- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 2-1790-615/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- A. K., A. Š., C. G., P. S., L. M., A. R., V. Č., R. M., M. O., A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto, Kauno miesto savivaldybės, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, Rimai Saldūnaitei, vertėjaujant Violetai Dobrovolskienei, dalyvaujant pareiškėjams A. K., A. Š., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus atstovei S. T., suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei J. G. V., suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei J. G., suinteresuoto asmens Sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ atstovui A. K., nedalyvaujant pareiškėjams C. G., P. S., L. M., A. R., V. Č., R. M., M. O., A. T., dalyvaujant visų pareiškėjų atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai Kauno miesto apylinkės teisme pareikštu pareiškimu (I t., b.l. 3-14) prašo:
Žemesnės instancijos teismas
nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja C. G. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į: pastatą-6,51 kv.m. bendro ploto sodo namelį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); pastatą- 2,38 kv.m. bendro ploto priestatą, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini).nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja P. S. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į: pastatą- 15,09 kv.m. bendro ploto sodo namelį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini).nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas L. M. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į: pastatą-16,95 kv.m. bendro ploto sodo namelį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini).nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas A. R. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į: pastatą- 17,52 kv.m. bendro ploto sodo namelį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini). nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas A. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į: pastatą- 18,84 kv.m. bendro ploto sodo namelį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); kiemo statinius - 8,00 m. ilgio ir 1,20 m. aukščio, metalinių kampuočių tvorą, esančią Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini). nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja V. Č. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į: pastatą - 8,26 kv.m. bendro ploto sodo namelį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); pastatą- ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini).nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja R. M. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į: pastatą -23,32 kv.m. bendro ploto sodo namelį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą- sandėlį ūkinį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); kiemo statinius - 26,00 m. ilgio ir 1,50 m. aukščio, metalinio tinklo tvorą, esančią Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini).nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas R. O. (jo teisių perėmėja M. O.) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į: pastatą-24,22 kv.m. bendro ploto sodo namelį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą- pirtį, (duomenys neskelbtini), esančią Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); kiemo statinius - 18,00 m. ilgio ir 1,00 m. aukščio, medinių štakietų tvorą, (duomenys neskelbtini), esančią Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); kiemo statinius- 29,00 kv.m. ploto betoninių plytelių aikštelę, (duomenys neskelbtini), esančią Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini).nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas A. Š. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į: pastatą- 24,14 kv.m. bendro ploto sodo namelį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); 8,7 kv.m. priestatą, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą -6 kv.m. ploto ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); kiemo statinius- 15,00 m. ilgio ir 1,00 m. aukščio, metalinio vielos tinklo tvorą, (duomenys neskelbtini) esančią Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); kiemo statinius- 29,00 kv.m. ploto monolitinio betono aikštelę, (duomenys neskelbtini), esančią Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini).nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas A. T. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į: pastatą- 12,03 kv.m. bendro ploto sodo namelį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą-sandėlį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); kiemo statinius- 14,00 m. ilgio ir 1,20 m. aukščio, metalinio tinklo tvorą, (duomenys neskelbtini), esančią Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjai pareiškime ir posėdyje dalyvavę pareiškėjai bei jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 1979-02-20 d. Kauno garnizono viršininkas V. A. išleido įsakymą Nr. 12, kuriuo nenaudojamą mokomiesiems laukams žemę 4-ojo forto karinio miestelio Nr.17 žemės sklypo Nr. 11 rajone į kairę pusę nuo kelio Kaunas -Kapsukas, kurios bendras plotas 15 ha, išskyrė sodininkystės daržininkystės bendrijai. 1984-02-01 d. Kauno rajono Butų- Eksploatacijos dalies viršininkas papulkininkis Pasičnik suteikė leidimą Nr. 173, sodininkų bendrijos nariams jiems priskirtuose sklypuose vykdyti sodininkystės darbus, statyti sodo namus, atlikti sodo bendrijos teritorijos aptvėrimo darbus, sklypų elektrifikavimo darbus. 1993-09-20 d. R. F. perdavimo- priėmimo aktu Nr. 250, perdavė Lietuvos Respublikai. Pareiškėjai, savo lėšomis ir turėdami tam teisinį pagrindą (1984-02-01 d. Kauno rajono Butų- Eksploatacijos dalies viršininko papulkininkio Pasičnik leidimą Nr. 173) yra pasistatę SB „Baltasis gandras“ teritorijoje, pareiškėjams priklausančiuose sklypuose sodo namelius. Pareiškėjai yra SB „Baltasis gandras“ nariai. 1989 m. pareiškėja C. G. savo asmeninėmis lėšomis pasistatė sodo namelį su priestatu. 2006-04-28 d. buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pareiškėja nuo 1989 m. sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo sekantį nekilnojamąjį turtą: pastatą-6,51 kv.m. bendro ploto sodo namelį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); pastatą - 2,38 kv.m. bendro ploto priestatą, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini). Pareiškėja P. S. 1986 m. savo asmeninėmis lėšomis pasistatė sodo namelį. 2006-04-24 d. buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pareiškėja nuo 1986 m. sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo sekantį nekilnojamąjį turtą: pastatą -15,09 kv.m. bendro ploto sodo namelį(duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas L. M. 1985 m. savo asmeninėmis lėšomis pasistatė sodo namelį. 2006-04-24 d. buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pareiškėjas nuo 1985 m. sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo sekantį nekilnojamąjį turtą: pastatą- 16,95 kv.m. bendro ploto sodo namelį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. R. 1985 m. savo asmeninėmis lėšomis pasistatė sodo namelį. 2006-04-20 d. buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pareiškėjas nuo 1985 m. sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo sekantį nekilnojamąjį turtą: pastatą-17,52 kv.m. bendro ploto sodo namelį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. K. 1989 m. savo asmeninėmis lėšomis pasistatė sodo namelį ir kiemo statinius- tvorą. 2006-04-24 d. buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pareiškėjas nuo 1989 m. sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo sekantį nekilnojamąjį turtą: pastatą-18,84 kv.m. bendro ploto sodo namelį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); kiemo statinius- 8,00 m. ilgio ir 1,20 m. aukščio, metalinių kampuočių tvorą, esančią Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini). Pareiškėja V. Č. 1989 m. savo asmeninėmis lėšomis pasistatė sodo namelį ir ūkinį pastatą. 2006-04-28 d. buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pareiškėja nuo 1989 m. sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo sekantį nekilnojamąjį turtą: pastatą- 8,26 kv.m. bendro ploto sodo namelį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); pastatą- ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini). Pareiškėja R. M. 1989 m. savo asmeninėmis lėšomis pasistatė sodo namelį ir tvorą. 2006-04-24 d. buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pareiškėja nuo 1989 m. sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo sekantį nekilnojamąjį turtą: pastatą-23,32 kv.m. bendro ploto sodo namelį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą- sandėlį ūkinį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); kiemo statinius - 26,00 m. ilgio ir 1,50 m. aukščio, metalinio tinklo tvorą, esančią Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini). R. O. 1985 m. savo asmeninėmis lėšomis pasistatė sodo namelį, pirtį, kiemo statinius- tvorą ir aikštelę. 2006-04-20 d. buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. R. O. nuo 1985 m. sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė sekantį nekilnojamąjį turtą: pastatą-24,22 kv.m. bendro ploto sodo namelį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą-pirtį, (duomenys neskelbtini), esančią Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); kiemo statinius - 18,00 m. ilgio ir 1,00 m. aukščio, medinių štakietų tvorą, (duomenys neskelbtini), esančią Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); kiemo statinius - 29,00 kv.m. ploto betoninių plytelių aikštelę, (duomenys neskelbtini), esančią Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. Š. 1985 m. savo asmeninėmis lėšomis pasistatė sodo namelį, ūkinį pastatą, kiemo statinius- tvorą ir aikštelę. 2006-04-20 d. buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pareiškėjas nuo 1985 m. sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo sekantį nekilnojamąjį turtą: pastatą- 24,14 kv.m. bendro ploto sodo namelį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); 8,7 kv.m. priestatą, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą- 6 kv.m. ploto ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); kiemo statinius- 15,00 m. ilgio ir 1,00 m. aukščio, metalinio vielos tinklo tvorą, (duomenys neskelbtini), esančią Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); kiemo statinius 29,00 kv.m. ploto monolitinio betono aikštelę, (duomenys neskelbtini), esančią Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. T. 1989 m. savo asmeninėmis lėšomis pasistatė sodo namelį, pagalbinį pastatą, kiemo statinius-tvorą ir aikštelę. 2006-04-24 d. buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pareiškėjas nuo 1989 m. sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo sekantį nekilnojamąjį turtą: pastatą- 12,03 k v. m. bendro ploto sodo namelį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą-sandėlį, (duomenys neskelbtini), esantį Kauno m. sav. SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini); kiemo statinius- 14,00 m. ilgio ir 1,20 m. aukščio, metalinio tinklo tvorą, (duomenys neskelbtini), esančią Kauno m. sav.SB „Baltasis gandras“ (duomenys neskelbtini). Po bylų sudarymo pareiškėjai kreipėsi į VĮ Registrų centras, prašydami įregistruoti daiktines teises į jų nekilnojamuosius daiktus. 2006-05-24 d. VĮ RC nusprendė pareiškėjų prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus netenkinti. LR CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nėra. Pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės į minėtus pastatus, kitus statinius kitokiu LR CK 4.47 str. numatytu būdu. Pastatų, statinių valdymas yra prasidėjęs sąžiningai. Visą valdymo laikotarpį daiktai buvo valdomi kaip savi, t.y. pareiškėjai su jais elgėsi kaip daikto savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į šiuos daiktus. Nekilnojamų daiktų valdymas tęsėsi virš 10 metų. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių, pareiškėjai yra priversti kreiptis į teismą, prašydami nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Konkretaus adreso, kuriame randasi aukščiau paminėti pastatai nėra. Pastatai randasi Panemunės rajone, prie 4 -ojo forto, Kauno mieste. 2003-03-03 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25 d. sąrašo patvirtinimo“ 2 p. nurodyta, kad seni statiniai registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir šiuos dokumentus: savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989-01-01 įskaitytinai; bei savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, jeigu statiniai pastatyti nuo 1989-01-01 iki 1991-07-25 įskaitytinai. Šių dokumentų (atsižvelgiant į tai, kad statiniai pastatyti tuometinės sovietų armijos valdomojoje teritorijoje) pateikti Registro tvarkytojui pareiškėjai neturi galimybės. Aukščiau paminėto teisės akto 8 p. numatoma, kad senų statinių valdytojai neturintys vieno iš išvardintų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir daiktines teises į jį, Registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, turimus dokumentus ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo. Atsižvelgiant į aukščiau paminėto poįstatyminio teisės akto imperatyvias nuostatas, galima konstatuoti, kad net ir esant nepagrįstam 2006-05-24 d. VĮ Registrų centras sprendimui, norint įregistruoti seną statinį ir daiktines teises į jį, teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo yra būtinas, todėl pareiškėjai yra priversti kreiptis į teismą prašydami nustatyti juridinį faktą- kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į statinius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškimą (II t., b.l. 36-40) ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškimas neatitinka LR CK 4.68 - 4.71 str. reikalavimų, kad būtų nustatyta nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį. LR CK 4.68 str. 1 d. nustatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė gali būti nustatoma tik asmeniui, kuris nėra daikto savininkas. Pareiškėjai nurodo, kad jie yra nurodytų pastatų ir statinių statytojai, kad jie pastatyti pareiškėjų lėšomis. Remiantis LR CK 4.47 str. 4 p., statyba (naujo daikto pagaminimas) yra tinkamas būdas įgyti nuosavybės teisę į daiktą. Todėl šiuo atveju negali būti nustatyta nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį. Daikto pagaminimas, sukūrimas turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus. Remiantis teisės aktais (LR statybos įstatymas) sukurtas nekilnojamasis daiktas turi būti suformuotas (LR CK 4.253 str. 1 d., LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) ir jis pats bei daiktinės teisės į jį įregistruoti (LR nekilnojamojo turto registro įstatymas). 2001-12-04 Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus konsultacijoje A3-51 nurodoma, kad teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tų veiksmų įteisinimas nepriklauso teismo kompetencijai. Statinių projektus derina, leidimus statyti išduoda, statinius pripažįsta tinkamais naudoti ne teismas, o šiuos veiksmus atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotos institucijos. Šių institucijų veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami teisės normų nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo ir teismine (ginčo teisenos) tvarka. Pareiškėjai VĮ Registrų centro Kauno filialo 2006-05-24 sprendimo nuskundė. Šiame sprendime būtent ir nurodyta, kad statiniai nėra tinkamai suformuoti, jų registracijai nekilnojamojo turto registre pateikti ne visi reikalingi dokumentai. Pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d. daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. LR CK 4.253 str. 1 d. nustatytas reikalavimas, jog nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju nėra teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto - nekilnojamojo daikto. Statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Taigi neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių. Įgyjamąją senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais (LR CK 4.69 str. 1 d.). Pareiškėjai nepateikia įrodymų, kad statinių statyba nebuvo savavalė. Atkreiptinas dėmesys, kad statytojas dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo gali kreiptis į institucijas, kurios įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotos spręsti statinių projektų suderinimo, leidimų statyti išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus. Taip pat mano, kad pareiškimas neatitinka ir kitų LR CK 4.68 - 4.71 str. nustatytų sąlygų. LAT 2004-06-23 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-345/2004 išaiškinta, kad įgyjamoji senatis - tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Tuo tarpu pareiškėjai teigia, kad jie yra ginčo statinių statytojai. Toje pačioje nutartyje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo; 3) asmuo valdo daiktą teisėtai; 4) daikto atviro valdymo sąlyga; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip 10 m. Mano, kad pareiškėjų ginčo statinių įgijimas ir jų valdymas nėra sąžiningas, teisėtas: jie nepateikia įrodymų, kad statiniai pastatyti teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Neteisėtas daikto įgijimas ir jo valdymą daro neteisėtą. Taip pat nepateikiama įrodymų, kad statiniai yra valdomi nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų (pareiškėjas A. R. nurodo, kad į sodų bendriją buvo priimtas tik 1999m.). Taip pat nėra įformintas ir žemės, ant kurios stovi ginčo statiniai, naudojimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2006-07-20 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-312 buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimas, pagal kurį nustatyta, kad teritorija, kurioje stovi pareiškėjų statiniai, yra kitos paskirties, bendrojo naudojimo želdynų teritorija (kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos). Taigi šioje teritorijoje nenumatoma žemės ūkio veikla, mėgėjiška sodininkystė, negyvenamosios paskirties (sodo namų) statyba. Be to, 2005-04-18 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1346 nuspręsta organizuoti detalųjį planavimą teritorijoje, kurioje stovi ginčo statiniai. Detalusis planas organizuotas turint tikslą suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui ekvivalentine natūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į pareiškimą (III t., b.l. 20-22) ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-06-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004 yra išaiškinusi, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 str. 1 d., o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 str. nurodytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t.y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 str.- 4.71 str. nurodytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsiasi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą. Atitinkamai negalima taikyti nuosavybės teisės įgijimo fakto pagal įgyjamąją senatį, jeigu yra bent viena šių aplinkybių: 1) daikto valdymas prasidėjo nesąžiningai ar neteisėtai; 2) daiktas Nekilnojamojo turto registre registruotas kito asmens vardu; 3) nebuvo laikytasi daikto sukūrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pavyzdžiui, pastatai buvo pastatyti savavališkai; 4) nėra suėję CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai; 5) daikto valdymas buvo ar yra ginčijamas teismine tvarka daikto savininkui pareiškus ieškinį; 6) nekilnojamojo daikto valdymas pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalies reikalavimus buvo įregistruotas viešame registre (LAT teisėjų senato 2002-03-14 nutarimas Nr. A3-5). Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d., daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d. nurodyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Al46-297/2008 pasisakė, kad „kadastro duomenų surinkimas (kadastrinių matavimų atlikimas) apie nekilnojamąjį daiktą, <...>, taip pat unikalaus numerio suteikimas nereiškia, kad nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.“ Pažymėtina tai, jog tam, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galėtų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, turi būti abi įstatymu nustatytos sąlygos: a) nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d.) ir b) turi būti pateikiami teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str., patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.253 str. Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai privalo būti suformuoti įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d. reglamentuoja, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad statinius pastatė tam tikrais metais, todėl jau vien dėl šios priežasties ginčo atveju negali būti taikomas įgyjamosios senaties institutas, kadangi naujo daikto sukūrimas yra savarankiškas nuosavybės teisių įgijimo būdas, kuriam yra taikomas reikalavimas, kad daiktas būtų buvęs sukurtas teisėtai ir suformuotas Statybos įstatymo nustatyta tvarka.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad valdymo klausimas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009.
Suinteresuoto asmens Sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė. Nurodė, kad pareiškėjai naudojasi sodo nameliais, juose yra vasaros vandentiekis ir elektra. Penkios šeimos gyvena sode su mažamečiais vaikais. Iki bylos iškėlimo valstybinės institucijos jokių pretenzijų nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-379/2004, skelbta Teismų praktika Nr. 22) yra išaiškinęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t.y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Pareiškėjai nurodo, kad statinius, į kuriuos prašo nustatyti įgijus nuosavybės teises, jie įgijo šiuos statinius pasistatydami, t.y. pareikšimas yra grindžiamas aplinkybėmis, kad pareiškėjai šiuos daiktus įgijo juos sukurdami statybų būdu. Naujo daikto sukūrimas yra savarankiškas nuosavybės teisių įgijimo būdas, kuriam yra taikomas reikalavimas, kad daiktas būtų buvęs sukurtas teisėtai ir suformuotas Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-09-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006 pabrėžė, kad tuo atveju, kai asmuo statinį yra įgijęs jį pasistatydamas, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas. Asmuo teisėtai pastatęs statinį įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.
Kadangi pareiškimas yra grindžiamas faktiniu pagrindu, kad pareiškėjai daiktus, į kuriuos prašo nustatyti įgijus nuosavybės teises, įgijo juos sukurdami statybų būdu, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą sprendime aukščiau nurodytą teismų praktiką įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-09-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006 taip pat patvirtino teismų praktiką, kad tuo atveju, kai įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, pareiškimas dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo turi būti atmetamas teismo sprendimu. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjų pareiškimas atmestinas.
Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo eigoje teismas pareiškėjams buvo sudaręs galimybę tiek kreiptis į atitinkamas institucijas siekiant įteisinti nurodytus statinius pagal šiuo metu galiojančią Statybų įstatymo redakciją, tiek atitinkamų institucijų atsisakymus skųsti Administracinių bylų teisenos įstatyme reglamentuota tvarka. Atitinkamų institucijų atsisakymų pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą administraciniam teismui neskundė.
Be to, pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti tiktai toks daiktas, kuris yra nuosavybės teisės objektas. Pagal 4.253 straipsnį nekilnojamieji daiktai privalomai turi būti registruoti viešame registre. Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Pagal nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas. Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad statiniai, į kuriuos yra prašoma nustatyti įgijus nuosavybės teises, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti ir jiems nėra suteikti atskiri unikalūs numeriai. Todėl nurodytos aplinkybės taip pat yra atskiru ir savarankišku pagrindu pareiškėjų pareiškimą atmesti.
Be to, prie civilinės bylos prijungta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 yra nustatyta, kad sodininkų bendrijų steigimas ir veikla iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo nustatyta Žemės kodekse, Ministrų Tarybos 1979 m. birželio 18 d. ir 1987 m. kovo 5 d. nutarimuose patvirtintuose Tipiniais darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatuose. Pagal iki 1994 m. liepos 12 d. galiojusio Žemės kodekso 75 straipsnį žemės sklypai kolektyvinei sodininkystei buvo suteikiami neterminuotai naudotis šio kodekso 13-17, 19-21 straipsniuose nustatyta tvarka, kolektyvinei daržininkystei- laikotarpiui iki penkerių metų vykdomojo komiteto sprendimu. Žemės kodekso 13 straipsnyje buvo nustatyta, kad žemės sklypai suteikiami naudotis skyrimo tvarka, t. y. žemės sklypai vienai ar kitai veiklai skiriami pagal Ministrų tarybos nutarimą arba miesto, rajono, gyvenvietės vykdomojo komiteto sprendimą. Nutarimuose ir sprendimuose suteikti žemės sklypus turėjo būti nurodomas tikslas, kuriam sklypai skiriami, pagrindinės naudojimosi žeme sąlygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos (Žemės kodekso 20 straipsnis). Žemės sklypus kolektyvinei sodininkystei miesto (rajono) vykdomieji komitetai galėjo skirti iš valstybinio rezervo ir valstybinio miško fondo žemės, taip pat iš miestų laisvos žemės (Žemės kodekso 14, 73 straipsniai). Pagal galiojusius teisės aktus kolektyvinio sodo žemę buvo galima pradėti naudoti tik po to, kai vykdomasis komitetas priima sprendimą dėl bendrijos įsteigimo (įregistravimo), žemėtvarkos organai pažymi vietoje ribas ir vykdomasis komitetas išduoda žemės naudojimo teisės valstybinį aktą. Taigi Kauno karinio dalinio viršininko įsakymu, pažeidžiant įstatymais nustatytą tvarką, įkurta sodininkų bendrija negalėjo būti pripažinta teisėta ir nesukūrė teisėto pagrindo sodininkų bendrijai naudotis žemės sklypu. Todėl iki 1993 m. rugsėjo 20 d. sodininkų bendrija įstatymų nustatyta tvarka įkurta nebuvo, tretieji asmenys naudojosi Gynybos ministerijai (kariniam daliniui) paskirta žeme ir šie asmenys įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo. Dėl to 1993 m. rugsėjo 20 d. Rusijos federacijos perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo buvo perduoti Lietuvos Respublikai fortai bei karinio dalinio teritorijai paskirti žemės sklypai, tarp jų ir šioje teritorijoje veikusi bendrija ,,Baltasis gandras“, kasatoriui jokių teisių į žemės sklypą nesukūrė ir šis aktas nėra pagrindas pripažinti sodininkų bendriją teisėtai egzistavus.
Kadangi aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuri nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę, yra nustatyta, kad tretieji asmenys (nagrinėjamoje byloje- pareiškėjai) naudojosi Gynybos ministerijai (kariniam daliniui) paskirta žeme ir įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo, nurodytu laikotarpiu be atitinkamų leidimų atlikti sodo namelių statybos darbai buvo ir yra neteisėti. Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-09-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006 pabrėžė, kad savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Todėl nurodytos aplinkybės taip pat yra dar vienu atskiru ir savarankišku pagrindu pareiškėjų pareiškimą atmesti.
Pareiškimą atmetus, iš pareiškėjų priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjų A. K., C. G., P. S., L. M., A. R., V. Č., R. M., M. O., A. Š., A. T. pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjų A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) C. G., a.k. (duomenys neskelbtini) P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) M. O., a.k. (duomenys neskelbtini) A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po 15,50 Lt iš kiekvieno, teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.