- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- 1-2010-1242/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35578-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Žukovaitė
- Kaltinamasis
- E. P.
- Nukentėjusysis
- L. P.
- Advokatai
- Šarūnas Vadeikis
dalyvaujant prokurorams Rūtai Navasaitienei (ir nuotoliniu būdu per programą Zoom), Justui Gureckui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P. (E. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. E. P. 2024 m. rugsėjo 11 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,62 ‰ girtumas), smurtaudamas šeimos nario – sugyventinės L. P. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu tyčia sudavęs nukentėjusiajai moliniu puodeliu du kartus į pakaušį, nukentėjusiajai nukritus ant grindų, tyčia medine taburete sudavęs jai vieną kartą per nugarą ir vieną kartą į dešinįjį šoną, L. P. padaręs pakaušio muštinę žaizdą su aplinkiniu odos nubrozdinimu, muštinę žaizdą kairėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą kairės rankos IV-ame piršte, dešiniųjų IX-X šonkaulių lūžius, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. P. sveikatą. Šias veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
2. Be to, E. P. 2024 m. rugsėjo 30 d., apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,24 ‰ girtumas), smurtaudamas šeimos nario – sugyventinės L. P. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu tyčia stipriai sudavęs nukentėjusiajai vieną kartą kumščiu į kairįjį smilkinį, po ko tyčia sudavęs ne mažiau dviejų smūgių kumščiu į krūtinės ir pilvo sritį, L. P. padaręs poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės ląstos sienoje, nežymiai sutrikdė L. P. sveikatą. Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. P. savo kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, jog puodeliu nukentėjusiajai nedavė, jį metė į sieną ir taip gavosi. Šonkaulių nelaužė, taip negalėjo būti. Nukentėjusiąją pastūmė ir ji gal taip nukrito. Tuo metu jie abu buvo girti. Nurodė, kad tuo metu sėdėjo ant sofos ir gėrė kavą, šalia jo sėdėjo L. P., tuo metu jam paskambino K. Visuomet kai sulaukia skambučio iš K., L. P. jam pradeda dėl visko priekaištauti, priekaištavo ir dėl bendravimo su K. Tada metė puodelį į sieną, po ko surinko puodelio šukes, viską išmetė ir viskas tarp jų buvo tvarkoje. Nukentėjusioji sėdėjo su juo kartu, jie nekonfliktavo. Pažymėjo, kad puodelį metė į sieną, o ne į nukentėjusiosios galvą ir kad kai metė puodelį į sieną, gal kokia maža puodelio šukė ir galėjo pataikyti į L. P. galvą. Tai, kad L. P. buvo nustatytas šonkaulių lūžis yra visiškai kitas procesas – ji nukrito nuo sofos, tikriausiai eidama į tualetą, dabar tiksliai to neprisimena. Jai kokias tris dienas kažką skaudėjo, nes jai pastoviai kažką skaudėdavo. Niekas niekur nėjo, viskas buvo kaip įprasta. Kai L. P. nukrito nuo sofos, to nematė, nes žiūrėjo televizorių, ji buvo nuėjusi už sofos; t. y. atsitrenkė, griuvo, ją pakėlė ir ji nuėjo toliau. Mano, kad atsitrenkė į porankį sofos. Nurodė, kad ten buvo ne taburetė, o taburetės vata – šiltinta taburetės sėdynė, su ta taburete sudavė, trenkė nesmarkiai. Nuo tokių jo veiksmų negalėjo lūžti šonkauliai. Nurodo, kad kaltinamajame akte labai daug visko prirašyta ir visko pridėta, o jis kai būna labai piktas, tiesiog L. P. apipila vandeniu. Negali prisiminti ar viskas vyko. Buvo iškviesta policija, nežino kas iškvietė, L. P. sakė nekvietusi. L. P. dukra ateidavo kartą per metus ir tai nebent pinigų. Gal L. P. dukrai telefonu ką nors pranešė, o ta iškvietė. Tikriausiai policiją iškvietė L. P. dukra. Nežino kaip nukentėjusiosios dukra sužinojo apie įvykį, gal buvo susiskambinusiosios su dukra, šiaip nukentėjusioji su dukra nebendrauja. Jam dalyvaujant greitoji pagalba nebuvo atvykusi. Nuo rugsėjo 11 d. kurį laiką kartu su L. P. kartu negyveno, nes buvo pasakyta nevykti namo, dėl to nuvyko į (duomenys neskelbtini). L. P. ligoninėje nesigydė. Kai L. P. buvo lūžusi koja, sakė jai kažką daryti ir buvo nuvežęs į Lazdynų ligoninę, neprisimena kas tuo metu buvo įvykę, tada dirbo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad L. P. jo prašo nueiti į parduotuvę nupirkti degtinės, jis nueina ir parneša, dėl to tai ir yra bėda. Pripažįsta viską dėl pareikšto ieškinio. Dėl rugsėjo 30 d. įvykio nurodė, kad nebuvo sudavęs nukentėjusiajai vieną kartą kumščiu į smilkinį ir nesudavė ne mažiau dviejų kartų į pilvą. (duomenys neskelbtini) d. buvo jo gimtadienis, dėl to jokių muštynių negalėjo būti, buvo nuvykęs pas draugus, sėdėjo su draugais bare. Po pasibuvimo bare grįžo namo ar tais 28 d., ar tais 30 d. Namuose tada konfliktų nebuvo kilę.
4. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 12 d. apklaustas kaltinamasis E. P. nurodė, kad L. P., <...>, yra jo sugyventinė, su ja kartu yra metus ar pusantrų metų. Dviejų kambarių butas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso sugyventinei, jis jame nėra registruotas, atvykdavo į minėtą butą tik pernakvoti. Nurodė, kad L. P. piktnaudžiauja alkoholiu, išgeria daugiau nei jis. 2024 m. rugsėjo 11 d. buvo abu minėtame bute, buvo blaivūs. Apie 11 val. sugyventinė jo paprašė nueiti į parduotuvę „Norfa“, Rygos gatvėje, <...>, ir nupirkti degtinės. Sutiko ir nuėjęs į minėtą parduotuvę, joje nupirko sau 2 butelius 1 litro talpos alaus, o sugyventinei nupirko 0,350 g talpos butelį degtinės. Kai parėjo į namus, ėmė vartoti nupirktą alų, o sugyventinė vartojo degtinę. Alkoholinius gėrimus vartojo svetainėje. Kad būtų įvykęs rimtas konfliktas, to nebuvo, pranešime nurodytu laiku, t. y., apie 20.30 val. tarp jų nebuvo jokio žodinio konflikto ir jis prieš sugyventinę jokio fizinio smurto nenaudojo. Vakare, kokiu laiku negalėjo nurodyti, į butą atvyko sugyventinės dukra, kuri atvyko aplankyti mamos. Po sugyventinės dukros atvykimo, į namus atvyko policija ir jis buvau sulaikytas. Kodėl buvo sulaikytas, nežino ir nesupranta. Niekada nėra smurtavęs prieš sugyventinę. Kol vyks ikiteisminis tyrimas sutinka pagyventi pas draugę K. J. (t. 1, b. l. 99-101).
5. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 2 d. apklaustas kaltinamasis E. P. savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad L. P. yra jo sugyventinė, ją pažįsta apie 2 metus, kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Vakar, t. y. 2024 m. rugsėjo 30 d. jis visą dieną buvo namuose, kartu su L. P. gėrė degtinę 0,5 l. Kol jis buvo pas L. P., ryte, laiko neatsimena, jam paskambino kita jo sugyventinė vardu K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtas skambutis supykdė L. P. ir prasidėjo konfliktas dėl pavydo. Vakare į namus atvyko pareigūnai. Kodėl jie atvyko ir kas juos kvietė, jis nežino. Mano, kad pareigūnus iškvietė L. P. dukra L., kuri buvo atėjusi pas juos namo vakare. Pati L. P. prašė nekviesti pareigūnų. Jis L. P. nemušė, jie tik konfliktavo žodžiu. Iš kur pas L. P. ant galvos ir kūno yra sumušimo žymių, kraujosruvų, jis nežino. Jei jis supyksta ant L. P., jis gali aplaistyti vandeniu, bet nemuša. Ant L. P. kūno nuo anksčiau yra sumušimo žymių, bet iš kur žymės atsirado, jis nežino, jis jos nemuša. Jei bus paleistas, galės gyventi (duomenys neskelbtini) pas K. (t. 2, b. l. 43-44).
6. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 3 d. papildomai apklaustas kaltinamasis E. P. nurodė, kad psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, rimtų galvos traumų neturėjo, sveikata nesiskundžia. Šiuo metu gyvena pas savo pažįstamą K. <...>. L. P. pažįsta apie 1-1,5 metų. Kaip sugyventiniai gyveno kartu pas ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie metus laiko, t. y. praktiškai iki tos dienos, kai 2024 m. rugsėjo 11 d, buvo iškviesta policija. Prieš savo buvusią sugyventinę L. P. nėra pakėlęs rankos nei karto, nes jeigu būtų ją mušęs, tai liktų lavonas (t. 2, b. l. 52-53).
7. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. P. nurodė, kad E. P. yra jos sugyventinis, jie kartu nebegyvena, tačiau jam dar kažką jaučia. Nurodė, kad visi procesai vyksta dėl to, kad kaltinamasis turi moterį (duomenys neskelbtini), bet pas ją gyvena, ji pastoviai jam skambinėja. Namuose turi puodelius, kurie yra dideli ir iš storos keramikos. Tą dieną, 2024 m. rugsėjo 11 d., vakare, apie 21 val., E. P. dėjo su tuo puodeliu jai į galvą, kairėje pusėje galinę dalį, t. y. to puodelio nemetė į sieną, o juo trenkė į galvą. Puodelis sudužo atsitrenkęs į galvą, kaltinamasis jo nemetė į sieną, jai nuo to puodelio delnais apsisaugoti nepavyko Ji nukrito šalia televizoriaus, tada kaltinamasis su taburete jai sudavė du kartus per nugarą. Taburetė nebuvo sulūžusi. Norėjo trenkti ir trečią kartą, bet ji jam pasakė, jog ją jis užmuš, todėl trečią kartą nebetrenkė. Jai bėgo kraujas, nes buvo praskelta galva. Dar ranka buvo perpjauta šukėmis, nes jų buvo ant lovos. Kai jai buvo suduoti smūgiai į galvą, ji sėdėjo ant sofos, kai trenkė su taburete irgi sėdėjo ant sofos. Pradžioje kaltinamasis ją stūmė rankomis, ji nukrito šalia sofos, ji pati nenukrito – jai apdėjo kaltinamasis. Kai jai trenkė su taburete, ji jau gulėjo, ją kaltinamasis nuvertė ant grindų, o tada stovėdamas paėmė taburetę ir jai trenkė. Taburetė buvo medinė, su ant viršaus apvilkta medžiaga, sofos-lovos kraštas medinis. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiajai parodžius nuotraukas iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 28) nukentėjusioji nurodė, kad gulėjo prie sofos-lovos, pavaizduotos nuotraukoje Nr. 4. Kai jai sudavė su puodeliu į galvą, ji buvo praradusi sąmonę – jai taip sakė gydytoja, bet neilgam, jai taip dukra sakė. Tada atsipeikėjo ir pamatė, kad ja rūpinasi gydytoja. Kai atsipeikėjo ji sėdėjo, galbūt ją pakėlusi buvo dukra. Su juo būdama negali niekam paskambinti. Tą vakarą jos dukra atėjo, atrakino duris ir atėjusi rado ją sėdinčią ant lovos ir kraujuojančią. Dukra buvo išsigandusi, dėl to dukra iškvietė policiją, vėliau atvyko greitoji pagalba ir ją apžiūrėjo. Policija viską supildė ir E. P. išsivežė. Nurodė, kad kaltinamasis taip elgėsi iš pavydo, neleidžia jai niekam skambinti, ją kaltino turint meilužių, nors pats turi kitą moterį. Kaltinamasis, kai tarnavo (duomenys neskelbtini), jam kažkas atsitiko su psichiką, todėl kai negeria su juo viskas būna gerai, tačiau išgėrus žmogus pasikeičia. Tą dieną jie abu vartojo alkoholį. Iki to įvykio kartu gyveno metus laiko, tačiau tai buvo ne pirma jų konfliktinė situacija. Kai buvo pirmas konfliktas, jos žentas išvijo kaltinamąjį, toks atvejis su krauju, tai jau dukra iškvietė policiją. Jiems susipažinus tokių situacijų nebuvo, bet vėliau pasimatė. Kaltinamasis slepia jos telefoną, kad ji nei dukrai, nei policijai – niekam neskambintų. Tą dieną dukra pas ją atėjo į namus dėl to, kad negalėjo jai prisiskambinti, dėl to atėjo pažiūrėti ar jai viskas gerai. Tuo metu ji gulėjo šonu, beveik ant pilvo, kaltinamasis jai buvo du kartus į kairįjį šoną sudavęs; negali prisiminti tiksliai šono, galbūt jai trenkė į dešinį šoną. Dukra buvo atvykusi su žentu. Tuo metu kaltinamasis sėdėjo namuose lyg nieko nebūtų įvykę. Ligoninėje ji negulėjo, jos gydymas dėl šonkaulių truko apie mėnesį laiko, jai buvo išduotas nedarbingumas, ji vartojo vaistus. Nurodė, kad jų konfliktai prasidėjo dėl kitos moters skambinėjimo. Pradžioje kilo žodinis konfliktas, bet po to kaltinamasis jai daužė per galvą rankomis, jo rankos yra stiprios, nes jis yra buvęs boksininkas. Buvo suduoti smūgiai į krūtinę, per galvą trankė, trankė kur papuolė. Jei daužo, tai pastoviai tranko jai per galvą. Jam nebūdinga specialiai trenkti jai į pilvą. Ji užsidengia veidą rankomis, kad jai nebūtų mėlynių. Po įvykių turėjo mėlynes krūtinėje, rankoje. Policijos pati nekviečia, kai policija atvyksta, tai jau ją būna iškvietusi dukra. Rugsėjo 11 d. iki rugsėjo 30 d. kaltinamasis išvyko pas savo K. į (duomenys neskelbtini). Rugsėjo 30 d. kaltinamasis atvažiavo pasiimti savo daiktų, kurių dalį pasiėmė. Kai kaltinamasis atvyko, jis nuėjo pirkti degtinės ir liko pas ją namuose, jie kartu vartojo degtinę ir įvyko tas pats variantas. Policijos pareigūnai tikrino jos neblaivumą, įpūtė gal virš 2 promilių. Tą dieną vaikščiojo namuose į tualetą, įprastai mažai vaikšto. Išgėrusi ji nevaikšto, tik eina į tualetą. Galėjo pasakyti medikams, kad jai buvo trenkta tik į galvą, nes tuo metu nežinojo, jog jai buvo lūžę šonkauliai.
8. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 2 d. apklausta nukentėjusioji L. P. nurodė, kad E. P. yra jos sugyventinis. Pasinaudos savo teise ir duoti parodymus apie sugyventinį ir įvykio aplinkybes atsisako. Prie apklausos pateikia išrašus iš medicinos įstaigų (t. 1., b. l. 37-38).
9. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 29 d. papildomai apklausta nukentėjusioji L. P. nurodė, kad su E. P. susipažino maždaug prieš 2,5 metų. Tuo metu ji dirbo parduotuvėje „IKI“ (duomenys neskelbtini) rajone, Vilniuje, o E. P. dažnai ateidavo į parduotuvę apsipirkti ir vis bandė jai pasipiršti. Taip jie ir pradėjo draugauti ir bendrauti kaip pora. 2023 m. rudenį E. P. atsikraustė gyventi į jos butą, (duomenys neskelbtini), jis atsivežė savo daiktus, darbo įrankius ir pradėjo gyventi kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, tvarkydavo kitus buitinius reikalus. Pirmas rimtas konfliktas tarp jų įvyko 2023 m. rugsėjo pabaigoje, tikslios datos nepasakys. Jie su E. P. namuose gėrė degtinę ir jis jai iškėlė pavydo sceną, pradėjo kabinėtis, priekaištavo, kad vaikščioja su svetimais vyrais. Pykosi jos kambaryje, ji gulėjo ant sofos-lovos, o E. P. sėdėjo šalia. Jis jai kažką pasakė, ji jam atsakė, po ko E. P. griebė abiem rankomis jos kairę koją, staigiai ir stipriai pasuko čiurną ir laikydamas už kojos, nutempė ją nuo lovos ant grindų. Ji pradėjo šaukti, kad jai skauda ir E. P. ją paleido. Kadangi buvo išgėrusi, tą patį vakarą pagalbos nesikreipė. Atsikėlusi kitą dieną pamatė, kad kairė koja pamėlusi ir ištinusi nuo pat čiurnos iki pėdos. Negalėdama kentėti skausmo, ji pati iškvietė į namus greitąją medicinos pagalbą. Medikai ją išnešė ant neštuvų iš namų, E. P. važiavo kartu su ja į Lazdynų ligoninę, ten jai padarė tyrimus ir kitą rytą atliko kojos operaciją. Ligoninėje ji pasakė, kad nikstelėjo koją namuose, ką gydytojams melavo Karoliniškių poliklinikoje, nepamena. Niekam apie šį įvykį ir apie tai, kad sugyventinis jai sulaužė koją, ji nepasakojo, nes jai buvo gėda. Lūžusią koją ji gydėsi daugiau nei pusę metų. Po šio įvykio E. P. jos atsiprašė, tuo metu patikėjo jo nuoširdumu ir toliau gyveno kartu. Kartais pasibardavo žodžiu, bet rankos prieš ją sugyventinis nekėlė beveik metus laiko. 2024 m. rugsėjo 11 d. E. P. grįžo iš darbo, ji buvo namie. E. P. paliko savo kuprinę namuose ir nuėjo į šalia esančią parduotuvę „Norfa“. Iš ten jis atnešė berods du puslitrius butelius degtinės. Dviese su sugyventiniu sėdėjo kambaryje ir gėrė degtinę. Begeriant E. P. vėl pradėjo „kelti“ pavydo scenas, pareiškė jai, kad jos pižaminės kelnės guli ant kėdės, o ne ant sofos, reiškia kol jis dirbo, pas ją vėl buvo atėję jobariai (meilužiai). Bandė jį nuraminti, tačiau gavo vieną stiprų smūgį moliniu puodeliu į pakaušį, nespėjus nieko pasakyti, pajuto antrą smūgį puodeliu į pakaušį. Pajuto, kad kažkas plūsta per kaklą ir suprato, kad iš galvos bėga kraujas. E. P. lyg niekur nieko atnešė jai iš vonios rankšluostį, kurį ji pridėjo prie galvos. Kaip ji atsidūrė kambaryje ant grindų, neprisimena, gali būti, kad dėl praskeltos galvos ji prarado sąmonę. Jai gulint ant grindų, prie jos priėjo sugyventinis ir laikydamas rankose medinę taburetę, nieko nesakęs, vieną kartą taburete trenkė jai per nugarą ir vieną kartą į dešinįjį šoną. Suriko iš skausmo ir E. P. sustingo. Padėjo taburetę ir daugiau nieko nedarė. Ji atsigulė į lovą ir bandė užmigti, tačiau iš skausmo to padaryti negalėjo. Apie 21.00 val. pas ją į namus atėjo jos dukra L. Ž. Dukra gyvena netoliese ir nuolat ja rūpinasi bei ją prižiūri, be to ji turi raktus nuo jos buto. Ką ji pamatė atėjusi, reiktų klausti jos, tačiau vaizdelis, matyt, buvo ne koks, nes dukra iš karto iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Po medikų apžiūros ji, lydima savo dukros ir jos sutuoktinio, nuvažiavo į Lazdynų ligoninę. Dabar jau tiksliai nepasakys, ką tą vakarą papasakojo savo dukrai. Išrašyta iš ligoninės dėl šonkaulių lūžio ji toliau gydėsi Karoliniškių poliklinikoje. Grįžus namo iš ligoninės, E. P. namie nebuvo. Po kelių dienų jis su ja susisiekė ir paprašė leisti jam atvažiuoti susirinkti daiktus ir drabužius. Atvažiavęs pas ją į namus, jis eilinį kartą atsiprašė dėl savo elgesio, smurto prieš ją ir įžeidinėjimų, ramiai susirinko būtiniausius daiktus ir išvažiavo pas seną pažįstamą kažkur į savo deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) rajone. Maždaug po dviejų savaičių jis jai paskambino ir maldavo leisti jam atvažiuoti į svečius. 2024 m. rugsėjo 30 d. vakare E. P. atvažiavo pas ją į svečius taikytis. Tradiciškai jis nuėjo į „Norfa“, nupirko ten degtinės ir grįžo pas ją į namus. Kol jis buvo blaivas, jis atsiprašinėjo, maldavo jam atleisti, prašė susitaikyti ir vėl gyventi kartu, tačiau kai tik degtinės buvo išgerta daugiau, prasidėjo sena daina apie jobarius, neištikimybes ir pan. Jai dar labai skaudėjo sulaužytus šonkaulius ir ji priešintis E. P. neturėjo jėgų, be to, tai ne jos būdas spręsti konfliktus. Konflikto metu E. P. jai rankos, kurios nepamena, kumščiu vieną kartą stipriai vožė į kairįjį smilkinį, akyse aptemo ir pajuto dar mažiausiai du stiprius smūgius į krūtinės ir pilvo sritį. Kodėl jis tą vakarą liovėsi ją mušęs, nežino. E. P. dar būnant pas ją namuose, jos dukra atėjo jos aplankyti ir vėl pamatė ją sumuštą. Dukra iškvietė medikus bei policiją ir E. P. nakvojo areštinėje. Po šio įvykio jis ir vėl atsiprašinėjo, tačiau ji jam pasakė, kad gana ją mušti, daugiau nekentės. Buvęs sugyventinis dar kartais bando su ja susisiekti, atvažiuoja ir po truputį iš jos rūsio išveža savo statybinius įrankius ir medžiagas, tačiau neįžeidinėja ir rankos prieš ją nekelia. Negali pasakyti, kad E. P. yra blogas žmogus, jam tiesiog negalima gerti, nes kai prisigeria, jis tampa pavydus, nevaldomas, agresyvus ir neprognozuojamas. Gali būti, kad tokį jo elgesį pavartojus alkoholį lemia ir tai, kad E. P. yra tarnavęs (duomenys neskelbtini), bet apie tai jis jai nieko nepasakojo, tik sakė, kad negali pamišti ir nenori prisiminti. Civilinio ieškinio byloje nereikš (t. 1, b. l. 42-44).
10. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. Ž. nurodė, kad nukentėjusioji L. P. yra jos motina. Visus kartus, kuomet jos motina buvo sumušta, ji kvietė policijos pareigūnus. Kai atėjo pas motiną į namus, pamatė, jog ji buvo visa kruvina, o kitą kartą matė, kad jos visas šonas buvo mėlynas, jai buvo sulaužyti šonkauliai. Pirmą kartą kai pamatė motiną kruviną, tada jos motina buvo su puodeliu sumušta. Tą dieną jai nepavyko prisiskambinti motinai, tai kaip taisyklė žinojo, jog jei motina neatsiliepia, tai yra išgėrusi. Tai atėjusi su savo vyru pažiūrėti, rado motiną nuogą ir kruviną. Motina jai pasakojo, kad kai kaltinamasis išgeria, jam kyla vaizduotės padariniai, jog jos motina yra jam neištikima. Motina jai pasakojo, kad kaltinamasis susiurbė puodelio šukes. Ji pati veiksmo nematė. Po įvykio siurblio tyrinio netikrino. Policijai atvykus išsiaiškino su kuo sumušė motiną, paaiškėjo, jog puodeliu. Bute ji pati šukių nematė, tą žino tik iš motinos žodžių. Motinai buvo praskelta galva, buvo perpjautas žastas, mėlynas šonas. Labai gerai matė ant motinos dešinės alkūnės 2 cm žaizdą, kurią vėliau Lazdynų ligoninėje susiuvo. Apie kitus daiktus, kuriais dar motina galėjo būti mušta, nekalbėjo. Kokiu būdu kaltinamasis sumušė motiną, jai motina niekada nepasakojo. Kaltinamasis visuomet neigia, kad sumuša jos motiną. Kitą kartą atėjusi pas mamą pamatė, jog ji buvo užsidengusi veidą, buvo sumušta veido dešinė pusė, kakta, krūtinė buvo sužalota. Kitą dieną važiavo į polikliniką, motinai buvo labai blogai, dėl to poliklinika iškvietė greitąją ir ją išvežė į priėmimą, motinai buvo smegenų sukrėtimas. Motina nei karto nepasakojo kaip ją muša. Nurodė, kad kai motina vartoja alkoholį ir nebūna šalia E. P., ji griuvinėja, tačiau taip nugriuvusi ji negalėjo susižaloti. Jai atėjus į butą, motina buvo nuoga, matė ant jos mėlynes, jos šonas buvo mėlynas, jai skaudėjo krūtinę, ji negalėjo įkvėpti oro; tą dieną buvo padaryti sužalojimai, jie buvo nauji. Antrą kartą kai motina buvo sumušta, buvo dešinė veido pusė sužalota, buvo mėlyna, kakta, skruostas, ties kakta jau buvo pradėję geltonuoti. Motina sakė jog jai sunku įkvėpti, skaudėjo krūtinę. Jos motina dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, ji ta supranta, tačiau pažymi, jog jos motina pati taip smarkiai susižaloti negalėjo. Pirmą kartą kai nekvietė policijos, motinai buvo išmušti dantys.. Kai atėjo pas motiną į namus nepastebėjo taburetės stovėjusios šalia. Virtuvėje yra keturios taburetės, viena yra su paminkštinimu. Jos motiną dar kartą buvo sumušęs kaltinamasis prieš naujus metus ir dar kartą šiais metais. Su motina labai gerų santykių nepalaiko, tačiau stengiasi kas 2-3 dienas aplankyti, stebi jog nebūtų kaltinamojo pas ją namuose. E. P. buvo motinos sugyventinis, jų santykiai nieko teigiamo neduoda, nes jie kartu girtuokliauja. Motina jai sakydavo, kad kaltinamasis viską moką ir padėjo jai balkoną aptvarkyti. Su kaltinamuoju motina susipažino dirbdama „Iki“ parduotuvėje, kartu apsigyveno, nes jis neturėjo kur gyventi. Ji draudžia motinai bendrauti su kaltinamuoju.
11. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 5 d. apklausta L. Ž. nurodė, kad jos mama L. P. šiuo metu gyvena viena bute (duomenys neskelbtini). Prieš tai tame pačiame bute gyveno ir mamos sugyventinis E. P. Jos mama gana dažnai pavartoja alkoholinių gėrimų, o kai susidėjo su E. P., tai jai prasidėjo daugiadienės, ji galėdavo savaitėmis girtauti. 2024 m. rugsėjo pradžioje ji paskambino savo mamai, tačiau telefonas buvo išjungtas. Susirūpinusi, ji apsirengė ir nuėjo pas savo mamą į namus, kadangi gyvena netoliese. Priėjus prie mamos buto durų, ji savo raktu atrakino buto duris ir užėjo į vidų. Paėjusi koridoriumi, kambaryje pamatė savo mamą L. P. Ši sėdėjo visiškai nuoga ant lovos krašto. Mamos galva buvo praskelta, plaukai kruvini, dešinė veido pusė pamėlusi, dešinysis šonas mėlynas, alkūnė, kuri nepamena, supjaustyta, o E. P. ramiai sau stovėdamas tame pačiame kambaryje tvarkė dulkių siurblį. Pradėjo klykti ir iš karto paskambino savo vyrui, paprašė atbėgti, nes nežinojo ką daryti ir kaip toliau elgtis. Sutuoktinis atbėgo po kelių minučių, ji jo neleido pas mamą į namus, pasakė, kad jau iškvietė policiją ir liepė vyrui likti laiptinėje, jeigu mamos sugyventinis sugalvotų bėgti. Gana greitai atvažiavo policijos pareigūnai. Jie mamos klausė, kas atsitiko, tačiau ši ar dėl šoko, ar dėl savo girtumo, ar iš baimės, nieko negalėjo paaiškinti atvykusiems policininkams. Pamena, kad mamos sugyventinį išsivedė, o mama buvo išvežta į Lazdynų ligoninę. Kaip jai mama pasakojo po šio įvykio, E. P. ją sumušė dėl įsivaizduojamų meilužių (E. P. žodžiais – jobarių), nes bute rado svetimą žiebtuvėlį. Konflikto metu E. P. mamai puodeliu trenkė per galvą, puodelis sudužo, po to jis mamą mušė rankomis ir spardė kojomis. Dabar aišku, kodėl jai atėjus E. P. kambaryje tvarkė dulkių siurblį. Po šio konflikto Lazdynų ligoninėje mamai nustatė šonkaulių lūžį ir paleido toliau gydytis namo. Maždaug po dviejų savaičių jai vėl nepavyko susisiekti su mama, todėl ji nuėjo pas ją. Atrakinus duris, pamatė, kad mama vėl girta, paklausė kodėl negali jai prisiskambinti ir mama atsakė, kad sugyventinis ar tai atėmė jos telefoną, ar tai jį sudaužė. Priėjus arti, pamatė, kad mamai prie smilkinio guzas, o kairysis skruostas mėlynas. Dar mama skundėsi skausmais krūtinėje. Pažiūrėjus, pamatė, kad ties saulės rezginiu pas mamą didžiausia mėlynė. Mamos daugiau nieko neklausė, suprato, kad ją vėl sumušė sugyventinis, todėl iškvietė policiją, o E. P. pasakė sėdėti namie ir nebandyti kažkur pasišalinti. Atvažiavę policijos pareigūnai bendravo su mama ir jos sugyventiniu, kurį sulaikė ir išvežė į areštinę. Ar E. P. šiuo metu lankosi pas jos mamą, pasakyti negali, nes kartu negyvena. Kokiomis aplinkybėmis sužinojo apie tai, kad E. P. sulaužė mamai koją, tiksliai nepasakys. Ji atsimena, kad mama vaikščiojo su sugipsuota koja, žino, kad jai į pėdą ar čiurną yra įsukti metaliniai strypai ir plokštelės, nes kaulai buvo sutrupinti. Iš pradžių mama jai melavo, kad girta paslydo namuose ir griūdama susilaužė koją, o kai sužinojo, jog išgėręs mamos sugyventinis prieš ją smurtauja, jai mama prisipažino, kad ir kairę koją 2023 m. jai sulaužė E. P. Yra įspėjusi mamą, kad bet kada gali ateiti pas ją į svečius, turi raktus ir jeigu dar kartą pamatys E. P. pas ją, iš karto kvies policiją (t. 1, b. l. 170-171).
12. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. C. nurodė, kad dirba policijos pareigūne. Pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu surašytą tarnybinį pranešimą, geriau įvykio aplinkybių neprisimena, tokių įvykių turi dažnai. Pagarsinus liudytojos apklausos protokolą, patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Atvykus į įvykio vietą buvo pasakyta, kad nukentėjusiajai buvo trenka puodeliu į galvą, bet pačio puodelio jie nerado, nebuvo matyti puodelio šukių. Kaltinamasis tuo metu buvo tame pačiame kambaryje. Su savimi turėjo kūno kamerą, ji buvo įjungta. Su kaltinamuoju tiek ji, tiek jos kolega bendravo, neprisimena ką atvykus pasakojo kaltinamasis. Neprisimena ar buvo kalba apie taburetę. Dešinėje pusėje buvo uždžiūvusio kraujo žymės. Neprisimena ar stovėjo siurblys, prisimena, kad buvo alaus butelis. Neprisimena kas daugiau – ji ar kolega – bendravo su nukentėjusiąja, šio įvykio beveik neprisimena. Nukentėjusioji jai daiktų, kuriais buvo žalojama nerodė, tik juos įvardijo. Neprisimena ar nukentėjusioji pasakojo apie kitus smurtavimo būdus. Nukentėjusiąją išsivežė greitoji pagalba, o su kaltinamuoju kalbėjosi prie tarnybinio automobilio. Atvykus į įvykio vietą ten buvo kaltinamasis, nukentėjusioji ir nukentėjusiosios dukra, kuri jiems pasakojo atvykusi į ten, nes negalėjo prisiskambinti motinai. Peržiūrėjus vaizdo įrašus nurodė, kad puodelio nerado, ar kūno kamera jį užfiksavo negalėjo pasakyti. Ji fotografavo nukentėjusiąją, nuotraukas po įvykio patalpino į IBPS sistemą.
13. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 18 d. apklausta liudytoja J. C. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo mėnesį pagal iš anksto sudarytą grafiką dirbo kartu su Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėju A. M.. Patruliuojant, iš Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – OVS) budėtojo gavo iškvietimą, kad „1 a, dk -2. Bute mušasi pranešėjos tėvas su motina. Fone girdisi riksmas vyro ir moters. Mažų vaikų nėra. Moteris visa sumušta. GMP,VPK.“. Atvykus į įvykio vietą, t. y. daugiabučių namų kiemą, lauke prie laiptinės juos pasitiko vyriškis, kuris palydėjo į butą, esantį pirmame aukšte. Užėjus į butą, pamatė ant sofos sėdinčią moterį, kuriai dešinėje pusėje buvo praskelta galva, ant apatinės lūpos matėsi tamsiai raudonos spalvos dėmė ir žaizda. Kambaryje taip pat buvo vyresnio amžiaus vyriškis ir jauna moteris, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, buvo sumuštos nukentėjusiosios dukra, kuri ir iškvietė policiją bei greitąją med. pagalbą. Įvykio vietoje buvo patikrintas tiek nukentėjusiosios, tiek įtariamojo girtumas. Bendraujant su nukentėjusiąja, ji papasakojo, kad susipyko su savo sugyventiniu, todėl jis konflikto metu jai puodeliu trenkė per galvą, mušė rankomis į įvairias kūno vietas, spardė kojomis. Dėl savo girtumo konflikto detalių (smūgių skaičiaus) moteris nurodyti negalėjo. Būnant įvykio vietoje, atvažiavo greitosios med. pagalbos ekipažas. Po nukentėjusiosios apžiūros, medikai nusprendė ją vežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę tolimesniems tyrimams. Įtariamasis buvo sulaikytas ir dėl smurto artimoje aplinkoje pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS (t. 1, b. l. 63-64).
14. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. (P.) S. nurodė, kad yra policijos pareigūnas, šio įvykio neprisimena, nes per mėnesį būna daug tokių nagrinėjamu įvykių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi liudytojo P. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad patvirtina nurodytas aplinkybes. Įvykis buvo Justiniškėse, smulkiai visko neprisimena, bet prisimena tą aplinką, ne pirmą kartą lankėsi tame bute, moteriai tinka ir patinka toks gyvenimo būdas. Buvo akivaizdu, kad moteris buvo sumušta, pranešė medikams ir jie atvyko. Moteriai buvo sumušti šonkauliai, bet ji tai, kad buvo sumušta kategoriškai neigė. Buvo matomi akivaizdūs girtavimo požymiai. Neprisimena ar matė išorinius sužalojimus ant moters, bet prisimena, kad jų akivaizdoje vyras buvo labai ramus. Moteris buvo labai girta. Su vyru dar buvo galima susikalbėti, bet dėl moters neblaivumo bendrauti buvo sudėtinga. Su vyru bendravo jis, o su moterimi kolega. Vizualiai moters neprisimena, greičiausiai viskas buvo kaip nurodyta. Nurodė, kad vadinasi jog jie nekvietė greitosios pagalbos. Gali apie įvykį būti surašytas tarnybinis pranešimas.
15. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 28 d. apklaustas liudytojas P. S. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje pagal iš anksto sudarytą grafiką dirbo kartu su Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialistu A. K. ir specialistu D. K. (D. K.). Patruliuojant iš Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo iškvietimą, kad „Bute pranešėjos sugyventinis sumušė jos motiną <...> L. P.. 1a, dk-2. Mažų vaikų nėra, gmp atsisako. Pranešėja ką tik atėjo namo ir pamatė šį vaizdą: mamos maike kraujuota. Sugyventinis ne pirmą kartą sumuša jos motiną. Vaikų nėra. Sugyventinis nori pabėgti.“ Atvykus į įvykio vietą, daugiabučių namų kieme, Justiniškių rajone, prie laiptinės juos pasitiko moteris, kuri, kaip paaiškėjo, kvietė policiją ir yra nukentėjusiosios dukra. Kartu su ja jie pakilo į pirmą aukštą, užėjo į butą, jis įspėjo, kad yra daromas garso ir vaizdo įrašas. Viename iš kambarių sėdėjo vyresnio amžiaus moteris, ji buvo akivaizdžiai girta, kambaryje matėsi tušti alkoholinių gėrimų buteliai. Iš balkono į kambarį „išlindo“ girtas vyriškis. Paklausė šio, kas jis toks ir kas čia atsitiko. Vyriškis rusų kalba jam pradėjo sakyti, kad nieko nebuvo ir jis nesupranta kodėl jie atvažiavo. Nusivedė vyriškį į kitą kambarį ir dar kartą paklausė kas atsitiko. Šis jam atsakė, kad namuose su sugyventine įvyko konfliktas, bet jis nieko nedarė, jie tik kartu gėrė degtinę. Paliko vyriškį kitame kambaryje ir grįžo pas nukentėjusiąją, kaip vėliau iš pateiktos asmens tapatybės kortelės, nustatė – L. P. Gana ilgai bandė išsiaiškinti kas atsitiko. Moteris raginama tiek jų, tiek savo dukros, papasakojo, kad tas vyriškis yra jos sugyventinis, kuris ją muša. Šiandien jis jai trenkė kumščiu į galvą ir dar kažkur. Prie kairiojo moters smilkinio matėsi kraujosruva ir guzas. Nukentėjusiosios dukra jiems dar papasakojo, kad sugyventinis E. P. jos motiną sumušė gal jau ketvirtą kartą, jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sulaužytų šonkaulių. Jos motina su E. P. geria, po ko jis ją muša. Pasiūlius nukentėjusiajai iškviesti greitąją med. pagalbą, ji atsisakė, nurodė, kad pati kreipsis į gydymo įstaigą. Nustatė abiejų konfliktų dalyvių girtumą, nukentėjusiajai buvo įteiktas šaukimas atvykti apklausai į teritorinį policijos komisariatą. Įtariamąjį, kaip vėliau nustatyta iš asmens dokumento, E. P. sulaikė ir pagal smurto artimoje aplinkoje faktą pristatė į Vilniaus aps. VPK OVS (t. 1, b. l. 174-175).
Kiti duomenys dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto
16. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjos V. M. 2024 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 11 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), bute, tarpusavio žodinio konflikto metu L. P. sugyventinis E. P., L. P. sėdint kambaryje ant lovos, 1 kartą su puodeliu trenkė L. P. į galvos sritį, dėl to L. P. patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1).
17. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio 2024 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad smurtą patyrė L. P., nustatytas asmens sužalojimas – žaizda (paveikslėlyje pažymėta galvos srityje). Nurodoma, kad smurtą patyręs asmuo – L. P. yra akivaizdžiai neblaivi. Smurtu įtariamas asmuo – E. P., sugyventinis, ant jo matomu kūno sužalojimų nėra, nustatyta, kad jis akivaizdžiai neblaivus (t. 1, b. l. 66).
18. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės J. C. tarnybiniame pranešime iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir jos apklausos protokole (t. 1, b. l. 68).
19. 2024 m. rugsėjo 11 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 23-30).
20. 2025 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, kuriame girdėti, kai į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi moteris praneša „Mano mamą sugyventinis muša, nu, žodžiu“, „jinai visa sumušta, nuoga sėdi, nu žodžiu, jinai nuoga“ (t. 1, b. l. 75).
21. 2025 m. vasario 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų stebėjimo kamerų (ang. body camera) vaizdo įrašai iš nagrinėjamo įvykio (t. 1, b. l. 79-80).
22. Alkotesterio kvito duomenimis, 2024 m. rugsėjo 11 d., 22.06.29 val. nukentėjusiajai L. P. nustatytas 2,93 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 31).
23. Alkotesterio kvito duomenimis, 2024 m. rugsėjo 11 d., 22.11.25 val., E. P. nustatytas 2,92 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 82).
24. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4011 /2024 (01) nurodyta, kad L. P. nustatyti sužalojimai: pakaušio muštinė žaizda su aplinkiniu odos nubrozdinimu, muštinė žaizda kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva kairės rankos IV piršte, dešiniųjų IX-X šonkaulių lūžiai. Mušinės žaizdos ir poodinė kraujosruva vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, IX-X šonkaulių lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų. Šių sužalojimų padarymas sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 59-61).
Kiti bylos duomenys dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje
25. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo Karolio Stašio 2024 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 30 d., apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), atvykęs ekipažas V1942 pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje nustatė, kad bute buvusi L. P. yra sužalota, tai yra ant kairės pusės smilkinio matėsi sumušimas. L. P. nieko paaiškinti negalėjo, buvo stipriai neblaivi. Nustatyta, kad L. P. galimai nukentėjo nuo savo sugyventinio E. P.. Pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje (t. 1, b. l. 12).
26. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto 2024 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad smurtą patyrė L. P., nustatytas asmens sužalojimas – kraujosruva (mėlynė) (paveikslėlyje pažymėta galvos – veido srityje, kairėje pusėje). Nurodoma, kad smurtą patyręs asmuo – L. P. yra akivaizdžiai neblaivi, vengė bendrauti su pareigūnais. Smurtu įtariamas asmuo – E. P., sugyventinis, jam nustatytas neblaivumas (t. 1, b. l. 177-179).
27. 2024 m. rugsėjo 30 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėta L. P.. Nurodoma, kad galvos srityje – kairėje pusėje, matyti patinimas ir melsvos spalvos bei rusvos spalvos dėmelės, Apžiūrėjus likusią veido sritį, daugiau sužalojimų nematyti. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 112-113, 115-117).
28. 2024 m. rugsėjo 30 d. apžiūros protokole ir 2024 m. rugsėjo 30 d. papildomame įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 119-120, 121-122, 125-135).
29. 2025 m. sausio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, kuriame girdėti, kai moteris paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą praneša „Sugyventinis mamą sumušė (t. 2, b. l. 4-5).
30. 2025 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų stebėjimo kamerų (ang. body camera) vaizdo įrašai iš nagrinėjamo įvykio. Viename iš apžiūrėtų vaizdo įrašų matyti kaip kambaryje ant fotelio sėdi moteris, kaip vėliau nustatyta, nukentėjusioji L. P.. Šalia jos stovi pranešėja, kaip vėliau nustatyta L. P. dukra L. Ž.. Už kadro girdisi vyriškas balsas: „nu ne, nemušau aš jos.“ Vienas iš policijos pareigūnų kalbina nukentėjusiąją ir bando sužinoti kas atsitiko. Vyriškį, kaip vėliau nustatyta, įtariamąjį ir nukentėjusiosios sugyventinį E. P. policijos pareigūnas išveda iš kambario. Kitas policijos pareigūnas paprašo nukentėjusiosios pateikti asmens dokumentą ir dar kartą klausia: „Tai kas atsitiko? Ko jūs nepasidalinot? Jūs man paaiškinkite, nes jūsų dukra paskambino ir pasakė, kad Jus čia muša ir visa kita.“ L. P. tyli ir nieko nesako. Policijos pareigūnai trise bando ją prakalbinti. Vienas iš policijos pareigūnų išeina pas įtariamąjį (t. 2, b. l. 9-10).
31. Alkotesterio kvito duomenimis, 2024 m. rugsėjo 30 d., 19.23.24 val. nukentėjusiajai L. P. nustatytas 2,66 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 108).
32. Alkotesterio kvito duomenimis, 2024 m. rugsėjo 30 d., 19.26.15 val. E. P. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 16).
33. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4066 /2024 (01) nustatyta, kad remiantis užduotyje pateiktomis įvykio aplinkybėmis ir L. P. medicininių dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: pateiktuose dokumentuose L. P. VŠĮ Karoliniškių poliklinikoje nustatė ūmią hematomą – tai yra poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės ląstos sienoje. Kraujosruva vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 155-157).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
34. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam E. P. surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. E. P. kaltės dėl kaltiname pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nepripažino. Nors formaliai nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau faktines aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajame akte neigė, savo veiksmų nepripažino.
Dėl 2024 m. rugsėjo 11 d. veikos įrodytumo ir kvalifikavimo
35. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
36. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad E. P. padarė kaltinime nurodytus veiksmus, kurie atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. E. P. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo patvirtina teismo posėdžio metu ištirti ir teismo įrodymais pripažintini bylos duomenys (nukentėjusiosios parodymai, liudytojų J. C., L. Ž. parodymai, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada kiti rašytiniai įrodymai). Duodamas vienus ar kitus parodymus ar atsisakydamas juos duoti kaltinamasis realizuoja savo teisę į gynybą. E. P. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui savo kalę pripažino iš dalies, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su puodeliu nesudavė, o puodelis trenkiant į sieną galimai atsitrenkė nukentėjusiajai į galvą, šonkaulių nelaužė (t. 2, b.l. 125). Ikiteisminio tyrimo metu jis kaltę neigė, nurodė, kad niekada nėra smurtavęs prieš sugyventinę (t. 1, b.l. 99-100). Nepaisant to, kad E. P. savo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių visumos neigė, jos nepripažino, teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina smurtinius jo veiksmus prieš sugyventinę L. P., kurie sukėlė pakaušio muštinę žaizdą, kairės alkūnės muštinę žaizdą, poodinę kraujosruvą kairės rankos IV piršte, dešiniųjų IX-X šonkaulių lūžius, vertinamus kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymo padariniai.
37. Aplinkybę, kad nukentėjusiajai L. P. buvo padaryti būtent šie sužalojimai patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G4011/2024(01). Išvadoje nurodoma, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. rugsėjo 11 d.), kad nėra galimybės identifikuoti daiktą (daiktus), kurias buvo padaryti sužalojimai, negalima išskirti sužalojimų padarymo eiliškumo. Taip pat nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais, kurie galėjo būti tiek kito asmens suduoti smūgiai, tiek pačios nukentėjusiosios susižalojimas, pavyzdžiui nugriuvus ar nukritus ir atsitrenkus į kietus bukus paviršius (t.1, b.l. 61-62). Nors gynėjas baigiamųjų kalbų metu teigė, kad nėra įrodyta, jog E. P. kaltais veiksmais nukentėjusiajai buvo sukelti šonkaulių lūžio padariniai, tačiau teismo vertinimo byloje šiai išvadai įrodymų pakanka. Iš specialisto išvados Nr. G4011/2024(01) tiriamosios dalies nustatyta, kad iš tiesų, nukentėjusioji L. P. 2024 m. rugsėjo 11 d. 21.51 val. pristatyta į medicinos įstaigą kaip to priežastį nurodant tik matomus sužalojimus galvos srityje ir rankoje. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, pasak pacientės, ji buvusi sumušta per galvą puodeliu. Fiksuoti tokie jos skundai: galvos skausmas, kairės alkūnės žaizda. Dėl to nukentėjusiajai buvo atlikti tyrimai, susiję būtent su galvos sužalojimų diagnozavimu (galvos kompiuterinė tomografija). Konsultacija baigta 2024 m. rugsėjo 12 d. 00:55 val., nurodant, kad būklei pablogėjus atsiradus naujiems skundams kreiptis į gydymo įstaigą. Taip pat atlikti tyrimai dėl rankos (dilbio, plaštakų, riešo rentgenografijos). Taigi kaip matyti tą vakarą, kai nukentėjusiąją pristatė į gydymo įstaigą jai nebuvo atlikti jokie tyrimai, susiję su krūtinės ląsta. Nukentėjusioji dėl skausmo krūtinės ląstoje nesiskundė ir atvykus pareigūnams, ta patvirtina pareigūnų kūno kamerų apžiūros protokolas (t., 1, b.l. 79-80). Kita vertus, vien tai, kad nukentėjusioji iš karto neišreiškė skundų dėl skausmo ir krūtinės ląstoje, nesudaro pagrindo šalinti kaltinamojo atsakomybę. Pažymėtina, kad liudytoja policijos pareigūnė, teisme patvirtinusi savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, J. C., paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji pasakojo, jog susipyko su sugyventiniu, kuris konflikto metu trenkė jai puodeliu per galvą, mušė rankomis į įvairias kūno vietas, spardė kojomis, tačiau moteris dėl savo girtumo konflikto detalių nurodyti negalėjo (t. 1, b.l. 63-64, t. 2, 2025 m. rugsėjo 16 d. protokolo 2, 3 psl.). Šiuos jos parodymus papildo ir patvirtina tarnybinis pranešimas (t. 1, b.l. 68). Kad nukentėjusioji buvo neblaivi patvirtina ir byloje esantis minėtas tarnybinis pranešimas, bei alkotesterio šaknelė, pagal kurią jai nustatytas 2,93 promilių neblaivumas (t. 1, b.l. 31). Taigi teismo vertinimu, nukentėjusioji ir dėl neblaivumo galėjusi netiksliai nurodyti smurtinio konflikto detales pareigūnams bei medikams, bei dėl neblaivumo nesant atvirų žaizdų tiksliai neįvertinti visų kūne jaučiamų skausmų. Pažymėtina, kad ji medikų buvo įspėta, pasireiškus kitiems skausmams kreiptis pakartotinai, būtent tą ji ir padarė. Jau kitą dieną po to, kai buvo išrašyta iš medicinos įstaigos, t.y. 2024 m. rugsėjo 13 d. nukentėjusioji L. P. vėl kreipėsi į medikus. Kurie ją apžiūrėjo ir atliko papildomus tyrimus, susijusius su skausmais krūtinės ląstoje, kurie diena prieš nebuvo atlikti. Nukentėjusioji nuo pat pradžių medikams nurodė, kad juntami skausmai, susiję būtent su 2024 m. rugsėjo 11 d. vakaro konfliktu. Ligos aprašo nusiskundimų ir anamnezės skiltyje nurodyta, kad sumušė sugyventinis, išliekant galvos skausmui, pykinimui, krūtinės skausmui į šeimos gydytoją, atliktas krūtinės ląstos Ro, konstatuotas IX-X šonkaulių lūžiai (t.1, b.l. 41). Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad būtent 2024 m. rugsėjo 11 d. vakare kilusio konflikto metu ji patyrė be sužalojimo pakaušio srityje ir dviejų šonkaulių lūžius, padarytus to paties asmens, jos sugyventinio E. P.. Kaip matyti nukentėjusioji nuosekliai tiek apsilankymo pas gydytoją metu, tiek vėliau parodymuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė iš esmės sutampančias aplinkybes dėl to kas ir kokiomis aplinkybėm jai sužalojo krūtinės ląstą. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina bylos kiti aptarti įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ir nesiremti.
38. Gynėjas baigiamosiose kalbose ginčijo šonkaulių sulaužymo aplinkybės nustatymą, kad neaišku iš kur atsirado taburetė kaip sužalojimo įrankis. Teismo vertinimu, nors iš tiesų atvykus policijos pareigūnams iš vaizdo įrašų nustatyta, kad nukentėjusioji neužsimena apie sužalojimą taburete, tačiau teismas vertina, kad, visų pirma, nukentėjusioji buvo neblaivi, visų antra, byloje aiškiai nustatyta, kad ji jau kitą dieną po įvykių kreipėsi į medikus, dėl skausmo krūtinės srityje ir jai buvo nustatyti šonkaulių lūžiai. Nukentėjusioji nuo pirmos jos apklauso ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. konflikto metu jai buvo sulaužyti šonkauliai trenkiant būtent taburete. Teisme ji šias aplinkybes patvirtino. Kad namuose buvo taburetės patvirtino ir pats kaltinamasis, be to ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo matyti, jog kambaryje iš tiesų buvo taburetė. Specialisto išvadoje nurodoma, kad šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Liudytoja L. Ž. patvirtino, kad iki konflikto jos mama jautėsi gerai ir nebuvo jokių sužalojimų ar nusiskundimų, todėl savarankiško griuvimo versija atmetama. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis nebuvo nuoseklus savo parodymuose. E. P. ikiteisminio tyrimo metu neigė bet kokiu savo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, teisme teigė šonkaulių nelaužęs, o puodelį metęs į sieną, galimai dėl to šukė galėjo sužaloti nukentėjusiąją, kartu jis pripažino, kad pastūmė nukentėjusiąją dėl ko ji galėjo nugriūti. Kaltinamojo parodymai dėl šios aplinkybės esmingai prieštaringi, viena vertus jis pripažino, kad pastūmė nukentėjusiąją, kitur parodymuose teisme aiškino, kad nukentėjusioji pati nugriuvo, atsitrenkė į sofą, dar kitus kaltinamasi jau nurodo, kad sutrenkė taburete, bet nesmarkiai (t. 2, b.l. 125), ir dėl to šonkauliai lūžti negalėjo. Tokie kaltinamojo versijų nesutapimai teismo vertinami kaip gynybinė versija siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Teiginys, kad nukentėjusioji galėjo susilaužyti šonkaulius pati nukritusi yra hipotetinio pobūdžio prielaida paneigta bylos įrodymais.
39. Tarnybinis J. C. pranešimas (t.1, b.l. 68) nurodyta, kad nukentėjusioji paaiškino, jog jai trenkta puodeliu per galvą, ant jos kūno matėsi ir kitų įdrėskimų, žaizda ant lūpos, abu asmenys neblaivūs. Puodelio nerado, nukentėjusioji tiksliai nurodyti kuriuo puodeliu trenkė negalėjo. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės, kurioje užfiksuotas GMP iškvietimas nustatyta, kad skambina L. Ž. 2024 m. rugsėjo 11 d. 21,41 val., bute mušasi pranešėjos tėvas su motina, girdisi vyro ir moters riksmas, moteris visa sumušta (t. 1, b.l. 69). Šią informaciją patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas, kuriame užfiksuota kaip L. Ž., būdama bute, teigia, kad jos motina visa sumušta, kad ją muša sugyventinis, mama neblaivi (t.1, b.l. 75). Nukentėjusiosios parodymus, kad ji per galvą buvo mušama su puodeliu, patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 79-80), kuriame apžiūrėjus pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus nustatyta, kad nukentėjusioji skundžiasi, kad ją sumušė sugyventinis, paklausta kokiu daiktu buvo sumušta nurodo puoduką. Pareigūnam paklausus, kur dar mušė, nukentėjusioji pasako niekur, tačiau jos dukra aiškina, kad visas kūnas (rodo savo pečius krūtinės ląstą) apdraskytas, nukentėjusioji į tai reaguoja sakydama, „jei galėčiau, tai parodyčiau“. Pats kaltinamasis teisme duodamas parodymus pripažino, kad puodelis buvo jo rankose, kad jis dužo, o pats surinko duženas ir išmetė, nors aplinkybę kad buvo suduota puodeliu per galvą, neigia, tačiau įvertinus sužalojimų pobūdį, nukentėjusiosios nuoseklius parodymus dėl šios aplinkybės, kitų objektų apžiūros protokolą, kuriame apžiūrėtos pareigūnų, vykusių į įvykio vietą kūno kamerų įrašai, teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajai sužalojimai pakaušio srityje buvo padaryti kaltinime nurodomu moliniu puodeliu.
40. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios versijos dėl konflikto priežasties skiriasi, kaltinamasis neigė, kad iš vis buvo kažkoks konfliktas, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jie tiesiog kartu vartojo alkoholinius gėrimus, nekonfliktavo. Aplinkybė, kad konfliktas tarp sugyventinių kartu vartojusių alkoholinius gėrimus patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, kad kaltinamasis priekaištavo dėl santykių su kitais vyrais, pyko, kėlė pavydo sceną, priekaištavo, liudytojos L. Ž. parodymai, kad jai mama pasakojo, jog sugyventinas tam pa agresyvus išgėręs ir priekaištauja dėl kitų vyrų ( t.2, 2025 m. rugsėjo 16 d. protokolo 3,4 psl.).
41. Taigi aptartų įrodymų visuma neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad būtent E. P. sudavė smūgius, tiek puodeliu per galvą, tiek taburete per krūtinės sritį, kurių pasekoje L. P. lūžo šonkauliai, bei buvo padarytos kraujosruvos pakaušio srityje. Padarinius, t.y. sveikatos sutrikdymo mastą kaip nesunkų nagrinėjamoje byloje patvirtina specialisto išvada Nr. G4011/2024(01), kuria remiantis nustatyta, kad būtent padarytas šonkaulių lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o pakaušio muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairėje rankoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimų padarymas sukėlė fizinį skausmas, todėl sužalojimų visumą įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji L. P. ir kaltinamasis E. P. veikos padarymo metu buvo sugyventiniai, jie gyveno kartu nukentėjusiosios bute, vedė bendrą ūkį. Taigi teismo vertinimu, veikos pavojingumą didinantis požymis: nesunkiai sužalojo šeimos narį, kvalifikuotas tinkamai. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų išvadai, jog E. P. buitinio konflikto metu alkoholio vartojimo pasekoje padarė tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą savo sugyventinei L. P.. Tokie E. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl 2024 m. rugsėjo 30 d. veikos įrodytumo ir kvalifikavimo
42. Pagal BK 140 straipsnio 2 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo. Objektyvieji sudėties požymiai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyvieji – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kurios kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
43. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti, padariniai.??? ???Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaltininko kaltės turinys baudžiamojoje byloje pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017, 2K- 19-594/2023).
44. Nors kaltinamasis E. P. kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo pripažino iš dalies, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. sudavė vieną kartą kumščiu į smilkinį, į pilvą nesudavė, tačiau jo veika įrodyta nukentėjusiosios nuosekliais paaiškinimais, liudytojų parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga (specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas). Specialisto išvada Nr. G4066/2024 (01) nustatyta, kad L. P. 2024 m. spalio 3 d. ryte šeimos gydytojas nustatė ūmią hematomą, poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės ląstos sienoje (t.1, b.l. 155-157). Tikslesnio sužalojimo laiko nustatyti negalima, bet nurodoma, kad galėjo būti padaryta ir užduotyje nurodytu laiku 2024 m. rugsėjo 30 d., kraujosruva įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors išvadoje nėra nuorodų apie padarytas hematomas smilkinio srityje, tačiau matyti, kad išvada buvo padaryta įvertinus gautus medicininius iš šeimos gydytojo, o juose užfiksuota, kad nukentėjusioji kreipėsi tik dėl krūtinės ląstos skausmo ir jis buvo tiriamas. Kad nukentėjusiajai buvo padarytas ir sumušimas smilkinio dalyje patvirtina tiek jos pačios parodymai, tiek kiti bylos įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji sklandžiai ir iš esmės nuosekliai papasakojo dėl ko kilo konfliktas tarp sugyventinių, kokie veiksmai kaltinamojo buvo atlikti, ką ji dėl to patyrė. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. E. P. grįžus pas ją į butą, jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus, jai skaudėjo sulaužytus šonkaulius, kaltinamasis jai konflikto metu sudavė smūgį į kairį smilkinį bei mažiausiai du smūgius į pilvo ir krūtinės sritį (t. 1, b.l. 42-43, t. 2, b.l. 126). Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji buvo neblaivi, nustatytas 2,66 promilių neblaivumas (t.1, b.l. 108). Iš byloje esančio 2024 m. rugsėjo 30 d. apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas butas, kuriame užfiksuota nusikalstama veika, reikšmingų aplinkybių nenustatyta (t. 1, b.l. 119-135). Nepaisant to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir papildo kita bylos medžiaga. 2024 m. rugsėjo 30 d. atlikus nukentėjusiosios asmens apžiūrą, kuri užfiksuota apžiūros protokole (t.1, b.l. 112-118), nustatyta, kad L. P. galvos srityje kairėje pusėje yra patinimas ir melsvos bei rausvos spalvos dėmelės.
45. Liudytoja L. Ž. teigė, kad apsilankiusi pas motiną antrą kartą matė sumušimus kaktos srityje, kurie buvo pradėję geltonuoti. Gynėjas baigiamųjų kalbų metu tvirtino, kad šie parodymai patvirtina, kad patirti sumušimai buvo seni, ne tos dienos įvykių metu patirti. Vis dėl to, teismas, sprendžia, kad tokia išvada nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams. Byloje yra asmens apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėta nukentėjusioji L. P. ir pridėtos apžiūros nuotraukos, iš kurių nustatyta, kad sužalojimai matyti smilkinio dalyje ir jie nėra geltonos spalvos. Be to, liudytojas pareigūnas atvykęs į įvykio vietą P. S. patvirtino, kad buvo matyti išoriniai sužalojimai ant moters, jis teisiamojo posėdžio metu nurodė: „akivaizdu, kad ji buvo pamušta“ (t. 2, 2025 m. spalio 14 d. teisiamojo posėdžio protokolo 2 psl.). Taigi gynėjo teiginys, kad tikėtina, jog ant nukentėjusiosios kūno buvo senesnės kraujosruvos, nes jos buvo geltonos spalvos, yra paneigti šiais objektyviais bylos duomenimis, kurie pripažinti ir vertinami kaip patikimi įrodymai. Iš bylos įrodymai sudaro nuoseklią įrodymų grandinę papildo vieni kitus ir leidžia teismui daryti išvadą, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. E. P. sudavė tiek į galvos sritį, tiek krūtinės sritį nukentėjusiąją padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji buvo neblaivi E. P. kaltės nei mažina, nei šalina.
46. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad E. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. rugsėjo 30 d. žodinio konflikto su sugyventine L. P. metu, tyčia sudavė kumščių vieną kartą į kairįjį smilkinį, sudavė ne mažiau dviejų smūgių į pilvo ir krūtinės sritį, taip nežymiai sutrikdė sveikatą. Teismo vertinimu, veikos pavojingumą didinantis požymis: fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, nustatytas teisingai, apibendrinęs teismas sprendžia, kad tokie E. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
47. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo E. P. teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.
48. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos veikos padarymą įstatymas nustato vienintelę bausmės rūšį laisvės atėmimą iki penkerių metų, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, įstatymų leidėjas įtvirtina viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės rūšis.
49. Skirdamas bausmę E. P. teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, t. y.: tyčia padarytas vienas baigtas apysunkis smurtinis nusikaltimas bei tyčia vienas nesunkus smurtinis nusikaltimas. Abu nusikaltimai padaryti prieš tą patį nukentėjusįjį, t. y. sugyventinę, kartu vartojant alkoholinius gėrimus ir abiem būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų. Taigi nusikalstami veiksmai pasirinkti kaip netinkamas kartu gyvenančių šeiminiais ryšiais susietų asmenų konfliktų, nesutarimų dėl buities ar bendro gyvenimo, sprendimo būdas, paveiktas apsvaigimo nuo alkoholio. Byloje, akivaizdžiai provokuojančio nukentėjusiosios elgesio nustatymui įrodymų nėra. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad abi nusikalstamas veikas E. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo neblaivumą patvirtina alkotesterio šaknelė (t. 1, b.l. 82), bei nukentėjusiosios parodymai, kad jo smurtiniai veiksmai pasireiškia būtent pavartojus alkoholio. Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, konstatuoti atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
50. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo E. P. asmenybę. E. P. laikomas neteistu, nes, nors buvo teistas praeityje, tačiau teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 99–100), jo asmenybės vertinimui reikšminga, kad jis anksčiau buvo teisiamas už smurtinio nusikaltimo padarymą. Teigiamai kaltininką apibūdina tai, kad jis Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis galiojančių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 96–98). Šie duomenys rodo, kad E. P. nėra piktybinis teisės pažeidėjas. SODROS duomenų bazės išrašo duomenimis, E. P. dirbo iki 2025 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu nurodė nedirbantis, bet yra registruotas Užimtumo tarnyboje.
51. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė E. P. skirti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už veiką, numatyta 140 straipsnio 2 dalyje skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis 64 straipsnio 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti ir skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę atidėti 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 72² straipsniu kaltinamajam E. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
52. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti parenkant E. P. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį teismas vertina kaltinamojo asmenybę bei veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir sprendžia, kad prokurorės prašomas bausmės dydis yra per didelis įvertinus kaltininko asmenybę bei veikų pavojingumą, todėl nustatytinas didesnis negu sankcijos minimumas bausmės dydis – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas. Atsižvelgdamas į tai, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis, įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti parenkant E. P. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą, bausmės rūšį – areštą. Nustatydamas bausmės dydį teismas vertina kaltinamojo asmenybę bei veikos pavojingumą ir sprendžia, kad nustatytinas didesnis negu sankcijos minimumas bausmės dydis – 60 parų areštas.
53. Kadangi dvi veikos padarytos skirtingu laiku yra vertinamos kaip reali nusikaltimų sutaptis, todėl vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, teismas sprendžia paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. 30 parų arešto bausmės, prilyginamos 30 (trisdešimties) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis). Tokia bausmės dalis pridedama įvertinus, kaltininko asmenybę, kuri nėra apibūdinama išskirtinai neigiamai, kartu vertinant, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. veika buvo padaryta vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl 2024 m. rugsėjo 11 d. veikos, tačiau antros veikos pavojingumas buvo mažesnis negu prieš tai atliktų smurtinių veiksmų pavojingumas, be to, svarbi aplinkybė, kad nukentėjusioji nepaisant to, kad prieš kelias savaites jau buvo kviesta policija dėl smurto, vėl parodė iniciatyvą kartu su kaltinamuoju girtauti, žinodama, kad tai gali vėl išprovokuoti konfliktus ir smurtą. Teismas sprendžia skirti subendrintą galutinę 6 (šešių) mėnesių ir 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.
54. E. P. 2024 m. rugsėjo 11 d. 22.30 val., buvo sulaikytas, iš sulaikymo paleistas 2024 m. rugsėjo 12 d. 11.46 val. (t.1, b.l. 87-89). Taip pat E. P. 2024 m. rugsėjo 30 d. 19.30 val. buvo sulaikytas, iš sulaikymo paleistas 2024 m. spalio 1 d. 12.26 val. (t. 2, b.l. 21-25). Taigi sulaikyme bendrai išbuvo 2 paras, kurios turi būti įskaičiuojamos į galutinę bausmę. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas E. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugsėjo 11 d., 22.30 val. iki 2024 m. rugsėjo 12 d., 11.46 val. (viena diena) ir nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. 19.30 val. iki 2024 m. spalio 1 d. 12.26 val. (viena diena), bendrai dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis).
55. Vadovaudamasis BK 75 straipsniu, teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, turi pareigą įvertinti, ar nėra sąlygų, leidžiančių bausmės vykdymą atidėti. Tokiu atveju teismas turi pateikti argumentus, pagrindžiančius tiek formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (BK 75 straipsnio 2 dalis), tiek ir pateikti argumentus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Teismas vertina, kad yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą E. P., suteikiant galimybę dirbti ne laisvės atėmimo vietoje, sudarant galimybes rūpintis savo elgesio pokyčiu. Prokurorė taip pat prašė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Formalieji bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai byloje nustatyti, nes E. P. pripažįstamas kaltu dėl apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymo skiriant ne didesnę negu ketverių metų laisvės atėmimo bausmę (BK 75 straipsnio 2 dalis). E. P. nurodė, jog nors šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje. E. P. laikomas neteistu, galiojančių administracinių nuobaudų už nusižengimus neturi. Visa tai patvirtina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju gali pasitarnauti bausmės paskirčiai tiek nubausti kaltą asmenį, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (skiriant poveikio priemones), tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimą teismas taiko kaip galimybę E. P. teigiamai keisti savo elgesį. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas), taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per devynių mėnesių laikotarpį (BK 75 straipsnio 8 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
VI. Dėl civilinio ieškinio
56. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio BPK nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis).
57. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario24 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens 601,92 Eur atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad L. P. dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigose, o gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina yra 601,92 Eur (t. 1, b. l. 163).
58. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas tiek, kiek tokia žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais.
59. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 15 straipsnius Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos, o šio biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Teismas nustatė, kad civilinis ieškovas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pagrindžia prie civilinio ieškinio pridedamas įrodymas (gydymo paslaugų apskaitos išrašas (t.1, b.l. 165-167), kuris patvirtina, kad suteiktos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo susijusios su E. P. nusikalstamos veikos padarinių diagnozavimu. Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos sužalojimas padarytas kaltinamojo kaltais veiksmais, suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, civiliniam ieškovui žala iki šiol nėra atlyginta, civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisiama 601,92 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
60. Nukentėjusioji L. P. civilinio ieškinio nepareiškė, jai buvo sudarytos visos galimybės parengti civilinį ieškinį, dėl to padaryta pertrauka bylos nagrinėjime, tačiau nukentėjusioji ieškinio iki įrodymų tyrimo teisme pradžios nepareiškė.
VII. Dėl advokato išlaidų priteisimo
61. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir – VGTPT) prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas (500 Eur), kurios susidarė dėl kaltinamajam E. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (pagal pažymą Nr. APD-2025-11249 gautą teisme 2025 m. spalio13 d.). Teismas pažymi, kad E. P. gynėjas buvo paskirtas pripažinus būtinąjį pagrindą gynėjo dalyvavimui pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Baigiamųjų kalbų metu gynėjas prašė šių proceso išlaidų nepriteisti.
62. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismas vertina į kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. E. P. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi savo gyvenamosios vietos, būsto, taip pat vertina gynėjo paskyrimo pagrindą bei aplinkybes ir sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, bei nebūtų teisingas ir suderinamas su teismo pareiga užtikrinti asmens teisę į gynybą, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkinamas.
VIII. Kiti klausimai
63. E. P. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 12 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nustatant įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. P., nesilankyti bute adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 104-106). E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.
64. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (supakuotas į voką, kuris prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos pirmojo tomo viršelio), su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
E. P. (E. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
E. P. (E. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį, t. y. 30 parų arešto bausmės, prilyginamos 30 (trisdešimties) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis), ir E. P. (E. P.) paskirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių ir 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. P. (E. P.) laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 11 d., 22.30 val. iki 2024 m. rugsėjo 12 d., 11.46 val. (viena diena) ir nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. 19.30 val. iki 2024 m. spalio 1 d. 12.26 val. (viena diena), bendrai dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, E. P. (E. P.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti ir tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje šią pareigą vykdant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, E. P. (E. P.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose šią pareigą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. P. (E. P.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš E. P. (E. P.) civiliniam ieškovui 601,92 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT217300010002484333, banke AB „Swedbank“.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš E. P. (E. P.) nepriteisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti E. P. (E. P.), kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);
2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:
1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;
2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.