Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. V. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Tereza Gerasimovič, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja pateikė antstolei Terezai Gerasimovič 2025 m. kovo 4 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo skolininkas prašo panaikinti antstolės parengtus 2025 m. vasario 26 d. patvarkymą Nr. S-245-45-8660 „Dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundus“ ir 2025 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. S-25-45-8807 „Dėl atsakymo į skolininko prašymus“.

3. Antstolė Tereza Gerasimovič 2025 m. kovo 7 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų ir persiuntė jį teismui.

8. Suinteresuotam asmeniui AB „Energijos skirstymo operatoriui“ skundas ir teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Atsiliepimo suinteresuotas asmuo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

9. Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Pagal CPK 513 straipsnio 1 dalį, bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi, o patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Tokiu būdu skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises.

10. Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija. Jos metu asmuo, įgyvendinęs savo teisę į teisminę gynybą ir turėdamas galutinį teismo sprendimą (lot. res judicata), turi teisę reikalauti šį sprendimą įvykdyti. Šaliai, dėl kurios sprendimas priimtas, nevykdant sprendimo geranoriškai, jis įvykdomas priverstinai, vadovaujantis CPK VI dalies normomis. Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. Įstatymas antstolį apibūdina kaip valstybės įgaliotą asmenį, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso normos, reglamentuojančios išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą. Tam, kad užtikrintų šių interesų balansą, antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vadovautis taip pat ir teisėtumo principu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024, p. 67).

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolė Tereza Gerasimovič vykdo išieškojimą iš V. V. (duomenys neskelbtini) išieškotojos AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai pagal 2015 m. vasario 18 d. Varėnos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-97-445/2015 dėl 126,84 Eur skolos; pagal 2015 m. liepos 16 d. Varėnos rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-921-308/2015 dėl 119,49 Eur skolos; pagal 2016 m. vasario 24 d. Varėnos rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-334-922/2016 dėl 129,90 Eur skolos ir 66,61 Eur palūkanų; pagal 2015 m. gruodžio 8 d. VMI sprendimą Nr. (23.31-8)467-182690 dėl 3 920,88 Eur skolos (išieškotojas VMI); pagal 2019 m. vasario 5 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-8262-922/2018 dėl 451,84 Eur skolos ir 165,53 Eur palūkanų. Kaip matyti iš pateikto skundo, pareiškėja iš esmės skundžia antstolės veiksmus, kad antstolė negalėjo atlikti vykdymo veiksmų, t. y. atsakyti į pareiškėjos prašymus (skundus), kol teismas neišspręs klausimo dėl antstolės nušalinimo.

12. Pažymėtina, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų funkcijų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017).

13. CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla turi būti persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

14. Sprendžiant dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo nustatyta, kad pareiškėja 2025 m. vasario 21 d. pareiškė nušalinimą antstolei Terezai Gerasimovič, kuris buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui. Skundo dėl antstolės nušalinimo nagrinėjimo teisme laikotarpiu, t. y. 2025 m. vasario 21 d. ir 2025 m. vasario 25 d. pareiškėja pateikė antstolei toliau nurodytus prašymus/skundus: 2025 m. vasario 21 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo skolininkė prašė nušalinti antstolę; 2025 m. vasario 25 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo skolininkė prašė surašyti išieškojimo negalimumo aktą, vykdomąsias bylas užbaigti; 2025 m. vasario 25 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo skolininkė prašė pateikti jai patvarkymą dėl nušalinimo; 2025 m. vasario 25 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo skolininkė prašė uždrausti antstolei atlikti vykdymo veiksmus; perduoti vykdomuosius dokumentus kitam antstoliui; 2025 m. vasario 21 d. prašymą, kuriuo prašyta išduoti pažymą apie V. V. (duomenys neskelbtini) turtą; 2025 m. vasario 21 d. prašymą, kuriuo prašyta antstolės kompensuoti jo patirtas išlaidas. Minėtiems prašymams/skundams atsakyti antstolė priėmė 2025 m. vasario 26 d. patvarkymą Nr. S-245-45-8660 bei 2025 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. S-25-45-8807. Iš minėtų patvarkymų matyti, kad antstolė, atsisakiusi tenkinti pateiktus prašymus/skundus, vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 3 dalimi, skundus persiuntė Vilniaus regiono apylinkes teismo Šalčininkų rūmams.

15. CPK 510 straipsnio 2–3 dalyse yra reglamentuota privaloma ikiteisminė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (šio straipsnio 2 dalis). Gautą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas, inter alia (be kita ko), veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013 ir kt.).

16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme antstoliui nesuteikta teisės gavus dalyvaujančio vykdymo procese asmens skundą jo nenagrinėti ir nepriimti dėl jo patvarkymo, taip pat nėra aptarti tokio antstolio neveikimo procesiniai padariniai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šie proceso teisės aiškinimo ir taikymo klausimai turi būti teismo sprendžiami taip, jog pasiektas rezultatas neprieštarautų išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos tikslams bei teisės į teismą įgyvendinimo principams (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013. Teismų praktika. 2013, 40, p. 232-237). Antstolio pareiga teikti atsakymus į vykdymo proceso dalyvių pateikus prašymus numatyta ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje: antstoliui raštu pateiktus asmenų prašymus ir skundus dėl jo veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, antstolis privalo ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų išnagrinėti ir raštu pateikti motyvuotus atsakymus, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kaip minėta, antstolė, vykdomosiose bylose gavusi pareiškėjos prašymus/skundus, vadovaudamasi įstatymu, priėmė patvarkymus, kuriais buvo atsakyta į pareiškėjos prašymus/skundus, jokių papildomų priverstinio vykdymo veiksmų, kuriais būtų siekiama priverstinai išieškoti skolą iš skolininkės tuo metu, kai teisme buvo sprendžiamas antstolės nušalinimo klausimas, minėtais skundžiamais 2025 m. vasario 26 d. bei 2025 m. vasario 27 d. patvarkymais nebuvo atliekama. Teismas pripažįsta, kad priešingai, antstoliui neišnagrinėjus pareiškėjos prašymų/skundų, nurodytų nutarties 14 punkte, būtų galima laikyti, kad antstolė pažeidė CPK 510 straipsnio reikalavimus, dėl ko būtų pažeistos pareiškėjos (skolininkės) teisės.

17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir panaikinti antstolės 2025 m. vasario 26 d. patvarkymą Nr. S-245-45-8660 bei 2025 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. S-25-45-8807, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Dėl prašymo taikyti baudą pareiškėjos vadovui

18. Antstolė Tereza Gerasimovič kartu su atsiliepimu pateikė prašymą skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 7 straipsnio 2 dalyje dalyvaujantiems byloje asmenims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

20. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja naudojasi jai įstatymu suteiktomis teisėmis ginti savo teises ir interesus teismine tvarka. Konkrečioje byloje nėra nustatyta pareiškėjos proceso vilkinimo ar nepagrįstų prašymų, dėl kurių būtų užvilkintas šios bylos nagrinėjimas. Nors, kaip nurodo antstolė, pareiškėja laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 18 d. iki 2025 m. kovo 4 d. yra pateikusi antstolei 7 skundus dėl antstolio veiksmų ir 2 prašymus, tokia teisė pareiškėjai yra numatyta įstatymu. Antstolės nurodytos aplinkybės nėra pagrindas skirti pareiškėjai konkrečioje nagrinėjamojoje byloje prašomą baudą. CPK 95 straipsnio 1 dalimi suteikiama teisė reikšti reikalavimą dėl baudos skyrimo konkrečioje byloje arba kreiptis atskiru ieškiniu, todėl antstolė, atmetus prašymą konkrečioje byloje, turi teisę pateikti teismui atskirą ieškinį dėl baudos skyrimo pareiškėjos V. V. (duomenys neskelbtini) savininkui V. V. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos V. V. (duomenys neskelbtini) skundo dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Tereza Gerasimovič, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, netenkinti.

Netenkinti antstolės Terezos Gerasimovič prašymo dėl baudos skyrimo V. V. (duomenys neskelbtini) savininkui V. V..

Išaiškinti antstolei Terezai Gerasimovič, kad atsisakymas tenkinti prašymą neužkerta kelio pateikti atskirą ieškinį pareiškėjai dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0045/16/02293 grąžinti antstolei Terezai Gerasimovič.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.