Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-03-25 · Civilinė byla Nr. e2-1246-727/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-25
Bylos Nr.
e2-1246-727/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalija Daškovienė
Ieškovas
UAB ,,Spauda“
Atsakovas
A. M. G.
Advokatai
Eleonora Maciejevska
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovės UAB ,,Spauda“ atstovėms vadovei I. J. ir advokatei Ievai Povilaitienei,

atsakovei A. M. G., jos atstovei advokatei Eleonorai Maciejevskai,vertėjams Kaziui Linkai ir Dianai Kardis-Gavinčiuk,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Spauda“ ieškinį atsakovei A. M. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK, komisija) 2024 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 5188, priimtu darbo byloje Nr. APS-131-12507/2024 ir Nr. APS-102-14037/2024, atsisakė nagrinėti A. M. G. (toliau – ir darbuotoja) teiktą prašymą dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir UAB ,,Spauda“ (toliau – ir darbdavys) priešinį prašymą dėl žalos atlyginimo, konstatavusi esant praleistam kreipimosi terminui, kurio neatnaujino.

UAB ,,Spauda“ (toliau – ir ieškovė, bendrovė) po DGK priimto sprendimo pareiškė teisme ieškinį atsakovei A. M. G., kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 15 870,24 Eur žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Ieškinio pareiškime nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovės teismui paaiškino, kad ieškovė ir kitos įmonių grupei priklausančios bendrovės nuolat remia žirgų sportą ir ne tik jį. 2023 m. vasario 8 d. ieškovė ir UAB „Dapi“ (toliau – Partneris) sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl bendros veiklos vykdymo siekiant vystyti sportinių žirgų verslą (toliau – Sutartis). Remiantis Sutartimi, bendrovė ir Partneris kooperuojasi savo patirtimi, finansiniais, materialiniais-techniniais ištekliais ir turimu turtu įsipareigoja veikti bendrai vystant sportinių žirgų verslą, kuris apims sportinių žirgų išlaikymą, treniruotes, dalyvavimą sportinėse varžymuose, materialinių ir žmogiškųjų išteklių įsigijimą, kurie reikalingi sportiniams žirgams prižiūrėti, treniruoti ir dalyvauti varžybose. Tuo tikslu ieškovė ieškojo darbuotojo, galinčio suteikti tinkamą sportinių žirgų priežiūrą. Todėl 2023 m. birželio 2 d. ieškovė ir atsakovė sudarė darbo sutartį, kuria susitarė dėl darbo sąlygų, be kita ko, darbo sutartyje šalys susitarė dėl pareigų pavadinimo „administratorė“. Darbuotoja gavo darbo sutartį el. paštu ir pradėjo dirbti, t. y. vykdė darbo sutartį, apie jos įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Atsakovė pagal darbo sutartį turėjo atlikti šias funkcijas: vykdyti administravimo funkcijas, susijusias su žirgų kasdienine priežiūra, jų dalyvavimu rungtynėse ir įrangos, reikalingos žirgų priežiūrai, tvarkymu.

Nuo 2023 m. birželio 6 d. darbuotoja bendrovės pavedimu išvyko į Olandiją, į objektą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir objektas). Čia jai buvo suteikta gyvenamoji vieta - darbuotoja buvo apgyvendinta naujame nuosavame name, taip pat darbo reikmėms jai buvo suteiktas automobilis Renault Master, užtikrintas maitinimas. Šios kelionės metu darbuotoja turėjo rūpintis keturiais sportiniais žirgais, kurie buvo atvežti intensyviam kvalifikacijos kėlimui dalyvaujant tarptautinėse varžybose, kas pakeltų žirgų vertę per kelių mėnesių laikotarpį jų pardavimui Olandijoje. Tačiau jau po kelių dienų objekte esanti trenerė, dirbanti su žirgais, įvertino, kad darbuotojai trūksta kvalifikacijos darbui su žirgais, todėl nusamdė papildomą asmenį jai padėti. Atsižvelgiant į trenerės išsakytas pastabas dėl darbuotojos darbo kokybės, išsiblaškymo, ieškovės direktorė 2023 m. birželio 8 d. atvyko į objektą pasikalbėti su darbuotoja, informavo ją, kad jei ji nori nutraukti darbo santykius, tai turės informuoti darbdavį ir laikytis nustatytų įspėjimo terminų. Darbuotoja patikino, kad neplanuoja išeiti iš darbo, jokių nusiskundimų dėl darbo sąlygų ar prastos savijautos / sveikatos neišsakė. Tačiau jau 2023 m. birželio 17 d. darbuotoja neteisėtai, nieko nepranešusi darbdaviui ir negavusi leidimo, savavališkai pasiėmusi darbdaviui priklausantį ir jai patikėtą automobilį Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje buvusį darbdavio turtą (dokumentus, įrangą, kitus daiktus, kurių apytikslė vertė siekė apie 20 000 Eur) bei keturių žirgų dokumentus, išvyko darbdaviui nežinoma kryptimi. Bendrai transporto priemonės ir jame buvusių daiktų vertė įvertinta apie 102 146,12 Eur suma. Tuo pačiu, savavališkai pasišalindama iš darbo vietos, darbuotoja paliko arklidėse keturis sportinius žirgus be priežiūros. Paskutinę darbo dieną tinkamai nepasirūpinus žirgais vienam iš jų prasidėjo uždegiminis procesas (infekcija), jis buvo išvežtas pas veterinarą. Paaiškėjus, kad darbuotoja pasišalino iš darbo vietos, bendrovės atstovai nedelsiant ėmėsi veiksmų: bandė telefonu susisiekti su darbuotoja, tačiau ji neatsiliepė, pati gi su darbdaviu susisiekti nemėgino. 2023 m. birželio 29 d. dėl šių darbuotojos veiksmų Lenkijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lenkijos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d. Taip pat ieškovė dar 2023 m. birželio 19 d. išsiuntė darbuotojai reikalavimą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą ir darbo funkcijų nevykdymo, atsakydama į el. laišką, bet nepaaiškindama jokių aplinkybių, darbuotoja 2023 m. birželio 20 d. el. paštu pateikė nedarbingumo pažymėjimo nepatvirtintą kopiją, išduotą 2023 m. birželio 19 d. Lenkijos gydytojo. 2023 m. birželio 22 d. ieškovė dar kartą išsiuntė darbuotojai reikalavimą pasiaiškinti ir grąžinti automobilį į vietą, tačiau atsakymo nesulaukė, turtas nebuvo grąžintas.

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu, atsakovė tyčia padarė bendrovei turtinę žalą ir darbo vietoje padarė veiką, turinčią nusikaltimo požymių, dėl ko bendrovė 2024 m. balandžio 3 d. atleido ją iš darbo savo iniciatyva dėl darbuotojos kaltės nukeliant atleidimo dieną į darbuotojos nedarbingumo pabaigą - 2024 m. vasario 5 d. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė turėjo skubiai išsinuomoti kitą transporto priemonę žirgams vežioti, kol ieškovės transporto priemonė buvo Lenkijos policijos nuovadoje. Ieškovė taip pat patyrė papildomų išlaidų, susijusių su poreikiu itin skubiai pirkti priemones, įrangą, kuri buvo laikoma pavogtoje transporto priemonėje, taip pat pirkti žirgų priežiūros paslaugas iš trečiųjų asmenų, ieškovė patyrė su žirgų sveikatos priežiūra susijusias išlaidas. 2023 m. liepos 20 d. bei pakartotinai 2023 m. rugsėjo 7 d. bendrovė pateikė darbuotojai pretenzijas dėl patirtos žalos atlyginimo, tačiau darbuotoja ne tik geranoriškai žalos neatlygino, bet ir ignoravo pretenzijas. 2023 m. rugsėjo 11 d. bendrovė priėmė įsakymą Nr. V-60, kuriuo nurodė, kad darbuotoja savo neteisėtais veiksmais padarė turtinę žalą darbdaviui 16 510,13 Eur sumoje ir įsakė atlikti 639,89 Eur dydžio išskaitą iš darbuotojos darbo užmokesčio, priskaičiuoto už 2023 m. birželio mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Darbuotoja atsisakė kompensuoti darbdavio likusias po atliktos išskaitos patirtas išlaidas 15 870,24 Eur, kaip jo patirtą žalą, todėl ieškovė prašo išieškoti iš atsakovės Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 – 152 str. str. pagrindu. Mano, jog žalą darbuotoja turi atlyginti visiškai DK 154 str. 1 d. pagrindu, nes darbuotoja veikė tiesiogine tyčia.

Ieškovės teigimu, prašomos priteisti žalos dydį sudaro: 1) transporto priemonės nuomos išlaidos, skirtos vežioti žirgus į kitas arklides prasišokimams (kadangi pasai buvo pavogti ir negalėjo dalyvauti tarptautinėse varžybose), už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 19 iki liepos 31 d.; lengvosios mašinos nuomos objekte išlaidos (kol pavogta transporto priemonė buvo Lenkijos policijos nuovadoje); lengvosios mašinos nuomos išlaidos bendrovės direktorei skubiai atskridus į Olandiją spręsti situaciją po darbuotojos dingimo bei pavogtos Renault Master transporto priemonės pervežimo iš Lenkijos komisariato į Olandiją, viso – 10 627,56 Eur; 2) išlaidos, patirtos už žirgų kasdienės priežiūros priemonių / įrangos įsigijimą, kurių skubiai reikėjo, nes būtiniausios priemonės / įranga buvo išvežta kartu su pavogta transporto priemone, viso – 946,57 Eur; 3) žirgų gydymo išlaidos, kurios buvo patirtos dėl to, kad darbuotoja paliko žirgus be priežiūros ir nebuvo laiku atliktos kasdieninės būtinos priežiūros procedūros, todėl vienam žirgui prasidėjo infekcija ir reikėjo vykti pas veterinarą, viso – 915,74 Eur; 4) bendrovės neplanuotos kelionės išlaidos, kurios buvo patirtos todėl, kad reikėjo skubiai vykti spręsti situaciją po darbuotojos dingimo su turtu – 567,76 Eur (bendrovės direktorės lėktuvo bilietas); 5) bendrovė turėjo skubiai surasti grumo paslaugas, kuris atliktų žirgų priežiūrą, ir dėl to patyrė didesnes išlaidas nei galėjo patirti įprasta tvarka – 2 700 Eur); 6) pavogtos ir vėliau grąžintos transporto priemonės Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perregistravimo išlaidos – 752,50 Eur.

Darbuotoja savarankiškų reikalavimų po DGK priimto sprendimo teismui nepareiškė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į jai pareikštą ieškinį atsakovė nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad ieškovė nuslėpė ir ieškinyje nenurodė tikrųjų faktinių aplinkybių, neatskleidė tikrųjų ieškovės direktorės I. J. ir atsakovės santykių. Ieškovė ieškinyje nurodė tarp šalių susiklosčiusių santykių versiją, kuri neatitinka tikrovės.

Atsakovė nurodė, jog yra kilusi iš šeimos, glaudžiai susijusios su žirgais: jos seneliui A. G. priklausė žirgynas, o tėvas M. G. yra jojimo treneris, specializuojasi šuoliuose per kliūtis. Atsakovė taip pat treniruojasi šioje disciplinoje, yra aktyvi sportininkė tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse varžybose. Ieškovės direktorė I. J. kreipėsi į P. Š. su prašymu surasti asmenį darbui žirgų prižiūrėtojo (asmuo, kuris rūpinasi sportiniais žirgais žirgyne ir kelionių į varžybas metu) ir bereiterio (asmuo, kuris rūpinasi jaunų žirgų mokymu ir dresūra, taip pat treniruoja labiau patyrusius žirgus ir reguliariai jais jodinėja) pareigose Lietuvoje ir šiam asmeniui atsiųstoje žinutėje nurodė darbo funkcijas, kurioms atlikti ieško asmens. P. Š. persiuntė gautą informaciją atsakovės giminėms, tėvui tame tarpe, o šis jai. Joje buvo nurodyta, kad pareigų funkcijos būtų tokios: rytinis pasivaikščiojimas arba levada; joti žirgais, prireikus maždaug du kartus per savaitę ant kiekvieno žirgo; balno paruošimas prieš treniruotę; pašaro ruošimas; išvykos į varžybas; žirgų priežiūra ir kita veikla / žirgų plovimas, skutimas ir pan.; taip pat (neprivaloma) turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą; prireikus, duoti veterinarijos gydytojo rekomenduotų vaistų ir (arba) injekcijų. Susipažinusi atsakovė nusprendė priimti pasiūlymą. I. J. susisiekė su atsakove, telefoninio pokalbio metu informavo, kad tektų prižiūrėti žirgus, kuriais jodinėja ieškovės vadovės dukra D.. Atsakovė atsiuntė prašytus vaizdo įrašus ir nuotraukas, kuriose ji užfiksuota jodinėjanti žirgais, D. treneriui patikrinus, kad atsakovės jodinėjimo lygis atitinka lūkesčius, atsakovei buvo pasiūlytas darbas žirgų prižiūrėtojos pareigose. Su I. J. susirašinėjimo „WhatsApp“ programėlėje būdu aptarus atvykimo į Lietuvą, apgyvendinimo ir darbo užmokesčio klausimus, atsakovė 2023 m. balandžio pabaigoje atvyko į Lietuvą.

Nuo 2023 m. balandžio 28 d. atsakovė pradėjo dirbti su žirgais, darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta. I. J. iš asmeninės sąskaitos 2023 m. gegužės 8 ir 29 d. sumokėjo atsakovei 1 500 Eur, paskirtyje nurodydama „skolos apmokėjimas“, tačiau faktiškai (tai įrodo judviejų susirašinėjimo ,,WhatsApp“ programėlėje turinys), tai buvo atlyginimas už atliekamą darbą prie žirgų. Jokių nusiskundimų, pretenzijų dėl atliekamo darbo prižiūrint žirgus atsakovė nebuvo gavusi, priešingai, sulaukdavo pagyrimų. Atsakovė dirbo po 9-10 val. šešias dienas į savaitę, be to, geranoriškai po darbo vežiojo D. asmeniniu automobiliu namo 30 km į vieną pusę, visapusiškai ja rūpinosi, nors neprivalėjo tai daryti. Atsakovei buvo žadėta, kad darbo sutartis bus sudaryta 2023 m. gegužės 28 d., tačiau 2023 m. gegužės 28 d. darbo sutartis taip ir nebuvo sudaryta, todėl ir pareigų turinys atsakovei nebuvo žinomas. Atsakovė 2023 m. birželio 5 d. išvyko į Olandiją, būnant Olandijoje jai teko dar daugiau dirbti, kadangi turėjo prižiūrėti ne tik 4 žirgus, kuriais jodinėjo I. J. dukra D., bet ir D. trenerės S. žirgus, rūpintis ieškovės vadovės dukra. Tik 2023 m. birželio 10 d. atsakovei el. paštu jai pačiai paprašius buvo atsiųsta darbo sutartis. Susipažinus su ja, paaiškėjo, kad atsakovė įdarbinama UAB „Spauda“ administratorės pareigose. Atsakovė niekada nesutiko būti įdarbinta administratorės pareigose, tokio aptarimo niekada nebuvo, mėginant apie tai kalbėtis su I. J. pastaroji pakeldavo toną ir pradėdavo kaltinti atsakovę. Visi atsakovės inicijuoti pokalbiai su I. J. dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, kad darbo sutartis atitiktų jų realų susitarimą, baigdavosi I. J. pasakymu, kad „pokalbis neturi prasmės“. Dėl didelio darbo krūvio, psichologinės įtampos pablogėjo atsakovės sveikata. Atsakovė, būdama Olandijoje, nežinojo kur kreiptis medicininės pagalbos, todėl 2023 m. birželio 16 d. pranešė I. J., kad nebedirbs ir paprašė, kad būtų apmokėtos jos transporto išlaidos į Lietuvą. I. J. atrašė, kad nesitarė dėl šių išlaidų apmokėjimo ir nurodė atsakovei važiuoti namo pačiai. Atsakovė 2023 m. birželio 17 d. informavo I. J., kad jai patikėtu automobiliu išvyksta namo. I. J. apkaltino atsakovę tuo, kad ji paliko jos dukrą vieną Olandijoje ir kad neva pavogė automobilį. Atvykusi į Lenkiją, atsakovė automobilį Renault Master pristatė į Krastysnave esantį policijos komisariatą, kur buvo atlikta automobilio ir jame esančių daiktų apžiūra. Jokių pretenzijų dėl paliktų neva be priežiūros žirgų ar dėl automobilyje likusių žirgams reikalingų daiktų ir dokumentų I. J. atsakovei nei žodžiu, nei raštu nereiškė. 2023 m. birželio 19 d. atsakovei buvo skirtas gydymas ir išduotas nedarbingumas. 2023 m. birželio 19 d. išduotą nedarbingumo pažymėjimą kitą dieną ji el. paštu pateikė ieškovės vadovei. Atsakovė buvo nedarbinga iki 2024 m. vasario 5 d.

Atsakovė manymu, ieškovė jokios žalos nepatyrė, nes nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent ieškovė būtų patyrusi kokių nors išlaidų, apmokėdama kurią nors iš ieškinyje nurodytų sąskaitų. Dalis sąskaitų (už veterinaro paslaugas, įrangą, priemones) yra išrašyta UAB „Dapi“, tačiau byloje nėra duomenų ir apie tai, kad ir ši bendrovė būtų jas apmokėjusi. Ieškovė neturi teisės ginti nei UAB „Dapi“, nei ieškovės vadovės asmeninių interesų teisme ir reikšti ieškinį šių asmenų interesais. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės atliktus mokėjimus ir tai, kad ji būtų tiesiogiai patyrusi prašomą išieškoti žalą. Atsakovės teigimu, neegzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovės (darbuotojos) materialinei atsakomybei kilti, nes darbo sutartis faktiškai nebuvo sudaryta, nebuvo apibrėžtos ir jokios atsakovės darbo funkcijos, kurių pažeidimu ji yra kaltinama, jokių neteisėtų tyčinių veiksmų atsakovė neatliko.

Teisminio nagrinėjimo metu šalys palaikė savo reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą.

Šalies argumentai

Ieškovės vadovė I. J. teismui pripažino ir paaiškino, kad ją ir bylos atsakovę siejo asmeninis susitarimas dėl tam tikrų paslaugų teikimo jos dukrai D., kuri yra įsitraukusi į žirgų sportą ir jame treniruojasi, 2023 m. balandžio mėn. pabaigoje – gegužės mėn., už ką atsakovei buvo sumokėta. Sutiko su atsiliepimo argumentu ir pripažino, kad tam tikrų paslaugų dukrai teikimas buvo sutartas ir komandiruojant atsakovę į Olandiją 2023 m. birželio mėn., kur dukra vasaros laikotarpiu turėjo treniruotis. Pripažino, kad abejonių dėl atsakovės turimos kvalifikacijos neturėjo nei ji pati, nei dukters trenerė. Ieškovės vadovė teismui patvirtino, kad ieškovės bendrovė nuosavybės teise žirgų neturi, kad atsakovei buvo pavesta rūpintis ne įmonės turtu, o kitoms bendrovėms priklausančiais žirgais. Vadovė teigė, kad atsakovė faktiškai buvo įdarbinta 2023 m. birželio mėn. ir būtent administratorės pareigoms, nes sutartų grumo pareigų (pozicijos) nebuvo. Teigė, kad darbo sutartį atsakovei siuntė el. paštu, tačiau pasirašytos atgal negavo, atsakovei tenkančios pareigos buvo aptartos ir paaiškintos žodžiu, pareiginė instrukcija nebuvo suformuota.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl darbuotojos darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu įrodinėja pagrindus ir sąlygas darbuotojos visiškos materialinės atsakomybės taikymui.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos, pateiktų rašytinių duomenų ir šalių paaiškinimų teismas daro išvadą, jog pagrindo tenkinti ieškinį nėra. Tokį sprendimą teismas grindžia žemiau išdėstytu.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016). Taigi, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 str. nuostata reglamentuoja, kad darbo santykio dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų; savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų; kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo; jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

DK 32 str. 1 d. įtvirtina, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo sutarties forma pagal įstatymą privalo būti rašytinė (DK 43 str. 1 d.). Laikoma, kad darbo sutartis sudaryta, kai susitariama dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 42 str. 1 d., 33 str. 2 d.). Darbo sutartis įsigalioja tik darbuotojui pradėjus dirbti (DK 42 str. 3 d.).

DK 151 str. nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 152 str. 1 dalis nustatyto, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį atsižvelgtina ir faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, jam tenkanti komercinė ir gamybinė įtaka.

DK 153 str. 1 dalis nustato, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 str. reglamentuoja sąlygas visai žalai atlyginti, o būtent, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

Bylos medžiaga nustatyta ir byloje nekilo ginčo (ieškovės vadovė apklausos metu pripažino), kad turi dukrą, kuri domisi žirgų sportu ir yra į jį įsitraukusi, ir kad dėl to buvo ieškomas asmuo žirgų prižiūrėtojo (asmuo, kuris rūpinasi sportiniais žirgais žirgyne ir kelionių į varžybas metu), bereiterio (asmuo, kuris rūpinasi jaunų žirgų mokymu ir dresūra, taip pat treniruoja labiau patyrusius žirgus ir reguliariai jais jodinėja), grumo (žirgų prižiūrėtojo) pareigoms. Iš byloje esančio su trečiaisiais asmenimis vykusio susirašinėjimo matyti, kad ieškant asmens šioms paslaugoms, ieškovės vadovės lūkesčiai buvo tokie: rytinis pasivaikščiojimas arba levada; joti žirgais, prireikus maždaug du kartus per savaitę ant kiekvieno žirgo; balno paruošimas prieš treniruotę; pašaro ruošimas; išvykos į varžybas; žirgų priežiūra ir kita veikla / žirgų plovimas, skutimas ir pan.; taip pat (neprivaloma) turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą; prireikus, duoti veterinarijos gydytojo rekomenduotų vaistų ir (arba) injekcijų. Paieškas ir susirašinėjimą vykdė ieškovės vadovė asmeniškai iš savo asmeninio el. pašto, taip pat „WhatsApp“ programėle. Jokio susirašinėjimo, informacijos teikimo AB ,,Spauda“ vardu, siūlymo darbintis bendrovėje ir pan. byloje nėra.

Į siūlymą atsiliepė atsakovė, kurios kandidatūra, ieškovės atstovės teigimu, jai pačiai, susipažinus su pateikta informacija, buvo priimtina. Ieškovės vadovė I. J. teismui pripažino ir paaiškino, kad ją ir bylos atsakovę siejo asmeninis susitarimas dėl šių paslaugų teikimo jos dukrai, tame tarpe ir 2023 m. balandžio pabaigoje – gegužės mėn. ir komandiruotės į Olandiją 2023 m. birželio 6 d. metu. Neginčijo aplinkybės, jog atsakovės buvo prašoma rūpintis ir prižiūrėti nepilnamete ieškovės atstovės dukra. Byloje esantys duomenys rodo, kad keli atsakovei atlikti mokėjimai buvo daromi iš ieškovės vadovės asmeninės sąskaitos. Jokių mokėjimų AB ,,Spauda“ atsakovei nedarė.

Iš viešai prieinamų duomenų (https://rekvizitai.vz.lt/imone/ab_spauda/ ) nustatyta, kad ieškovės oficialiai registruota veikla yra patalpų nuoma. Ieškovės vadovė teismui patvirtino, kad ieškovė nuosavybės teise žirgų neturi, kad atsakovei buvo pavesta rūpintis ne ieškovės turtu, o kitoms bendrovėms priklausančiais žirgais. Ieškovė į bylą pateikė ieškovės, atstovaujamos generalinės direktorės I. J., ir UAB „Dapi“, atstovaujamos generalinės direktorės I. J., t. y. to paties asmens, 2023 m. vasario 8 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį dėl bendros veiklos vykdymo siekiant vystyti sportinių žirgų verslą, pagal kurią ieškovė įsipareigojo prižiūrėti žirgus, ir kurios 2.6. punkte numatyta, kad: „<...> Tuo laikotarpiu turtą valdanti Šalis taip pat yra atsakinga prieš turto savininką dėl turto praradimo ar jo sugadinimo bei įsipareigoja padengti visas išlaidas ir nuostolius turto savininkui, jeigu turtas bus praprastas ar sugadintas.“ Ieškovė teismo prašymu nepateikė į nagrinėjamą bylą joje figūruojančių žirgų įsigijimo dokumentų, ieškovės atstovės nurodyta aplinkybė, jog AB ,,Spauda“ savo balanse žirgų neturi, patvirtinta ir ieškovės direktorės I. J. paaiškinimu, ir jos teismo prašymu į bylą pateikti duomenys (jie pateikti UAB ,,Dapi“ vardu) apie tai, kad žirgai yra būtent šios įmonės ,,kitas trumpalaikis turtas“.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pripažino, kad atsakovė faktiškai buvo įdarbinta 2023 m. birželio 2 d. ir būtent administratorės pareigoms, nes sutartų grumo pareigų (pozicijos) ieškovės bendrovėje nebuvo. Teigė, kad darbo sutartį atsakovei siuntė el. paštu, tačiau pasirašytos atgal negavo, bet darbo santykiai susikūrė, nes atsakovė pareigas vykdė. Ieškovė taip pat pripažino, kad atsakovei tenkančios pareigos buvo aptartos ir paaiškintos žodžiu, pareiginė instrukcija nebuvo suformuota.

Ieškovė teisme inicijuoja darbo santykiais paremtą ginčą dėl žalos atlyginimo, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija apie faktiškai susiklosčiusius darbo santykius su atsakove ieškovės nurodytos darbo sutarties pagrindu.

Į bylą pateikta 2023 m. birželio 2 d. darbo sutartis šalių nėra pasirašyta. Ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ši darbo sutartis atsakovės prašymu jai į turimą jos el. paštą buvo persiųsta tik 2023 m. birželio 10 d., kas rodo, kad pati ieškovė darbo santykių įforminti neskubėjo ir, tikėtina, akivaizdaus tokio noro neturėjo. Nepasirašyta sutartis neatitinka privalomų ir būtinųjų minėtų įstatymo reikalavimų darbo sutarčiai, todėl negali būti laikoma darbo santykius sukūrusiu dokumentu. Nepasirašytos darbo sutarties pagrindu negalėjo būti teikiama informacija apie asmens įdarbinimą ir VSDFV, juolab kad tokią informaciją ieškovė šiai institucijai pateikė prieš 4 dienas iki suformuotos darbo sutarties persiuntimo atsakovei.

Pastebėtina, kad tik bylos nagrinėjimo eigoje ir tik teismui pasireikalavus atsirado ieškovės suformuoti komandiruočių įsakymai, algalapiai, tačiau nėra jokių duomenų apie atsakovės, kaip darbuotojos, supažindinimą su jais. Ieškovė, formuodama ieškinį, teismui nenurodė nagrinėjamo ginčo sprendimui reikšmingų esminių faktinių aplinkybių, kurių faktiškai neginčijo teisminio nagrinėjimo eigoje po atsakovės į bylą pateikto atsiliepimo. Teismas laiko, jog yra didelė tikimybė manyti, kad ieškovės į bylą teismo pareikalavimu pateikti dokumentai buvo suformuoti bylos nagrinėjimo metu, siekiant pagrįsti savo gynybos poziciją. Dokumentai nebuvo teikiami DGK, nors pati ieškovė atsakovės suformuoto ikiteisminio nagrinėjimo metu buvo itin aktyvi ir reiškė savarankiškus reikalavimus.

Tokiu būdu teismas laiko, kad ieškovė inicijuotoje darbo byloje nepagrindė savo, kaip darbdavio, į darbuotoją kylančio DK normatyvo pagrindu grindžiamo reikalavimo, nes neįrodė darbo santykio atsiradimo ir rašytine darbo sutartimi paremto darbo teisinių santykių buvimo. Nėra virš minėtoje teisės normoje ir teismų praktikoje įtvirtintos esminės sąlygos ieškiniu prašomos darbuotojo materialinės atsakomybės taikymui – nėra darbuotojo kaip subjekto ir dėl to nėra pagrindo teigti, jog buvo atliekamos nustatytos darbo funkcijos. Teismo įsitikinimu, ieškovė, kaip bendrovė, ir negalėjo darbinti asmens ieškovės nurodomoms pareigoms, nes, minėta, jokios savarankiškos veiklos su žirgais ir jokių savarankiškų sąsajų su jais AB ,,Spauda“ neturi. Neginčijamai nustatyta, kad atsakovė turėjo ketinimą darbintis, tačiau taip pat neginčijamai nustatyta, kad neatitikus sutarto siūlymo turėjo pagrindą atsisakyti pasirašyti pateiktą darbo sutartį. Akcentuotina ir tai, kad pati ieškovė nesikreipė į DGK su prašymu išieškoti žalą, o pareiškė priešinį reikalavimą oponuodama bylos atsakovei.

Teismas laiko, kad nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra pagrindas pripažinti, kad bylos atsakovę siejo asmeniniai susitarimai konkrečiai su ieškovės vadove dėl pastarosios dukrai teikiamų paslaugų, susijusių su žirgų priežiūra, tame tarpe ir Olandijoje, šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad tarp atsakovės ir AB ,,Spauda“ susiklostė darbo teisiniai santykiai.

Net gi manant priešingai, pastebėtina, jog byloje nėra įrodyta kita būtina sąlyga darbuotojo civilinei atsakomybei taikyti, o būtent, neįrodytas darbdavio patirtos žalos faktas ir dydis, nes ieškovė nepateikė jokių rašytinių duomenų, kad išlaidas patyrė ji pati. Pateikti duomenys rodo, kad reikalavimo pagrindu esančios sąskaitos faktūros didžiąja dalimi yra išrašytos bendrovei ,,Dapi“ (už veterinaro paslaugas, įrangą, priemones), t. y. subjektui, kuriam priklausė žirgai ir su kuriuo bylos atsakovė neturėjo jokių sąsajų. Atsakovei nekyla jokia pareiga kompensuoti galimas UAB ,,Dapi“ išlaidas, net gi manant, kad jos buvo realiai patirtos. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų patyrusi kokių nors išlaidų, realiai apmokėdama kurią nors iš sąskaitų, pateiktų kartu su ieškiniu. Be to, nėra pagrindo manyti, kad nurodytos išlaidos buvo būtinos, susidarė išskirtinai dėl atsakovės kaltės ir yra priežastiniame ryšyje su atsakovės veiksmais. Todėl šia prasme visiškai sutiktina su atsakovės atsiliepime į ieškinį dėl šio išsakytais teiginiais ir argumentais (atsiliepimo 35 – 53 punktai), kurių teismas papildomai neatkartoja.

Iš byloje esančių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių pakankamai akivaizdu, kad ieškovė nepagrįstai siekia atsakovės sąskaita pateisinti galimai pačiai ieškovei tenkančias rizikas pagal jos ir UAB ,,Dapi“ pasirašytą virš minėtą jungtinės veiklos sutartį, perkelti šias rizikas ant atsakovės pečių. Ieškovės į šią darbo bylą pateikta minėta jungtinės veiklos sutartis dėl bendros veiklos vykdymo su UAB ,,Dapi“ siekiant vystyti sportinių žirgų verslą, pagal kurią pati ieškovė įsipareigojo prižiūrėti žirgus ir kuriai pagal 2.6. p. kyla atsakomybė padengti visas išlaidas ir nuostolius turto savininkui, jeigu turtas bus praprastas ar sugadintas, t. y. UAB ,,Dapi“ , pati savaime nesuteikia ieškovei teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės šiame ieškovės inicijuotame darbo ginče.

Taigi, pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus nėra, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas plačiau nepasisako, kadangi mano, jog jie nėra teisiškai reikšmingi inicijuoto darbo ginčo sprendimui, yra neesminiai, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Priėmus sprendimą, palankų atsakovei, iš ieškovės išieškotina jos naudai 4 500 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, laiko, kad tokia suma yra adekvati ir protinga nagrinėjamai bylai.

Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Išnagrinėjus darbo bylą iš esmės, naikinamas DGK priimtas sprendimas (DK 231 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB ,,Spauda“ j. a. k. 121008154, atsakovės A. M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 4 500 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Pripažinti, kad šiam sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 9 d. sprendimas, priimtas darbo bylose Nr. APS-131-12570/2024 ir Nr. APS-102-14037/2024, netenka galios.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Natalija Daškovienė