- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-1948-390/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00320-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, Kauno sodininkų bendrija „Baltasis gandras“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys – Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, Kauno sodininkų bendrija „Baltasis gandras“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublika atstovaujama VĮ „Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė nustatyti faktą, jog pareiškėjas D. Š. įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į statinius: sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą plane 1s1ž, kurio plotas 9,18 kv. m.; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2I1ž, bei metalinio tinklo tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta plane t1, esančius sodų bendrijoje „Baltasis gandras“, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Nurodė, kad nuo 2005 m. liepos 4 d. sodo namelį, ūkio pastatą, bei tvorą valdo teisėtai ir nepertraukiamai. Šie statiniai pareiškėjo vardu nuosavybės teise nėra įregistruoti. Valdymas trunka 11 metų ir 6 mėnesius, t. y. nuo 2005 m. liepos 4 d., tai patvirtina ir 2005 m. liepos 4 d. sudaryta kadastrinių matavimų byla.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškimo netenkino. Priteisė iš pareiškėjo 12,02 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas nurodė, kad naujo daikto sukūrimas yra savarankiškas nuosavybės teisių įgijimo būdas, kuriam yra taikomas reikalavimas, kad daiktas būtų buvęs sukurtas teisėtai ir suformuotas Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-09-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006 pažymėjo, kad tuo atveju, kai asmuo statinį yra įgijęs jį pasistatydamas, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškimas grindžiamas faktiniu pagrindu, kad sodo namelis ir pagalbiniai statiniai, į kuriuos pareiškėjas prašė nustatyti nuosavybės teises, buvo sukurti statybų būdu, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, kad įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, pareiškimo netenkino.Taip pat teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 nustatyta, kad asmenys, kurie naudojosi Gynybos ministerijai (kariniam daliniui) paskirta žeme kaip karinio dalinio teritorijoje veikusios bendrijos ,,Baltasis gandras“ nariai, įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo, be atitinkamų leidimų atlikti sodo namelių ir kitų statinių statybos darbai buvo ir yra neteisėti.Duomenų, kad ginčo statinius pareiškėjas šiuo metu yra įteisinęs Statybų įstatymo nustatyta tvarka, pareiškėjas į civilinę bylą nepateikė. Kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Todėl eismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės taip pat yra atskiras ir savarankiškas pagrindas pareiškimo netenkinti.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas D. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, jos yra prieštaringos. Teismas nurodė, kad statiniai sukurti statybų būdu, tačiau pagal bylos duomenis statinius, esančius žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje „Baltasis gandras“ pareiškėjas įgijo sandoriu – D. P. priskyrė pareiškėjui sodo sklypą su statiniais. Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, jog sodo namelis, bei ūkinis namelis buvo pastatytas 1989 metais. Už statinius pareiškėjas sumokėjo 2000 Lt. Byloje esanti bendrijos pirmininko pažyma patvirtina, kad iki 2005 m. statinius valdė D. P.. Apie šį sandorį pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nepaaiškino, nes byla buvo išnagrinėta skubos tvarka.Iš esmės teismo sprendimas yra nurašytas iš 2011 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1790-615/2011, kurią nagrinėjo teisėjas M. P., kurioje pareiškėjai prašė pripažinti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi į statybos būdu sukurtus statinius. Toks teismo sprendimas yra šališkas, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybė prašo palikti nepakeistą teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Apeliacinį skundą apeliantas grindžia naujomis aplinkybėmis dėl sandorio sudarymo, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Be to, jog Kauno apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. civilinėje byloje Nr. 2-587-364/2009, kurioje buvo nagrinėjamas to paties pareiškėjo analogiškas reikalavimas (pareiškimas šioje byloje paliktas nenagrinėtas) nustatytos visiškai kitokios aplinkybės: pareiškėjas teigė, kad žemės sklypas buvo suteiktas pareiškėjo tėvui, o ginčo objektu esančius statinius pastatė pareiškėjo motina.Teismas detaliai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus bei pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu nurodytus argumentus ir teisingai nustatė, kad ginčo statiniai buvo sukurti statybų būdu. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai vertino statinių statybos teisėtumą, nes tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektu.Atsiliepime į apeliacinį skundą VĮ Turto bankas prašo palikti nepakeistą teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Pareiškėjui į bylą nepateikus jokių dokumentų, kurie vienareikšmiškai įrodytų, kad ginčo objektu esantys statiniai buvo pastatyti teisėtai Statybų įstatymo nustatyta tvarka, teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.Pareiškėjas pateikia apeliaciniame skunde naujus argumentus dėl 2005 m. liepos mėnesį pareiškėjo sudaryto sandorio, be to, nepateikė į bylą sandorio sudarymą bei atsiskaitymo už jį patvirtinančių dokumentų. Taip pat naujai pateikti argumentai prieštarauja Kauno apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. civilinėje byloje Nr. 2-587-364/2009 nustatytoms aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo palikti nepakeistą teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Pareiškėjas, siekdamas įgyti nuosavybės teisę į ginčo statinius, visų pirma turėjo įrodyti ir pagrįsti ginčo statinių statybos teisėtumą, tačiau nepateikė teisės aktuose nurodytų dokumentų, kurie patvirtintų, kad ginčo statiniai buvo pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl laikytina, kad ginčo statiniai pastatyti savavališkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad faktas, jog daiktas sukurtas, nesilaikant teisės aktų reglamentuotos nekilnojamojo daikto statybą nustatančios tvarkos, nesuponuoja pagrindo taikyti įgyjamąją senatį reglamentuojančių teisės aktų (LAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Nagrinėjamu atveju nei pareiškėjas, nei kitas asmuo negalėjo ir negali įgyvendinti statytojo teisių dėl to, kad statiniai pastatyti valstybinėje nesuformuotoje žemėje, kas pažymėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009, kuria LAT išsprendė ginčą dėl bendrijos įsteigimo, žemės bendrijai suteikimo teisėtumo bei teisės tęsti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Teismas nusprendė, kad Kauno sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ neįsteigta ir neįregistruota. Kadangi žemės sklypo nei pareiškėjas, nei bendrija nevaldo jokiais teisėtais pagrindais, atitinkamai, žemės sklypas pareiškėjui negalėjo būti išskirtas, o vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, statiniai negalėjo būti sukurti teisėtu būdu, nes nei bendrija, nei pareiškėjas nei koks kitas fizinis ar juridinis asmuo negalėjo ir toliau negali įgyvendinti statytojo teisių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinis teismas atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas, prieštarauja teisingumo bei protingumo principams ir yra nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje ( pareiškime) nurodytas pagrindas bei dalykas ( CPK 111 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai, CPK 531 straipsnis). Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto teismui pareiškimo turinio, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į statinius: sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą plane 1s1ž, kurio plotas 9,18 kv. m.; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą plane 2I1ž, bei metalinio tinklo tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane t1, esančius sodų bendrijoje „Baltasis gandras“, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjas pareiškime ir bylos nagrinėjimo metu nurodė aplinkybes, kad nuo 2005 m. liepos 4 d. sodo namelį, ūkio pastatą, bei tvorą valdo teisėtai ir nepertraukiamai. Šie statiniai sukurti teisėtos statybos būdu, tačiau jų nuosavybės teisės nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje neįregistruotos pareiškėjo vardu, daiktų valdymas trunka nuo 2005m. liepos 4d. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimo netenkino nenustatęs C K 4. 68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Teismas taip pat akcentavo, kad nekilnojamieji daiktai dėl kurių prašomas nustatyti faktas buvo sukurti neteisėtos statybos būdu, todėl pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas.Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir padarytos išvadoms visiškai pritaria ir pažymi, kad įgyjamoji senatis – tai savarankiškas nuosavybės teisės į daiktus įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas) ir šio būdo samprata yra atskleista CK 4. 68-4. 71 straipsniuose. Kasacinio teismo praktikoje dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo yra išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartis P. J. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., civilinė byla Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., civilinė byla Nr. 3K-3-514/2008 ir kt.).Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tokia praktika nėra pakitusi, kad tuo atveju, kai asmuo statinį yra įgijęs jį pasistatydamas, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. rugsėjo 20d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006).Kaip matyti iš pareiškėjo pareiškime ir bylos eigoje duotų paaiškinimų, kad pareiškėjas nurodė aplinkybes, kad sodo namelis ir pagalbiniai statiniai, į kuriuos prašoma nustatyti įgijus nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį buvo sukurti statybų būdu. Taigi, pareiškėjas savo pareiškimą grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kad nekilnojamieji daiktai buvo sukurti juos pastatant. Minėta, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jeigu asmuo teisėtai pastatęs statinį, tai jis įgyja nuosavybės teises į tą statinį C K 4. 47 straipsnio 4 punkto pagrindu, pagamindamas naują daiktą ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 3K-3-498/2006 savo nutartyje yra akcentavęs, kad statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas C K 4. 253 straipsnio 1 dalies reikalavimas dėl to, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių statinių pastatymo teisėtumą. Tai reiškia, kad statiniai galimai yra pastatyti neteisėtai. Tokiu atveju, negali atsirasti į daiktą, nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės, nei jų teisėto valdymo ir nėra CK 4. 68 - 4.471 straipsniuose nurodytų pagrindų pareiškimui pagal įgyjamąją senatį tenkinti.Atmestinas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad byla buvo išnagrinėta skubotai ir pareiškėjas negalėjęs pranešti teismui, kad jis statinius įgijęs iš pil. P. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Bylos duomenimis nagrinėjama civilinė byla teisme iškelta 2017m. sausio 6d., o išnagrinėta dalyvaujant pačiam pareiškėjui 2017m. balandžio 27d., todėl nėra jokio pagrindo teigti apie skubotą bylos išnagrinėjimą.Apeliantas kelia klausimą dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog buvo pasinaudota įstatymo suteiktu nušalinimo institutu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-444-2013 ir kt.). Byloje duomenų parodančių teisėjo nagrinėjusio bylą šališkumą nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir suinteresuotų asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, nustatytus faktinius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neprieštarauja materialinėms ir procesinėms teisės normos ir yra teisėtas bei pagrįstas ( CPK 263 straipsnis). Naikinti jį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.