Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-227-1162/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-10
Bylos Nr.: e2-227-1162/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07754-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Silvija Gervienė
Ieškovas: individualios įmonės „Aujama-credit“
Atsakovas: A. S.
Advokatai: Vilius Masiulis

Kategorijos

2.6.29.3Vartojimo kreditas

Civilinė byla Nr. e2-227-1162/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07754-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 2.6.29.4.; 2.6.8.10. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė,sekretoriaujant Joanai Ažukienei,

dalyvaujant ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ įgaliotam atstovui advokatui Viliui Masiuliui,

nedalyvaujant atsakovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė individuali įmonė (toliau IĮ) „Aujama–credit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo A. S. priteisti 4 300,00 Eur skolą, 4 236,73 Eur nuostolius (negautas pajamas), 53,48 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė IĮ „Aujama – credit“ ir atsakovas A. S. 2023 m. vasario 17 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 17108, kuria ieškovė atsakovui keliomis išmokomis suteikė 4 300,00 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo pagal sutartyje nustatytą grafiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį. Pagal 2023 m. vasario 17 d. vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje nustatytą įmokų mokėjimo grafiką atsakovas nėra atlikęs įmokų, todėl ieškovė, vadovaudamasi sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktu ir Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, elektroniniu laišku informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą nuo 2023 m. liepos 6 d. ir yra priversta kreiptis dėl negrąžinto kredito priteisimo. Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, ieškovė reikalauja atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš jo ieškovės patirtų 4 236,73 Eur nuostolių atlyginimą, susidedantį iš negautų mokėjimo (pelno) palūkanų ir administravimo mokesčio, kuriuos ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutarties sąlygos būtų tinkamai vykdomos iki mokėjimo grafiko pabaigos 2024 m. lapkričio 8 d. Taip pat ieškovei iš atsakovo priteistini 53,48 Eur delspinigiai už 113 dienų laikotarpį nuo 2023 m. kovo 19 d. iki 2023 m. liepos 10 d. (delspinigių norma 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną) (372,13 Eur x 0,05 proc. /100 proc. x 113 dienų + 408,23 Eur x 0,05 proc. /100 proc. x 83 dienos + 408,23 Eur x 0,05 proc. /100 proc. x 53 dienos + 408,23 Eur x 0,05 proc. /100 proc. x 23 dienos) (Sutarties specialiosios sąlygos, sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktas, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Be to, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 8 590,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės IĮ „Aujama – credit“ ieškinį ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovo A. S. 4 300,00 Eur skolą, 4 236,73 Eur nuostolius (negautas pajamas), 53,48 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 590,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teise (2023 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 754,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Kauno apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 13 d. buvo gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kuriuo atsakovas prašo peržiūrėti sprendimo dalį dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 4 236,73 Eur nuostolius (negautas pajamas). Nurodė, kad atsakovas neginčija, jog jam buvo suteiktas 4 300 Eur kreditas, tačiau UAB Creditinfo Lietuva nustatytas atsakovo kredito reitingas 99,85 (E klasė), reiškia, kad yra aukšta kredito rizika ir tikimybė vėluoti atsiskaityti su kreditoriais 90 ir daugiau dienų. Atsižvelgiant į kredito riziką, nuo 2011 metų atsakovui niekas neteikia nei kreditų, nei prekių ar paslaugų išsimokėtinai. Vartojimo kredito įstatymas numato, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Jeigu vartojimo kredito sutarties šalys po vartojimo kredito sutarties sudarymo susitaria pakeisti bendrą vartojimo kredito sumą, prieš kiekvieną svarbesnį bendros vartojimo kredito sumos padidinimą vartojimo kredito davėjas atnaujina turimą finansinę informaciją apie vartojimo kredito gavėją ir iš naujo įvertina jo kreditingumą. Tuo tarpu nei prašant pirmąkart kredito, nei prašant papildomo kredito, ieškovė nevertino kreditingumo, taip pat nebuvo prašoma pateikti gaunamas pajamas pagrindžiamų dokumentų. Dėl šių priežasčių atsakovas prašo peržiūrėti sprendimo dalį, kur ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4 236,73 Eur nuostolius (negautas pajamas), kurias ieškovė tikėjosi gauti, atsakovui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, ir ją pakeisti, įvertinant tai, kad pagal Vartojimo kredito įstatymą kredito davėjas privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Taip pat Vartojimo kredito įstatymas numato, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.

Atsiliepimas

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog prieš išduodama jam kreditą, ieškovė nevertino jo kreditingumo, neprašė pateikti gaunamas pajamas pagrindžiančių dokumentų, o UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenimis atsakovo kredito reitingas 99,85 (E klasė) reiškia, kad yra aukšta kredito rizika. Atsakovo teiginiai, jog prieš suteikdama vartojimo kreditą, ieškovė nevertino atsakovo kreditingumo paremti vieninteliu argumentu, jog ieškovė netikrino atsakovo kredito istorijos „Mano Creditinfo“ duomenų bazėje. Ieškovė atsakovo kreditingumą tikrino tiek prieš vartojimo kredito pradinės 2 700,00 Eur sumos suteikimą 2023 m. vasario 17 d. bei 2023 m. vasario 28 d., kai atsakovui buvo suteikiama papildoma kredito suma, nes 2023 m. vasario 17 d. gavo duomenis apie skolininko šeimyninę padėtį, Paskolų rizikos duomenų bazės (PRDB) duomenis apie skolininką; Paskolų rizikos duomenų bazės (PRDB) duomenis apie skolininko sutuoktinę; SODROS duomenis apie skolininką; SODROS duomenis apie skolininko sutuoktinę; skolininko šeimos mėnesinių įmokų ir jo šeimos tvarių mėnesinių pajamų santykį procentais, kuris neviršija leistinų ribų, o 2023 m. vasario 28 d. - duomenis apie skolininko šeimyninę padėtį, Paskolų rizikos duomenų bazės (PRDB) duomenis apie skolininką; Paskolų rizikos duomenų bazės (PRDB) duomenis apie skolininko sutuoktinę; SODROS duomenis apie skolininką; SODROS duomenis apie skolininko sutuoktinę; skolininko šeimos mėnesinių įmokų ir jo šeimos tvarių mėnesinių pajamų santykį procentais, kuris neviršija leistinų 40 proc. ribų) (Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų 9 ir 201 punktai). Be to, skolininko sutuoktinė I. S. tiek prieš pradinės vartojimo kredito sumos suteikimą, tiek prieš papildomos vartojimo kredito sumos suteikimą, patvirtino savo sutikimą dėl jos duomenų tikrinimo 2023 m. vasario 17 d. ir 2023 m. vasario 28 d. sumokėdama į kreditoriaus sąskaitą po 0,01 Eur ir mokėjimo paskirtyje nurodydama savo asmens kodą bei padarydama įrašą „sutinku kad patikrintumėte duomenis“. Ieškovė atsakovo ir jo sutuoktinės kreditingumą vertino naudodamasis oficialios Lietuvos banko administruojamos Paskolų rizikos duomenų bazės (PRDB) ir SODROS duomenis, o ne privačios bendrovės UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, kurie neturi oficialių duomenų statuso. Ieškovė (kredito davėja), atsižvelgdama į Lietuvos Banko nevienkartinį dėmesio atkreipimą į tai, kad pareiga tinkamai apskaičiuoti vidutinę mėnesio įmoką ir įvertinti vidutinės įmokos ir pajamų santykio dydį tenka vartotojo kreditingumą vertinančiam vartojimo kredito davėjui, todėl Lietuvos banko administruojamoje Paskolų rizikos duomenų bazėje, nurodyta vidutinė mėnesio įmoka gali būti naudojama tik kaip orientacinis dydis, pati savarankiškai apskaičiavo kredito gavėjo (atsakovo) šeimos vidutinės mėnesio įmokos dydžius, remdamasi Paskolų rizikos duomenų bazėje esančiais išviešintais esamų (negrąžintų) atsakovo šeimos finansinių įsipareigojimų duomenims (likutinėmis nominaliomis įsipareigojimų vertėmis, taikomomis palūkanų normomis ir pan.). Ieškovė, nustatydama atsakovo šeimos tvarių pajamų dydį, naudojosi SODROS duomenų bazėje skelbiamais atsakovo vidutinių tvarių pajamų dydžiais, o atsakovo sutuoktinės iš jos pateikto banko sąskaitos išrašo, nes ji yra pareigūnė, todėl duomenų apie jos gaunamas darbines pajamas SODROS duomenų bazėje nėra. Pagal ieškovės iki vartojimo kredito suteikimo surinktus duomenis apie skolininko šeimyninę padėtį atsakovas yra vedęs, tai vartojimo kredito gavėjo (atsakovo) šeimos vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo šeimos tvarių pajamų. Šiuos kriterijus atsakovas atitiko tiek pradinės vartojimo kredito 2 700,00 Eur sumos suteikimo 2023 vasario 17 d. metu, tiek 2023 m. vasario 28 d., kai atsakovui buvo suteikta papildoma 1 700,00 Eur vartojimo kredito suma. Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, jog kredito davėja (ieškovė) tiek prieš suteikdama pradinę vartojimo kredito sumą atsakovui, tiek prieš suteikdama papildomą vartojimo kredito sumą atsakovui, tinkamai ir atsakingai įvertino atsakovo šeimos kreditingumą pagal oficialios Lietuvos banko administruojamos Paskolų rizikos duomenų bazės ir SODROS duomenis bei atsakovo sutuoktinės banko išrašus, todėl atsakovo prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti privačios bendrovės UAB „Creditinfo Lietuva“ skelbiami duomenys negali būti laikomi naujais įrodymais, paneigiančiais ar leidžiančiais abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu..

Žemesnės instancijos teismas

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovo A. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės paskirdamas bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje.

Šalies argumentai

6. Ieškovė IĮ „Aujama – credit“ teismo posėdžių metu prašė atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti, papildomai paaiškino, kad ieškovė UAB „Creditinfo Lietuva“ paslaugomis nesinaudoja, naudojasi tik Lietuvos banko duomenų baze. Prieš suteikiant kreditą buvo patikrintas tiek atsakovo, tiek jo sutuoktinės kreditingumas, jiems sutikus. Be to, pati atsakovo sutuoktinė pateikė savo banko sąskaitos išrašą apie gaunamas pajamas, nes atsakovo sutuoktinei esant pareigūne duomenų apie atsakovo sutuoktinės draudžiamąsias pajamas pati ieškovė iš SODROS duomenų bazės gauti negali. Negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių išsiskiria Paskolų rizikos duomenų bazės (PRDB) ir UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazės duomenys. Atkreipė dėmesį, kad pareigą pateikti duomenis Paskolų rizikos duomenų bazei (PRDB) turi visos vartojimo kreditus teikiančios įstaigos. Skirtumai tarp duomenų bazių gali atsirasti dėl to, jog tą pačią dieną asmuo kreipiasi į kelis vartojimo kredito davėjus, dėl ko neatsispindi visa naujausia informacija apie suteiktus kreditus Paskolų rizikos duomenų bazėje (PRDB), nes jei asmuo tą pačią dieną kreipiasi į kelis kredito davėjus apie visus suteiktus kreditus informacija duomenų bazėje atsiranda kitą dieną. Papildomai paaiškino, kad Paskolų rizikos duomenų bazėje (PRDB) skolos priemonės yra skolininko turimos skolos, o kredito gavėjui kiekvienam mėnesiui tenkančią įmokų dėl turimų skolų dalį turi pareigą įvertinti pati ieškovė, nes PRDB duomenys atlieka ribotus skaičiavimus. Ieškovės atliktas realus atsakovo turimų įsipareigojimų skaičiavimas matomas pateiktose ištraukose iš Excel programa atliktų skaičiavimų. Ieškovė vertindama atsakovo kreditingumą vadovavosi tik duomenimis apie atsakovo skolos priemones Nr. 1 ir Nr. 2, kadangi Paskolų rizikos duomenų bazėje (PRDB) nėra nurodomas skolos priemonių Nr. 3 ir Nr. 4 dydis. Tvarių pajamų vidurkis apskaičiuojamas sudedant gaunamą darbo užmokestį už tam tikrą laikotarpį ir jį padalinant iš atitinkamų mėnesių skaičiaus. Atsakovo sutuoktinės tvarių pajamų vidurkis galimai apskaičiuotas remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos mokamo darbo užmokesčio dydžiais. Apskaičiuojat atsakovo sutuoktinės tvarias pajamas abu kartus galimai yra įsivėlusi aritmetinė klaida nepriskaičiavus visų darbovietės išmokėtų važiavimo išlaidų kompensacijų, dėl ko yra paklaida, bet tiksliai aritmetiškai suskaičiavus, matoma, kad ieškovė nustatydama atsakovo įsipareigojimų finansų įstaigoms santykį su jo tvariomis pajamomis, naudojo mažesnį tvarių pajamų dydį nei jis yra atlikus tikslius aritmetinius skaičiavimus. Taip galėjo nutikti ir dėl to, kad pirmą kartą ieškovė vertino duomenis apie atsakovo sutuoktinės darbo užmokesti per 3,5 mėn. laikotarpį, tačiau gautą darbo užmokesčio sumą dalino iš 4, o antrą kartą vertinant darbo užmokesčio vidurkį nustatė iš 5 mėnesių. Duomenys apie tam tikru laikotarpiu buvusį įsipareigojimų nevykdymą nevertinami, kai tvarių pajamų ir įsipareigojimų santykis neviršija nustatyto dydžio.

7. Atsakovui A. S. teismo šaukimai įteikti tinkamai (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 2 dalyje, 175¹ straipsnio 9, 10 dalyse nustatyta tvarka – per EPP sistemą. Atsakovas į teismo posėdžius neatvyko, nedalyvavimo priežasčių nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės veiksmų pakankamumo tikrinant atsakovo kreditingumą pagal Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovas A. S. nurodo, kad ieškovė IĮ „Aujama – credit“ šią pareigą atliko netinkamai, dėl ko turi būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodytos pasekmės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė suteikė 4 300 Eur kreditą atsakovui.

9. Teismas nustatė, kad ieškovė IĮ „Aujama-credit“ ir atsakovas A. S. 2023 m. vasario 17 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 17108, kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 4 300,00 Eur kreditą, t. y. 2023 m. vasario 17 d. suteikė 2 700 Eur kreditą ir 2023 m. vasario 28 d. dar suteikė 1 600 Eur kreditą. Kredito suteikimo metu atsakovas, pasirašydamas sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 17108 bendrąsias sąlygas, 9.4 punkte sutiko, kad asmenys, tvarkantys jo duomenis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, EUCB (European United Credit Bureau), kurio duomenų tvarkytojas – UAB “EUROPE INFO GROUP”, valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos bankas, kitų valstybinių ir žinybinių registrų valdytojai, o taip pat kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, tvarkantys ar turintys atsakovo asmens duomenis, ieškovei kredito davėjai paprašius pateiktų jai 9.3. punkte nurodytus asmens duomenis, t. y. asmens kodą; asmens tapatybės dokumento duomenis; darbovietę; elektroninio pašto adresą; gimimo datą; gyvenamąją vietą (adresą); pareigas; pavardę; šeimyninę padėtį; telefono numerį; vardą; banko sąskaitos numerį; kredito sumą; informaciją apie įdarbinimus/atleidimus, vertimąsi ūkine/individualia veikla, socialines išmokas ir pajamas, jų tipą ir šaltinius, įsiskolinimus, soc. draudimo draudėją, draudimo periodą; kompiuterio IP adresą; informaciją apie turto areštus; kliento ID sistemoje; ar klientas registruotas; kliento būseną; paskutinio kredito datą; kreditų skaičių ir sumą; pratęsimų skaičių; pateiktų paraiškų skaičių; pavėluotai padengtų ir dabartinį pradelstų kreditų skaičių ir sumą; dabartinių įsipareigojimų sumą; kreditų grąžinimo datą; atvaizdą ir parašą; duomenis apie neveiksnumą ar veiksnumo apribojimą. Tos pačios sutarties bendrųjų sąlygų 9.5 punkte nurodyta, kad kredito davėjas turi teisę kredito gavėjo asmens duomenis, išskyrus duomenis apie veiksnumą ir/ar jo apribojimus, asmens kreditingumo vertinimo ir įsiskolinimų valdymo tikslais perduoti EUCB (European United Credit Bureau), kurio duomenų tvarkytojas – UAB “EUROPE INFO GROUP”, PRDB (Paskolų rizikos duomenų bazei), kurios duomenų valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos bankas, UAB „CREDITINFO Lietuva“, Sodros duomenų bazei, kurios duomenų tvarkytoja yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Gyventojų registrui ir Nekilnojamojo turto registrui, kurių duomenų tvarkytoju yra VĮ „Registrų centras“, Lietuvoje veiklą vykdantiems antstoliams, taip pat, prieš tai informavęs kredito gavėją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, kitų jungtinių skolininkų duomenų tvarkytojams, finansines paslaugas teikiančioms įmonėms ir organizacijoms, skolų valdymo įmonėms ir kitiems teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims (1 t., e. b. l. 7-13).

10. Paskolų rizikos duomenų bazėje (PRDB) 2023 m. vasario 17 d. apie atsakovą A. S. buvo surinkti duomenys, kad atsakovas turi 4 vnt. skolos priemonių, t. y. skolų, bendra įsipareigojimų suma 70 675,15 Eur, iš kurių skolos priemonė Nr. 1 yra 6 552,51 Eur dydžio, grąžintina iki 2038 m. gruodžio 30 d. kas mėnesį mokant 4,63 proc. palūkanas, ir skolos priemonė Nr. 2 – 64 122,64 Eur dydžio, grąžintina iki 2038 m. gruodžio 30 d. kas mėnesį mokant 4,63 proc. palūkanas. Skolos priemonių Nr. 3 ir Nr. 4 dydžiai nenurodomi, nes skolos priemonė Nr. 3 turi požymį „Parduota“, o skolos priemonė Nr. 4 – nurašyta su reikalavimo teise (1 t., e. b. l. 89-92). Paskolų rizikos duomenų bazės (PRDB) informacija apie atsakovo sutuoktinę I. S. surinkta 2023 m. vasario 17 d. Duomenys apie atsakovo sutuoktinės skolas sutampa su atsakovo skolų duomenimis (1 t., e. b. l. 103-109). Pagal nurodomus skolos priemonių duomenis ieškovė, skaičiuodama atsakovo A. S. įsipareigojimų dydį, apskaičiavo, kad skolos priemonės Nr. 1 mėnesio įmoka yra 63,29 Eur taikant 5 proc. palūkanų normą, o skolos priemonės Nr. 2 mėnesio įmoka 619,31 Eur taikant 5 proc. palūkanų normą, bendra mėnesinė įsipareigojimų suma 682,60 Eur (1 t., e. b. l. 116-117, 119). Esant nurodytai mėnesinei įsipareigojimų sumai, ieškovės pagal 2023 m. vasario 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 17108 nustatyta mokėtina mėnesinė įmoka 257 Eur (1 t., e. b. l. 119). 2023 m. vasario 17 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 17108 specialiosiose sąlygose kredito grąžinimo grafike nurodomas 256,33 Eur mėnesinės įmokos dydis (1 t., e. b. l. 33). Ieškovės nustatyta mėnesinė atsakovo įsipareigojimų suma sudarė 939,60 Eur (682,60 Eur + 257 Eur).

11. UAB „Creditinfo“ duomenimis atsakovo vidutinės tvarios pajamos per laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. buvo 1 597,54 Eur (1 t., e. b. l. 101-102). Atsakovo sutuoktinė I. S. už 2022 m. dalį spalio, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2023 m. sausio mėn. gavo darbo užmokesčio, naudojamo tvarioms pajamoms nustatyti, iš Lietuvos kalėjimų tarnybos 4 212,62 Eur, nes 2022 m. lapkričio 9 d. Kauno tardymo izoliatorius pervedė 620,01 Eur, 2022 m. lapkričio 22 d. - 450 Eur, 2022 m. gruodžio 9 d. - 613,06 Eur, 2022 m. gruodžio 19 d. - 21,12 Eur, 2022 m. gruodžio 20 d. - 450 Eur, 2022 m. gruodžio 29 d. - 950 Eur, 2023 m. sausio 20 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba pervedė 450 Eur, 2023 m. sausio 23 d. - 14,52 Eur, 2023 m. vasario 10 d. - 643,59 Eur. Atsakovo sutuoktinės darbo užmokesčio, ieškovės laikytino tvariomis pajamomis, vidurkis nurodytu laikotarpiu yra 1 053,16 Eur (4 212,62 Eur / 4) (1 t., e. b. l. 110-115). Atsakovo ir jo sutuoktinės bendra tvarių pajamų suma 2650,70 Eur (1 597,54 Eur + 1 053,16 Eur). Ieškovės nustatyta atsakovo ir jo sutuoktinės tvarių pajamų suma 2 655 Eur, kurią ieškovė naudojo atsakovo tvarių pajamų ir mėnesinių įsipareigojimų santykiui nustatyti (1 t., e. b. l. 116-119). Atsakovo mėnesinių įsipareigojimų ir tvarių pajamų santykis pagal ieškovės naudotus duomenis yra 35,36 proc. (939,60 Eur/ 2 655 Eur x 100 proc.).

12. Atsakovo sutuoktinė I. S. už 2022 m. dalį spalio, lapkričio, gruodžio ir 2023 m. sausio mėn. taip pat gavo darbo užmokesčio iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 365,13, nes 2022 m. lapkričio 9 d. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pervedė 239,34 Eur, 2022 m. lapkričio 18 d. - 211,75 Eur, 2022 m. gruodžio 8 d. - 226,14 Eur, 2022 m. gruodžio 28 d. - 336,07 Eur ir 43,47 Eur, 2023 m. vasario 10 d. - 21,22 Eur ir 287,14 Eur (1 t., e. b. l. 110-115). Tokiu atveju sudėjus atsakovo sutuoktinės darbo užmokestį, gautą iš Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsakovo sutuoktinės darbo užmokesčio, ieškovės laikytino tvariomis pajamomis, vidurkis nurodytu laikotarpiu yra 1 394,44 Eur ( 4 212,62 Eur / 4 + 1 365,13 Eur/4). Atsakovo ir jo sutuoktinės bendra tvarių pajamų suma tokiu atveju 2 991,98 Eur (1 597,54 Eur + 1 394,44 Eur).

13. Paskolų rizikos duomenų bazėje (PRDB) 2023 m. vasario 28 d. apie atsakovą A. S. buvo surinkti duomenys, kad atsakovas turi 5 vnt. skolos priemonių, bendra įsipareigojimų suma 72 068,35 Eur, iš kurių skolos priemonė Nr. 1 yra 6 504,09 Eur dydžio, grąžintina iki 2038 m. gruodžio 30 d. kas mėnesį mokant 4,63 proc. palūkanas, ir skolos priemonė Nr. 2 – 62 864,26 Eur dydžio, grąžintina iki 2038 m. gruodžio 30 d. kas mėnesį mokant 4,63 proc. palūkanas, skolos priemonė Nr. 4 yra 2 700 Eur dydžio, grąžintina iki 2024 m. lapkričio 8 d., kas mėnesį mokant 74,94 proc. palūkanas. Skolos priemonių Nr. 3 ir Nr. 5 dydžiai nenurodomi, nes skolos priemonė Nr. 3 turi požymį „Parduota“, o skolos priemonė Nr. 5 – nurašyta su reikalavimo teise (1 t., e. b. l. 137-149). Paskolų rizikos duomenų bazės (PRDB) informacija apie atsakovo sutuoktinę I. S. surinkta 2023 m. vasario 28 d. Duomenys apie atsakovo sutuoktinės skolas sutampa su atsakovo skolų duomenimis (1 t., e. b. l. 152-157). Pagal nurodomus skolos priemonių duomenis ieškovė, skaičiuodama atsakovo A. S. įsipareigojimų dydį, apskaičiavo, kad skolos priemonės Nr. 1 mėnesio įmoka yra 62,82 Eur taikant 5 proc. palūkanų normą, skolos priemonės Nr. 2 mėnesio įmoka 607,15 Eur taikant 5 proc. palūkanų normą, bendra mėnesinė įsipareigojimų suma 669,97 Eur (1 t., e. b. l. 165-166). Esant nurodytai mėnesinei įsipareigojimų sumai, ieškovės pagal 2023 m. vasario 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 17108 2023 m. vasario 28 d. suteikus papildomą kreditą nustatyta mokėtina mėnesinė įmoka 408 Eur (1 t., e. b. l. 165). 2023 m. vasario 17 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 17108 specialiosiose sąlygose kredito grąžinimo grafike nurodomas 408,23 Eur mėnesinės įmokos dydis (1 t., e. b. l. 12). Ieškovės nustatyta mėnesinė atsakovo įsipareigojimų suma sudarė 1 077,97 Eur (669,97 Eur + 408 Eur).

14. UAB „Creditinfo“ duomenimis atsakovo vidutinės tvarios pajamos per laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. buvo 1 597,54 Eur (1 t., e. b. l. 150-151). Atsakovo sutuoktinė I. S. už 2022 m. dalį rugsėjo mėn. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2023 m. sausio, dalį vasario mėn. gavo darbo užmokesčio, naudojamo tvarioms pajamoms nustatyti, iš Lietuvos kalėjimų tarnybos 6 022,30 Eur, nes 2022 m. spalio 7 d. Kauno tardymo izoliatorius pervedė 909,68 Eur, 2022 m. spalio 21 d. - 450 Eur, 2022 m. lapkričio 9 d. - 620,01 Eur, 2022 m. lapkričio 22 d. - 450 Eur, 2022 m. gruodžio 9 d. - 613,06 Eur, 2022 m. gruodžio 19 d. - 21,12 Eur, 2022 m. gruodžio 20 d. - 450 Eur, 2022 m. gruodžio 29 d. - 950 Eur, 2023 m. sausio 20 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba pervedė 450 Eur, 2023 m. sausio 23 d. - 14,52 Eur, 2023 m. vasario 10 d. - 643,59 Eur, 2023 m. vasario 21 d. - 450 Eur. Atsakovo sutuoktinės darbo užmokesčio, ieškovės laikytino tvariomis pajamomis, vidurkis nurodytu laikotarpiu yra 1 204,46 Eur (6 022,30 Eur / 5) (1 t., e. b. l. 158-164). Atsakovo ir jo sutuoktinės bendra tvarių pajamų suma 2 802 Eur (1 597,54 Eur + 1 204,46 Eur). Ieškovės nustatyta atsakovo ir jo sutuoktinės tvarių pajamų suma 2 755 Eur, kurią ieškovė naudojo atsakovo tvarių pajamų ir mėnesinių įsipareigojimų santykiui nustatyti (1 t., e. b. l. 165-168). Atsakovo mėnesinių įsipareigojimų ir tvarių pajamų santykis pagal ieškovės naudotus duomenis yra 39,13 proc. (1 077,97 Eur / 2 755 Eur x 100 proc.).

15. Atsakovo sutuoktinė I. S. už 2022 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2023 m. sausio mėn. taip pat gavo darbo užmokesčio iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 551,76 Eur, nes 2022 m. spalio 7 d. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pervedė 87,40 Eur, 2022 m. spalio 10 d. - 99,23 Eur, 2022 m. lapkričio 9 d. - 239,34 Eur, 2022 m. lapkričio 18 d. - 211,75 Eur, 2022 m. gruodžio 8 d. - 226,14 Eur, 2022 m. gruodžio 28 d. - 336,07 Eur ir 43,47 Eur, 2023 m. vasario 10 d. - 21,22 Eur ir 287,14 Eur (1 t., e. b. l. 158-164). Tokiu atveju sudėjus atsakovo sutuoktinės darbo užmokestį, gautą iš Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsakovo sutuoktinės darbo užmokesčio, ieškovės laikytino tvariomis pajamomis, vidurkis nurodytu laikotarpiu yra 1 514,81 Eur (6 022,30 Eur / 5 + 1 551,76 Eur / 5). Atsakovo ir jo sutuoktinės bendra tvarių pajamų suma tokiu atveju 3 112,35 Eur (1 597,54 Eur + 1 514,81 Eur).

16. UAB „Creditinfo“ 2023 m. rugsėjo 12 d. apmokėjimo gavimo momentu suformuotojoje ataskaitoje apie atsakovą A. S. nurodoma, kad atsakovo tikimybė vėluoti atsiskaityti su kreditoriais 90 ir daugiau dienų 99,85 proc. (E klasė, t. y. žemas patikimumas, siekiantis įsipareigojimų nevykdymą). Nurodomi finansiniai įsipareigojimai 2 aktyvios sutartys ir 13 pasibaigusių sutarčių. Aktyvios sutartys su AB „Swedbank“ 2021 m. birželio 12 d., pagal kurią pradelstas 211,50 Eur mokėjimas 103 dienas, ir 2008 m. gruodžio 30 d., pagal kurią pradelstas 2 090,14 Eur mokėjimas 133 dienas. Nepadengti įsiskolinimai 3 556,03 Eur, kuriuos sudaro 211,50 Eur skola AB „Swedbank“ nuo 2023 m. gegužės 30 d., 186,58 skola UAB „GelvoraSergel“ nuo 2023 m. gegužės 3 d., 1 067,81 Eur skola UAB „GelvoraSergel“ nuo 2023 m. gegužės 3 d. ir 2 090,14 Eur skola AB „Swedbank“ nuo 2023 m. balandžio 30 d. (1 t., e. b. l. 35-38). UAB „Creditinfo“ 2023 m. rugsėjo 12 d. apmokėjimo gavimo momentu suformuotojoje ataskaitoje apie atsakovą A. S. taip pat nurodoma, kad 2023 m. vasario 17 ir 28 d. atsakovas turėjo šiuos įsiskolinimus: 251,17 Eur UAB „Current auto“ nuo 2022 m. liepos 27 d., 246,89 Eur UAB „Current auto“ nuo 2022 m. liepos 27 d., 161,59 Eur UAB „Current auto“ nuo 2022 m. liepos 27 d., 241,09 Eur UAB „Current auto“ nuo 2022 m. liepos 21 d., 4,55 Eur UAB „Current auto“ nuo 2022 m. birželio 21 d., 243,34 Eur UAB „Current auto“ nuo 2022 m. birželio 21 d., 246,46 Eur UAB „Current auto“ nuo 2022 m. birželio 21 d., 67,23 Eur Omega Invest OU nuo 2021 m. gruodžio 28 d., 49,44 Eur Omega Invest OU nuo 2021 m. gruodžio 28 d., 66,85 Eur Omega Invest OU nuo 2021 m. gruodžio 28 d., 68,08 Eur Omega Invest OU nuo 2021 m. gruodžio 28 d., 68,87 Eur Omega Invest OU nuo 2021 m. gruodžio 28 d., 46,72 Eur Omega Invest OU nuo 2021 m. gruodžio 28 d. (1 t., e. b. l. 38-41).

17. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Jeigu vartojimo kredito sutarties šalys po vartojimo kredito sutarties sudarymo susitaria pakeisti bendrą vartojimo kredito sumą, prieš kiekvieną svarbesnį bendros vartojimo kredito sumos padidinimą vartojimo kredito davėjas atnaujina turimą finansinę informaciją apie vartojimo kredito gavėją ir iš naujo įvertina jo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnio 2 dalis). Pagal įstatymą kreditingumo vertinimo pareiga tenka vartojimo kredito davėjui, todėl šios pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka vartojimo kredito davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

18. Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo taisyklės rengiamos vadovaujantis šiais vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo reikalavimais: 1) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti; 2) vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą, iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo potencialas; 3) skolinimas grindžiamas (atsižvelgiama į istorinius duomenis, ekonomikos cikliškumą) visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimu; 4) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi būti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį. Nustatytus reikalavimus detalizuoja priežiūros institucija (VKĮ 8 straipsnio 4 ir 5 dalys). Priežiūros institucijos funkcijas pagal Vartojimo kredito įstatymą vykdo Lietuvos bankas. Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 (2016 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 03-12 redakcija) patvirtinti Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai (toliau – Nuostatai).

19. Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad atsakinguoju skolinimu laikoma tokia vartojimo kredito davėjų vykdoma skolinimo arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla, kai teikiant vartojimo kreditus laikomasi tam tikrų nuostatų, sudarančių prielaidas tinkamai įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą ir užkertančių vartojimo kredito gavėjui galimybę prisiimti pernelyg didelę finansinių įsipareigojimų naštą. Reikalavimai atsakingam skolinimui išdėstyti Nuostatų 7.1 – 7.6 papunkčiuose. Draudžiama skatinti neatsakingąjį skolinimąsi (Nuostatų 8 punktas). Sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų (Nuostatų 9 punktas). Priimant sprendimą dėl vartojimo kredito teikimo turi būti atsižvelgiama į ne mažiau kaip keturių paskutinių mėnesių vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų vidurkį ir vertinama, ar vartojimo kredito sutartyje nustatyto vartojimo kredito grąžinimo laikotarpiu gaunamų tvarių pajamų pakaks visiems įsipareigojimams finansų įstaigoms vykdyti (Nuostatų 10 punktas).

20. Teismas pažymi, kad remiantis Nuostatose įtvirtintu teisiniu reguliavimu vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo pareiga nėra tik formali. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti, todėl vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą, iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui prieinamą informaciją, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo (augimo ir mažėjimo) potencialas (Nuostatų 7.2-7.3 papunkčiai). Tuo tarpu ieškovė, vertindama atsakovo kreditingumą, rėmėsi išimtinai Nuostatų 9 punkte nurodytu kriterijumi naudodama tik Paskolų rizikos duomenų baze (PRDB), nors Nuostatuose konkretus registras nedetalizuojamas. Priešingai, Nuostatų 7.3 papunktyje minimi registrai ir informacinės sistemos daugiskaita. Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad naudojimasis tik Paskolų rizikos duomenų baze (PRDB) yra pakankamas kredito gavėjo kreditingumui vertinti. Ši duomenų bazė apima tik esamus finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir joje nebelieka duomenų, kai kredito įstaiga perleidžia reikalavimo teisę kitam subjektui. Perleidus reikalavimo teisę, reali skolininko skola išlieka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1-2 dalys), tačiau ieškovė šią aplinkybę ignoravo.

21. Aplinkybę, kad Nuostatų 9 punkte nurodytas rodiklis nėra pakankamas spręsti apie kredito gavėjo kreditingumą patvirtina ir tai, jog minėtam rodikliui skaičiuoti naudojami riboti duomenys, nes vertinami tik finansiniai įsipareigojimai finansų įstaigoms. Pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų 4 straipsnio 1 dalį finansų įstaiga – finansų įmonė arba kredito įstaiga, kuri atitinka abu šio Lietuvos Respublikos finansų įstaigų 2 straipsnio 42 dalyje nustatytus reikalavimus ir verčiasi bent vienos iš Lietuvos Respublikos finansų įstaigų 3 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimu. Taigi, juridinis asmuo laikomas finansų įstaiga, jeigu deklaruoja ūkinę veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose (steigimo dokumentuose, licencijose, patentuose ir kt.), kad asmuo teikia finansines paslaugas ir teikiant finansines paslaugas gauna iš veiklos 10 procentų ar daugiau pajamų, skaičiuojant nuo visų pajamų per kiekvieną ataskaitinį laikotarpį (ketvirtį) atskirai ir (ar) per finansinius metus, versdamasis indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu ar skolinimu (įskaitant hipotekines paskolas), ar finansine nuoma (lizingas) ar pinigų pervedimu, ar mokėjimo kortelių ir kitų mokėjimo priemonių išleidimu ir (arba) operacijų su jomis atlikimu, ar finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimu, ar sandorių sudarymu savo ar kliento sąskaita dėl pinigų rinkos priemonių (čekių, vekselių, indėlių sertifikatų ir t. t.), užsienio valiutos, finansinių būsimųjų ir pasirinkimo sandorių, valiutos keitimo kurso nustatymo ir palūkanų normos nustatymo priemonių, viešosios apyvartos vertybinių popierių, tauriųjų metalų, ar investicinėmis paslaugomis; ar finansiniu tarpininkavimu (agento veikla), ar pinigų tvarkymu, ar informacijos bei konsultacijų kredito teikimo ir mokėjimo klausimais teikimu, ar seifo kamerų nuoma, ar valiutos keitimu (grynaisiais pinigais), ar atsiskaitymų tarp kredito įstaigų įskaitymu (kliringu), ar piniginių lėšų saugojimu ir administravimu, ar įmonių konsultavimu dėl kapitalo struktūros, gamybos strategijos ir su tuo susijusių klausimų, taip pat konsultacijos ir paslaugos, susijusios su įmonių reorganizavimu, pertvarkymu ir pirkimu, ar su vertybinių popierių emisijomis susijusių paslaugų teikimu, ar elektroninių pinigų išleidimu ir tvarkymu. Todėl skaičiuojant šį rodiklį lieka neįvertinti finansiniai įsipareigojimai ne finansų įstaigoms, kuriuos vertinti privalo ieškovė kaip kredito davėja, remdamasi Nuostatų 7.1 – 7.6 papunkčiuose išdėstytais reikalavimais, t. y. atsižvelgti ir į duomenis apie atsakovo skolas kitose informacinėse sistemose.

22. Nors ieškovė kritiškai atsiliepė apie UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazę, tačiau pati ieškovė, vertindama atsakovo kreditingumą, tam tikrus duomenis, t. y. duomenis apie atsakovo tvarias pajamas, rinko būtent iš šios duomenų bazės (1 t., e. b. l. 1 t., e. b. l. 101-102, 150-151). Taigi, teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė galėjo, vertindama atsakovo kreditingumą, ignoruoti šios informacinės sistemos duomenis. Juo labiau, kad toje pačioje Paskolų rizikos duomenų bazėje (PRDB) yra teikiami duomenys apie tai, ar kredito gavėjas laiku vykdo įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad apie atsakovą jau nuo 2022 m. birželio 13 d. buvo fiksuotas požymis, jog įsipareigojimai nevykdomi laiku, terminai praleidžiami nuo 90 iki 180 dienų, o įsipareigojimų vykdymas laiku buvo fiksuotas tik 2021 m. gegužės 31 d. (1 t., e. b. l. 89-92). Taigi, ieškovė, kaip pareigą vertinti kredito gavėjo kreditingumą turintis asmuo, privalėjo atsižvelgti į duomenis apie kitus atsakovo finansinius įsipareigojimus, ne tik tuos, kurie yra kredito įstaigoms, tam kad būtų pasiektas tikslas įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti. Teismas nustatė, kad tokie duomenys buvo UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėje, t. y., kad atsakovas turėjo 1 154 Eur dydžio įsipareigojimus UAB „Current auto“ už automobilio nuomą ir 367,19 Eur Omega Invest OU, vykdančiai skolų išieškojimą (žr. sprendimo 16 punktą), tačiau ieškovė jų nevertino. Teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad ieškovė Paskolų rizikos duomenų bazėje (PRDB) požymį, jog atsakovas vykdo įsipareigojimus suteikė pati 2023 m. vasario 20 d., t. y. iš karto po 2 700 Eur kredito suteikimo atsakovui (1 t., e. b. l. 138). Ieškovės atstovas 2024 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė neturėjo pagrindo spręsti apie įsipareigojimų nevykdymą, nes atsakovui dar nebuvo suėjęs pirmos įmokos mokėjimo terminas, todėl nurodė šį požymį, tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovė neatsakingai vertino atsakovo gebėjimus vykdyti įsipareigojimus, nes įsipareigojimų vykdymo faktą fiksavo nežinodama, ar atsakovas tai darys.

23. Kita reikšminga aplinkybė yra nekokybiškai atliktas atsakovo ir jo sutuoktinės tvarių pajamų vertinimas. Visų pirma atsakovo tvarioms pajamoms vertinti imtas tik 3 mėnesių laikotarpis, kai pagal Nuostatų 10 punktą ieškovė turėjo vertinti ne mažiau kaip keturių paskutinių mėnesių vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų vidurkį. Ieškovės nurodomos tvarių pajamų sumos atliekant atsakovo kreditingumo vertinimą tiek 2023 m. vasario 17 d., tiek 2023 m. vasario 28 d. nepavyko gauti pagal ieškovės nurodytus naudotus duomenis apie atsakovo ir jo sutuoktinės pajamas iš darbo užmokesčio. Ieškovė 2023 m. vasario 17 d. naudojo 2 655 Eur sumą, kai sudėjus atsakovo ir jo sutuoktinės tvarias pajamas vertinant tik atsakovo sutuoktinės iš Lietuvos kalėjimų tarnybos gaunamą darbo užmokestį tvarios pajamos buvo 2 650,70 Eur, o su darbo užmokesčiu iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato - 2 991,98 Eur. 2023 m. vasario 28 d. ieškovė naudojo 2 755 Eur sumą, kai sudėjus atsakovės ir jo sutuoktinės tvarias pajamas vertinant tik atsakovo sutuoktinės iš Lietuvos kalėjimų tarnybos gaunamą darbo užmokestį tvarios pajamos buvo 2 802 Eur, o su darbo užmokesčiu iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato - 3 112,35 Eur. Nors ieškovė galėjo taikyti ir šiek tiek didesnę atsakovo ir jo sutuoktinės tvarių pajamų sumą, skaičiuodama Nuostatų 9 punkte nurodytą rodiklį, tačiau, tai nepakeičia aplinkybės, kad gautas rodiklis vertinant tik įsipareigojimus kredito įstaigoms, iš esmės buvo artimas maksimumui, o iš kitos informacijos neabejotinai buvo galima spręsti, jog atsakovas nesugeba laiku vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Kaip jau minėta, Paskolų rizikos duomenų bazėje (PRDB) esant duomenims apie vėluojamus vykdyti įsipareigojimus, ieškovė turėjo pareigą išsiaiškinti vėlavimų priežastis patikrindama ir kitus papildomus registrus bei duomenų bazes bei įvertindama atsakovo finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, tačiau to nepadarė.

24. Vartojimo kredito davėjo pareigos įvertinti kredito gavėjo kreditingumą netinkamas vykdymas sukelia atitinkama teisines pasekmes. Pagal VKĮ 8 straipsnio 7 dalį, palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Taigi nustačius faktą, jog vartojimo kredito davėjas neįvykdė VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, kredito davėjui turi būti taikomos VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos teisinės pasekmės. Atsakomybės už neatsakingai suteiktą kreditą asmeniui, kuris nėra pajėgus grąžinti visos kredito kainos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, taikymas turėtų pasireikšti tuo, jog kredito davėjai iš kredito gavėjos būtų priteista tik kredito suma, neskaičiuojant kitų pagal sutartį mokėtinų sumų, šiuo konkrečiu atveju – palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1185-889/2021). Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 4 300,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovo A. S., o ieškovės reikalavimai dėl 4 236,73 Eur nuostolių (negautų pajamų), 53,48 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo atmestini (CPK 185 straipsnis).

25. Vis dėlto, atsakovas prievolės grąžinti suteiktą kreditą ieškovei tinkamai nevykdė, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

26. Nagrinėjamu atveju bendra ieškovės reikalavimų suma yra 8 590,21 Eur (100 proc.). Ieškinys tenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 4 300 Eur negrąžintas kreditas. Tai sudaro 50 proc. tenkinamų ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 427 Eur (854 Eur/ 2) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 194,00 Eur žyminis mokestis (1 t., e. b. l. 5-6), 560,00 Eur išlaidų advokato pagalbai už ieškinio parengimą (1 t., e. b. l. 15-16), 100 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą (1 t., e. b. l. 185-186) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

27. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, kadangi jos nepatirtos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 289 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, buveinės adresas P. Lukšio g. 34-2, Kaune, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) akcinė bendrovė Swedbank, iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) 4 300,00 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų eurų 00 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 427,00 Eur (keturių šimtų dvidešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Silvija Gervienė