- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-11
- Bylos Nr.
- 2K-441/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Greičius (pirm.), Armanas Abramavičius, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- G. E., ir D
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. E. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu G. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto) laisvės atėmimu dvejiems metams.
Priteista iš G. E. Valstybinei ligonių kasai 2697,72 Lt.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. B., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartimi nuteistojo G. E. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. E. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 19 d., apie 21.50 val., Jurbarko r., (duomenys neskelbtini) kaime esančios (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kieme, keršydamas už jam ir D. B. išsakytus nepagarbius ir necenzūrinius žodžius, sudavė L. J. smūgį ranka į veidą. Nukentėjusiajam nukritus, G. E. gulintį L. J. ėmė spardyti į įvairias kūno vietas, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, dešinio antakio muštinę žaizdą, odos nubrozdinimus veide, atvirą įspaustinį kaktikaulio dešinės pusės ir akiduobės viršutinės sienos lūžimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl atviro įspaustinio kaktikaulio dešinės pusės ir akiduobės viršutinės sienos lūžimo buvo sunkiai sutrikdyta L. J. sveikata.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis G. E. prašo teismą pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Kasatorius skunde teigia, kad teismai skirdami bausmę nepakankamai išsamiai įvertino jo asmenybę ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nepasinaudojo BK 62 straipsnyje įtvirtinta galimybe paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę ir paskyrė per griežtą bausmę.
Kasatorius mano, kad jo asmenybė nėra labai pavojinga, be to, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir labai gailėjosi, bendradarbiavo su nusikaltimą tyrusiais pareigūnais ir padėjo išaiškinti nusikaltimą. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jis įgijo profesinį vidurinį išsilavinimą Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje, todėl būdamas laisvėje galėtų susirasti darbą ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Kasatorius pabrėžia, kad yra jaunas, o nusikaltimo padarymo metu buvo praėję tik šeši mėnesiai nuo to momento, kai jam sukako aštuoniolika, taigi jis, kaip asmenybė, nėra pilnai susiformavęs, todėl netikslinga jį izoliuoti nuo visuomenės.
Kasatorius pažymi, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstama veika nebuvo suplanuota, atlikta spontaniškai dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio. Kasatorius nurodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo jo ankstesnio gyvenimo būdo pasekmė, anksčiau jis nebuvo teistas.
Kasatorius nurodo, kad individualizuojant bausmę yra svarbi ne tik kaltės forma, bet ir rūšis, tuo tarpu teismai skirdami bausmę neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Kasatorius pabrėžia, kad tyčia buvo ne tik netiesioginė, bet ir neapibrėžta, susiformavusi staiga. Kasatoriaus manymu, šios aplinkybės rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą ir suteikia pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę bausmę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad kasatoriaus teiginiai dėl galimybės jam taikyti BK 62 straipsnį ar 54 straipsnio 3 dalį yra nepagrįsti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvykdytas sunkus nusikaltimas), kaltininko asmenybę (anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tačiau, kaip nurodoma atsiliepime, be pirmiau minėtos vienos kasatoriaus atsakomybę lengvinančios aplinkybės, byloje nebuvo nustatyta kitų BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų būtinų sąlygų, kurios leistų svarstyti klausimą dėl šios įstatymo normos taikymo galimybės. Taigi teismas pagrįstai kasatoriui netaikė BK 62 straipsnio.
Atsiliepime pažymima, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas ir švelnesnės bausmės paskyrimas yra susijęs su išimtinių aplinkybių, liečiančių padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę, buvimu. Tuo tarpu byloje nėra nustatyto jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių kasatoriui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę. Kasatoriaus skundo argumentai, kad jis yra jauno amžiaus, įgijo profesinį vidurinį išsilavinimą nėra pakankami taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Taip pat ir kasatoriui nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi negali būti pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Atsiliepime teigiama, kad kasatoriui pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė negu straipsnio sankcijos vidurkis, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, o švelnesnės bausmės paskyrimas nepadėtų įvykdyti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo.
Atsiliepimais į kasacinį skundą nukentėjusysis L. J. ir jo įstatyminis atstovas V. J. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimuose teigiama, kad nuteistajam G. E. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė yra tik minimali bausmė už tokį nusikaltimą, todėl nėra per griežta. Be to, nukentėjusiojo L. J. atsiliepime pažymima, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo keisti bausmę. Taip pat nukentėjusysis L. J. atsiliepime teigia, kad nuteistasis savo kasaciniu skundu, kuriame samprotauja apie tyčios formą (nors šis argumentas neturi reikšmės, nes nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą), parodo savo pavojingumą visuomenei. Nukentėjusysis teigia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė sunkias pasekmes: sutriko augimo hormonai, tapo liguistas, greitai pavargstantis. Nukentėjusysis pabrėžia, kad nusikalstamos veikos metu jam buvo tik 14 metų, todėl nuteistasis, būdamas pilnametis, smurtavo prieš silpnesnį asmenį. Kartu nukentėjusysis atsiliepime nurodo, kad jis, pasitikėdamas nuteistuoju, nereiškė civilinio ieškinio, tačiau padaryta žala nebuvo atlyginta, o nuteistasis, net ir būdamas laisvėje, nesiėmė jokių priemonių žalai atlyginti ar atsiprašyti. Dėl šių priežasčių, nukentėjusiojo teigimu, jis dėl žalos atlyginimo turės kreiptis į teismą civiline tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. E. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl paskirtos bausmės (BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalys, 62 straipsnis)
Kasatorius skunde prašo taikyti BK 62 straipsnį arba 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę.
Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skirdamas kasatoriui bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino BK 54 straipsnių 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, t. y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, taip pat atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nurodė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad nors kasatorius neteistas, administracine tvarka nebaustas ir charakterizuojamas teigiamai, tačiau padarė sunkų smurtinį nusikaltimą, kurio sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė. Be to, jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas kasatoriui pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija nustato laisvės atėmimą iki dešimties metų. Taigi kasatoriui paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė negu BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir nėra per griežta.
Pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius bausmės skyrimo motyvus bei pažymėjo, kad byloje nėra nustatytos sąlygos taikyti kasatoriui BK 62 straipsnį ar 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę. Nors kasatorius prašo taikyti BK 62 straipsnį ir 54 straipsnio 3 dalį, tačiau nenurodo konkrečių motyvų dėl šio straipsnio taikymo galimybės.
Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Be to, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tik tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tokį savo sprendimą teismas privalo pagrįsti išimtinių aplinkybių, susijusių su padaryto nusikaltimo pavojingumo ir kaltininko asmenybe, buvimu. Teismai, skirdami kasatoriui bausmę, tokių išimtinių aplinkybių nenustatė, todėl pagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies. Kitaip vertinti teismų sprendimo kolegija neturi pagrindo.
Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.
Nors kasatoriui yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nėra nustatyta kitų būtinų sąlygų šiam straipsniui taikyti, t. y. kad jis savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą, todėl teismai pagrįstai kasatoriui netaikė BK 62 straipsnio 1 dalies.
Tuo tarpu, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
Kadangi kasatorius neatlygino ar nepašalino nusikalstama veika padarytos turtinės žalos ir nėra nustatyta nė viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytų aplinkybių, todėl, nepaisant to, kad nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybę, teismai pagrįstai kasatoriui netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies.
Be to, kolegija pažymi, kad kasatoriaus skundo argumentai atkartoja jo apeliacinio skundo argumentus, į kuriuos motyvuotas išvadas pateikė apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, o nuteistasis tiek ir atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje turės galimybę dirbti ir užsidirbti bei taip bent iš dalies atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Kasatoriaus nurodytas aplinkybes, kad jis yra jauno amžiaus, po nusikalstamos veikos padarymo baigė mokslus, įvertino apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai pažymėdamas, kad vien dėl šių aplinkybių nėra pagrindo švelninti paskirtą bausmę.
Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę tik tais atvejais, jeigu bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kolegija laiko, kad baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę, kasatoriui pritaikytas tinkamai, todėl švelninti paskirtąją bausmę nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo G. E. kasacinį skundą atmesti.