Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-06-06 · Civilinė byla Nr. 2S-456-755/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-06
Bylos Nr.
2S-456-755/2017
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-02078-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Ieškovas
K. G.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-456-755/2017

teisėjas Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02078-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; (S) 3.3.2.4., 3.3.2.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. G. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017-03-15 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-79-839/2017, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė K. G. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė 2014-12-11 Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl atsakovo J. G. kaltės, palikti ieškovei jai prieš santuoką turėtą pavardę, o atsakovui – jo pavardę, o taip pat priteisti jai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2014 m. rugsėjį, kurį laiką draugavo ir po to pradėjo gyventi kartu. Santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Dar prieš santuokos sudarymą pastebėjo, jog atsakovas yra pavydus, tačiau manė, jog tai yra vienkartiniai susierzinimai. Po santuokos sudarymo atsakovas niekur nedirbo, imdavo vis dažniau konfliktuoti su ieškovės vaikais iš pirmos santuokos, juos įžeidinėdavo, pasitaikė ir smurto prieš ieškovę atvejų. Tokiam atsakovo elgesiui pasikartojus keletą kartų, pasiūlė jam išsikraustyti, dėl ko 2014 metų gruodžio pabaigoje atsakovas išsikėlė. Kartu ieškovė nurodė, jog atsakovas J. G. taip pat daugiau kaip metus nesirūpino šeima. Taigi, atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, todėl jis yra kaltas dėl santuokos iširimo.Kartu ieškovė nurodė, jog santuokos metu bendrai su atsakovu neįgijo jokio turto, o bendrų nepilnamečių vaikų taip pat neturi.2017-03-08 vykusio teismo parengiamojo posėdžio metu ieškovė nurodė ir pateikė duomenis, kad jai (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. G., kurios tėvu gimimo įraše įrašytas atsakovas J. G..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos rajono apylinkės teismo 2017-03-15 nutartimi ieškovei K. G. nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. aptarti ir pareikšti reikalavimus, susijusius su šalių vardu registruoto vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo išsprendimu, ar pateikti duomenis, kad ieškovė ėmėsi priemonių ginčui dėl vaiko tėvystės išspręsti (kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ar kitaip sprendžia šį klausimą).Teismas sprendė, jog ieškovės pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nevisiškai atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė (duomenys neskelbtini), t.y. šalims dar būnant santuokoje, susilaukė dukters, kurios tėvu gimimo įraše yra įrašytas atsakovas J. G., nors ieškovės tvirtinimu jis nėra vaiko tėvas. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 382 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodomi duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data) ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatyti tėvų susitarimu, pirmosios instancijos teismas vertino, jog klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo turi būti sprendžiami nagrinėjamoje byloje, juo labiau kad teismui nėra pateikta duomenų, jog būtų iškelta byla dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė K. G. skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2017-03-15 nutartį ir prašo ją panaikinti; įpareigoti Utenos rajono apylinkės teismą į kitą teismo posėdį atvesdinti atsakovą J. G.; leisti pateikti visus dokumentus, būtinus šios bylos teisingam ir kuo greitesniam išnagrinėjimui.Nurodo, kad ilgai besitęsiantį bylos nagrinėjimą lėmė tai, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių pagreitinti šios bylos nagrinėjimo procesą ir nereagavo į atsakovo piktybiškumą vengiant priimti procesinius dokumentus, taip vilkinant procesą. Apeliantė pabrėžia, jog esant santuokoje su atsakovu ,ji neturėjo teisinės galimybės naujagimės tėvu registruoti jos biologinio tėvo, o ne atsakovą. Nepaisant to, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, jog atsakovas nėra A. G. tėvas. Ieškinyje yra nurodyti liudytojai, galintys patvirtinti, jog ieškovė su atsakovu negyveno nuo 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Be to, pats atsakovas J. G., bendraujant su juo telefonu, sutinka su esama situacija, kad jis negali būti mažametės A. G. tėvas, o atsiliepime į ieškinį taip pat nurodo, jog sutuoktiniai santuokoje negyvena, bando ūkio neveda, gyvena atskirai. Kartu atskirajame skunde nurodoma, jog esant pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, t. y. kad atsakovo atstovo atstovavimo sutartis yra pasibaigusi, o taip pat nesant galimybės išnagrinėti šią bylą atsakovui nedalyvaujant, yra būtina jį atvesdinti į teismo posėdį priverstine tvarka. Vilkinant šios civilinės bylos nagrinėjimą, ne tik yra pažeidžiami CPK 7 bei 72 straipsniuose įtvirtinti principai bei reikalavimai, tačiau kartu ir pažeidžiami mažametės A. G. interesai, įtvirtinti nacionaliniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Atskiruoju skundu apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, bei tvirtina, jog šie trūkumai nustatyti nepagrįstai, kadangi byloje yra duomenų, kuriais remiantis būtų galima paneigti atsakovo J. G. tėvystę. Kartu apeliantė dėsto civilinės bylos nagrinėjimo aplinkybes bei eigą ir prašo įpareigoti pirmosios instancijos teismą į kitą teismo posėdį atvesdinti atsakovą J. G..Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje civilinėje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad ieškinio trūkumai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyti pagrįstai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Utenos rajono apylinkės teisme buvo gauti duomenys, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimusio nepilnamečio vaiko A. G. tėvu įregistruotas atsakovas J. G., taigi, ieškovė ir atsakovas yra registruoti A. G. tėvais. CPK 382 straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodomi duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data) ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. Ieškovės pareikštame ieškinyje tokie reikalavimai nėra pareikšti, šalys išties nepateikė jokių duomenų, kad šiuos klausimus būtų išsprendusios tarpusavio susitarimu, o Lietuvos teismo informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teisminių procesų dėl J. G. tėvystės nuginčijimo nėra pradėta, nors ieškovė 2017-03-08 Utenos rajono apylinkės teisme vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad turi pasiruošusi dokumentus dėl tėvystės nuginčijimo. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas imperatyvias CPK nuostatas bei faktines bylos aplinkybes, ieškinio trūkumus nustatė visiškai pagrįstai. Nors apeliantė nurodo, kad byloje esančių liudytojų parodymai bei paties atsakovo pozicija dėl A. G. biologinio tėvo yra pakankami įrodymai, leidžiantys nagrinėti civilinę bylą ieškinyje nekeliant CPK 382 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų reikalavimų, tačiau, atsižvelgiant į nacionaliniuose ir tarptautiniuose aktuose įtvirtintus prioritetinius vaiko teisių apsaugos principus, tokie atskirojo skundo argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti, juo labiau kad tokių išlygų nenumato ir minėtos CPK nuostatos.Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-181/2009; Nr. 3K-3-43/2010; Nr. 3K-3-302/2013; Nr. 3K-3-20-313/2016). Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatydamas terminą ieškinio trūkumams, kurie nebuvo ir negalėjo būti žinomi ieškinio priėmimo metu (A. G. nebuvo gimusi), pašalinti po to, kai ieškinys jau buvo priimtas, nepažeidė nei procesinės teisės nuostatų, nei šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos (CPK 4 straipsnis), dėl ko skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Vertindamas atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, susijusias su nagrinėjamos civilinės bylos eiga, pirmosios instancijos teismo veiksmais nagrinėjant šią civilinę bylą bei atsakovo J. G. procesiniu elgesiu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šie argumentai nėra tiesiogiai susiję su skundžiama apylinkės teismo nutartimi išspręstais klausimais ir priimtu procesiniu sprendimu, t.y. nustatytais ieškinio trūkumais, o taip pat nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl ieškinio trūkumų nustatyto pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nėra pasisakoma. Papildomai pažymėtina, jog skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovei, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, kas rodo, jog nepašalinus nustatytų trūkumų, ieškinys vis dėlto gali būti nagrinėjamas iš esmės. Įvertinant trūkumų pobūdį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu vargu ar jie yra tiek esminiai, jog, jų nepašalinus procesas, apskritai negalimas.Apeliantė atskiruoju skundu taip pat prašo įpareigoti Utenos rajono apylinkės teismą į kitą teismo posėdį atvesdinti atsakovą J. G., tačiau toks reikalavimas nėra nagrinėjamas, kadangi apeliacinės instancijos teismas tikrina tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumą ir pagrįstumą.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirasis skundas jame išdėstytais motyvais negali būti tenkinamas, todėl yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

nutaria:

skundą atmesti, palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2017-03-15 nutartį nepakeistą.

Nustatyti ieškovei K. G. 10 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumams, nurodytiems Utenos rajono apylinkės teismo 2017-03-15 nutartyje, pašalinti.

Teisėjas Eigirdas Činka