Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovei G. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės G. B. patikslintą priešieškinį ieškovui V. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo,

institucijos teikiančios išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas patikslintą ieškinį ir jame išdėstytas aplinkybes palaikė, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Be aplinkybių, išdėstytų ieškinyje, ieškovas paaiškino, kad pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką su vaiku bendrauja ir jį pasiima ne atsakovė, o jos mama, kuri buvo vaiko laikinąja globėja. Vaikas prie jos prisirišęs, vadina mama, jis jų bendravimui netrukdo. Tačiau pati atsakovė su vaiku nebendrauja, iš jos mamos žino, kad ji yra išvykusi į Angliją, prie sūnaus išlaikymo neprisideda.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai nedalyvavo, pateikė prašymus bylą nagrinėti skyrių atstovams nedalyvaujant, taip pat nurodė kad pateiktas išvadas palaiko.

Esant pateiktoms išvadoms (p.l. 86-89, 28), byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai,

patikslintas priešieškinys atmestinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nustatyta, kad šalys, nebūdami tarpusavio santuokoje ir atsakovei esant nepilnametei, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. M. (e. b. 1 t., l. 4). 2016-09-13 Kauno r. savivalsdybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Kauno r. VTAS) vaiko laikinosios globos (rūpybos) plane nurodė, kad nepilnametė motina G. B. sūnumi nesirūpina, bėga iš namų, vaiko neprižiūri. Tėvas V. M. mokosi, dirba, vaiko neaugina, kartais aplanko, teikia išlaikymą.Tėvui trūksta žinių ir įgūdžių vaiko priešiūrai. Todėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-09-15 įsakymu Nr. ĮS-1696 vaikui M. M. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), jo globėja paskirta atsakovės mama R. B.. Vaikui būnant laikinojoje globoje, Kauno r. VTAS vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktais nustatė, kad ieškovas vaiką lankė globėjos namuose, buvo paėmęs jį nakvynei, teikė išlaikymą. Ieškovas baigė mokslus, įgijo automechanikos specialybę, taip pat lankė tėvystės įgūdžių kursus, išreiškė pageidavimą pasiimti sūnų savaitgaliais ir per atostogas, auginti sūnų. Atsakovės elgesyje teigiamų pokyčių nepastebėta. Laikinoji globa buvo toliau tęsiama, nes ieškovas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, nebuvo įrašęs vaiko į eilę darželyje. Ieškovui V. M. buvo teikiama socialinė pagalba, jis buvo konsultuojamas dėl vaiko grąžinimo sąlygų, bendravimo su globėja, su darželio administracija, buvo tikrintos jo gyvenimo ir buities sąlygos. 2017-10-03 Vaikų gerovės centras „Pastogė“ įvertino, kad ieškovas įvykdė visus peržiūroje numatytus įsipareigojimus, rūpinasi, domisi sūnumi, nori jį auginti, turi pastovų darbą ir pastovias pajamas, gyvena nuomojamame bute. Todėl siūlė grąžinti vaiką tėvui bei tęsti socialinių įgūdžių palaikymo paslaugas jo šeimai. Kauno r. VTAS 2017-10-03 vaiko globos peržiūros akte taip pat siūlė vaiką grąžinti tėvui (popierinės bylos b.l. 90-110).

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 11 d. Įsakymu Nr. ĮS-1989 M. M. grąžintas tėvui V. M. ( b. 1. 111). Nuo 2017 m. spalio 19 d. M. M. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su tėvu, ieškovu (e. b. 1 t., l. 5).

Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos VTAS (dabar - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateiktos išvados, taip pat iš Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS (darbar - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus) pateiktų išvadų ir pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovas nuo nepilnamečio sūnaus grąžinimo jam, t.y. nuo 2017-10-11, ieškovas vienas augina nepilnametį sūnų, žino jo poreikius. Nors sūnaus grąžinimo metu ieškovui šiek tiek trūko tėvystės įgūdžių, tačiau jam buvo teikiamos socialinės paslaugos, jis su socialinėmis darbuotojomis bendravo geranoriškai, vaiku rūpinosi tinkamai. Tuo tarpu atsakovė g B nedalyvavo nei vienoje vaiko liaikinosios globos peržiūroje, nebuvo žinoma jos gyvenamoji vieta, ji nereiškė noro bendrauti su socialiniais darbuotojais ir susigrąžinti sūnų. Todėl pagal Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu, o iš atsakovės priteistas išlaikymas (e. b. 1 t., l. 71).

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas dirba, gauna pastovias pajamas (e. b. 1 t., l. 6-7). VAikas gyvena su ieškovu, lanko Kauno lopšelį - darželį “Klausutis”, už kurį moka ieškovas (e. b. 1 t., l. 105). Ieškovas sūnų myli, tinkamai, pagal galimybes, juo rūpinasi, prižiūri (e. b. 1 t., l. 166-169). V. M. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Duomenų, kad nepilnametis M. M. būtų netinkamai prižiūrimas, pažeidinėjamos jo teisės, VTAS neturi. Kadangi duomenų apie netinkamą ieškovo rūpinimąsi vaiku byloje nėra, konstatuota, jog ieškovas V. M., tinkamai įgyvendina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios turinį.

Nors atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji gali sudaryti geras, saugias bei visapusiškai tinkamas sąlygas nepilnamečiui sūnui augti ir vystytis, tačiau bylos medžiaga paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes. Nustatyta, kad tuomet, kai M. M. buvo nustatyta laikinoji globa ir berniuko globėja paskirta atsakovės motina R. B. (e. b. 1 t., l. 176). Atsakovė, nors ir gyvendama kartu su savo motina, kūdikį prižiūrint R. B., sūnumi nesirūpino, išeidavo iš namų, palikdavo jį savo motinai, dėl ko atsakovės šeima buvo įtraukta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Po įtraukimo į socialinės rizikos šeimų sąrašą atsakovė savo elgesio sūnaus atžvilgiu nepakeitė, 2016 metais išvyko iš motinos namų nežinomu adresu, sūnų palikdama visiškoje močiutės globoje, sūnumi nesidomėjo, nesirūpino (e. b. 1 t., l. 166-169, 170-175, 177-179). Nors atsakovė teigia, kad ieškovas, susigrąžinęs sūnų, neleido jai su sūmuni bendrauti, tačiau iš atsakovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad ir bylos nagrinėjimo metu atsakovė niekur nedirba, jos buvimo vieta yra nežinoma, ji su sūnumi nebendrauja, nors pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė, o ne jos mama, turėtų laikytis nustatytos bendravimo tvarkos. Spręstina, kad atsakovė šiuo metu yra visiškai nusišalinusi nuo savo kaip motinos pareigų. Nors atsakovė teigia, kad gali sudaryti geresnes sąlygas augti neplinamečiui sūnui, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė gyvenamosios vietos nėra deklaravusi, nekilnojamojo turto neturi (e. b. 1 t., l. 10). Priešieškinyje, teigdama apie geras sūnaus gyvenimo sąlygas, nurodo gyvenamąją vietą ir gyvenimo sąlygas, kurias gali užtikrinti ne ji pati, o jos motina.

Kaip matyti iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos medžiagos, ieškovas siekė susigrąžinti ir susigrąžino sūnų iš laikinosios globos. Ieškovas leidžia sūnų į darželį, susitvarkė savo gyvenamąjį būstą taip, kad nepilnamečiui vaikui būtų patogu, saugu ir tinkama jame gyventi, koregavo savo darbo grafiką, kad savaitgaliais galėtų būti su sūnumi (e. b. 1 t., l. 180-189). Darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti ieškovo galimybėmis užtikrinti kartu gyvenančiam sūnui sąlygas visapusiškai vystytis, realizuoti jo gebėjimus, suteikti saugias, vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir jų nepažeis, todėl M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu V. M. (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku.

Šalys nei ieškinyje, nei priešieškinyje specialios bendravimo tvarkos nustatyti neprašė. Šalys nurodė, kad ginčų dėl bendravimo su sūnumi tarp šalių nekyla.

Institucija teikianti išvadą byloje išvadoje nurodė, kad atsakovė su nepilnamečiu M. M. nebendrauja.

Teismo vertinimu, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, atsižvelgiant į tai, kad šalys specialios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, nustatytina, kad atsakovė G. B. gali su sūnumi bendrauti neribotai, atsižvelgiant į nepilnamečio norą, suderinusi bendravimo laiką su ieškovu.

Detalesnė bendravimo tvarka nenustatytina, nes toks reikalavimas nėra pareikštas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovas prašė nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui, kas mėnesį po 190 Eur periodinių išmokų, nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis sūnaus naudai atitinka tiek teisminę praktiką, tiek nepilnamečio sūnaus poreikius, kuriuos išvardijo, bei nurodė sumas, reikalingas šiems poreikiams patenkinti.

Atsakovė nurodė, kad nepilnamečio sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui užtektų po 120 Eur iš kiekvieno tėvo per mėnesį.

Iš šalių paaiškinimų ir procesiniuose dokumentuose išdėstytų pozicijų matyti, kad ieškovas ir atsakovė nesusitaria dėl sūnaus M. M. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydžio. Pažymėtina, kad atsakovė neįvardijo sūnaus poreikių ir jiems tenkinti reikalingų išlaidų, apsiribojo tik bendromis frazėmis, kad tokio amžiaus vaiko išlaikymui 240 Eur suma yra pakankama. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė niekada savarankiškai sūnaus neaugino, jo poreikiais nesirūpino ir jokių lėšų vaiko išlaikymui nėra skyrusi. Todėl spręstina, kad atsakovė nei tiksliai, nei apytiksliai negali žinoti apie nepilnamečio vaiko poreikius ir pinigines lėšas, būtinas šiems poreikiams patenkinti.

Teismas pažymi, kad ieškovas augina savo nepilnametį sūnų, juo rūpinasi, rengia, maitina, moka mokesčius už darželį. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, jog vaikas judrus, daug lėšų reikia jo aprangai, avalynei, maistui. Nurodė, kad 380 Eur sumos kartais ir nepakanka visiems augančio vaiko poreikiams užtikrinti.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Atsižvelgiant į Kasacinio teismo suformuotą praktiką išlaikymo bylose, į prioritetinius vaiko interesus, taip pat į Lietuvos rinkoje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko pilnaverčiam vystymuisi užtikrinti ieškovo nurodyta 380 Eur suma nėra pernelyg didelė ar objektyviai nepagrįsta.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, t. y. būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; kt.).

Analizuojant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovas dirba (e. b. 1 t., l. 6-7). Apie atsakovės darbinę veiklą byloje duomenų nėra. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės atstovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovė šiuo metu yra užsienyje, jos tiksli buvimo vieta nežinoma, atsakovė Lietuvoje niekur nedirba. Nei ieškovas, nei atsakovė Lietuvoje nekilnojamojo turto neturi (e. b. 1 t., l. 10).

Išanalizavus bylos duomenis, teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovo turtinė padėtis yra kur kas geresnė nei atsakovės. Pažymėtina, kad atsakovė yra jauna, darbinga, kitų išlaikytinių neturi. Todėl teismas sprendžia, kad ji turi visas galimybes pradėti darbinę veiklą ir taip įsigyti pastovų pajamų šaltinį. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, nustatytus šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, iš atsakovės nepilnamečio sūnaus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistinas ieškovo prašomo dydžio -190 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2018-01-05, iki sūnaus pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas tėvas V. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo priteisimas 2018-01-08 nutartimi, panaikintina nuo sprendimo priėmimo dienos (CPK 150 str. 2 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas nurodė, kad nuo 2017 m. spalio 11 d., t.y. nuo pat to laiko, kai šalių nepilnametis sūnus buvo grąžintas ieškovui, atsakovė neprisideda prie sūnaus išlaikymo, t.y. nevykdo tėvams LR CK 3.192 str. nustatytos pareigos remti savo nepilnametį sūnų. Remiantis šiuo faktu, išlaikymo įsiskolinimas atsirado nuo 2017 metų spalio mėnesio.

CK 3.194 straipsnis numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Įvertinus, kad atsakovė sūnaus M. M. išlaikymui turėjo skirti po 190 Eur per mėnesį, tačiau išlaikymo neteikė, išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo nuo 2017 m. spalio 11 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2018-01-05 (už du mėnesius ir 24 dienas) sudaro 532 eurus. Todėl išlaikymo įsiskolino suma iš atsakovės priteistina. Vaiko išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoju skirtinas ieškovas, nes su juo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui V. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (100 proc.) (e. b. 1 t., l. 21-22). Atsakovei G. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (100 proc.) (e. b. 1 t., l. 42-43). Atsižvelgiant į tai, byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Sprendimui įsiteisėjus, naikintina byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė - 2018-01-29 nutartimi nustatyta laikina atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Patikslintą priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečio M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 532 Eur (penkis šimtus trisdešimt du eurus) sūnui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)

Išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoju paskirti ieškovą V. M..

Priešieškinį atmesti.

Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018-01-08 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - laikino išlaikymo priteisimą nepilnamečiui vaikui M. M. iš atsakovės.

Sprendimui įsiteisėjus, Kauno apylinkės teismo 2018-01-29 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi M. M. tvarką.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.