- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-1566-153/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02409-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Galina Blaževič (pran.)
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- VšĮ Alytaus poliklinikai, VšĮ Alytaus poliklinikos priešieškinį ieškovei
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. apeliacinį skundą ir Všį Alytaus poliklinikos apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-220-470/2015 pagal ieškovės V. B. ieškinį dėl Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo dalinio panaikinimo atsakovei VšĮ Alytaus poliklinikai ir atsakovės VšĮ Alytaus poliklinikos priešieškinį ieškovei V. B. dėl Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus sprendimo dalinio panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė V. B. prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-05-13 sprendimo dalį, kuria palikta galioti VšĮ Alytaus poliklinikos 2014-03-10 įsakymu Nr. VV31 paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Atsakovė VšĮ Alytaus poliklinika su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės ieškinį atmesti. Pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos 2014-05-13 sprendimo dalį, kuria panaikinta V. B. 2014-03-21 direktoriaus įsakymu skirta drausminė nuobauda ir priimti naują sprendimą – palikti galioti 2014-03-21 direktoriaus įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė. Paliko galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-05-13 sprendimą Nr. DGKS-2162.
Teismas nustatė, kad ieškovė dirba VŠĮ Alytaus poliklinikoje medicinos psichologe nuo 1996-05-06. VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus 2014-03-10 įsakymu Nr. V-31 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-12-16 įsakymo Nr. 552 „Dėl asmens sveikatos paslapties kriterijų patvirtinimo“ II dalies 4, 6 ir 7.1. punktų, Psichologų etikos kodekso 5 a ir 7 a punktų, VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus 2011-05-26 įsakymu Nr. V-68 patvirtintų Psichikos sveikatos centro nuostatų III dalies 12 punkto, VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus 2011-05-26 įsakymu Nr. P-46 patvirtintų Medicinos psichologo pareiginių nuostatų II dalies 11 ir 13 punktų, IV dalies I punkto, VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus 2008-11-19 įsakymu Nr. V-100 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių VI dalies 5 punkto, 9 dalies 1.7. punkto pažeidimą.
VŠĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus 2014-03-21 įsakymu Nr. V-31 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už Psichikos sveikatos centro nuostatų III dalies 10 punkto, 12 punkto, medicinos psichologo pareiginių nuostatų IV dalies 1 punkto, darbo tvarkos taisyklių VI dalies 5 punkto, šių taisyklių IX dalies 1.7 punkto pažeidimus. Drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta vadovaujantis 2014-01-03 gautu Psichikos sveikatos centro gydytojų J. V. – T., D. M., Y. N., J. Š. tarnybiniu pranešimu.
Teismas nurodė, kad atsakovės įsakyme nurodytas darbo drausmės pažeidimas - informacijos, susijusios su paciento sveikatos būkle, atskleidimas ir įgaliojimų viršijimas (pasirašant oficialiuose įstaigos blankuose atspausdintus asmeninės nuomonės pareiškimus VTAT ir mokyklos administracijai) vertintinas kaip turintis visus būtinuosius darbo drausmės pažeidimo sudėties elementus. Teismo vertinimu, darbo ginčų komisija pagrįstai konstatavo, kad 2014-03-10 skiriant drausminę nuobaudą ieškovei buvo atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojos kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, buvo tinkamai pareikalauta, kad ieškovė pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Teismo manymu, ieškovės padarytas nusižengimas turėjo realių neigiamų pasekmių darbdaviui, sukeliant abejones dėl įstaigos reputacijos ir jos darbuotojų kompetencijos, nes tretieji asmenys įmonės kompetentingumą vertina pagal jos darbuotojų elgesį. Teismas sprendė, kad ieškovei V. B. drausminė nuobauda - papeikimas skirta pagrįstai, nes ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-12-16 įsakymo Nr. 552 "Dėl asmens sveikatos paslapties kriterijų patvirtinimo" II dalies 4, 6 ir 7.1. punktų, Psichologų etikos kodekso 5 a ir 7 a punktų, VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus 2011-05-26 įsakymu Nr. V-68 patvirtintų Psichikos sveikatos centro nuostatų III dalies 12 punkto, VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus 2011-05-26 įsakymu Nr. P-46 patvirtintų Medicinos psichologo pareiginių nuostatų II dalies 11 ir 13 punktų, IV dalies I punkto, VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus 2008-11-19 įsakymu Nr. V-100 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių VI dalies 5 punkto, 9 dalies 1.7. punkto reikalavimus, dėl ko jai VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus pavaduotojos l. e. direktoriaus pareigas E. M. 2014-03-10 įsakymu Nr. V-31 ir paskirta drausminė nuobauda, todėl jos naikinti nėra teisinio pagrindo.
Teismas sprendė, kad atsakovės VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus 2014-03-21 įsakymo Nr. V-31, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, aprašomojoje dalyje nepakankamai tiksliai atskleistas darbo drausmės pažeidimą konstatuojančių aplinkybių turinys, leidžiantis neabejoti parinktos ir paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumu, o darbuotojui ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Atsakovė kaip darbdavys šios drausminės atsakomybės buvimo, teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo posėdžių metu neįrodė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju drausminė nuobauda - papeikimas, ieškovei paskirta nesilaikant DK 238 str. nuostatų bei protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl paskirtą ieškovei nuobaudą panaikino.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-03 sprendimą skundžia ieškovė V. B.. Ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti ir panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus pavaduotojos E. M. 2014-03-10 įsakymu Nr. V-31 ieškovei V. B. paskirtą drausminę nuobaudą - papeikimą. Su teismo sprendimu nesutinka šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir sprendime nenurodė aplinkybių, turinčių reikšmę teisingam bylos išsprendimui, nevertino įrodymų, galinčių pagrįsti teismo išvadas, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl padarė neteisingas išvadas dėl konkrečių darbo drausmės pažeidimų buvimo ir priėmė neteisėtą sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje pakartojo visus 2014-05-13 Darbo ginčo komisijos sprendimo motyvus ir nurodė, kad atsakovo įsakyme nurodytas darbo drausmės pažeidimas vertintinas kaip turintis visus būtinuosius darbo drausmės pažeidimo sudėties elementus. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra konkrečių duomenų apie tokius dokumentus. Manytina, kad pagal teismo išvadas pažeidimu laikytinas tik ieškovės parašyti 2013-12-05 pranešimai Alytaus Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir vidurinei mokyklai. Jokių kitų ieškovės veiksmų, kvalifikuotinų kaip darbo drausmės pažeidimas, teismas nenurodė.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė VšĮ Alytaus poliklinika (darbdavys) netinkamai kvalifikavo ieškovės veiksmus, neatskleidė ieškovei darbo drausmės pažeidimo esmės, nenurodė, kokie veiksmai vertinami pažeidimu ir nesuteikė jai realios galimybės pasiaiškinti dėl tokio drausmės pažeidimo, todėl pažeisdamas DK 236, 238 ir 240 straipsnių nuostatas, nepagrįstai ir neteisėtai skyrė drausminę nuobaudą (papeikimą).
Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino procedūrinių darbo drausmės pažeidimo nustatymo ir drausminės nuobaudos skyrimo aspektų. Teismas pakartojo Darbo ginčo komisijos teiginius apie DK 240 ir 241 str. numatytos tvarkos laikymąsi, tačiau sprendime nepasisakė dėl ieškovės argumentų ir pateiktų byloje įrodymų šiuo klausimu.
Pirmosios instancijos teismas, kaip ir Darbo ginčų komisija, netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su reikalavimo pasiaiškinti turiniu, todėl padarė nepagrįstas išvadas apie skirtos 2014- 03-10 įsakymu drausminės nuobaudos teisėtumą. Tiek teismas, tiek Komisija nepagrįstai nurodė, kad skiriant 2013-03-10 drausminę nuobaudą ieškovei, buvo atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, buvo tinkamai pareikalauta, kad ieškovė pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės veiksmus ir juos pripažino darbo drausmės pažeidimu. Šiuo atveju kalbama apie konfidencialios informacijos apie pacientės S.K. sveikatos būklę atskleidimą 2013- 12-05 pranešimuose ir šių pranešimų rašymą, naudojant oficialų (firminį) blanką.
Visiškai nepagrįstomis laikytinos teismo, Darbo ginčų komisijos ir atsakovo išvados, kad ieškovės pranešimai sukėlė ar galėjo sukelti neigiamas pasekmes ir pakenkti įstaigos reputacijai.
Atsakovė neteisingai kvalifikavo ieškovės veiksmus ir pažeidė DK 234 ir 236 straipsnių reglamentavimą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje taip pat netinkamai taikė nurodytas normas ir padarė neteisingas išvadas dėl darbo drausmės pažeidimo buvimo.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybių, susijusių su DK 238 straipsnyje nustatytais reikalavimais.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ieškinį, kuris pagal byloje surinktus įrodymus turėtų būti patenkintas. Atsižvelgdamas į koncentracijos principą, ieškovė mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų galimybę priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.
Apeliaciniu skundu Alytaus rajono apylinkės teismo 2015m. balandžio 3d. sprendimą skundžia atsakovė VšĮ Alytaus poliklinika, atsakovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą dalyje, kuria Darbo ginčų komisijos prie LR Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. DGKS-2126 dalyje dėl 2014 m. kovo 21 d. drausminės nuobaudos V. B. panaikinimo paliktas nepakeistas ir priimti naują sprendimą - tenkinti VšĮ Alytaus poliklinikos ieškinį atsakovei V. B. panaikinti Alytaus darbo ginčų komisijos 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. DGKS-2162 dalį, kuria panaikinta V. B. 2014 m. kovo 21 d. direktoriaus įsakymu skirta drausminė nuobauda, priteisti iš V. B. bylinėjimosi išlaidas. Su Teismo sprendimu nesutinka šiais argmentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovės santykiai su kolegomis buvo sudėtingi, todėl darbo atmosfera nebuvo itin maloni. Drausminė nuobauda V. B. buvo skirta ne dėl nepalankios darbo atmosferos sudarymo, bet išskirtinai dėl pažeidimų teikiant medicinos psichologo paslaugas pacientams.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje teigiama, kad nebuvo nustatyta konkrečių ieškovės darbo drausmės pažeidimų aplinkybių, taip pat yra nepagrįsta, ieškovės pažeidimai įrodyti medicinine dokumentacija, bei žodiniais paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šių liudytojų gyd. psichiatrės J. V. – T., psichiatrės D. M., gyd. vaikų - paauglių psichiatrės V. N. ir gyd. psichiatro J. Š. parodymų (dėl netinkamai pildomų duomenų apie pacientų būklę, apie pacientų nepasitenkinimą dėl ieškovės darbo, klaidingų išvadų apie pacientų sveikatą) ir dėl jų nepasisakė, nors jie paliudijo itin svarbias ir teisingam bylos išnagrinėjimu reikšmingas aplinkybes.
Visiškai nesuprantama teismo išvada, esą konkrečių aplinkybių dėl V. B. padarytų pažeidimų nebuvo nenustatyta. Tokia teismo išvada tik patvirtina, kad teismas visiškai nenagrinėjo ir neįsigilino į 2014 m. kovo 21 d. drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybes. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl aukščiau nurodytų V. B. pažeidimų.
Ieškovei V. B. drausminė nuobauda buvo skirta už netinkamą savo pareigų ir vidinių VšĮ Alytaus poliklinikos aktų nesilaikymą - VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus 2011-05-26 įsakymu Nr. V-68 patvirtintų Psichikos sveikatos centro nuostatų III dalies 10 punkto (10. Vadovaujasi psichikos sveikatos priežiūros įstaigų metodinėmis rekomendacijomis) ir 12 punkto (Gerbia pacientų teises, laikosi medicinos etikos ir asmens medicininės paslapties reikalavimų); VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus 2011-05-26 įsakymu Nr. P-46 patvirtintų medicinos psichologo pareiginių nuostatų IV dalies 1 punkto (1. Už savo veiksmus, profesines ir etikos klaidas, aplaidumą ar netinkamą jam skirtų funkcijų vykdymą, taip pat savo įgaliojimų viršijimą atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus); VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus 2008-11-19 įsakymu Nr. V-100 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių VI dalies 5 pastraipos (Medicinos darbuotojai ir nemedicininis personalas privalo laikytis medicinos etikos ir deontologijos reikalavimų, savo kompetencijos ribose padėti kiekvienam į polikliniką besikreipiančiam asmeniui) ir IX dalies 1 pastraipos 7 papunkčio (laikytis darbo vietoje visuotinai priimtų elgesio normų ir tarpusavio santykių reikalavimų). Pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytų aplinkybių visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė, skundžiamame sprendime taip pat nenurodydamas, kodėl šie pateikti VšĮ Alytaus poliklinikos argumentai apie konkrečius V. B. vidinių VšĮ Alytaus poliklinikos aktų pažeidimus yra atmetami.
Pirmosios instancijos teismo išvada, „kad drausminė nuobauda ieškovei buvo skirta remiantis tarnybiniu pranešimu, neprisilaikant darbo tvarkos taisyklėse nustatytos skundų ir pranešimų svarstymo tvarkos, neatlikus pranešime nurodytų aplinkybių tyrimo" yra nepagrįsta, nes ši skundų ir pranešimų svarstymo tvarka taikytina tik kai gaunami skundai ar pranešimai dėl gydytojų darbo, o psichologas nėra gydytojas, todėl darbo tvarkos taisyklių nuostatos dėl pranešimų svarstymo gydymo taryboje ir etikos komisijoje psichologei V. B. negali būti taikomos. Psichologė V. B. neturi medicinos praktikos licencijos, kitaip tariant nėra gydytoja, V. B. atveju pažeidimo nustatymui ir drausmės nuobaudos skyrimui taikomos išimtinai DK 240 str. 1 dalies nuostatos.
Alytaus rajono apylinkės teismas konstatavo, kas atsakovės įsakymo aprašomojoje dalyje nepakankamai tiksliai atskleistas darbo drausmės pažeidimą konstatuojančių aplinkybių turinys, leidžiantis neabejoti parinktos ir paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumu. Tačiau tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nevertinęs VšĮ Alytaus poliklinikos ieškinyje išdėstytų argumentų.
Darbo ginčų komisija savo sprendime konstatavo, kad „2014 m. kovo 21 d. įsakyme nurodytas darbo drausmės pažeidimas turi darbo drausmės pažeidimo sudėties elementų požymių“. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir su šiuo Darbo ginčų komisijos sprendimo argumentu susijusių apelianto argumentų, nurodytų ieškinyje.
Vertindamas 2014 m. kovo 21d. paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą 2015 m. balandžio 3 d. sprendime, pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino nei vieno VšĮ Alytaus poliklinikos ieškinyje nurodyto argumento. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas 2014 m. kovo 21 d. drausminės nuobaudos panaikinimą vadovavosi komisijos sprendime išdėstytais itin kritiškai vertintinais motyvais ir argumentais.
Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei vertinimą, taip pat teismo sprendimo pagrįstumą (LR CPK 12 str., 176 str., 178 str., 183 str., 185 str., 263 str. 1 d.), nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos, kas sąlygojo netinkamą bylai reikšmingų aplinkybių nustatymą ir bylos esmės neatskleidimą.
Pirmosios instancijos teismas 2014 m. kovo 21 d. drausminės nuobaudos panaikinimą paliko galioti visiškai neatsižvelgdamas ir nevertindamas apelianto ieškinyje nurodytas aplinkybes, liudytojų parodymus, t. y. neatsižvelgdamas ir nevertindamas šalių, liudytojų paaiškinimų ir įrodymų visumos. Akivaizdu, jog byloje priimant sprendimą ir vertinant tik pavienių vienos iš šalių nurodytus argumentus bei aplinkybes, ignoruojant kitos šalies išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Skundžiamame teismo sprendime nebuvo nurodyta, dėl kokių priežasčių ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti argumentai yra atmetami arba vertinami kritiškai, atitinkamai, kokiais įrodymais yra pagrįsta teismo išvada, esą 2014 m. kovo 21 d. drausminė nuobauda ieškovei buvo skirta nepagrįstai. Dėl to priimtas teismo sprendimas yra netesėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į atsakovės VšĮ Alytaus poliklinikos apeliacinį skundą pateikė ieškovė V. B.. Ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, palikti nepakeistą atsakovės skundžiamą teismo 2015-04-03 sprendimą. Nurodo, kad atsakovės apeliacinis skundas dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovės nuomone, atsakovė neįrodė skirtos 2014-03-21 įsakymu nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti jos ieškinio dėl šios drausminės nuobaudos. Atsakovė, skirdama drausminę nuobaudą 2014-03-21 įsakymu, visiškai nesilaikė jokios drausminio pažeidimo nagrinėjimo tvarkos, netikrino faktų pagrįstumo, neatliko teikiamų paslaugų kokybės ir konkrečių specialistų atsakomybės vertinimų. Byloje pateikti sveikatos istorijos išrašai visiškai nepatvirtina tarnybinio pranešimo pagrįstumo, jie nebuvo vertinami drausminės nuobaudos skyrimo metu, atsakovė neįvykdė savo pareigos dėl visapusiško profesinių funkcijų pažeidimo patikrinimo ir nepagrįstai ketino perkelti teismui savo naštą dėl medicinos išvadų vertinimo, reikalaujančio specialių žinių. Keturių gydytojų, pasirašiusių tarnybinį pranešimą, apklausa pirmosios instancijos teisme dar labiau patvirtino skirtos drausminės nuobaudos nepagrįstumą. Jie visi paliudijo, kad skiriant ieškovei drausminę nuobaudą, poliklinikoje nebuvo tikrinami nurodyti pranešime faktai, niekas neprašė jų paaiškinti aplinkybių, susijusių su nurodytais faktais. Tik pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, koks specialistas surašė konkrečius atvejus ir už ką pasirašė. Apie du atvejus (3 ir 4 punktai) apskritai niekas nieko negalėjo pasakyti ir nepaliudijo, kieno tai yra pacientai. Atsakovės bendrojo pobūdžio argumentai, susiję su sveikatos priežiūros įstaigos paslaugomis, visuomenės interesu, profesiniais ir etiniais reikalavimais neturi jokio reikšmės šios bylos išsprendimui, nes byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti konkrečių ieškovės pažeidimų padarymo fakto bei jos kaltės buvimą. Pareiga ištirti ir nustatyti darbo drausmės pažeidimo faktą priskirtina darbdaviui ir ji negali būti perkelta teismui, nagrinėjančiam bylą dėl drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Atsakovės VšĮ Alytaus poliklinikos atstovas advokatas A. A. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies panaikinimo ir palikti ieškovės skundžiamą teismo sprendimą dalyje dėl 2014m. kovo 10d. drausminės nuobaudos palikimo galioti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovei. Atsakovė VšĮ Alytaus poliklinika nesutinka su apeliantės apeliaciniu skundu, mano, kad jos reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, o jos ginčijama Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo dalis turėtų būti palikta nepakeista. Nurodo, kad nesuprantami ir itin kritiškai vertintini apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, esą ji nesuprato dėl kokių aplinkybių turi pateikti pasiaiškinimą. 2014 m. sausio 7 d. reikalavime pasiaiškinti buvo aiškiai nurodyta, kad šis reikalavimas yra reiškiamas atsižvelgiant į VšĮ Alytaus poliklinikos Medicinos etikos komisijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimą, V. B. 2013 m. gruodžio 6 d. atsakymą ir 2013 m. gruodžio 30 d. vidaus audito ataskaitą, nurodomi ir aktai, kuriuos galimai pažeidė V. B.. Ieškovė V. B. dalyvavo 2013 m. gruodžio 6 d. Medicinos etikos komisijos posėdyje, tad tikrai žinojo, kokios aplinkybės jame buvo nagrinėjamos bei kas jame buvo nutarta. Taip pat V. B. žinojo ką nurodė savo 2013 m. gruodžio 6 d. atsakyme. Apeliantė tiesiog apsimetė nesuprantanti 2014 m. sausio 7 d. ir 2014 m. kovo 6 d. reikalavimų pasiaiškinti esmės, nors kiekvienam protingam ir atidžiam asmeniui (tuo labiau, kuris turi 18 metų darbo su žmonėmis stažą) būtų suprantama šių reikalavimų prasmė. 2014 m. kovo 10 d. įsakyme buvo aiškiai nurodyta, kad skiriant šią nuobaudą vadovaujamasi 2013 m. gruodžio 6 d. medicinos etikos komisijos nutarimu ir 2013 m. gruodžio 30 d. vidaus audito ataskaita, o šiuose dokumentuose buvo aiškiai nurodyta, kad V. B. viršijo savo kompetenciją 2013 m. gruodžio 5 d. teikdama raštus VTAT Alytaus skyriui ir Volungės pagrindinei mokyklai. Apeliantės teiginiai esą tiek Darbo ginčų komisija, tiek pirmosios instancijos teismas ieškovės veiksmus 2013 m. lapkričio 27 d. pacientės S. K. priėmimo metu nepripažino neteisėtais tėra apeliantės išvedžiojimai ir akivaizdžiai jai nepalankių faktinių aplinkybių nutylėjimas, todėl turėtų būti atmesti. Medicinos etikos komisijos sprendimas įstaigos vadovui skiriant V. B. drausminę nuobaudą buvo rekomendacinio pobūdžio, o vadovas įvertinęs ir kitas aplinkybes (tarp jų ir Audito ataskaitą) susijusias su V. B. darbo drausmės pažeidimu, skyrė jai drausminę nuobaudą - papeikimą. Medicinos etikos komisija buvo sudaryta tik 2013 m. liepos 6 d., todėl apie ankstesnę jos veiklą ieškovė neturėjo galimybės girdėti. VšĮ Alytaus poliklinikoje, iki Etikos kodekso priėmimo, priimtuose lokaliniuose teisės aktuose taip pat buvo reguliuojami etikos klausimai. Su visais lokaliniai teisės aktais apeliantė buvo pasirašytinai supažindinta, todėl jos argumentai apie esą etikos normų nebuvimą yra visiškai niekiniai. Apeliantės argumentai dėl gydytojo psichiatro J. Š. šališkumo tėra deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti jokiais argumentais. Apeliantės teiginiai, ką sakė J. Š. 2015 m. vasario 4 d. teismo posėdžio metu apklausiamas, yra ištraukti iš konteksto, todėl neturėtų būti vertinami. 2013 m. gruodžio 30 d. vidaus audito ataskaitoje nurodyti medicinos psichologės pažeidimai ir aplinkybės yra aiškios ir pakankamos konstatuoti, kad medicinos psichologė V. B. pažeidė lokalinius teisės aktus. Apeliantė nurodo, esą 2013 m. gruodžio 5 d. raštus VTAT Alytaus skyriui ir Volungės pagrindinės mokyklos administracijai siuntė pastebėjusi konsultacijos metu emocinę nepriežiūrą, ji siuntė minėtus 2013 m. gruodžio 5 d. raštus vadovaudamasi išskirtinai pacientės S. K. interesais. Tik 2014 m. birželio 12 d. ieškinyje ieškovė nurodė naujas aplinkybes - esą pacientė S. K. konsultacijos su medicinos psichologe V. B. metu atskleidė didelį nerimą keliančią informaciją, tačiau apie nerimą keliančią informaciją V. B. neužsiminė nei savo 2013 m. gruodžio 6 d. paaiškinime, nei 2013 m. gruodžio 6 d. vykusio VšĮ Alytaus poliklinikos medicinos etikos komisijos posėdyje, nei 2013 m. balandžio 7 d. prašyme Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijai, nei Darbo ginčų komisijos posėdžiuose. Ieškovės nurodomą didelį nerimą keliančios informacijos iš pacientės S. K. sužinojimą ir šios informacijos raštišką nurodymą S. K. gydymo priežiūrą vykdančiai psichiatrei teismo posėdžio metu paneigė liudytoja - S. K. gydymo priežiūrą vykdanti psichiatrė V. N.. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė visus dokumentus, kurių pirmosios instancijos reikalavo. Apeliantė pirmosios instancijos proceso metu nereiškė jokių papildomų reikalavimų atsakovei dėl papildomų dokumentų pateikimo, juo labiau 2013-11-26 ir 2013- 11-27 gydytojos psichiatrės V. N. įrašų S. K. medicininėje kortelėje, todėl apeliaciniame skunde reiškiami argumentai dėl esą nepateiktų neva apeliantei palankių dokumentų yra visiškai nesuprantami ir nesavalaikiai (CPK 314 str.). Ieškovė pripažįsta, kad neturėjo teisės naudoti atsakovės firminio blanko rašydama raštą VTAT Alytaus skyriui ir Volungės pagrindinės mokyklos administracijai. Todėl laikytina, kad ieškovė pripažįsta pažeidusi aukščiau nurodytų VšĮ Alytaus poliklinikos įstatų ir VšĮ Alytaus poliklinikos Dokumentų valdymo procedūros nuostatas. V. B. savo veiksmais pažeidė VšĮ Alytaus poliklinikos vidaus teisės aktus, jos veiksmai turėjo pasekmių VšĮ Alytaus poliklinikos pacientams bei pačiai VšĮ Alytaus poliklinikai, todėl akivaizdu, kad 2014 m. kovo 10 d. drausminė nuobauda V. B. buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą ginčydama Darbo ginčų komisijos LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčo komisijos 2014-05-13 sprendimą Nr. DGKS-2162, kuriuo palikti atsakovės VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus 2014-03-10 ir 2014-03-21 įsakymai, kuriais ieškovei V. B. paskirtos drausminės nuobaudos.
Atsakovė ginčo 2014-03-10 įsakyme nurodė, kad ieškovės veiksmai neatitiko LR sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 552 „Dėl asmens sveikatos paslapties kriterijų patvirtinimo" II dalies 4, 6, 7.1. punktus, Psichologų etikos kodekso 5a ir 7a punktus, VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus 2011-05-26 įsakymu patvirtintų Psichikos sveikatos centro nuostatų III dalies 12 punktą (12. Gerbia pacientų teises, laikosi medicinos etikos ir asmens medicininės paslapties reikalavimų. Informacija apie pacientų privatų gyvenimą yra konfidenciali, ji teikiama tik įstatymų ir Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka.), VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus 2011-05-26 įsakymu Nr. P-46 patvirtintų Medicinos psichologo pareiginių nuostatų II dalies 11 ir 13 punktus (11. Užtikrina tyrimų metodikų ir rezultatų konfidencialumą, tiriamojo teisių ir interesų nepažeidžiamumą; 13. Laikosi vidaus tvarkos <...> taisyklių.), IV dalies 1 punktą (1. Už savo veiksmus, profesines ir etikos klaidas, aplaidumą ar netinkamą jam skirtų funkcijų vykdymą, taip pat įgaliojimų viršijimą atsako pagal LR įstatymus.), VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus 2008-11-19 įsakymu Nr. V-100 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių VI dalies 5 punkto (Medicinos darbuotojai ir nemedicininis personalas privalo laikytis medicininės etikos ir deontologijos reikalavimų, savo kompetencijos ribose padėti kiekvienam į polikliniką besikreipiančiam asmeniui.), IX dalies 1.7. punkto (Laikytis darbo vietoje visuotinai priimtų elgesio normų ir tarpusavio santykių reikalavimų) reikalavimus. Tuo pagrindu ieškovei V. B. paskirtas papeikimas.
Atsakovės VšĮ Alytaus poliklinikos direktorius 2014-03-21 įsakyme Nr.V-36 nurodė, kad vadovaudamasis Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010-0225 sprendimu T-31 Všį Alytaus poliklinikos direktoriaus pareigybės aprašymo 6.4 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 227 str. 1d., 228 str., 232 str., 234 str., 236 str., 237 str. 2 d., 238 str., 240 str. 1d., 241 str. 1d. atsižvelgdamas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro darbuotojų 2014-01-03 tarnybinį pranešimą,, Dėl medicinos psichologės V. B. psichologo paslaugų teikimo“ ir į medicinos psichologės V. B. 2014-03-10 paaiškinimą, už VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus 2011-05-26 įsakymu Nr. V-68 patvirtintų Psichikos sveikatos centro nuostatų III dalies 10 punkto,12 punkto VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus 2011-05-26 įsakymų Nr. P-46 patvirtintų Medicinos psichologo pareiginių nuostatų IV dalies 1 punkto, VšĮ Alytaus poliklinikos direktoriaus 2008-11-19 įsakymu Nr. V-100 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių VI dalies 5 pastraipos, IX dalies I pastraipos 7 papunkčio pažeidimus skyrė ieškovei V. B. papeikimą.
Bylos duomenimis konfliktinė situacija didžiąją dalimi tarp ieškovės V. B. ir atsakovės VšĮ Alytaus poliklinikos susiklostė dėl ieškovės V. B. tariamai netinkamai atliekamų darbo pareigų, dėl jos nepakankamos kvalifikacijos, dėl neišsamiai surašomų medicinos dokumentų, dėl netinkamo bendravimo su pacientais ir bendradarbiais (1t., b.l 49-90). Šias aplinkybes atsakovė įrodinėjo byloje ligos istorijų kopijomis, gydytojų tarnybiniu pranešimu, pacientės globėjos skundais. Atsakovė teikė byloje medicininę dokumentaciją, 2014-01-03 gydytojų J. V.-T., D. M., V. N., J. Š. tarnybinius pranešimus (darbo bylos Nr. APS-112-6562, psl. 24), kur jos manymu, priešingai nei diagnozę nustatė ieškovė V. B., pacientams nustatytos visiškai kitos diagnozės, kurios nesutampa su ieškovės įrašais medicinos dokumentacijoje. Vertinant atsakovės argumentą dėl tariamai netinkamai diagnozuotos ligos (sveikatos būklės) teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad teismas nėra kompetentingas spręsti ieškovės kvalifikacijos klausimą, vertinant paciento sveikatos būklę, tame tarpe pasisakyti dėl surašytų medicinos dokumentacijoje diagnozių teisingumo, kadangi tokiai išvadai padaryti reikalingos specialios žinios. Šiuo atveju Darbo ginčų komisijos LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčo komisija 2014-05-13 sprendime Nr. DGKS-2162, kalbėjo (1t., b.l.46-47) apie psichikos centro darbuotojų darbo atmosferą, dėl ieškovės bendravimo su kolegomis, taigi priešingai toms aplinkybėms, kurios sudarė pagrindą atsakovės manymu taikyti ieškovei drausminę nuobaudą. Atsakovės atstovas pagrįstai nurodė apeliaciniame skunde, kad šiuo atveju ieškovės kvalifikacijos klausimas yra svarbus vertinant teikiamų poliklinikos pacientams sveikatos paslaugų kokybę. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir visiškai nepasisakė dėl ginčytinų įsakymų skundžiamame sprendime, o tiesiog pritarė Darbo ginčų komisijos LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčo komisijos 2014-0513 sprendimui Nr. DGKS-2162.
Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl ginčo šalių argumentų nurodytų procesiniuose dokumentuose, jų visiškai nenagrinėjo, tad apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi galimybės pasisakyti procesiniame dokumente dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo, kadangi klausimas turėtų turi būti nagrinėjamas visiškai naujais esminiais aspektais, pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Be to, teisėjų kolegijai nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka.
Pažymėtina, kad dalis medicininės dokumentacijos esančios byloje yra praktiškai neįskaitoma dėl netinkamos kokybės kopijų. Reikšminga yra ir tai, kad pacientų medicininė dokumentacija yra susijusi su dalyvaujančiais byloje asmenimis, tiek kiek tai liečia medicinos darbuotojų bendravimą su pacientais. Užfiksuotos dokumentacijoje diagnozės yra susijusios su pacientų psichinė sveikata, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų nuspręsti dėl šios medžiagos įrodomosios reikšmės ir dėl šios medžiagos viešumo (CPK 10 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl atsakovės Všį Alytaus poliklinikos nurodytų ginčo 2014-03-10 ir 2014-03-21 įsakymuose tariamai padarytų ieškovės V. B. darbo drausmės pažeidimų, kadangi netyrė ir (ar) nevertino tam teisiškai reikšmingų aplinkybių, nukrypo nuo kasacinio teismo šių normų aiškinimo, be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo motyvavimą (CPK 263,270 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.). Taigi apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo panaikinus sprendimą yra ribojama civilinio proceso teisės normų. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista jos esmė dėl žalos dydžio ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.)..
Įrodymai susiję su ieškovės V. B. kvalifikacija greičiau ir ekonomiškiau gali būti surinkti Alytaus rajono apylinkės teisme, o pirmosios instancijos teismui nustačius, kad įvertinti pateiktus duomenis reikia specialių žinių, svarstytinas ekspertizės būtinumo klausimas (CPK 212 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl ginčo darbo drausmės pažeidimų o apeliacinės instancijos teisme darbo drausmės pažeidimų teikiant medicinos psichologo paslaugas pacientams nustatymas reikštų bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos tvarka visa apimtimi, todėl byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4p.).
Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų byloje, apeliacinės instancijos teismas neskirsto (CPK 93 str. 5 d.). Šį klausimą turi išspręsti pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015m. balandžio 3d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.