Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

gynėjams advokatams Juanai Dumbliauskaitei, Vandai Laukevičienei, Mindaugui Šatui, Vytautui Juozelaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro ir nuteistųjų V. A., R. J., A. P., E. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-15 nuosprendžio, kuriuo:

V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 3 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 2 (dvejiems) mėnesiams.

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 3 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės paskirtos už vieną iš nusikalstamų veikų pridėta dalis švelnesnės ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime prabūtas laikas nuo 2010-03-19 iki 2010-04-30.

E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose .

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., R. J., ir E. J. nuteisti už tai, kad 2010 metų vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą ir nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, mokėdamas po 20 Lt už gramą A. P. įgijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, apie 20 gramų narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurią, nuo įsigijimo vietos gabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 65-11, kur ją neteisėtai laikė iki 2010 metų vasario mėnesio ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos ir valandos. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. P., padedant R. J., šį įsigytą kiekį, apie 20 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių pardavė E. J., kuris už šią narkotinę medžiagą A. P. iš anksto sumokėjo 400 Lt, t. y. A. P. nupirktas narkotines medžiagas perdavė R. J., kad šis jas nugabentų ir perduotų E. J., todėl R. J., tęsdamas nusikalstamą veiką šią neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą automobiliu „PEUGEOT 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo įgijimo vietos neteisėtai nugabeno iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) ir ten ją perdavė E. J.. E. J. dalį šios neteisėtai įsigytos narkotinės medžiagos – 3,066 g kanapių ir jų dalių iki 2010-03-17, 16.45 valandos, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. 14, paslėpęs kambaryje esančiame fotelyje, kol šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė kratą atlikę policijos pareigūnai. Kitą dalį narkotinės medžiagos – 8,082 g kanapių ir jų dalių, neteisėtai turėdamas tikslą parduoti, laikė savo namuose (duomenys neskelbtini)rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. 14, paslėpęs ūkiniame pastate, daržinėje, po šiaudais iki 2010-03-19, apie 14.30 valandos, kol ši narkotinė medžiaga buvo surasta ir paimta E. J. parodymų patikrinimo vietoje metu.

Be to, A. P., R. J. ir V. A. nuteisti už tai, kad R. J. 2010-03-14, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) g. 65 namo, stovėjusiame automobilyje „PEUGEOT 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. P. turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo keturis plastikinius paketėlius, su 5,388 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos keturis plastikinius paketėlius su narkotine medžiaga įdėjęs į automobilio daiktų dėtuvę, nuo įgijimo vietos gabeno iki savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 20, kuriuos iki 2010-03-15, apie 18.00 val., ir turėdamas tikslą parduoti laikė automobilio „PEUGEOT 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktų dėtuvėje, tęsdamas nusikalstamą veiką, R. J. 2010-03-15, laikotarpyje nuo apie 18 val. iki 19.00 val., neteisėtai įgytus ir laikomus 4 plastikinius paketėlius, automobiliu „PEUGEOT 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno nuo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 20 iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 5 namo kiemo. Minėtame kieme 2010-03-15, apie 19.00 valandą, šias narkotines medžiagas neteisėtai perdavė V. A., o pastarasis, turėdamas tikslą jas parduoti neteisėtai įgijo ir tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą - 5,388 g kanapių ir jų dalių, išdalino į penkis plastinius paketėlius. Po to, savo kišenėje automobiliu „PEUGEOT 406“, turėdamas tikslą parduoti gabeno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve, nuo 5-ojo namo iki 3-ojo namo, kur 2010-03-15, 19.16 valandą sulaikė policijos pareigūnai.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistųjų V. A. ir R. J. apeliaciniai skundai tenkintini, nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo E. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-15 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl neteisingai paskirtos bausmės ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.).

Dėl V. A. paskirtos bausmės

Nors pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta Lietuvos Respublikos BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d.), tačiau Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kurioms esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1–6 punktuose. Taikant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d., be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas (kasacinė nutartis Nr. 2K-441/2011).

Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Taigi sprendžiant nuteistajam V. A. bausmės skyrimą išimtine aplinkybe, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, laikytina mažamečių vaikų išlaikymas, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti (Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. A. nurodė, kad jo šeimoje auga du mažamečiai vaikai, kuriais be nuteistojo rūpinasi, juos prižiūri ir nuteistojo sutuoktinė. Tačiau kaip matyti iš Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. formuluotės, įstatymas pirmiausia reikalauja, kad kaltininkas išlaikytų vaikus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tinkamų materialinių sąlygų sudarymas yra būtina sąlyga normaliam vaiko vystimuisi, todėl vaiko priežiūra negali būti suvokiama tik kaip fizinis buvimas kartu su vaiku, jo maitinimas ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis turi nuolatinį darbą – dirba draudimo kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“ draudimo konsultantu, o jo sutuoktinė niekur nedirba. Todėl atsižvelgiant į tai, kad savo mažamečius vaikus ir savo žmoną išlaiko nuteistasis V. A., jo teikiamas materialinis išlaikymas vaikams yra būtinas. V. A. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jo šeima atsidurtų labai sunkioje padėtyje ir nebūtų kam materialiai išlaikyti ir prižiūrėti mažamečių vaikų.

Nuteistojo V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nors apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis V. A. neigė turėjęs tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vadovaujasi pirmosios instancijos teismo posėdyje (3 t., 85 b. l.) ir ikiteisminio tyrimo metu duotais iš esmės tapačiais ir nuosekliais parodymais (1 t., 168-170, 174-177, 179-180 b. l.), kur nuteistasis V. A. visiškai prisipažino padaręs Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, t.y. neteisėtai įgijęs ir gabenęs narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Šie ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje duoti nuteistojo V. A. parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, jog jis įsigydamas narkotinių medžiagų neturėjo tikslo jų platinti, laikytini jo pasirinkta gynybos taktika, mėginant išvengti griežtos atsakomybės.

Baudžiamasis įstatymas reikalauja, kad švelnesnei, negu įstatymo numatyta, bausmei skirti, be kitų Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. numatytų sąlygų turi būti nustatyta ir tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Tačiau byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. A. charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba draudimo kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“ draudimo konsultantu, vedęs, mokosi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistajam V. A. už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką paskyrus švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Esant visumai minėto Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. numatytų sąlygų teismas daro išvadą, kad V. A. atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. ir jam skirtina švelnesnė bausmės rūšis, nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje – laisvės apribojimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 140 str., V. A. buvo laikinai sulaikytas 2010-03-15 (1 t., 185 b. l.). Šiaulių AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2010-03-17 nutarimu V. A. paleistas (1 t., 186 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, laikotarpis nuo 2010-03-15 iki 2010-03-17, kada nuteistasis V. A. buvo laikinai sulaikytas, įskaitytinas į Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-15 nuosprendžiu V. A. paskirtos bausmės laiką (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Apeliaciniame skunde V. A. taip pat nurodo, kad skaitant jam pareikštą kaltinimą seka išvada, kad jis du kartus įgijo tą pačią narkotinę medžiagą, t. y. iš pradžių jas įgijo iš A. P., po to – iš R. J., todėl mano, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes toks nuosprendyje išdėstytas kaltinimas yra nekonkretus, o tai pažeidžia jo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje V. A. suformuluoto kaltinimo konstrukcija yra sudėtinga, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista nuteistojo teisės į gynybą – žinoti kuo yra kaltinamas, turėti gynėją, duoti parodymus pagal pareikštą kaltinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad surašius kaltinamąjį aktą baudžiamoji byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota, kaltinant V. A., kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. J., neteisėtai turėdamas tikslą parduoti įgijo ir gabeno narkotines medžiagas, t. y. R. J. iš anksto su V. A. susitaręs dėl įsigyjamos narkotinės medžiagos kiekio, jos pardavimo laiko, vietos ir kainos. 2010-03-14, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) g. 65 namo stovėjusiame automobilyje „PEUGEOT 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. P. neteisėtai turėdamas tikslą parduoti įgijo keturis plastikinius paketėlius, kuriuose buvo iš viso 5,388 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos keturis plastikinius paketėlius su narkotine medžiaga įdėjęs į automobilio daiktų dėtuvę neteisėtai turėdamas tikslą parduoti, nuo įgijimo vietos gabeno iki savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 20 ir iki 2010-03-15, apie 18.00 val., neteisėtai turėdamas tikslą parduoti laikė automobilio „PEUGEOT 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktų dėtuvėje. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. J. 2010-03-15, laikotarpyje nuo apie 18 val., iki apie 19.00 val., neteisėtai įgytus ir laikomus 4 plastikinius paketėlius su juose buvusia narkotine medžiaga - 5,388 g kanapių ir jų dalių, automobiliu „PEUGEOT 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno nuo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 20 iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 5 namo kiemo, kur automobilyje „PEUGEOT 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-03-15, apie 19.00 val., šias narkotines medžiagas neteisėtai perdavė V. A., kuris jas neteisėtai įgijo turėdamas tikslą parduoti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. A. neteisėtai turint tikslą parduoti iš R. J. įgytą, keturiuose plastikiniuose paketėliuose buvusią narkotinę medžiagą - 5,388 g kanapių ir jų dalių, nuberdamas dalį jos iš kiekvieno paketėlio, subėrė į penkis plastinius paketėlius, ir juos įdėjęs į savo striukės priekinę kairės pusės kišenę, važiuodamas automobiliu „PEUGEOT 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su R. J. neteisėtai turėdamas tikslą parduoti gabeno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve, nuo 5-uoju numeriu pažymėto namo iki 3-iuoju numeriu pažymėto namo, kol 2010-03-15, 19.16 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Su jam pareikštu kaltinimu padarius šią nusikalstamą veiką, V. A. buvo supažindintas ir apklaustas (1 t., 181-182 b. l.). Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad V. A. nebuvo pareikštas kaltinimas 5,388 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių įgijus du kartus, t. y. iš pradžių iš A. P., po to – iš R. J. (3 t. 2-3 b. l.). Todėl teismas daro išvadą, kad nuteistojo teisės į gynybą – žinoti kuo yra kaltinamas ir duoti parodymus pagal pareikštą kaltinimą nebuvo pažeista.

Apelianto skunde nurodyti argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 str. reikalavimų, teismo išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, išdėstė nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvus. Taigi pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, ir nėra pagrindo išvadai, kad teismo nuosprendis nemotyvuotas, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

Dėl R. J. paskirtos bausmės

Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos taip pat neginčija ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

Pirmosios instancijos teismas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 260 str. 1 d. bei 260 str. 1 d. skirdamas R. J. bausmes, vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatomis, t. y. įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir konstatavo, kad už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė artima Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytai minimaliai bausmei. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo R. J. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje yra teisinis pagrindas R. J. taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 3 p., ir 62 str. 3 d. 3 p. nuostatas ir R. J. už padarytus nusikaltimus skirti švelnesnes, negu įstatymo nustatyta, bausmes. Todėl nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-15 nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Kaip minėta anksčiau, pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta Lietuvos Respublikos BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d.), tačiau Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kurioms esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pagal Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 3 p. teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Taigi sprendžiant nuteistajam R. J. bausmės skyrimą išimtine aplinkybe, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, laikytina antraeilis jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 3 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 260 str. 1 d. už padėjimą parduoti narkotines medžiagas. Taigi jo kaip bendrininko vaidmuo, darant šį nusikaltimą, buvo antraeilis. Taip pat R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, kad, įgijęs iš A. P. narkotinių medžiagų, jas laikė, gabeno ir perdavė V. A.. Tačiau kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, R. J. nebuvo pagrindiniu nusikalstamų veikų padarymo iniciatoriumi, tiek pirmą, tiek antrą nusikaltimus padarė paprašytas kitų nuteistųjų – E. J. narkotines medžiagas, įgytas iš A. P., gabeno ir perdavė E. J., paprašytas A. P., V. A. narkotines medžiagas, įgytas iš A. P., gabeno ir perdavė V. A., paprašytas V. A.. Nuteistojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. neteistas, 2000-11-21 jam diagnozuotas dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumo sutrikimas, 2003-11-22 – 2008-04-14 – pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo epizodas, charakterizuojamas teigiamai, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu, vairuotoju-ekspeditoriumi, mokosi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistajam R. J. už Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 260 str. 1 d. bei 260 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas paskyrus švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes. Esant visumai minėto Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. numatytų sąlygų, R. J. atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 3 p. ir jam skirtina švelnesnė bausmės rūšis, nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje – laisvės apribojimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 140 str., R. J. buvo laikinai sulaikytas 2010-03-15 (2 t., 9 b. l.). Šiaulių AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2010-03-17 nutarimu R. J. paleistas (2 t., 10 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, laikotarpis nuo 2010-03-15 iki 2010-03-17, kada nuteistasis R. J. buvo laikinai sulaikytas, įskaitytinas į Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-15 nuosprendžiu R. J. paskirtos bausmės laiką (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Dėl A. P. paskirtos bausmės

Apeliaciniame skunde A. P. savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau apeliaciniu skundu prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nei Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyta minimali, bausmę.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Pagal baudžiamąjį įstatymą taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. teismas gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Imperatyvas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes įtvirtintas Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 ir 2 dalyse. Todėl teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos yra (kasacinės nutartys Nr. 2K-464/2006, 2K-444/2007, 2K-625/2007, 2K-323/2008, 2K-435/2008).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė. Nors nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nei Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyta minimali, bausmę, tačiau bylos aplinkybės liudija apie tai, kad Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nuostatos nuteistajam A. P. netaikytos pagrįstai.

Skiriant bausmę A. P. atsižvelgta į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadiją – padaryti du sunkūs nusikaltimai (Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 11 str. 5 d.), kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nuteistajam suvokiant daromos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, numatant pavojingus padarinius ir jų siekiant, nuteistojo asmenybę – A. P. nusikalstamas veikas padarė, turėdamas išnykusį teistumą, 2005 m. Vokietijoje teistas už prekybą narkotinėmis medžiagomis, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, charakterizuojamas teigiamai, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad jokia kita bausmės rūšis, kaip tik susijusi su terminuotu laisvės atėmimu už padarytus sunkius nusikaltimus, nepakeis A. P. nusikalstamų polinkių. Apylinkės teismo A. P. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos mažesnės nei Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmės nėra per griežtos, jų švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Nors nuteistasis A. P., prašydamas jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nei Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyta minimali, bausmę, nurodo, kad dėl jo padarytų nusikaltimų žala nebuvo padaryta, jis vienas augina ir išlaiko mažametį sūnų, kurio jo bausmės atlikimo laikotarpiu ne tik kad nebus kam išlaikyti, tačiau nebus ir kam prižiūrėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad paskyrus A. P. realią laisvės atėmimo bausmę, jo auginamas mažametis vaikas neliks be priežiūros. Iš byloje esančios Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto (3 t., 81 b. l.) matyti, kad A. P. augina mažametį sūnų L. P., g. 2004-05-12, tačiau jam nesant L. P. prižiūri močiutė. Taigi šie faktiniai duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. numatytos sąlygos nėra, nes, nuteistajam A. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jo vaiką prižiūrės vaiko močiutė I. K.. Be to, pažymėtina, kad bausmės teisingumo principas yra vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bylos duomenimis, darant A. P. inkriminuotas nusikalstamas veikas jo vaidmuo buvo aktyviausias – jis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgydavo narkotinių medžiagų ir platino jas kitiems nuteistiesiems, jis anksčiau teistas Vokietijoje už tokios pačios rūšies nusikaltimą. Šios paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis yra neigiamai orientuota asmenybė, turinti susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ir linkusi nusikalsti. Todėl taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. ir A. P. skirti švelnesnę nei Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyta minimali, bausmę, nėra teisinio pagrindo.

Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 140 str., A. P. buvo laikinai sulaikytas 2010-03-17 (2 t., 46 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-03-19 nutartimi A. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010-03-17 (2 t., 53, 54 b. l.). Šiaulių apygardos prokuratūros 2010-04-30 nutarimu A. P. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones. Esant šioms aplinkybėms, laikotarpis nuo 2010-03-17 iki 2010-04-30, kada nuteistasis A. P. buvo suimtas, įskaitytinas į Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-15 nuosprendžiu A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Dėl nuteistojo E. J. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir bausmės skyrimo

Nuteistasis E. J. savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė jam per griežtą bausmę.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą dėl E. J. veikos, t. y., kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., o ne Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia E. J. veikos kvalifikacija neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko E. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. l d. nuteistas nepagrįstai, todėl nuteistojo E. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-15 nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 3 p.).

Byloje nustatyta, kad 2010-03-17 E. J. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) g. 14, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kratos metu buvo surasti ir paimti jo kambaryje esančiame fotelyje, po apmušalu, 3 gramai augalinės kilmės narkotinės medžiagos (1 t., 107, 108 b. l.), taip pat 2010-03-19 E. J. parodymų patikrinimo vietoje metu E. J. nurodytoje vietoje – daržinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. 14, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, po šiaudais, buvo surastos ir paimtos narkotinės medžiagos – kanapės ir jų dalys (2 t., 73-82 b. l.). Iš specialisto 2010-03-29 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga 3 plastikiniuose užspaudžiamuose maišeliuose, rastų 2010-03-17 kratos metu E. J. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 14, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių bendroji masė 3,066 g; žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga 8 plastikiniuose užspaudžiamuose maišeliuose, rasta 2010-03-19 E. J. parodymų patikrinimo vietoje metu daržinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. 14, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių bendroji masė 8,082 g (1 t., 148-150 b. l.).

Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Lietuvos Respublikos BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Dėl konkrečios veikos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą. Tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių faktinių bylos aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, 2007-06-28, Nr. T-1).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, darydamas išvadą, kad E. J. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, nepakankamai atsižvelgė į byloje esančius faktinius duomenis – į paties nuteistojo E. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, kur jis tvirtino, kad vartoja narkotines medžiagas ir įsigijo jų savo reikmėms, kad nurodydamas, jog kanapes pirko tam, kad jas pardavęs galėtų užsidribti, manė, kad baudžiamoji atsakomybė yra mažesnė, todėl ir davė tokius parodymus (2 t., 86, 87 b. l., 3 t., 86, 87 b. l.), į tai, kad E. J. vartoja narkotines medžiagas ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme patvirtino ir nuteistasis A. P. (2 t., 22, 23 b. l., 3 t., 86 b. l.). Nuteistasis E. J. šiuos savo parodymus, kad jis teigdamas, jog kanapes pirko norėdamas jas platinti, save apkalbėjo manydamas, kad baudžiamoji atsakomybė jam už tai bus mažesnė, patvirtino apklausiamas apeliacinės intonacijos teismo posėdžio metu. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, daro išvadą, kad apylinkės teismas, netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad E. J. narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis įgijo turėdamas tikslą jas platinti.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad E. J. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų platinti, t. y. 2010 metų vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, A. P. perdavus R. J. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, apie 20 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, už kurias E. J. A. P. iš anksto sumokėjo 400 Lt ir R. J. šią narkotinę medžiagą atgabenus iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), bei ten ją perdavus E. J., tokiu būdu E. J. neteisėtai iš A. P. nusipirko ir taip įgijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, apie 20 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių. E. J. dalį šios neteisėtai įsigytos narkotinės medžiagos – 3,066 g kanapių ir jų dalių iki 2010-03-17, 16.45 valandos, neteisėtai laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. 14, paslėpęs kambaryje esančiame fotelyje po apmušalu, kol šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė kratą atlikę policijos pareigūnai, o kitą dalį narkotinės medžiagos – 8,082 g kanapių ir jų dalių laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. 14, paslėpęs ūkiniame pastate, daržinėje, po šiaudais iki 2010-03-19, apie 14.30 valandos, kol ši narkotinė medžiaga buvo surasta ir paimta E. J. parodymų patikrinimo vietoje metu. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog E. J. veikoje nėra subjektyvinės pusės požymio – tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, kvalifikuoja E. J. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str.1 d..

Skirdamas E. J. bausmę už jo padarytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. – atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – tyčia padarytas nesunkus nusikaltimas, nuteistojo asmenybę – neteistas, teisiamas pirmą kartą, jam diagnozuotas nežymus protinis atsilikimas, charakterizuojamas teigiamai, dirba, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nevedęs, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant E. J. mažesnę baudą negu vidurkis baudos, numatytos už nesunkų nusikaltimą, – 10 MGL (1300 Lt) baudą.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, jog skundžiamame nuosprendyje teismas, skirdamas E. J. švelnesnę bausmę nei Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. J. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavus pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir paskyrus nuteistajam 10 MGL baudą, nėra prasmės nagrinėti šio prokuroro apeliacinio skundo argumento.

Iš bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 140 str., E. J. buvo laikinai sulaikytas 2010-03-17 (2 t., 95 b. l.). Šiaulių AVPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2010-03-19 nutarimu E. J. paleistas (2 t., 97 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, laikotarpis nuo 2010-03-17 iki 2010-03-19, kada nuteistasis E. J. buvo laikinai sulaikytas, įskaitytinas į Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-15 nuosprendžiu E. J. paskirtos bausmės laiką (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šaulių miesto apylinkės teismas 2011-06-20 nutartimi ištaisė savo priimto 2011-06-15 nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, bei E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, teismas turi teisę išspręsti nuosprendžio vykdymo metu (Lietuvos Respublikos BK 361 str. 1 d.). Minėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-20 nutartis priimta neįsiteisėjus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-15 nuosprendžiui. Be to, šiuo nuosprendžiu keičiant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-15 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl neteisingai paskirtos bausmės ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.), Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-20 nutartis nebetenka teisinės reikšmės. Esant išdėstytoms aplinkybėms Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-20 nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-15 nuosprendį pakeisti:

V. A., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., taikant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 3 p., paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 3 d. 1 p., 6 d. 1 p., V. A. įpareigoti per paskirtos bausmės visą laiką (1 metus 6 mėnesius) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. c pp., 66 str., V. A. sulaikyme nuo 2010-03-15 iki 2010-03-17 išbūtą laiką pakeisti 4 (keturiomis) laisvės apribojimo bausmės dienomis ir šias keturias dienas įskaityti į paskirtos bausmės laiką.

R. J., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 260 str. 1 d., taikant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 3 p., 3 d. 3 p., paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams.

R. J., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., taikant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 3 p., 3 d. 3 p., paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 dalimis šias bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 9 mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 3 d. 1 p., 6 d. 1 p., R. J. įpareigoti per paskirtos bausmės visą laiką (1 metus 9 mėnesius) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. c pp., 66 str., R. J. sulaikyme nuo 2010-03-15 iki 2010-03-17 išbūtą laiką pakeisti 4 (keturiomis) laisvės apribojimo bausmės dienomis ir šias keturias dienas įskaityti į paskirtos bausmės laiką.

E. J. veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., ir paskirti bausmę – 10 MGL (1300 Lt) baudą.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. a p.p., 66 straipsniu, E. J. sulaikyme nuo 2010-03-17 iki 2010-03-19 išbūtą laiką pakeisti 4 MGL dydžio (520 Lt) bauda ir šią 4 MGL dydžio (520 Lt) baudą įskaityti į paskirtą bausmę.

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

A. P. į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime nuo 2010-03-17 iki 2010-04-30 išbūtą laiką.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-20 nutartį.