Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-27 · Civilinė byla Nr. 2S-946-324/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-27Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-10-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-27
Bylos Nr.
2S-946-324/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02409-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
viešajai įstaigai Alytaus
Civilinė byla Nr. 2S-946-324/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02409-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 101.; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-220-470/2015 ieškovės V. B. prašymą panaikinti nuobaudą civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Alytaus poliklinikai dėl Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus sprendimo dalinio panaikinimo ir viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos priešieškinį dėl Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus sprendimo dalinio panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Alytaus poliklinikai dėl Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus sprendimo dalinio panaikinimo ir viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos priešieškinį dėl Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus sprendimo dalinio panaikinimo.

2015 m. sausio 6 d. nutartimi apylinkės teismas ieškovei paskyrė 35 Eur baudą už tai, kad ieškovė, motyvuodama tuo, jog nutraukė sutartį su ją atstovavusiu advokatu, o su kitu advokatu sutarties sudaryti nespėjo bei nesutiko, kad posėdis vyktų be atstovo, prašė atidėti 2015 m. sausio 6 d. teismo posėdį, į kurį susirinko šalių kviesti septyni liudytojai ir atsakovės advokatas. Teismas prašymą patenkino, tačiau, atsižvelgęs į bylos specifiškumą, sudėtingumą, palyginus ilgą nagrinėjimo terminą, ieškovės elgesį įvertino kaip piktnaudžiavimą procesu.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė prašymą panaikinti 2015 m. sausio 6 d. nutartimi paskirtą baudą. Nurodė, kad neteko darbo (galimai neteisėtai buvo atleista iš VšĮ Alytaus poliklinikos), šiuo metu registruota darbo biržoje, išlaiko sūnų – dieninio skyriaus studentą, 2014 m. spalio 9 d. netikėtai mirė jos sesuo, todėl turėjusi papildomų išlaidų, lanko Alytaus rajone vieną gyvenančią 82 m. motiną, dėl to patiria kelionės išlaidų, išlaiko savo būstą. Nurodė tikėjusis, kad teismo posėdis vyks kaip buvo numatyta 2015 m. vasario 4 d., o ne 2015 m. sausio 6 d., tad būtų turėjusi pakankamai laiko sudaryti sutartį su kitu advokatu. Netikėtas teismo posėdžio datos pakeitimas į 2015 m. sausio 6 d. bei šventinis dviejų savaičių laikotarpis tam sukliudė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.

Nustatė, kad dėl ieškovės žodinio nusiskundimo apylinkės teismo vadovybei dėl tarp teismo posėdžių nustatyto per ilgo laiko tarpo bylos nagrinėjimo data iš 2015 m. vasario 4 d. buvo pakeista į 2015 m. sausio 6 d., todėl 2015 m. sausio 6 d. posėdis ieškovei nebuvo netikėtas. Ieškovė sutartį su ją atstovavusiu advokatu V. J. nutraukė 2014 m. gruodžio pirmomis dienomis, todėl prašymą pakeisti nustatytą posėdžio datą į vėlesnę galėjo pateikti iki teismo posėdžio dienos, kai tik paaiškėjo, kad su jos nurodytu advokatu atstovavimo sutarties nespės sudaryti. Prašymą pateikusi teismo posėdyje, ieškovė sutrukdė teismo darbo organizavimą, pažeidė CPK 42 straipsnyje numatytą pareigą veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Konstatavo, kad 2014 m. lapkričio 20 d. teismo posėdis taip pat buvo atidėtas dėl jos pareikšto nepagrįsto nušalinimo teisėjai, kai nušalinimo aplinkybės ieškovei buvo žinomos dar iki teismo posėdžio. Prie prašymo ieškovė pateikė jokio įrodymo, patvirtinančio sunkią finansinę padėtį, todėl teismas baudos nesumažino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad nutartis nepagrįsta, neatsižvelgta į ieškovės finansinę, socialinę padėtį.

Teismo posėdžio perkėlimas iš 2015 m. vasario 4 d. į 2015 m. sausio 6 d. buvo netikėtas, apie pakeistą posėdžio datą sužinojo 2014 m. gruodžio 10 d. Nurodo, kad po 2014 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2015 m. vasario 4 d., todėl jautėsi rami ir tikėjosi, kad suspės susirasti advokatą, nors posėdžio nukėlimas tokiam ilgam laikui darbo ginčo byloje neatrodė normalus. Apie atstovavimo sutarties nutraukimą advokatui V. J. pranešė 2014 m. gruodžio 5 d., tačiau sutartis buvo nutraukta 2014 m. gruodžio 10 d., išsyk po to, kai abu sužinojo apie pakeistą teismo posėdžio datą. Gruodžio mėnesį yra beveik dviejų savaičių šventinis laikotarpis, apsunkinęs naujo advokato paiešką. Alytuje vieni kitus pažįsta, advokatai sveikatą tikrinasi VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centre, nesutiko jai atstovauti, todėl iki 2015 m. sausio 6 d. teismo posėdžio kito advokato nespėjo susirasti, jo ieško kitame mieste. Bylą nagrinėjanti teisėja 2015 m. sausio 6 d. teismo posėdyje nepasiūlė ieškovei bylą vesti pačiai. Ieškovė to prašyti bijojo, nes yra silpnos dvasinės būsenos po patirtų išgyvenimų, bijo būti dar kuo nors apkaltina. Esanti sąžininga ir stengiasi dalyvauti visuose paskirtuose teismo posėdžiuose. Po 2014 m. spalio 9 d. teismo posėdžio, kuriame negalėjusi dalyvauti dėl sesers laidotuvių, kreipėsi į teismo pirmininkę dėl nepriimtų procesinių dokumentų, o ne dėl posėdžio datos pakeitimo, bylą nagrinėjusios teisėjos neskundė. Klausdama, kodėl toks ilgas bylos nagrinėjimo atidėjimo terminas, neprašė teismo administracijos daryti įtaką teismo posėdžių eigai. Posėdžio datos pakeitimas jai buvo netikėtas.

2014 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio metu nušalinimo teise pasinaudojo advokato V. J. siūlymu, nemanė, kad teisėja supyks ir tokią teisę prilygins proceso vilkinimui. Nesutinka su teismo išvada, kad nušalinimo aplinkybės ieškovei buvo žinomos dar iki teismo posėdžio, kadangi nei advokatas, nei teismas jos neinformavo apie 2014 m. spalio 9 d. posėdį. Tada rašė prašymą, kad būtų informuojama apie teismo posėdžių laiką, ir tik po to ją informavo apie 2014 m. lapkričio 20 d. teismo posėdį.

Nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie sunkią finansinę padėtį. Sunkios materialinės padėties įrodymas yra neteisėtas atleidimas iš darbo, dėl ko šiuo metu vyksta ginčas. Darbo užmokestis VšĮ Alytaus poliklinikoje buvo pagrindinis jos pajamų šaltinis. Be to, turi būsto išlaikymo išlaidų, gyvena viena, yra išsituokusi, santaupų neturi, nes studijavo ir mokėjo už mokslą. Nurodo, kad visos priežastys išsamiai išdėstytos 2015 m. spalio 13 d. prašyme.

Prašo panaikinti nutartį, neskirti 35 Eur (120 Lt) baudos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad bauda ieškovei paskirta pagrįstai. Nutartyje išvardintus ieškovės veiksmus vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir teismo proceso vilkinimą. Teismo veikla reikalauja daug lėšų ir laiko, atsakovės atstovas į teismo posėdžius vyksta iš Vilniaus, jaučiama moralinė ir psichologinė dalyvių įtampa, nes į kiekvieną neįvykusį teismo posėdį kviečiami liudytojai. Ieškovė apsilankė pas Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkę ne po 2014 m. spalio 9 d. teismo posėdžio, o po 2014 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio. Kritiškai vertina ieškovės teiginius, kad nušalinimą teisėjai ją paskatino reikšti atstovavęs advokatas. Advokatas 2014 m. spalio 9 d. teismo posėdžio metu nurodė nežinantis, dėl kokių aplinkybių ieškovė nori reikšti nušalinimą. Nušalinimas galėjo būti pareikštas raštu, nelaukiant žodinio bylos nagrinėjimo 2014 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje. Nesutinka, kad ieškovė galėjo nespėti susirasti atstovo per vieną mėnesį. Ieškovės argumentai, esą advokatai Alytuje nesutinka jai atstovauti, nepagrįsti įrodymais, yra manipuliacinio pobūdžio. Būdama pakankamai rūpestinga, ji privalėjo šių veiksmų imtis kaip įmanoma anksčiau. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad teisėja 2015 m. sausio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu nepasiūlė atstovauti savęs pačios – ieškovei buvo išaiškintos jos teisės ir pareigos. Kiti skundo argumentai yra emocinio pobūdžio, neįrodyti ir nepagrįsti, siekiama išvengti atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimą, todėl turėtų būti vertinami kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl baudos, paskirtos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Iš apeliacine tvarka vertinamos nutarties motyvų ir 2015 m. sausio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovė prašė bylos nagrinėjimą atidėti, kadangi, 2014 m. gruodžio mėnesį nutraukus atstovavimo sutartį su advokatu, nespėjo sudarytos kitos atstovavimo sutarties.

Spręsdamas ginčo klausimą, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeistų ir nevaržytų kitų asmenų teisių, nedarytų žalos kitiems asmenims, neprieštarautų įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitiktų civilinio proceso tikslus. Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnis). CPK 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-540-330/2015). Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą. Sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo motyvacija ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007).

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų apie bylos procesą matyti, kad teismo pranešimai apie 2015 m. sausio 6 d. įvyksiantį teismo posėdį šalims buvo išsiųsti 2014 m. gruodžio 3,5 dienomis, todėl laikytinas įrodytu ieškovės teiginys apie posėdžio datos, nustatytos 2015 m. vasario mėnesį, pakeitimo sužinojimą 2014 m. gruodžio 10 dieną. 2015 m. sausio 6 d. teismo posėdyje ji nurodė, kad sutartis su advokatu buvo nutraukta gruodžio pradžioje.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl nepasiūlytos galimybės bylą vesti be advokato. Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovė pageidavo advokato, o bylos nagrinėjimą prašė atidėti todėl, kad iki teismo posėdžio nepavyko susitarti su jai rekomenduotu, konkrečiai pasirinktu advokatu (nurodė pastarajam išsiuntusi bylos medžiagos kopiją, tačiau iki teismo posėdžio atsakymo negavusi). Nors bylos dalyje nėra šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų (pažymėtina, jog 2015 m. sausio 6 d. teismo posėdyje apeliantės nurodyto advokato pavardės nėra Lietuvos advokatūros paskelbtame advokatų ir advokatų padėjėjų sąraše), sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad, teikdama prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl nurodytos priežasties, apeliantė nesiekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir tyčia neveikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

CPK 3 straipsnio 7 dalis įtvirtina taisyklę, kad tuomet, jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismo manymu, protinga būtų pripažinti, kad, nutraukus atstovavimo sutartį su advokatu gruodžio mėnesį, nėra visai paprasta susitarti su kitu advokatu dėl atstovavimo darbo ginčo byloje, kurioje teismo posėdis įvyks išsyk po kalėdinio laikotarpio atostogų, juolab kad negali būti paneigtas ieškovės pageidavimas sudaryti sutartį su kitame mieste dirbančiu advokatu (atsakovė – medicinos įstaiga, kurios paslaugomis naudojasi Alytaus advokatai, todėl ieškovė jais nepasitiki). Pažymėtina, kad ketinimą sudaryti tokią sutartį ji įrodė 2015 m. sausio 23 d. atstovavimo sutartimi, sudaryta su vienoje iš Vilniaus advokatų kontorų dirbančiu advokato padėjėju. Tai, kad ieškovė iki posėdžio dienos neinformavo teismo apie pasibaigusią atstovavimo sutartį ir nebuvo realizavusi ketinimo susirasti kitą atstovą, konkrečiu atveju vertintina kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas, bet ne piktnaudžiavimas teise. Iki tol ieškovė procesinių teisių įgyvendinimu rūpinosi aktyviai: 2014 m. spalio 9 d. pateikė prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį (jo metu teismo sekretorė nenurodė šio prašymo turinio, todėl tikėtina apeliante, kad posėdyje negalėjo dalyvauti dėl sesers mirties), 2014 m. lapkričio 20 d. teismo posėdis atidėtas dėl ieškovės pareikšto nušalinimo teisėjai. Nors 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teimos pirmininko pavaduotoja pripažino, kad ieškovės nurodytos aplinkybės yra nepakankamos daryti išvadą apie teisėjos šališkumą, apeliacine tvarka vertinamoje nutartyje nėra duomenų, kuriais remiantis nuspręsta, jog nušalinimo pagrindu nurodytos aplinkybės ieškovei buvo žinomos anksčiau, todėl nušalinimas galėjo būti pareikštas iki teismo posėdžio. To nesant laikytina, kad nušalinimo teise ieškovė pasinaudojo, ja nepiktnaudžiaudama. Apeliantė pagrįstai teigia, kad nėra kalta ir dėl 2015 m. vasario mėnesį paskirto teismo posėdžio datos perkėlimo (teismo darbo organizavimo pokyčių) – teismo posėdžio datos nustatymas yra teismo prerogatyva (CPK 232 straipsnio 4 punktas). Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad, ieškovei kreipusis į teismo pirmininkę, ji negalėjo žinoti apie galimą teismo posėdžio datos pakeitimą (ieškovei nežinoma teismo darbo organizavimo specifika ir pan.). Atvirkščiai, ši aplinkybė patvirtina ieškovės lūkesčius, jog byla turi būti išnagrinėta greitai ir teisingai, todėl kreipimosi į teismo administratorę negalima laikyti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Vertinant, kad dėl ieškovės prašymo nuo darbo buvo atitraukti septyni liudytojai, svarbu yra tai, kad jų apklausa aktuali ne tik ieškinyje nurodytų aplinkybių įvertinimui – byloje dėl to paties sprendimo dalinio nuginčijimo yra pareikštas ir priešieškinis.

Vadovaujantis nurodytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo įvardinti ieškovės veiksmai (elgesys) nepagrįstai buvo įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ar sąmoningas veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Dėl to apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis panaikintina, nepasisakant apie atskirojo skundo motyvus, susijusius su ieškovės turtine padėtimi (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Klausimas išspręstinas iš esmės, tenkinant ieškovės prašymą panaikinti 2015 m. sausio 6 d. nutartimi jai paskirtą baudą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį, kuria atmestas ieškovės V. B. prašymas panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi paskirtą 35 Eur baudą, ir klausimą išspręsti iš esmės. Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovei V. B. paskirtą 35 Eur baudą.

Teisėja Virginija Gudynienė