Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3;

1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.1.14.1; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2.;

2026 m. vasario 17 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., (duomenys neskelbtini), neteista, tačiau 2020 m. spalio 29 d. teismo nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo pagal laidavimą (BK 40 str. 2 d. ),

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. P., 2025 m. gegužės 27 d., apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 reikalavimą, artėdamas prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdama sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą įžengusį, žengiantį arba stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti (KET 30 p.), prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš dešinės pusės pagal jos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusios A. B., ją partrenkė, dėl ko, nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais veiksmais M. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamoji M. P. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad 2025 m. gegužės 27 d., apie 17 val., važiavo, automobiliu „Seat Leon“, į miestą pasiimti siuntos. Išvažiavo iš kiemo ir sustojo prie šviesoforo, o paskui suko link miesto į dešinę. Kažkaip pamatė nukentėjusiąją, bandė išvengti susidūrimo, bet kliudė ją. Per veidrodėlį pamatė, kad ją kliudė. Sustojo, iškvietė greitąją pagalbą. Susidūrimas įvyko ne pačioje pėsčiųjų perėjoje, atrodė, kad nukentėjusioji ėjo ne per pėsčiųjų perėją. Nukentėjusioji ėjo iš dešinės pusės, o ji sankryžoje suko į dešinę pusę ir nepastebėjo nukentėjusiosios. Pamatė tik nukentėjusiosios rožinį rūbą ir pajuto smūgį ir per veidrodėlį pamatė ją ant kelio. Nematė, kaip nukentėjusioji įžengė į pėsčiųjų perėją. Gailisi dėl įvykio, nukentėjusiosios A. B. atsiprašė teismo posėdžio metu. Vairuotojo pažymėjimą turėjo. Automobilis draustas.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl kad 2025-05-27 apie 17.05 val. (duomenys neskelbtini), būdama blaivi M. P., vairuodama jai priklausantį automobilį „Seat Leon“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama iš (duomenys neskelbtini) į dešinę pusę į (duomenys neskelbtini), nepraleido galimai per pėsčiųjų perėją ėjusios A. B., kuriai nustatytas 0,24 promilių neblaivumas ir ją partrenkė. Moteriai lūžo kairė koja. Įvykio metu automobiliui ir pėsčiajai degė leidžiamas, žalas šviesoforo signalas. Ji skubiai GMP automobiliu buvo išgabenta į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Automobilis buvo apžiūrėtas ir pakvitavimu grąžintas saugojimui M. P.. Įvykio vieta nefilmuojama (1 t. b. l. 11-13).

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra - (duomenys neskelbtini). Iš eismo įvykio vietos nieko nepaimta (1 t. b. l. 14-26 ).

Iš 2025-07-31 d. tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo matyti, kad policija buvo kviesta 2025-05-27 d. 17.08 val., į (duomenys neskelbtini), dėl eismo įvykio. Policiją iškvietė M. P.. Patikrinus minėtos dienos įvykius daugiau nebuvo registruota jokių pranešimų, susijusių su šiuo eismo įvykiu (1 t. b. l. 51-52).

Iš 2025-05-27 tarnybinio pranešimo dėl atlikto darbo matyti, kad 2025-05-27 apie 17.05 val. (duomenys neskelbtini), būdama blaivi M. P., vairuodama jai priklausantį automobilį „Seat Leon“ Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama (duomenys neskelbtini), nepraleido galimai per pėsčiųjų perėją ėjusios A. B., jai nustatytas 0,24 promilių neblaivumas, kurią pertrenkė. Moteriai lūžo kairė koja. Įvykio metu automobiliui ir pėsčiajai degė leidžiamas, žalas šviesoforo signalas. Ji skubiai GMP automobiliu buvo išgabenta į (duomenys neskelbtini) VŠĮ ligoninės priėmimo skyrių. Automobilis buvo apžiūrėtas ir pakvitavimu grąžintas saugojimui M. P.. Įvykio vieta nefilmuojama. A. B. nurodė, kad ji grįžo (duomenys neskelbtini) su autobusu ir išlipo (duomenys neskelbtini) ir ėjo link namų, jai reikėjo pereiti sankryžą, moteris pamatė, kad pradėjo degti žalios spalvos šviesoforo signalas ir skubėjo eiti per gatvę, jos teigimu gal ne visai buvo perėjusi pėsčiųjų perėją, kaip staiga pajuto, smūgį į kairę pusę, dėl ko griuvo ir susižalojo koją, ją gulinčią gatvėje pakėlė nepažįstami du vyrai ir pasodino ant šaligatvio. Prie jos priėjo ir ją pertrenkusio automobilio vairuotoja, kuri ir iškvietė GMP. M. P. nurodė, kad jai užsidegė žalios spalvos šviesoforo signalas, o prieš ją stovėjo dar vienas automobilis, jis pravažiavo tiesiai, o ji (duomenys neskelbtini), pasuko į dešinę pusę (duomenys neskelbtini), ji važiavo apie 20 km/h greičiu, kai staiga pamatė ant kelio ne pėsčiųjų perėjoje išėjusią moterį, ji dar bandė ją apvažiuoti, staigiai metėsi į kairę pusę, tačiau vis tiek dešiniu automobilio šonu kliudė pėsčiąją, kuri griuvo atbula ir susižalojo koją. M. P. išlipo iš automobilio, pribėgo prie moters, klausė, kaip ji jaučiasi, tada priėję du nepažįstami vyrai moterį pakėlė ir pasodino ant šaligatvio bortelio, o M. P. savo automobilį patraukė į šalį, pastatė prie autobusų stotelės, nes susidarė spūstys. Nors įvykis įvyko piko metu ir buvo daug automobilių ir žmonių, tačiau liudytojų rasti nepavyko. Netoliese yra degalinė, (duomenys neskelbtini), ten yra vaizdo kameros, tačiau pasak operatorės sankryžos nesimato (1 t. b. l. 57-58).

Iš 2025-08-01 tarnybinio pranešimo matyti, kad aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyti automobiliai, kurių vairuotojai galėjo matyti įvykį, tai automobilis „Audi“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Volvo“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Telefonu buvo susisiekta su automobilio „Audi“ savininku M. Z., kuris teigė, kad matė kaip įvyko eismo įvykis ir nukentėjusi moteris ėjo per pėsčiųjų perėją. Jis apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytoju. Telefonu buvo susisiekta su automobilio savininku A. B., kuris nurodė, kad minėtą dieną jo automobilį vairavo jo sutuoktinė L. B.. Bendraujant su ja, išaiškinta, kad ji įvykio nematė, todėl tyrime liudytoja neapklausta (1 t. b. l. 80-81).

Iš alkoholio kiekio prietaiso istorijos ir neblaivumo nustatymo aktų matyti, kad įvykio metu M. P. buvo blaivi, A. B. nustatytas girtumas - 0,24 promilės (1 t. b. l. 53-56).

Iš surinktų pažymų matyti, kad M. P. vairavo techniškai tvarkingą automobilį, draustą privalomuoju draudimu, turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą (1 t. b. l. 48-50).

Iš gautos specialisto išvados Nr. G 1334/2025 (02) matyti, kad A. B. nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, kairiojo blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimas, kairio šoninio ir vidinio kulkšnelio lūžimas su šokikaulio išnirimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2025-05-27 eismo įvykio metu. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 137-139).

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2025-05-27 apie 17 val., autobusu grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir išlipo (duomenys neskelbtini). Išlipo viena ir ėjo viena link pėsčiųjų perėjos. Priėjus pėsčiųjų perėją matė, kad jai degė žalias šviesoforo signalas. Automobiliai jai iš dešinės sustojo. Ji tik įžengė į pėsčiųjų perėją du ar tris žingsnius ir staiga juodos spalvos automobilis, kurio nematė, važiavęs jai iš kairės pusės ją kliudė automobilio šonu ir ją nubloškė ant kelio (1 t. b. l. 114-115).

Tyrimo metu nukentėjusioji A. B. pateikė civilinį ieškinį neturinei žalai atlyginti 10 000 eurų sumai (1 t. b. l. 130).

Tyrimo metu gautas atsakymas iš draudimo, apie tai, kad atsižvelgiant į pateiktą informaciją apie eismo įvykį, draudimo bendrovė "B." priėmė sprendimą nukentėjusiajai A. B. atlyginti 5 773 eurų išmoką. Šią išmoką sudaro: gydomosios reabilitacijos išlaidos 1 125 eurai, neturinė žala 4 498 eurai, kelionės išlaidos 150 eurų (1 tomas b. l. 94-97).

Liudytojas M. Z. parodė, kad 2025-05-27 d. apie 17 valandą jis vairavo automobilį, pilkos spalvos, Audi 80, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas, (duomenys neskelbtini). Važiuodamas matė, kad jam dega raudonos spalvos šviesoforo signalas ties pėsčiųjų perėja, kuri yra šalia sankryžos (duomenys neskelbtini) gatvių, jis pristabdė. Matė, kad moteris, kuri buvo viena, ėjo per pėsčiųjų perėją nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ji net nepasižiūrėjusi, neapsižvalgiusi, net nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir ėjo per pėsčiųjų perėją. Matė, kad atvažinėjo nuo (duomenys neskelbtini) pusės juodas automobilis, kuris kliudė savo dešine automobilio puse tą moterį. Iš to juodos spalvos automobilio išlipo moteris, kuri dar apie 10 metrų pavažiavo į priekį. Matė, kad nutrenkta moteris gulėjo ant pėsčiųjų perėjos. Pradėjo darytis automobilių kamščiai, matė, kad prie nukentėjusios moters atbėgo kiti žmonės padėti. Automobilyje jis registratoriaus neturi. Moteris griuvo toje vietoje kur buvo kliudyta, ji nebuvo nublokšta, nu gal pusmetrį, bet ne daugiau (1 t. b. l. 149-152).

Tyrimo metu buvo paskirtas eismo įvykio tyrimas Lietuvos teismo ekspertizės centre. 2025-10-29 gauta specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, techniniu požiūriu, buvo automobilio „Seat Leon“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos M. P. veiksmai – atlikdama posūkį į dešinę reguliuojamoje sankryžoje nepraleido ir partrenkė degant leistinam šviesoforo signalui į važiuojamąją kelio dalį įžengusią pėsčiąją A. B.. Automobilio „Seat Leon“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja M. P. turėjo techninę galimybę išvengti per kelio važiuojamąją dalį einančios pėsčiosios A. B. partrenkimo reaguodama stabdymui tuo momentu, kai pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį, nes atstumas, reikalingas automobiliui "Seat Leon", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojančiam 35,2 km/h greičiu, sustabdyti yra mažesnis nei tikėtinas atstumas, kurį automobilis "Seat Leon", važiuodamas pastoviu 35,2 km/h greičiu, įveiktų nuo to momento, kai pėsčioji įžengia į važiuojamąją dalį, iki jos partrenkimo (1 t. b. l. 36-43).

2026 m. vasario 2 d. teisme gautas susitaikymo protokolas, kuriame patvirtinta, jog kaltinamoji M. P. kalta prisipažįsta visiškai, gailisi dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo, yra neteista, atsiprašė nukentėjusios ir susitarė su nukentėjusiąja ir civiline ieškove dėl 1 751 Eur dydžio žalos atlyginimo tvarkos. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. B. pareiškia, kad kaltinamoji M. P. jos atsiprašė ir ji jai atleidžia už padarytą nusikalstamą veiką. Susitarė dėl žalos, kurios dydis 1 751,00 Eur atlyginimo tvarkos: 251,00 Eur sumoka prieš pasirašant susitaikymo protokolą, o likusius 1 500,00 Eur sumoka per 5 mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos, mokant nemažiau 300 Eur per mėnesį, pravedant pinigus i A. B. banko sąskaitą: (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji M. P. ir nukentėjusioji - civilinė ieškovė A. B. prašo M. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei susitaikius su nukentėjusiąja BK 38 straipsnio pagrindu.

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

Be to, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, kaltinamo asmens veiksmuose turi būti nustatyti ne tik visi trys minėti objektyvieji požymiai, tačiau ir subjektyvusis požymis – kaltė, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo, vairuojantis transporto priemonę, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas – BK 16 straipsnio 2 dalis), arba nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas – BK 16 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad M. P., 2025 m. gegužės 27 d., apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 reikalavimą, artėdamas prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdama sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą įžengusį, žengiantį arba stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti (KET 30 p.), prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš dešinės pusės pagal jos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusios A. B., ją partrenkė, dėl ko, nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Šių aplinkybių neneigė ir kaltinamoji M. P., kuri parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje, važiuodama į miestą, išvažiavo iš kiemo ir sustojo prie šviesoforo, o paskui suko link miesto į dešinę. Nukentėjusioji ėjo iš dešinės pusės, o ji sankryžoje suko į dešinę pusę ir nepastebėjo nukentėjusiosios, bandė išvengti susidūrimo, bet kliudė ją. Nematė, kaip nukentėjusioji įžengė į pėsčiųjų perėją. Būtent dėl tokių kaltinamosios veiksmų eismo įvykio metu nuketėjusiajai A. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šias kaltinamosios nurodytas aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje esantys nukentėjusiosios A. B., liudytojo M. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, techniniu požiūriu, buvo automobilio „Seat Leon“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos M. P. veiksmai – atlikdama posūkį į dešinę reguliuojamoje sankryžoje nepraleido ir partrenkė degant leistinam šviesoforo signalui į važiuojamąją kelio dalį įžengusią pėsčiąją A. B.. Automobilio „Seat Leon“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja M. P. turėjo techninę galimybę išvengti per kelio važiuojamąją dalį einančios pėsčiosios A. B. partrenkimo reaguodama stabdymui tuo momentu, kai pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį, nes atstumas, reikalingas automobiliui "Seat Leon", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojančiam 35,2 km/h greičiu, sustabdyti yra mažesnis nei tikėtinas atstumas, kurį automobilis "Seat Leon", važiuodamas pastoviu 35,2 km/h greičiu, įveiktų nuo to momento, kai pėsčioji įžengia į važiuojamąją dalį, iki jos partrenkimo. Taip pat, tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose nurodytos aplinkybės bei specialisto išvada.

Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai – nukentėjusiosios A. B. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. G 1334/2025 (02) nurodyta, kad A. B. nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, kairiojo blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimas, kairio šoninio ir vidinio kulkšnelio lūžimas su šokikaulio išnirimu. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta ne tik tai, kokius KET reikalavimus pažeidė asmuo, bet ir tai, ar konkretūs padaryti KET reikalavimų pažeidimai yra priežastiniu ryšiu susiję su BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytais padariniais. Tai reiškia, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų teisiniam vertinimui esminės reikšmės turi tik tie padaryti KET pažeidimai, kurie yra eismo įvykio priežastimi, t. y. kurių nepadarius, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Kaltinamajai inkriminuotas KET 30 punkto pažeidimas, kuris nurodo, kad artėdamas prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą įžengusį, žengiantį arba stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Nagrinėjamu atveju, iš aukščiau aptartų įrodymų, tame tarpe eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojo parodymų, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados, nustatyta, kad kaltinamoji nesilaikė KET 30 punkte numatyto reikalavimo, kaltinamoji M. P. prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš dešinės pusės pagal jos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusios A. B., ją partrenkė, dėl ko, nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu kaltinamoji būtų laikiusi visų būtinų atsargumo priemonių. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymas buvo sukeltas būtent dėl kaltinamosios padaryto Kelių eismo taisyklių 30 punkto pažeidimo.

Teismo vertinimu, kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi būdama nepakankamai atidi neįvertino situacijos, nesuprato savo veikos rizikingumo, nenumatė, kad jos padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamosios veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. P. ir jos gynėjas prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja A. B.. Kaltinamoji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, jog atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė bei susitarė dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusioji nurodė, kad sutinka taikytis su kaltinamąja, kaltinamoji ir nukentėjusioji pasirašė Susitaikymo susitarimą (2 t., b. l. 113).

Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

Kaltinamoji M. P. padarė neatsargų nusikaltimą, teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiąja.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji M. P. neteista, administracine tvarka nebausta, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 38, 39), dirba, psichiatrinis ar priklausomybių ligų gydymas nebuvo taikytas (2 t. b. l. 41, 44). Teismo vertinimu, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir ateityje kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajai jau yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąją paveiks taip, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš jos elgesio proceso metu matyti, jog ji tikrai nuoširdžiai gailisi.

Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamoji, buvo apdrausta, todėl pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą dėl eismo įvykio patirtą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai atlygina draudimo bendrovė ir papildomai pagal susitarimą kaltinamoji.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja A. B.. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl kaltinamoji M. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajai susitaikius bei baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-50-788/2018).

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu buvo padaryta žala fiziniams asmenims – nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. B. sveikata. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės formą, pasekmes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismo vertinimu, skirti transporto priemonės (ar jos vertės) konfiskavimą ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekiant, kad būtų užtikrintas teisingumo principas bei pasiekta individuali ir bendra prevencija atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra būtina, todėl baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajai neskirtina.

VI. Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji A. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį 10 000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 130).

Ikiteisminio tyrimo metu gautas atsakymas iš draudimo bendrovės, apie tai, kad atsižvelgiant į pateiktą informaciją apie eismo įvykį, draudimo bendrovė "B." priėmė sprendimą nukentėjusiajai A. B. atlyginti 5 773 eurų išmoką, kurią išmokėjo. Šią išmoką sudaro: gydomosios reabilitacijos išlaidos 1 125 eurai, neturinė žala 4 498 eurai, kelionės išlaidos 150 eurų (1 tomas b. l. 94-97).

2026 m. vasario 2 d. teisme gautas susitaikymo protokolas, kuriame patvirtinta, jog kaltinamoji M. P. susitarė su nukentėjusiąja ir civiline ieškove dėl 1 751 Eur dydžio žalos atlyginimo tvarkos: 251,00 Eur kaltinamoji sumoka prieš pasirašant susitaikymo protokolą, o likusius 1 500,00 Eur sumoka per 5 mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos, mokant nemažiau 300 Eur per mėnesį, pravedant pinigus i A. B. banko sąskaitą: (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 113).

Teismui taip pat pateiktas 2026 m. vasario 2 d. taikus susitarimas tarp kaltinamosios M. P., nukentėjusiosios A. B. ir civilinės atsakovės draudimo bendrovės B. I. S. L. filialas, pagal kurį civilinė atsakovė draudimo bendrovė B. I. S. L. filialas įsipareigoja sumokėti civilinei ieškovei A. B. papildomą 1 751 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat šalys patvirtina, jog nebeturės ir nereikš jokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su apdraustos transporto priemonės jai sukelta žala ir draudimo išmokomis dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio.

Kadangi klausimas dėl civilinio ieškinio išspręstas šalių susitarimais, procesas dėl civilinio ieškinio priteisimo nutraukiamas ir tvirtinami teismui pateikti šalių susitarimai.

VII. Dėl kitų procesinių klausimų

Kaltinamoji šioje byloje laikinai sulaikyta nebuvo. Jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66-69), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu nėra.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimu nukentėjusiąją A. B. atstovavo advokatė Rima Šmigelskytė (2 t., b. l. 100) ir pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, nukentėjusiajai suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 206,25 Eur, kurias prašoma priteisti iš kaltinamosios valstybės naudai. Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 106 straipsnio nuostatomis, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko tik dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y., kai gynėjas paskiriamas kaltinamajam, o nagrinėjamu atveju pažyma pateikta už antrinės teisinės pagalbos teikimą ne kaltinamajam, o už nukentėjusiajai paskirto atstovo paslaugas. Be to, įstatymas numato, kad priteisiamos tik tos nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas, kurias patyrė pats nukentėjusysis. Įstatymas nenumato galimybės išieškoti valstybės patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-76-449/2022).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. P., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja A. B..

Baudžiamąją bylą M. P. atžvilgiu nutraukti.

Tvirtinti tarp kaltinamosios M. P. ir nukentėjusiosios A. B. 2026 m. vasario 2 d. sudarytą Susitaikymo susitarimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-591-836/2026, pagal kurį kaltinamoji M. P. ir nukentėjusioji A. B. susitarė dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai, kurios dydis 1 751,00 Eur, atlyginimo tvarkos: kaltinamoji M. P. 251,00 Eur sumoka prieš pasirašant susitaikymo protokolą, o likusius 1 500,00 Eur sumoka per 5 mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos, mokant nemažiau 300 Eur per mėnesį, pravedant pinigus į A. B. banko sąskaitą: (duomenys neskelbtini).

Patvirtinti 2026 m. vasario 2 d. susitarimą tarp kaltinamosios M. P., nukentėjusiosios A. B. ir draudimo bendrovės B. I. S. L. filialas, pagal kurį civilinė atsakovė draudimo bendrovė B. I. S. L. filialas įsipareigoja sumokėti civilinei ieškovei A. B. papildomą 1 751 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat šalys patvirtina, jog nebeturės ir nereikš jokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su apdraustos transporto priemonės jai sukelta žala ir draudimo išmokomis dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio.

Nutraukti procesą dėl civilinio ieškinio 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai A. B., kadangi civilinio ieškinio reikalavimas išspręstas šalių susitarimais, kurie teismo patvirtinti.

Išaiškinti M. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

M. P. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.