Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-01-24 · Civilinė byla Nr. 2S-164-524/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
2S-164-524/2019
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00472-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
Luminor Bank
Trečiasis asmuo
Z. S., V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-164-524/2019Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00472-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4.; (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Luminor Bank, AB, tretieji asmenys Z. S., V. S., antstolė A. T. dėl kredito sutarties dalies ir hipotekos lakšto pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ab initio.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti 2007 m. liepos 30 d. tarp ieškovo A. S., jo sutuoktinės ir atsakovės Luminor Bank, AB, sudarytos kreditavimo sutarties Nr. K-4500-2007-52 specialiosios dalies 10 punktą niekiniu ir negaliojančiu ab initio bei hipotekos lakštą, sudarytą 2007 m. liepos 30 d. kreditavimo sutarties Nr. K-4500-2007-52 specialiosios dalies 10 punkto pagrindu, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąją bylą bei joje atliekamus veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Luminor Bank, AB, tretieji asmenys Zita S. V. S., antstolė A. T. dėl kredito sutarties dalies ir hipotekos lakšto pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ab initio ir kartu su priedais grąžino ieškinį padavusiems asmenims; grąžino ieškovui A. S. 2018 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 59068 sumokėtą 50 EUR žyminį mokestį.

3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinį atsisakoma priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šilalės rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-23-1010/2017, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, buvo reiškiamas reikalavimas pripažinti vienašališkai atsakovės AB DNB banko (šiuo metu Luminor Bank, AB) atliktą tarp ieškovės kartu su sutuoktiniu A. S. bei AB DNB banko 2007 m. liepos 30 d. pasirašytos kredito sutarties Nr. K-4500-207-52 nutraukimą neteisėtu ab initio, jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti kreditavimo sutartį, pripažinti minėtos kredito sutarties 43 punktą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio bei pakeisti sutarties bendrosios dalies 39 punktą ir sumažinti 0,08 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 procentų dydžio. Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-1010/2017 ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1010-265/2017 Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose buvo konstatuotas šioje civilinėje byloje ieškovo ginčijamos sutarties nutraukimo pagrįstumas bei teisėtumas. Abiem atvejais tarp šalių kilusio ginčo materialinis teisinis santykis susijęs su 2007 m. liepos 30 d. kreditavimo sutarties Nr. K-4500-2007-52 galiojimu, dėl kurio jau nuspręsta civilinėje byloje Nr. 2-23-1010/2017. Abiejose bylose nagrinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės ir juridiniai faktai, ieškovo reikalavimai šioje byloje grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su šalių teisėmis ir pareigomis pagal minėtą sutartį.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kadangi ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šiuo atveju ieškinio šalys yra skirtingos, kadangi ieškinį šioje byloje reiškia A. S., o teismo minimoje byloje ieškinį reiškė ieškovė Z. S.; skirtingi ieškinio reikalavimai – šioje byloje ieškovas reikalauja pripažinti kredito sutarties pagrindu įregistruotą hipoteką negaliojančia, kitoje byloje ieškovė reiškė reikalavimus, susijusius su kredito sutarties nuraukimo teisėtumu; skirtingi ieškinių faktiniai pagrindai, kadangi šioje byloje įrodinėjamos su hipotekos neteisėtumu susijusius aplinkybės, kitoje byloje ieškovė savo ieškinį grindė neteisėtais banko veiksmais nutraukiant kredito sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2007 m. liepos 30 d. tarp ieškovo A. S., jo sutuoktinės ir atsakovės Luminor Bank, AB, sudarytos kreditavimo sutarties Nr. K-4500-2007-52 specialiosios dalies 10 punktą niekiniu ir negaliojančiu ab initio ir hipotekos lakštą, sudarytą 2007 m. liepos 30 d. kreditavimo sutarties Nr. K-4500-2007-52 specialiosios dalies 10 punkto pagrindu, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio.

8. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, nes yra priimtas teismo sprendimas dėl ginčo dėl tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

9. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kadangi ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šiuo atveju ieškinio šalys yra skirtingos, kadangi ieškinį šioje byloje reiškia A. S., o teismo minimoje byloje ieškinį reiškė ieškovė Z. S.; skirtingi ieškinio reikalavimai – šioje byloje ieškovas reikalauja pripažinti kredito sutarties pagrindu įregistruotą hipoteką negaliojančia, kitoje byloje ieškovė reiškė reikalavimus, susijusius su kredito sutarties nuraukimo teisėtumu; skirtingi ieškinių faktiniai pagrindai, kadangi šioje byloje įrodinėjamos su hipotekos neteisėtumu susijusius aplinkybės, kitoje byloje ieškovė savo ieškinį grindė neteisėtais banko veiksmais nutraukiant kredito sutartį. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais.

10. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (pirmiausia) yra įgyvendinama, suinteresuotam asmeniui pateikiant procesinį dokumentą – pareiškimą (ieškinį, prašymą; CPK 5 straipsnio 3 dalis). Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), be kitų atvejų, egzistuoja, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

11. Kasacinio teismo praktikoje ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, naujas ieškinys galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016 26 punktą).

12. Nesutiktina su apeliantu, jog ieškovo reiškiamame ieškinyje bei anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-23-1010/2017 ginčo šalys nesutampa, kadangi šioje byloje ieškinį pareiškė A. S., o minėtoje civilinėje byloje ieškovė buvo A. S. sutuoktinė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiajame teisiniame santykyje. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Kaip matyti, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-23-1010/2017 ieškovo A. S. sutuoktinė buvo ieškovė, ieškovas dalyvavo byloje kaip trečiasis asmuo, todėl įvertinus tai, kad minėtoje byloje ginčas buvo kilęs iš tos pačios kredito sutarties, ieškovas A. S. dalyvavo joje kaip trečiasis asmuo, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju galima konstatuoti, jog abiejose byloje ginčo šalys sutampa. Ginčo dėl to, jog atsakovas sutampa, neiškilo.

13. Vertinant, ar sutampa abiejų bylų dalykai, nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-23-1010/2017 ieškovė buvo pareiškusi tokius reikalavimus – 2007 m. liepos 30 d. pasirašytos kredito sutarties Nr. K-4500-207-52 nutraukimą pripažinti neteisėtu ab initio, jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti kreditavimo sutartį; pripažinti kredito sutarties 43 punktą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio; pakeisti sutarties bendrosios dalies 39 punktą ir sumažinti 0,08 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 procento dydžio. Taigi, matyti, jog ieškinio reikalavimai išimtinai buvo susiję su kredito sutarties nutraukimo teisėtumu, terminais bei delspinigių dydžiu. Šioje civilinėje byloje ieškovas reiškia reikalavimus – pripažinti 2007 m. liepos 30 d. tarp ieškovo A. S., jo sutuoktinės ir atsakovės Luminor Bank, AB, sudarytos kreditavimo sutarties Nr. K-4500-2007-52 specialiosios dalies 10 punktą niekiniu ir negaliojančiu ab initio bei hipotekos lakštą, sudarytą 2007 m. liepos 30 d. kreditavimo sutarties Nr. K-4500-2007-52 specialiosios dalies 10 punkto pagrindu, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Iš minėtos kredito sutarties 10 punkto matyti, jog jame reglamentuojamas hipotekos lakšto sudarymas.

14. Įvertinęs abiejų lyginamų ieškinių (procesinių dokumentų) turinį ir reikalavimų atsakovei esmę apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tikslai abiejose bylose yra tie patys. Tai, kad ginčas tarp šalių kyla iš tos pačios kredito sutarties, nedaro abiejų bylų ginčo dalykų tapačių, kadangi pirmiau minėtoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo bei delspinigių, o šioje byloje ginčijamas kredito sutarties punktas, kuriuo susitarta dėl hipotekos bei minėto sutarties punkto pagrindu sudaryto hipotekos lakšto teisėtumo. Vien vertinant tai, jog šioje byloje iš esmės ginčas kyla dėl hipotekos lakšto pagrįstumo, leidžia daryti išvadą, kad abiejų bylų dalykai nesutampa.

15. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šioje byloje pareikštame ieškinyje ir išnagrinėtos bylos ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ankstesnio ieškinio ir šioje byloje pareikšto ieškinio faktinis pagrindas yra tapatus. Nors abu procesiniai dokumentai buvo grindžiami iš esmės tuo, jog ginčas kyla dėl tos pačios kredito sutarties sąlygų, tačiau teismas anksčiau išnagrinėtoje byloje nagrinėjo aplinkybes ir įrodymus, susijusius su kredito sutarties nutraukimu, nustatytu delspinigių dydžiu. Šioje byloje ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, jog 2007 metais suvaržant ieškovo šeimos turtą, kuriame gyveno ir šalių nepilnametė dukra, nebuvo gautas teismo leidimas, dėl to 2007 m. liepos 30 d. kredito sutarties 10 punktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms, taip pat pripažintinas negaliojančiu ir minėto kredito sutarties punkto pagrindu sudarytas hipotekos lakštas.

16. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymo priimti ieškinį pagrindus (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir ieškovo A. S. ieškinio atsakovei Luminor Bank, AB, tretieji asmenys Z. S., V. S., antstolė A. T., dėl kredito sutarties dalies ir hipotekos lakšto pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ab initio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Erika Misiūnienė