politinis neutralumas, pažeidimo; 2) pateikti motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą; 3) surašyti Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pasirašytinai informuoti pareiškėją, kad pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas teisės aktuose nustatyta tvarka. Komisijos sudėtis papildyta 2021 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ĮP-E-272.

Administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas R. Petrauskas 2021 m. gegužės 25 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 9-568 pareiškėjui pranešė, kad yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl jo galimo tarnybinio nusižengimo: viešoje erdvėje 2021 m. gegužės 22 d. paskelbtas vaizdo įrašas – interviu su Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus vyriausiuoju specialistu J. N. (pareiškėju), kuriame pareiškėjas teigia, kad nesutinka su politikų priimtais sprendimais ir sprendimų įgyvendinimo būdais, kad jie (politikai) „žaidžia ne sportiškai, nesąžiningai“. Nurodė, kad šiais savo veiksmais pareiškėjas galimai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus valstybės tarnautojų veiklos ir etikos principus – lojalumo valstybei (6 punktas), politinio neutralumo (11 punktas), Aprašo 9 ir 13 punktus. Nurodė, kad pareiškėjas turi teisę pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Paprašė pateikti informaciją ar jis yra išrinktas į įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir/arba valdymo organą. Komisijos Išvados duomenimis, pareiškėjas neprašė įtraukti į Komisiją profesinės sąjungos atstovą.

Pareiškėjas pateikė 2021 m. gegužės 31 d. paaiškinimą „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“. Dėl galimo Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto lojalumo valstybei principo pažeidimo pažymėjo, kad savo pasisakymais 2021 m. gegužės 22 d. paskelbtame vaizdo įraše interviu su juo apie tai, kad nesutinka su Visagino politikų priimtais sprendimais ir sprendimų įgyvendinimo būdais, kad jie (politikai) „žaidžia ne sportiškai, nesąžiningai“, jokiu būdu neketino pažeisti konstitucinės santvarkos, išreiškė savo, kaip sporto specialisto pagal užimamas pareigas ir kompetenciją, nuomonę. Pažymėjo, kad 2021 m. gegužės 14 d. jis kreipėsi tarnybiniu raštu į Administracijos direktorių, kuriame pateikė savo argumentus ir motyvuotą poziciją dėl 2021 m. gegužės 27 d. Savivaldybės tarybos posėdžiui svarstyti rengiamų sprendimų projektų ir situacijos sporto srityje (kurią prideda) siekiant apsaugoti savivaldybės instituciją nuo, jo kaip specialisto nuomone, galimų klaidų. Dėl galimo Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyto politinio neutralumo principo pažeidimo pažymėjo, kad savo pasisakymais 2021 m. gegužės 22 d. paskelbtame vaizdo įraše interviu su juo apie tai, kad nesutinka su Visagino politikų priimtais sprendimais ir sprendimų įgyvendinimo būdais, kad jie (politikai) „žaidžia ne sportiškai, nesąžiningai“, jokiu būdu neketino pareikšti savo simpatijas ar antipatijas konkrečioms politinėms jėgoms. Todėl jo pasisakymuose nėra minima nė viena Visagino politiko pavardė arba politinė partija. Nurodė, kad jis pats nepriklauso jokiai partijai. Dėl galimo Aprašo 9 ir 13 punkto pažeidimų nurodė, kad 2021 m. gegužės 22 d. paskelbtame vaizdo įraše pateikė savo asmeninę nuomonę vadovaudamasis šio aprašo 10 punktu. Todėl tai visiškai nesietina su šio aprašo 9 ir 13 punktų nuostatomis. Priminė, dėl ko viešai išsakė savo nuomonę – dėl neproporcingo savivaldybės biudžeto lėšų perskirstymo kuriant viešąsias sporto įstaigas. Pabrėžė, kad tai yra jo, kaip ilgamečio savivaldybės administracijos sporto specialisto, asmeninė nuomonė.

Prie Paaiškinimo pareiškėjas pridėjo 2021 m. gegužės 5 d. raštą Administracijos direktoriui, kuriame teigė, be kita ko, kad po VšĮ Visagino krepšinio mokykla įkūrimo ir jos biudžeto nekorektiško formavimo Visagino sporto ir rekreacijos centro sąskaita galutinai susiformavo pareiškėjo negatyvios nuostatos dėl panašaus tipo viešųjų įstaigų Visagine organizavimo principų. Teigė, kad neginčydamas politikų teisės priimti panašius sprendimus, tačiau kategoriškai neigiamai juos vertindamas, negali dalyvauti jų sprendimų rengime, konkrečiai šiuo atveju – rengti sprendimo projektą dėl VšĮ Visagino futbolo centras įkūrimo, o nuspėjant artimiausias perspektyvas – taip pat ir VšĮ Visagino imtynių mokykla įsteigimo.

Į R. Petrausko 2021 m. birželio 11 d. prašyme „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ pateiktą klausimą pareiškėjas atsakė, kad interviu vyko per pietų pertrauką, t. y. laisvu nuo darbo laiku, išvykimo iš darbo su skyriaus vedėja jis nederino.

Komisija pateikė 2021 m. liepos 26 d. Išvadą, kurioje nurodė, kad žurnalistas interviu pradžioje pareiškėją pristatė kaip „Visagino savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyresnįjį specialistą“. Pareiškėjas interviu metu nepaminėjo, kad nėra įgaliotas atstovauti Administraciją ar jos padalinį, tyrimo metu viešai neišplatino informacijos, kad interviu teikė kaip fizinis asmuo, o ne kaip Administracijos valstybės tarnautojas. Dėl pareiškėjo teiginio, kad jis teikė asmeninę nuomonę, Komisija nurodė, kad iš vaizdo įrašo vertimo matyti, jog pareiškėjas pasakė: „ne kaip koks nors biurokratas, o kaip savivaldybės darbuotojas, kadangi aš su sporto centru susijęs nuo jo gyvavimo pradžios, nuo 1994 metų“. Nustatė, kad pareiškėjas interviu teikė kaip Administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas, ir visuomenė turėjo pagrindo manyti, kad šis interviu yra Savivaldybės institucijų oficiali informacija ir (ar) nuomonė. Vertindama pareiškėjo interviu teiginius, „kad politikai priėmė palankų sprendimą sudaryti joms (Komisijos pastaba – naujai įsteigtoms/steigiamoms viešosioms įstaigoms) finansiškai naudingesnes sąlygas, ir jos galės vykdyti savo programą, nesijaudindamos dėl biudžeto deficito. Ir tai padaryta Sporto centro sąskaita. Ir tai neteisinga, nes taip iškraipoma sporto šakų konkurencija“, Komisija darė išvadą, kad pareiškėjas interviu metu nepateikė jokių argumentų ar faktų, kad kitoms įstaigoms yra priimti palankūs sprendimai sudaryti finansiškai naudingesnes sąlygas, ir taip iškreipė informaciją visuomenei apie savivaldybės biudžeto lėšų planavimą ir naudojimą. Vertindama pareiškėjo interviu pasakytas frazes: „Ir aš bijau, kad etatų mažinimas Sporto centre neišvengiamas tų liekančių, visos komandos, atžvilgiu, esant tokiam steigėjo požiūriui į Centrą. Neišvengiamas“, Komisija darė išvadą, kad šis pareiškėjo įrodymais ir faktais neparemtas pasisakymas sukėlė nepagrįstai neigiamą visuomenės reakciją, leido visuomenei manyti, kad planuojamais priimti sprendimais yra mažinamos konkrečios įstaigos pareigybės, kad steigėjas nesirūpina įstaigos veikla, šie teiginiai neatitinka tikrovės. Dėl pareiškėjas teiginių: „Taip, aš manau, kad šiuo konkrečiu atveju Sporto centro ir trijų viešųjų įstaigų steigimo atveju, čia politikai žaidžia nesportiškai, negarbingai“, Komisija sprendė, jog interviu kontekste žodis „nesportiškai“ reiškia „pažeidžiantis taisykles“, tuo pareiškėjas siekė parodyti, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija – politikai – pažeidžia teisės aktus, iš to Komisija darė išvadą, kad pareiškėjo elgesys neatitiko Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto lojalumo principo, rėmėsi Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateiktu žodžio „lojalus“ apibūdinimu: bent išoriškai ištikimas valdžiai, neperžengiantis teisėtumo ribų. Sprendė, jog Komisijai pateiktos informacijos ir surinktų įrodymų nepakanka nustatyti, kad pareiškėjo elgesys (veiksmai) galėjo pažeisti Valstybės tarnybos įstatyme patvirtintą politinio neutralumo principą. Nurodė, kad pagal Administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, patvirtintą Administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. ĮV-E-359, pareiškėjas specializuojasi švietimo būklės stebėsenos ir analizės srityje, vykdo sporto politikos įgyvendinimo savivaldybės teritorijoje priežiūrą, t. y. nevykdo funkcijų, susijusių su finansų planavimu ar perskirstymu bei nėra įgaliotas atlikti finansų valdymo sporto srityje kontrolę ir priežiūrą. Nurodė, kad pareiškėjas nepatenka į Aprašo 8 punkte išvardintų pareigybių sąrašą, todėl privalėjo gauti tiesioginio vadovo leidimą. Komisija įvardijo pareiškėjo neteisėtą elgesį – netinkamą pareigų atlikimą, t. y. teikdamas informaciją visuomenei negavo įgaliojimų ir nesuderino informacijos teikimo su tiesioginiu vadovu, nesuderino teikiamos informacijos turinio su direktoriumi ar tiesioginiu vadovu, nesiekė užtikrinti teisingos informacijos apie Savivaldybės veiklą ar rengiamus sprendimų projektus pateikimo, nepadėjo kurti objektyvaus Savivaldybės įvaizdžio ir nestiprino gyventojų pasitikėjimo savivaldybe. Komisija nustatė, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė neatsargumu, nes jis sąmoningai atliko teisei priešingus veiksmus, t. y. suprasdamas, kad teikti visuomenei informaciją turi gauti tiesioginio vadovo leidimą ir teikdamas informaciją privalo siekti užtikrinti teisingos informacijos apie Savivaldybės veiklą ar rengiamus sprendimų projektus pateikimą, kurti objektyvų Savivaldybės įvaizdį ir stiprinti gyventojų pasitikėjimą savivaldybe, informaciją teikė ne darbo metu ir taip tikėjosi išvengti padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tokie pareiškėjo veiksmai sukėlė neigiamą poveikį visų Savivaldybės institucijų – Savivaldybės tarybos ir mero, Savivaldybės vykdomosios institucijos ir Administracijos bendram darbui ir reputacijai; kilo būtinumas skubiai rengti papildomą informaciją dėl rengiamų sprendimo projektų, siekiant paneigti viešai paskelbtą tikrovę iškraipančią, nepagrįstą ir neargumentuotą informaciją. Vadovaudamasi Išvadoje išdėstytomis aplinkybėmis, Komisija Išvadoje konstatavo, kad Administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas J. N. savo veiksmais, t. y. 2021 m. gegužės 19 d. be tiesioginio vadovo leidimo teikė visuomenei su direktoriumi ar tiesioginiu vadovu nesuderintą neargumentuotą, nepagrįstą ir tikrovę iškraipančią informaciją, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Informacijos pateikimo visuomenei tvarkos aprašo 9 ir 13 punktus, ir pasiūlė skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Administracijos direktorius 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮP-E-329 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. N.“, atsižvelgdamas į Komisijos Išvadą, pripažino, kad Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas J. N. padarė tarnybinį nusižengimą – savo veiksmais, t. y. 2021 m. gegužės 19 d. be tiesioginio vadovo leidimo teikė visuomenei su direktoriumi ar tiesioginiu vadovu nesuderintą neargumentuotą, nepagrįstą ir tikrovę iškraipančią informaciją, tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Informacijos pateikimo visuomenei tvarkos aprašo 9 ir 13 punktus, ir paskyrė pareiškėjui J. N. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos direktoriaus įsakymu jam paskirta tarnybine nuobauda, pateikė skundą teismui. Pareiškėjas nurodo, kad priimant šį įsakymą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, taip pat ginčija patį pažeidimo padarymo faktą.

Ginčo teisinius santykis reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas, Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ĮV-E-1091 patvirtintas Visagino savivaldybės administracijos informacijos pateikimo visuomenei tvarkos aprašas.

Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn; tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. Šio įstatymo 33¹ straipsnyje yra įtvirtintos valstybės tarnautojo, dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisės būti raštu informuotam apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jo prašymu susipažinti su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos turimais neįslaptintais duomenimis apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis (1 punktas); teikti paaiškinimus, įrodymus, prašymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (2 punktas). Šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos; valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, [...] pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. [...]; tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos; šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo 3 punktas nustato, be kita ko, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Šio aprašo 5 punktas nustato, be kita ko, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, tarnybiniam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją; esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų, komisiją sudaryti būtina; komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų; valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, prašymu komisijos nariu skiriamas įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovas; sudarydamas komisiją, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo vieną iš komisijos narių skiria jos pirmininku; jeigu įstaigoje nėra tiek valstybės tarnautojų, kad būtų galima sudaryti komisiją, į komisijos sudėtį gali būti įtraukiami įstaigos, kuriai yra pavaldi ar atskaitinga įstaiga, kurioje valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, eina pareigas, valstybės tarnautojai (suderinus su šios įstaigos vadovu). Šio aprašo 8 punktas nustato, be kita ko, kad už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. Šio aprašo 9 punktas nustato, be kita ko, kad gavęs pranešimą, valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, turi teisę už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) per jų nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo; valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo turi teisę pateikti ir pasibaigus šiame punkte nustatytam terminui. Šio aprašo 14 punktas nustato, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas pagal aprašo 11 punktą. Pagal šio aprašo 17.1 papunktį, gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali priimti sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą.

Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės tarnautojų pareigos: laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas); teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą (7 punktas); nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai (8 punktas).

Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai. Pagal šio straipsnio 6 punkte nurodytą lojalumo valstybei principą valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti. Pagal šio straipsnio 11 punkte nurodytą politinio neutralumo principą valstybės tarnautojas turi būti neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu; pasikeitus politinei valdžiai, privalo užtikrinti viešojo intereso tęstinumą (netaikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams).

Aprašo 8 punktas nustato, kad informaciją (arba interviu) žiniasklaidai apie Savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, parengtus ir rengiamus Savivaldybės tarybos sprendimų projektus teikia Savivaldybės administracijos direktorius, jo pavaduotojas, skyrių vedėjai. [...]. Šio aprašo 9 punktas nustato, kad kiti savivaldybės administracijos darbuotojai gali teikti informaciją (arba interviu) žiniasklaidai tik išskirtiniais atvejais ir tik su savo tiesioginio vadovo leidimu. Šio aprašo 10 punktas nustato, kad neįgalioto asmens pateikta informacija apie Savivaldybės veiklą yra to asmens asmeninė nuomonė. Šio aprašo 13 punktas nustato, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, skyrių vedėjai, kiti specialistai, prieš teikdami informaciją (arba interviu) žiniasklaidai, privalo suderinti informaciją telefonu arba elektroniniu paštu su direktoriumi arba tiesioginiu vadovu.

Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui pasirašė (nurodydamas pareigų pavadinimą) Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas R. P.. Iš Administracijos direktoriaus Įsakymo dėl Komisijos sudarymo, 2021 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. ĮP-E-272 (kuriuo pakeistas minėto įsakymo 1 punktas) matyti, kad Komisijos pirmininku buvo paskirtas R. P., Administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas – asmuo, atsakingas už įstaigos personalo administravimą. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad pranešimą pareiškėjui surašė, pasirašė ir pateikė neįgaliotas asmuo.

Administracijos direktorius Įsakymu dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo, vadovaudamasis, be kita ko, Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo 5 punktu, sudarė Komisiją, kuriai pavedė pradėti tirti pareiškėjo galimą tarnybinį nusižengimą dėl Informacijos pateikimo visuomenei tvarkos aprašo nuostatų pažeidimo bei Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyto politinio neutralumo principo pažeidimo. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo 13 punktas numato, kad jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo metu paaiškėja, kad tas pats valstybės tarnautojas galimai padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, apie tai tarnybiniu pranešimu informuojami Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, ir dėl to paties valstybės tarnautojo galimai padarytos kitos veikos, turinčios tarnybinio nusižengimo požymių, pradedamas naujas tarnybinio nusižengimo tyrimas, laikantis apraše nustatytų reikalavimų, kuris gali būti sujungiamas su jau atliekamu tarnybiniu nusižengimo tyrimu. Nagrinėjamu atveju Komisija, susipažinusi su tyrimui pateikta medžiaga, įžvelgusi, kad tuo pačiu veiksmu, o ne kita veika, galimai yra pažeistas ir Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas lojalumo valstybei principas, Pranešimu pareiškėją informavo apie pradėtą tarnybinį nusižengimą ir dėl minėto pažeidimo. Ir iš Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas ne tik dėl Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyto politinio neutralumo principo, bet ir dėl šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto lojalumo valstybei principo galimo pažeidimo, tad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimą ir dėl pastarojo principo pažeidimo. Iš pareiškėjo Paaiškinimo nustatyta, kad pareiškėjas pasisakė dėl abiejų minėtų principų. Komisija Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, o taip pat Aprašo 9 ir 13 punktus. Administracijos direktorius skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą dėl šių Komisijos išvadoje nurodytų nuostatų pažeidimo. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjui nebuvo apribota teisė pateikti paaiškinimą (ir pareiškėjas pateikė jį) ir dėl Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimo. Teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos Valstybės tarnybos įstatymo 33¹ straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintos pareiškėjo teisės būti raštu informuotam apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą bei pateikti paaiškinimus dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė aukščiau nurodytais veiksmais padarė esminį tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarkos pažeidimą.

Minėta, kad pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo 8, 9 punktų nuostatas už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių; valstybės tarnautojas, gavęs šį pranešimą, turi teisę už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) per jų nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad minėtos Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo nuostatos (iki 2019-01-01 galiojusios redakcijos- Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių- 7 ir 8 punktų nuostatos) turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų priėmimo tikslus. Jomis, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti anksčiau minėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pabrėžia minėtų nuostatų imperatyvų pobūdį (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012; 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-602/2015, 2018 m. vasario 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018). Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012; 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008, 2018 m. vasario 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018, 2021 m. spalio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr.eA-3061-629/2021).

Nagrinėjamu atveju Pranešime apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui nurodyta, jog galimas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad jis interviu metu teigė, jog nesutinka su politikų priimtais sprendimais ir sprendimų įgyvendinimo būdais, kad jie (politikai) „žaidžia ne sportiškai, nesąžiningai“. Šiame pranešime įvardijus konkrečią pareiškėjo interviu pasakytą frazę, spręstina, kad atsakovė, pradėdama tarnybinio nusižengimo tyrimą, laikėsi nuostatos, jog būtent šią frazę pasakydamas interviu metu, pareiškėjas pažeidė Išvadoje bei Įsakyme nurodytus teisės aktus. Pareiškėjas neginčija, ir tai patvirtina į bylą pateiktas interviu vertimas, kad pareiškėjas interviu metu tokią frazę pasakė. Pareiškėjas dėl to turėjo galimybę pateikti paaiškinimą, ir jis Paaiškinime dėl to pasisakė. Tačiau Komisijos Išvadoje yra analizuojamos, vertinamos ir kitos pareiškėjo frazės, pasakytos interviu: „kad politikai priėmė palankų sprendimą sudaryti joms (Komisijos pastaba Išvadoje – naujai įsteigtoms/steigiamoms viešosioms įstaigoms) finansiškai naudingesnes sąlygas, ir jos galės vykdyti savo programą, nesijaudindamos dėl biudžeto deficito. Ir tai padaryta Sporto centro sąskaita. Ir tai neteisinga, nes taip iškraipoma sporto šakų konkurencija“; „Ir aš bijau, kad etatų mažinimas Sporto centre neišvengiamas tų liekančių, visos komandos, atžvilgiu, esant tokiam steigėjo požiūriui į Centrą. Neišvengiamas“. Minėtos kitos pareiškėjo frazės nebuvo nurodytos Pranešime pareiškėjui, tad jis neturėjo galimybės pateikti dėl to paaiškinimą, t. y. gintis dėl jam inkriminuojamo pažeidimo. Šių frazių (o taip pat pirmosios frazės „politikai žaidžia nesportiškai, negarbingai“) pagrindu Komisija Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą lojalumo valstybei principą. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda dėl minėtos normos pažeidimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai akcentuoja asmens teisės būti išklausytam reikšmę ir šio teismo praktikoje taip pat atsispindi teisės būti išklausytam turinio elementai. Pavyzdžiui, 2010 m. balandžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-737/2010 nurodyta, kad iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą. Gero administravimo principas taip pat apima asmens teisę būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015, taip pat žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014, 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2014/2014, 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014). Nagrinėdamas bylas teismas dėl tokių procedūrinių pažeidimų, kaip teisės pateikti paaiškinimus apsunkinimas ir netinkamas informavimas apie galimą pažeidimą (2018 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018), teisės normų, kurias subjektas galbūt pažeidė, nenurodymas (2017 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1228-662/2017), teisės būti išklausytam iki poveikio priemonės paskyrimo pažeidimo (2017 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-725-822/2018), yra pripažinęs, jog nebuvo užtikrintas objektyvus ir visapusiškas faktinių aplinkybių visumos ištyrimas ir įvertinimas.

Teismo vertinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinant kitus pareiškėjo duoto interviu metu išsakytus argumentus, teiginius bei frazes, nei buvo įvardinta jam pateiktame Pranešime apie tarnybinį nusižengimą, buvo pažeistos Valstybės tarnybos įstatymo 33¹ straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintos pareiškėjo teisės būti raštu informuotam apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą bei pateikti paaiškinimus dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste daroma išvada, kad buvo padarytas procedūros pažeidimas, kai Valstybės tarnybos įstatymo 33¹ straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinta pareiškėjo teisė būti informuotam apie raštu informuotam apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą buvo pažeista. Teismas vertina, kad šis procedūrinio pobūdžio pažeidimas yra esminis, jis užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui. Bylos faktinės aplinkybė ir Komisijos tyrimo pareiškėjo atveju organizavimo tvarka atskleidžia, jog šiuo atveju Komisijos tyrimas dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, Komisijai išplėtus tyrimo ribas, tačiau neužtikrinant pareiškėjo procedūrinių teisių apsaugos, yra nesuderinama su gero administravimo principu ir objektyviu bei visapusiškų visų aplinkybių ištyrimu.

Be to, kad nustatyti esminiai procedūriniai pažeidimai, teismas sprendžia, kad bylos duomenys nepatvirtina ir pareiškėjo veiksmuose esant tarnybinio nusižengimo sudėčiai. Interviu vertimo duomenimis, interviu pradžioje žurnalisto pareiškėjas buvo pristatytas kaip atitinkamo Administracijos skyriaus specialistas. Pareiškėjas Paaiškinime teigė, kad interviu jis išreiškė savo, kaip sporto specialisto pagal užimamas pareigas ir kompetenciją, nuomonę. Atsakovė ir pati pripažino, kad pareiškėjas nebuvo Administracijos įgaliotas pateikti kokią nors su Savivaldybės veikla susijusią informaciją žiniasklaidai, o pagal Aprašo 10 punktą neįgalioto asmens pateikta informacija apie Savivaldybės veiklą yra to asmens asmeninė nuomonė. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 19 d. duoto interviu metu reiškė savo asmeninę nuomonę, todėl jis neprivalėjo gauti savo tiesioginio vadovo leidimą pagal šio aprašo 9 punktą ir suderinti informaciją su direktoriumi arba tiesioginiu vadovo pagal šio aprašo 13 punktą, taigi Aprašo 9 ir 13 punktų nepažeidė.

Pareiškėjui Įsakymu nuobauda paskirta ir už tai, kad jis minėtame interviu išsakytomis frazėmis pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principą – lojalumo valstybei principą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą šio principo esmę lojalumas valstybei turi būti suprantamas kaip valstybės tarnautojo pareiga veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti. Tarptautinių žodžių žodynas pateikia tokią žodžio „lojalus“ reikšmę- neperžengiantis teisėtumo ribų, kartais tik išoriškai, formaliai; neutralus ko nors atžvilgiu. Teismo vertinimu, pareiškėjo interviu išsakytos abejonės dėl priimtų sprendimų sporto įstaigų struktūrų pertvarkymo klausimais ar pareiškėjo išsakyta frazė „ politikai žaidžia ne sportiškai, nesąžiningai“, kuri skirtingų asmenų gali būti suprantama nevienareikšmiškai, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad išsakydamas tokias savo mintis, pareiškėjas veikė priešingai valstybės interesams ar kokiu nors būdu pažeidė jos konstitucinę santvarką, t. y. buvo nelojalus valstybei. Iš pareiškėjo frazių, už kurias jam inkriminuoti pažeidimai, matyti, kad tai iš esmės yra pareiškėjo viešai išsakyti įsitikinimai ir kritika dėl Savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo (perskirstymo) kuriant naujas viešąsias įstaigas. Teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą bei draudimas persekioti už kritiką yra žmogaus laisvės, kurias garantuoja Konstitucija (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnio 2 dalis). Vertinant pareiškėjo išsakytos kritikos turinį, darytina išvada, kad tai buvo kultūringa, sveika kritika. Vertinant pareiškėjo išsakytą kritiką jos reiškimo būdo (formos) aspektu, darytina išvada, kad ji taip pat atitiko kultūringo elgesio bei visuomenėje priimtų moralės normų reikalavimus. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad pareiškėjo galimai įvykdytą lojalumo valstybei principo pažeidimą patvirtina ir pareiškėjo 2021 m. gegužės 5 d. pateiktas raštas Administracijos direktoriui, kuriame teigė, be kita ko, kad po VšĮ Visagino krepšinio mokykla įkūrimo ir jos biudžeto nekorektiško formavimo Visagino sporto ir rekreacijos centro sąskaita galutinai susiformavo pareiškėjo negatyvios nuostatos dėl panašaus tipo viešųjų įstaigų Visagine organizavimo principų; taip pat teigė, kad neginčydamas politikų teisės priimti panašius sprendimus, tačiau kategoriškai neigiamai juos vertindamas, negali dalyvauti jų sprendimų rengime, konkrečiai šiuo atveju – rengti sprendimo projektą dėl VšĮ Visagino futbolo centras įkūrimo, o nuspėjant artimiausias perspektyvas – taip pat ir VšĮ Visagino imtynių mokykla įsteigimo. Minėtame rašte išsakyti teiginiai buvo skirti atsakingiems Savivaldybės tarnautojams, o ne buvo išsakyti viešai interviu metu. Todėl minėtas raštas tiriamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių jų tyrimo metu nei patvirtinti, nei paneigti negali.

Teismo vertinimu, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pareiškėjo viešai išsakyti teiginiai neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas jais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principą – lojalumo valstybei principą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. ĮP-E-329 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. N.“ yra neteisėtas, todėl naikinamas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Pareiškėjo skundas tenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėją nagrinėjamojoje byloje atstovavo advokatas Algirdas Misevičius pagal 2021-09-17 atstovavimo sutartį. Byloje pateikta PVM sąskaita faktūra MJM Nr.02063, PVM sąskaita-faktūra MJM Nr.02212 bei 2021-10-08 ir 2022-01-20 mokėjimo nurodymai patvirtina, kad už skundo parengimą pareiškėjas advokatui sumokėjo 363 Eur, už atstovavimą teisme -200 Eur.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 8 punkte nustatyti rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai už advokato paslaugas – koeficientai nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių): už ieškinio surašymą- 2,5 koeficientas (8.2 punktas), už vieną atstovavimo teisme valandą- 0,1 koeficientas (8.19 punktas). Pareiškėjo advokatui sumokėta už skundo surašymą suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytos maksimalios sumos, yra adekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl priteistina. Teismo posėdis 2022 m. sausio 20 d. vyko 1 val., todėl maksimali už atstovavimą rekomenduojama priteisti suma yra 159,8 Eur., ši išlaidų už advokato atstovavimo teisme paslaugas suma priteistina iš atsakovo. Iš viso pareiškėjui iš atsakovės priteistina 522,8 Eur. byloje turėtų atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti.

Panaikinti Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. ĮP-E-329 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. N.“.

Priteisti J. N. iš Visagino savivaldybės administracijos 522,8 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus ir 80 euro centų) byloje turėtų atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė