Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

4. Kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo teismui, davęs parodymus, galiausiai pareiškė, kad pripažįsta savo kaltę, davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokurorė ir kaltinamojo gynėjas su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

5. Kaltinamasis S. P. (toliau – ir Kaltinamasis) teisiamajame posėdyje 2025 m. rugpjūčio 5 d. sutiko duoti parodymus, kaltu prisipažino. Parodė, kad įvykis galėjo būti 2011 m. Jis, kartu su D. L., važinėdavo po kaimus ir supirkdavo šaldytuvus. Klausdavo žmonių, ar kažkas parduoda žemės sklypą. Susipažino su R. B., kuris sakė, kad turi žemės sklypą, tačiau sklypo dydžio neprisimena. Pastarasis neturėjo jokių dokumentų, tačiau sakė, jog sklypas yra jo. Pamena, kad paprašė jo nupirkti vyno. R. B. sakė, jog galės apžiūrėti sklypą. Pirko R. B. maistą, kadangi šis neturėjo ką valgyti, išleido kelionei ir maistui 1 000 Lt. Taip pat pirko drabužius. Vyko daryti R. B. dokumentus. Norėjo patikrinti ar tikrai šis turi minėtą žemės sklypą. Į banką ėjo kartu su R. B., norėjo paimti skolą. R. B. neturėjo pinigų, jis kartu su D. L. buvo patikrinę. Vėliau paaiškėjo, kad R. B. neturėjo jokio žemės sklypo. Todėl norėjo susigrąžinti pinigus, kuriuos dėl jo išleido. R. B. neturėjo pinigų. Sutiko paimti paskolą ir skolintus pinigus grąžinti. Kai R. B. sudarinėjo kredito sutartį, jis buvo kartu. Visus kodus bei kortelę davė banke, šiuos duomenis R. B. atidavė jam (S. P.). Kurioje tiksliai vietoje atidavė, neprisimena, tačiau gali būti, kad išėjus iš banko. Į banką jie atvažiavo „BMW“ markės automobiliu. Jie pasiėmė pinigus ir iškart atidavė R. B. kortelę. R. B. skola jam siekė apie 900 Lt. Kuomet R. B. ėmė kredito paskolą, paraišką pildė jis (S. P.). Patvirtina kad naudojosi jo duomenimis. Pervestus pinigus, išsigrynino (duomenys neskelbtini) plente. Tiksliai visko nepamena, tačiau jeigu kaltinamajame akte taip rašoma, tai galėjo būti, kad du kartus paėmė kreditą. Parodė, kad viskas vyko prieš 15 metų, nelabai visų aplinkybių gali prisiminti.

5.1. Perskaičius Kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ikiteisminiame tyrime apklausiant įtariamuoju (BPK 276 straipsnio 4 dalis), pastarasis patvirtino, kad jie teisingi. Kai davė parodymus apklausiamas ikiteisminiame tyrime, visas aplinkybes geriau prisiminė. Nukentėjusysis nežinojo, kad jo duomenys bus naudojami. Pripažįsta, kad tas priemones naudojo neteisėtai. Buvo pasislėpęs, tačiau buvo paskelbta jo paieška. Jį sulaikė Anglijoje, perdavė Lietuvai. Į Lietuvą jį grąžino 2017 m. Pradėjo atlikinėti bausmę, tuomet paleido lygtinai. Nuo 2017 m. iki 2022 m. buvo Lietuvoje. Per tuos 5 metus, jis nežino ar vyko tyrimas. Jam nuėmė apykoję, tada jis išvyko į Turkiją. Jis (duomenys neskelbtini) ir negalėjo skristi lėktuvu. Jį į Lietuvą grąžino iš (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini) atvažiavo iš Turkijos. Pažymi, kad apiešią bylą buvo pamiršęs. Buvo susisiekęs su D. L., kuris pasakė, jog viską yra atlyginęs. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi.

6. Ikiteisminiame tyrime, dalyvaujant gynėjui, apklaustas įtariamuoju S. P. 2012 m. vasario 2 d. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2011 metais, pavasarį, jis buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (taip pat įdarbintas buvo jo draugas D. L., su kuriuo kartu dirbo, nes D. L. vairuoja automobilį, o jis neturi vairuotojo pažymėjimo), (duomenys neskelbtini) – jo pagrindinė veiklos sritis buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jis dirbo kartu su draugu D. L., jie, važinėdami po (duomenys neskelbtini) apylinkės teritoriją, užvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten užkalbino vieną vyrą – kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. B., D. L. tolimas giminaitis. R. B. pasakė, kad turi pardavimui žemės, jiems paaiškino, kad dokumentus taip pat turi. Jie susitarė, kad pardavinės jo žemę. R. B. yra (duomenys neskelbtini) asmuo, todėl pradėjo jų prašyti pinigų maistui, alkoholiui. Jie, t. y. D. L. ir jis, keletą kartų, pagal susitarimą, vežė R. B. maisto produktų, alkoholinių gėrimų, nes jis vis žadėdavo atsilyginti jiems, kai parduos žemę, taip pat davė jam kažkiek pinigų žemės dokumentams tvarkyti. Vėliau paaiškėjo, kad R. B. negali parduoti žemės, kadangi ji nepadalinta su buvusia žmona, todėl R. B. liko jiems skolingas pinigų, kuriuos jis vis žadėjo, kad kada nors gražins. Jis žinojo, kad galima prisijungti prie asmens sąskaitos ir paimti kreditus internetu iš kredito bendrovių net neturint pajamų, kadangi yra teistas už analogiškus nusikaltimus. R. B. turėjo banke „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, tačiau neturėjo internetinės bankininkystės, o važiuoti ir imti kreditą R. B. atsisakė. Tada jis sugalvojo, kad galima paimti kreditus R. B. vardu, nes jis (duomenys neskelbtini) būdą ir niekas iš jo to kredito neieškos. Jis pasiūlė R. B. nuvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ banką, esantį (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, ir sudaryti sutartį dėl internetinės bankininkystės paslaugų teikimo. Tuo metu jo draugas D. L. važinėjo „BMW“ markės automobiliu, valstybinio numerio neprisimena, tad jis nuvežė juos į banką ir laukė automobilyje. Jie, t. y. jis ir R. B., nuėjo į banką, ten R. B. paaiškino, kad viso to, t. y. jo sąskaitos banke, internetinės bankininkystės, reikės parduodant žemę ir pervedant jam pinigus. Jis su savo asmens dokumentu priėjo prie banko darbuotojos ir sudarė sutartį dėl internetinės bankininkystės. Vėliau, priėjęs prie jo, perdavė jam visus dokumentus – prisijungimo prie internetinės bankininkystės vartotojo ID, slaptažodį, kortelę su kodais. D. L. jis nesakė, kad R. B. perdavė jam savo sąskaitos slaptažodžius. Nori parodyti, kad jis tuo metu turėjo nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, kuris priklausė jo giminaičiui – pusbroliui A. P., taip pat naudojosi kompiuteryje esančiu internetu – buvo nešiojamas modemas su „(duomenys neskelbtini)“. Jis, būdamas namuose, naudodamasis aukščiau minėtu nešiojamuoju kompiuteriu, prisijungė prie R. B. internetinės bankininkystės. Užsiregistravo „(duomenys neskelbtini)“, pervedė jiems 1 centą patvirtinimui, kad jis yra minėtos sąskaitos naudotojas ir užpildė paraišką kreditui gauti. Tą pačią dieną, „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė pervedė į R. B. sąskaitą 750.00 Lt. Tada jis paskambino D. L., ar jis pats užvažiavo pas jį, tiksliai neprisimena, ir pasakė, kad R. B. sąskaitoje yra pinigų, kažką jam pamelavo, kad tai lyg pervesta pašalpa, kad reikia tuos pinigus paimti, ir paprašė nuvežti prie bankomato, esančio prie „IKI“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Su jais kartu važiavo R. B. Kai jie privažiavo prie bankomato, jis, žinodamas, kad juos gali filmuoti kamera, paprašė D. L., kad jis padėtų R. B. nuimti nuo jo sąskaitos pinigus. Iš automobilio išlipo D. L. ir R. B., jie nuėjo prie bankomato, o po kiek laiko grįžo su pinigais į automobilį. Jis suprato, kad jie pinigus nuėmė iš bankomato, iš R. B. sąskaitos. Visi prisijungimo kodai, slaptažodžiai liko pas jį, tik R. B. pasiėmė savo banko kortelę. Tiksliai datos neprisimena, bet tai galėjo būti 2011 metais, rugpjūčio mėnesio pradžioje, kai jis su D. L. nuvažiavo į prekybos centrą „Akropolis", nuėjo į internetinę kavinę pasitikrinti paštą. Jis sėdėjo prie vieno kompiuterio, D. L. – prie kito kompiuterio. Tuo metu neturėjo pinigų, tad nutarė vėl paimti kreditą R. B. vardu. Prisijungęs prie jo sąskaitos, vėl parašė paraišką kreditui ir „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė pervedė į R. B. sąskaitą 1000.00 litų. Tada prisiminė, kad R. B. pasiėmė iš jo savo banko kortelę, tad jam tai atrodys įtartina, jeigu jis prašys jo vėl nuimti pinigus. Tada jis sugalvojo, kad draugas – D. L., yra jo tolimas giminaitis ir jis patikės D. L., o ne juo. Todėl jis pamelavo D. L., kad vienas draugas gražino jam skolą, pervedė pinigus į R. B. sąskaitą, kadangi jis savo sąskaitoje negali turėti pinigų, nes ją yra areštavę antstoliai už baudas, ir, kad jis R. B. pameluotų, kad tai jam mama iš užsienio pervedė pinigų, nes R. B. juo patikės. D. L. juo patikėjo, sutiko, jie su D. L. nuvažiavo pas R. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). D. L. pamelavo R. B., kad motina jam atsiuntė pinigų iš užsienio į R. B. sąskaitą ir reikia, kad jis nueitų į banką ir išgrynintų iš savo sąskaitos pinigus. Jie paėmė R. B. ir nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur jis, kartu su R. B., užėjo į banką, o R. B., priėjęs prie banko darbuotojos, išėmė iš sąskaitos 970.00 litų, kuriuos vėliau atidavė jam, o jis R. B. davė 100.00 litų. Visus jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė jis pats, nors yra teistas už analogiškus nusikaltimus, tuo metu jam reikėjo pinigų, galvojo, kad grąžins R. B. pinigus. Šiuo metu nešiojamojo kompiuterio jau neturi, nes kompiuterį sudaužė ir išmetė. Pusbroliui A. P. už nešiojamąjį kompiuterį sumokėjo 500.00 litų, mano, jog jis jam pretenzijų neturi. Įsipareigoja grąžinti pinigus R. B. ir „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo (1 t., b. l. 135, 136-138, 139-142).

6.1. Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui (advokatui Dariui Karabinui), S. P. 2025 m. gegužės 20 d. parodė, kad pripažįsta, jog 2011 m. vykdė nusikalstamas veikas. Prašo vadovautis jo pirminiais parodymais, duotais prieš tai apklausose. Šiuo metu nepageidauja duoti naujų parodymų, nemato tikslo. Tačiau dar kartą pasikartoja, kad tikrai gailisi (2 t., b. l. 157, 160-161, 162-165).

8. Ikiteisminiame tyrime 2012 m. vasario 7 d. apklaustas įtariamuoju D. L., (kurio atžvilgiu priimtas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-269/2013), kaltės nepripažino (1 t., b. l. 110-108, 114-116). Visgi, ikiteisminiame tyrime 2012 m. birželio 4 d. papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, kad <...>Su S. P. jie buvo susitarę, kad S. P. atsiskaitys su nukentėjusiaisiais šioje byloje, tačiau jis sužinojo iš policijos pareigūnų, kad S. P. materialinės žalos neatlygino. Jis pažada atlyginti materialinę žalą nukentėjusiajai A. B. iki penktadienio, 2012 m. birželio 8 d. S. P. įtraukė ir jį į nusikalstamą veiką, nepasakojo, kad neteisėtai ėmė kreditus kitų asmenų vardu. Prisipažįsta, kad nuotraukos iš bankomato yra jo, tai jis 2011 m. birželio 16 d. iš minėto bankomato, gavęs R. B. vardu išduotą mokėjimo kortelę bei ant popieriuko atspausdintą PIN kodą iš S. P., nuėjo prie bankomato ir nuėmė 760.00 litų, priklausančių R. B. Pinigus, kortelę bei PIN kodą grąžino S. P. Jis žino, kad negalima naudotis svetima mokėjimo kortele. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, pažada atlyginti žalą nukentėjusiesiems (1 t., b. l. 119-120).

8.1. Ikiteisminiame tyrime 2012 m. birželio 11 d. papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2011 metų pavasarį – vasaros pradžioje, jis buvo įdarbintas vienoje įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dirbo kartu su draugu S. P., važinėjo ir ieškojo visokių pardavimo objektų. Važinėdami po (duomenys neskelbtini) apylinkės teritoriją, užvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten užkalbino R. B. - jo tolimą giminaitį. Iš karto jis pažadėjo parduoti savo žemės sklypą, bet vėliau jie išsiaiškino, kad jis negali jo parduoti, kadangi neturi visų dokumentų. R. B. yra (duomenys neskelbtini), jis niekur nedirba, neturėjo pinigų, todėl jis davė jam pinigų maistui, alkoholiui, taip pat duodavo pinigų žemės reikalams tvarkyti, nes jis vis dar žadėdavo atsilyginti, kai parduos žemę. Preliminariai jie buvo nustatę pardavinėjamos žemės kainą ir, vėliau, R. B. žadėjo grąžinti pinigus, kai parduos žemę. Vėliau paaiškėjo, kad R. B. negali parduoti žemės, kadangi neįmanoma tinkamai sutvarkyti dokumentų, todėl jis liko jiems skolingas. Tada S. P. pasakė, kad jis žino, kaip nuimti pinigus iš R. B. sąskaitos. Jis nieko jam nesakė, kad ims kreditą, kad padarys nusikaltimą. S. P. pasiūlė R. B. nuvažiuoti į ,,(duomenys neskelbtini)" banką, (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis važinėjo su automobiliu ,,BMW“, valstybinio numerio neprisimena, buvo pasiskolinęs automobilį iš savo draugo. Jis nuvežė S. P. ir R. B. į banką. Jie dviese, t. y. S. P., kartu su R. B., nuėjo į banką ir, po kurio laiko, iš ten sugrįžo. S. P. pasakė, kad atidarė R. B. sąskaitą bei internetinę bankininkystę, kurios prireiks, jeigu pardavinės žemę (tuo metu jie dar nežinojo, kad R. B. negalės jos parduoti). Tą dieną jam R. B. jokių savo dokumentų - banko kortelės, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių, duomenų, kaip prisijungimo vardo, slaptažodžio bei saugos kodų kortelės, nesakė, neperdavė. Jis mano, kad jis viską perdavė S. P. Tą dieną jie nuvežė R. B. namo, o jis pats vėliau nuvažiavo pas draugą. S. P. liko namuose, (duomenys neskelbtini). Vėliau S. P. pasakė, kad R. B. sąskaitoje yra pinigų, tačiau iš kur tiksliai nesakė arba jis to neprisimena, pasiūlė važiuoti į bankomatą juos nuimti, kadangi R. B. yra jiems skolingas. Tada jie dviese - jis su S. P., nuvažiavo pas R. B. į namus, paėmė jį, nuvažiavo prie ,,IKI“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini). Tada S. P. padavė jam banko kortelę, išduotą R. B. vardu ir ant popieriuko atspausdintą minėtos kortelės PIN kodą. Pasakė, kad jis eitų kartu su R. B. prie bankomato ir nuimtų pinigus, neva, R. B. nemoka naudotis bankomatu. Jis priėjo prie bankomato, įdėjo į jį R. B. vardu išduotą mokėjimo kortelę, surinko PIN kodą, prisijungė prie sąskaitos ir, pamatęs, kad R. B. sąskaitoje yra 760.00 litų, visus pinigus nuėmė, t. y. iš viso nuėmė 760.00 litų. Paėmęs tuos pinigus bei R. B. vardu išduotą mokėjimo kortele ir PIN kodą, jis nuėjo į automobilį ir atidavė viską S. P. Jis pripažįsta savo kaltę, t. y. žino, kad svetima banko kortele negalima naudotis, todėl 2012 m. birželio 8 d. nuvyko į ,, (duomenys neskelbtini)" banką ir pervedė nukentėjusiajam (jo dukrai, kuri apmokėjo jo skolas) 750.00 litų. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Vėliau sužinojo iš policijos pareigūnų, kad S. P. R. B. vardu yra paėmęs dar vieną paskolą. Tiksliai datos neprisimena, bet tai galėjo būti 2011 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, kai jis su S. P. nuvažiavo i prekybos centrą ,,Akropolis", nuėjo į internetinę kavinę pasitikrinti paštą. Jis sėdėjo prie vieno kompiuterio, S. P. – prie kito kompiuterio. Akropolyje S. P. jam pasakė, kad R. B. sąskaitoje yra pinigų, kuriuos jam pervedė pažįstamas, ir kad reikia juos išimti. S. P. jo prašė pameluoti R. B., kad tai jam mama persiuntė pinigus iš užsienio, nes R. B. yra jo giminaitis ir paklausys jo. Išėję iš internetinės kavinės, jie su S. P. nuvažiavo pas R. B., adresu (duomenys neskelbtini). Jis R. B. pasakė, kad jo mama atsiuntė pinigų iš užsienio, ir tam, kad juos išgryninti, reikia nuvažiuoti ir nuimti juos nuo sąskaitos. Jie paėmė R. B. ir nuvažiavo į ,,(duomenys neskelbtini)“ banką, (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis sėdėjo automobilyje, o S. P. nuėjo su R. B. į banką, o vėliau sugrįžo su pinigais. Jam labai nepatogu prieš R. B., jo šeimos narius, kadangi jie yra giminaičiai, todėl materialinę žalą jiems atlygino iš savo pajamų, kadangi tai jis pirmą kartą nuėmė pinigus iš bankomato, nors ir nežinojo, kad minėti pinigai yra nusikalstamu būdu paimti iš kredito bendrovės. Sekantį kartą jį S. P. vėl apgavo. Prašė paprašyti R. B., kad jis išimtų pinigus iš savo sąskaitos. Žinojo, kad S. P. turi problemų su antstoliais, todėl juo patikėjo ir galvojo, kad tikrai kažkas jam grąžino pinigus į R. B. sąskaitą, todėl ir pamelavo R. B., kad, neva, mama atsiuntė pinigų iš užsienio. R. B. juo patikėjo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atlygino turtinę žalą (1 t., b. l. 126-127, 128-130).

8.2. Iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtino duodamas parodymus nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje jis buvo kaltinamas iš esmės analogiškomis veikomis, padarytomis prieš nukentėjusįjį R. B., bendrininkaujant su Kaltinamuoju (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. apkaltinamasis įsiteisėjęs nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-269/2013).

9. Protokole – pareiškime 2011 m. rugsėjo 1 d. R. B. nurodė, kad 2011 m. liepos mėn. pabaigoje, pažįstamas D. L., gyv. (duomenys neskelbtini), kartu su kitu nepažįstamu asmeniu, apgaule, galimai savo naudai, pasinaudodami jo duomenimis, paėmė kreditą jo vardu ir tokiu būdu įgijo kredito įstaigai priklausančias pinigines lėšas. Šiuo metu, pagal jo vardu paimtą minėtų asmenų kreditą, jis yra skolingas UAB ,,(duomenys neskelbtini)" 1100.00 Lt. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyti kaltus asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 5-6).

10. Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis R. B. (toliau – ir Nukentėjusysis) 2011 m. rugsėjo 1 d. parodė, kad 2011 metų liepos mėnesio pabaigoje, į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini), ,,BMW" markės automobiliu atvažiavo tolimas giminaitis D. L., kuris buvo kartu su draugu (jo požymiai: (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plaukų – kaip vėliau atpažino, tai – S. P.). D. L. jam paaiškino, jog jo motina dirbanti ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), atsiuntė jam pinigų ir kad yra padarytas pavedimas į jo sąskaitą. Jis, nieko neįtardamas ir pasitikėdamas D. L., sutiko padėti, susitarė, kad kartu nuvyks į banką ir nuims D. L. motinos pervestus pinigus. Jie kartu nuvažiavo į ,, (duomenys neskelbtini)“ banką (duomenys neskelbtini) mieste. Į banką kartu su juo nuėjo ir S. P. Jis, užėjęs į banką, banko darbuotojams paaiškino, kad nori nusiimti pinigus nuo savo sąskaitos ir uždaryti sąskaitą, pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Banko darbuotoja jam išmokėjo 970.00 litų, jis pasirašė dokumentus, kad gavo pinigus. Pinigus atidavė S. P. Tada jie dviese išėjo iš banko, sėdo į D. L. automobilį, o tada D. L. jį parvežė namo. Kelionės metu, vaikinas S. P. davė jam 100.00 litų už tai, kad per jo sąskaitą buvo pervesti D. L. motinos siųsti pinigai. Kiek D. L. motina buvo pervedusi pinigų, jis nežinojo, sąskaitoje jo asmeninių pinigų nebuvo, nuėmė visus pinigus, t. y. 970 litų. Daugiau šių vaikinų jis nematė ir nebendravo. 2011 m. rugpjūčio 31 d. jo dukra, A. B., jį informavo, kad jo deklaruotos vietos adresu atėjo laiškas iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)", kuriame nurodyta, kad jis skolingas kredito įstaigai 1100.00 litų. Jokių kreditų jis niekada neėmė. Suprato, kad galimai D. L., kartu su minėtu draugu, neteisėtai, be jo žinios, paėmė jo vardu kreditą, kurį dabar jis privalo grąžinti. D. L. prieš keletą mėnesių dėl jam priklausančios žemės sklypo dalies įsigijimo buvo gavęs jo asmens duomenis ir sąskaitos numerį. Šiuos duomenis jis pateikė pats, pasitikėdamas juo. 2011 metais, pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, D. L., ar jo draugas, jo vardu buvo paėmęs 750.00 litų kreditą iš kredito įstaigos, minėtą kreditą grąžino jo dukra, A. B. D. L. žadėjo jam grąžinti pinigus, tačiau taip pinigų ir negrąžino (1 t., b. l. 9-12).

10.1. Nukentėjusysis parodymus patvirtino ir apklausiamas nagrinėjant baudžiamąją bylą nuteistojo D. L. atžvilgiu (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. apkaltinamasis įsiteisėjęs nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-269/2013).

11. Asmens parodymo atpažinti protokolu 2012 m. vasario 2 d. nustatyta, kad atpažinimo metu nukentėjusysis R. B. atpažino pagal veido bruožus, ūgį, vaikiną, stovintį pirmu, ir parodė, kad tai vaikinas, kuris 2011 metais, vasaros pradžioje, atvažiavo pas jį į namus, kartu su D. L. Atpažintasis prisistatė vardu S. P. (1 t., b. l. 18-21).

12. Ikiteisminiame tyrime liudytoja A. B. 2011 m. rugsėjo 9 d. parodė, kad R. B. yra jos tėvas, ji su juo kartu negyvena. Jis yra (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). Jis nemoka nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), yra lengvai įtakojamas kitų asmenų, jei jam pasiūlytų (duomenys neskelbtini) kaip atlygį, jis galėtų pasirašyti bet kokius dokumentus. R. B. turi atidarytą sąskaitą banke AB ,, (duomenys neskelbtini)“, taip pat mokėjimų kortelę bei prisijungimą prie elektroninės bankininkystės. Ji tiksliai aplinkybių nežino, bet tėvas atidavė D. L. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus, nes pastarasis pažadėjo, kad pirks tėvo žemę. Ji įsitikinusi, kad tėvas iki šiol nesupranta, kam reikalingi prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodai. Jis nežino kaip naudotis kompiuteriu, internetu. Kai motinai ar tėvui ateina laiškai, tuomet būtent jai skambina iš pašto, ji nuvyksta ir atsiima laiškus, nes tėvai gyvena toli ir paštininkai neneša ten laiškų. Gavusi pranešimą, nuvažiavo ir atsiėmė tėvo vardu laišką. Atplėšusi laišką, ji suprato, jog tėvo vardu buvo paimta paskola iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)" bei, kad ji yra nesumokėta – tai buvo 750.00 litų paskola. Ji iš karto sumokėjo šia sumą, kadangi su tėvu negalėjo išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ji buvo paimta. Pradžioje ji galvojo, kad gal jis ją paėmė pats, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Sumokėjo tą paskolą todėl, nes pusė namo, kuriame gyvena tėvas, priklauso jam, o kita pusė – mamai, ir labai nenorėjo, kad skola atsidurtų pas antstolius ir kad būtų areštuotas turtas. Kai po kažkiek laiko susitiko su tėvu, ji jam pasakė, kad laiškas yra iš kredito bendrovės. Jis labai susinervino, tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), pasakė, kad tai tikriausiai padarė ,,tie pacanai“ – jis turėjo omenyje D. L. ir jo draugą. Jis paaiškino, kad D. L. jam sakė, kad jo motina iš užsienio turi pervesti pinigus, kad į jo sąskaitą negali, nes ten yra kažkoks didelis procentas. D. L. motina iš tikrųjų yra išvykusi į užsienį. Po pokalbio su tėvu, ji buvo nuvykusi pas D. L., D. L. pažadėjo grąžinti pinigus, tačiau pinigų iki šiol negrąžino. D. L. tėvui, už tai, kad davė savo sąskaitos duomenis, davė 100.00 litų. Jis šiuo momentu gal ir suvokia, kad turi skolas, tačiau tik sako, jog neėmė jokių paskolų. Kai buvo gautas antras laiškas iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, dėl kitos paskolos, tėvas nusprendė rašyti pareiškimą. Jeigu ji nesirūpintų tėvo vardu susidariusiomis skolomis, tėvas tikrai to nedarytų. Ji užblokavo tėvo kortelę ir elektroninę bankininkystę. Tėvas pats net nesugebėtų tuo pasirūpinti (1 t., b. l. 22-24).

12.1. Ikiteisminiame tyrime liudytoja A. B. 2012 m. kovo 26 d. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 9 d. ir kad būtent ji, kai sužinojo, kad tėvo R. B. vardu yra paimtas kreditas, apmokėjo kredito bendrovei 750.00 litų, t. y. nuvyko į AB ,,(duomenys neskelbtini)" banką ir iš savo sąskaitos pervedė 750.00 litų, turi tai patvirtinančius dokumentus ir galės juos pateikti į ikiteisminio tyrimo medžiagą (1 t., b. l. 25-26).

12.2. Ikiteisminiame tyrime liudytoja A. B. 2012 m. birželio 11 d. parodė, kad Turtinė žala jai atlyginta, daugiau jokių turtinių pretenzijų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-01587-11 D. L. neturi (1 t., b. l. 31-32).

13. Ikiteisminiame tyrime liudytojas J. P. 2012 m. vasario 1 d. parodė, kad pažįsta S. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini), šis yra jo (duomenys neskelbtini), su juo beveik nebendrauja, tačiau su juo daug bendrauja sūnus A. P., kuris gyvena kartu su mama (jo buvusia žmona), (duomenys neskelbtini). Jis turėjo nešiojamąjį kompiuterį ,,ASUS“, kuriame buvo interneto prieiga ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri gaudavo duomenis per SIM kortelę, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini). Sutartis dėl interneto su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta 2011 m. sausio 30 d.. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė dokumentus: prašymą įjungti abonentą, prašymą įjungti paslaugas, prašymą dėl sutarties nutraukimo. 2009 metais nešiojamąjį kompiuterį su internetu padovanojo sūnui A. P. 2011 metais, birželio mėnesio pradžioje, būdamas pas sūnų A. P., sužinojo, kad sūnus neturi nešiojamojo kompiuterio. Sūnus A. P. paaiškino, kad nešiojamąjį kompiuterį sudaužė pusbrolis S. P. Paklausė S. P., kur kompiuteris, o šis pažadėjo, kad jį atpirks. 2011 metais, spalio mėnesio pabaigoje, taip pat sužinojo, kad internetu naudojosi (už kurį pastoviai mokėjo jis, galvojo, kad naudojosi sūnus A. P.) sūnėnas S. P., todėl jis iš karto nuvažiavo į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bendrovę ir parašė prašymą dėl interneto paslaugų nutraukimo. Pateikė dokumentą – 2011 m. sausio 30 d. prašymą įjungti abonentą Nr. (duomenys neskelbtini); Prašymą dėl sutarties nutraukimo 2011 m. spalio 30 d. (1 t., b. l. 98-99, 100-101, 102, 103).

14. Ikiteisminiame tyrime liudytojas A. P. 2012 m. vasario 1 d. parodė, kad pažįsta S. P. - tai yra jo pusbrolis, ankščiau jis gyveno tame pačiame kaime, kaip ir jis, o dabar nežino, kur gyvena S. P. 2009 metais nešiojamąjį kompiuterį ,,ASUS“ jam padovanojo tėvas J. P. Minėtame kompiuteryje buvo interneto prieiga ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri gaudavo duomenis per SIM kortelę, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini). Sutartis dėl interneto su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašęs 2011 m. sausio 30 d. tėvas J. P. 2011 metais, gegužės mėnesį, minėto kompiuterio paprašė pusbrolis S. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jis jam davė kompiuterį su interneto prieiga, S. P. sakė, kad nori palandžioti po visokius pažinties internetinius puslapius. Visą tą laiką už internetą mokėjo tėvas, J. P. Maždaug 2011 metais, vasarą, birželio mėnesio pabaigoje, jis pradėjo reikalauti iš pusbrolio S. P., kad grąžintų jo paskolintą kompiuterį. S. P. išsisukinėjo, vieną kartą sakė, kad mieste kažkur paliko, kitą kartą sakė, kad sugedo kompiuterio programos, kad taiso kompiuterį, vėliau pasakė, kad minėtą kompiuterį sudaužė, t. y. iki šiol kompiuterio negrąžino. Vėliau S. P. sumokėjo 500.00 litų - už paskolintą kompiuterį ,,ASUS“. Įranga - nešiojamas modemas su internetu, buvo palikta pas S. P. Kai 2011 metais, spalio mėnesį, tėvas J. P. sužinojo, kad internetu jis nesinaudoja, o naudojasi S. P., jis nutraukė sutartį dėl interneto tiekimo. S. P. modemo negrąžino. Jis iš matymo taip pat pažįsta S. P. draugą D. L., bet jis nėra jo draugas, tik yra buvęs bendrose kompanijose. Kai policija pradėjo ieškoti jo tėvo, aiškintis dėl padarytų internetinių nusikaltimų, jis paskambino S. P., o šis atvažiavo pas jį į namus ir prisipažino, kad tai jis padarė minėtus nusikaltimus (1 t., b. l. 105).

15. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. spalio 8 d. rašte pateikė informacija apie tai, kad 2011 m. birželio 16 d. apie 11:36 val., R. B., vardu, užsiregistruota UAB ,,(duomenys neskelbtini)" internetinėje svetainėje iš kompiuterinės sistemos, IP adresu (duomenys neskelbtini), pateikti duomenys - mob. tel. Nr. - (duomenys neskelbtini), el. paštas - (duomenys neskelbtini). Kliento registracija patvirtinta 2011 m. birželio 6 d. asmeninės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia AB ,,(duomenys neskelbtini)“, pervedant 0,01 Lt registracijos mokestį, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad sutinkama su ,,(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutarties sąlygomis. 2011 m. birželio 16 d., apie 11:38 val., prisijungus prie savo asmeninio profilio internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta paraiška 750.00 litų dydžio paskolai gauti bei patvirtinta registracijos metu nurodytu mobilaus telefono numeriu. Patikrinus registraciją ir paskolos paraišką, 2011 m. birželio 16 d. R. B. suteikta 750.00 litų dydžio paskola, pervedant ją į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos laikotarpis – 20 dienų, 2011 m. liepos 6 d. grąžinta paskolos suma – 750.00 litų. Ši paskola grąžinta (1 t., b. l. 34-48).

17.1. Daiktų, dokumentų apžiūros protokolu 2011 m. lapkričio 28 d. užfiksuota, kad apžiūrėta CD laikmena su gamykliniais užrašais ACME, CD-R, CD Recordable, 52X, 700MB, 80 MIN VIDEO, CD laikmena sidabrinės spalvos, įdėta į polietileninį baltos spalvos dėklą. Atidarius CD laikmeną, nustatyta, jog joje įrašytos penkios nuotraukos. Atkreiptinas dėmesys, jog pinigus iš bankomato nuima (duomenys neskelbtini) vaikinas (panašus į D. L.), šalia stovi vyras, panašus į R. B. Taip pat CD laikmenoje yra įrašytas failas, kurio pavadinimas: „(duomenys neskelbtini) R. B.“. Vaizdo įrašo trukmė 19.56 min., vaizdas spalvotas, filmuota banko skyriaus klientų aptarnavimo vieta, ikiteisminio tyrimo medžiagai reikalinga vaizdo įrašo medžiaga yra nuo 16:06:37 iki 16:15:09, t. y. tuo metu, kai banko darbuotoja aptarnauja R. B. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, jog jokių pašalinių asmenų su R. B. banko skyriuje nebuvo (1 t., b. l. 59-65).

19. Tarnybiniame pranešime 2011 m. lapkričio 8 d. nurodoma, kad išanalizavus mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (numeris nurodytas pildant paraišką paskolai gauti) skambučių bei SMS išklotines ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-01587-11 nustatyta, kad telefonas pradėjo veikti ir veikė tris dienas: 2011 m. rugpjūčio 1 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2011 m. rugsėjo 16 d. 2011 m. rugpjūčio 1 d. telefonas veikė nuo 13:53:03 val. iki 14:01:04 val., prisijungęs prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini). Išanalizavus mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (telefono numeris, iš kurio galimai buvo jungtasi prie internetą pildant paraišką paskolai gauti) skambučių bei SMS išklotines, nustatyta, kad telefonas buvo naudojamas naršyti internete. Jis veikė nuo 2011 m. gegužės 5 d. ir veikė iki 2011 m. rugsėjo 13 d.. Tiek 2011 m. birželio 16 d., tiek 2011 m. rugpjūčio 1 d., telefonas veikė prisijungęs prie „(duomenys neskelbtini)“ bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), kuri yra netoli nuo pil. D. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 81).

20. Pranešime Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrai 2011 m. lapkričio 10 d. nurodoma, kad kreditus R. B. vardu galėjo paimti pil. D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) <..> (1 t., b. l. 90).