Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-06-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1010-265/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-30
Bylos Nr.
2A-1010-265/2017
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00842-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė
Ieškovas
Z. S.
Atsakovas
akcinei bendrovei DNB bankui
Trečiasis asmuo
A. S.
Civilinė byla Nr. 2A-1010-265/2017Proceso Nr. 2-42-3-00842-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.29.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. S. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei DNB bankui dėl kredito sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, įpareigojimo vykdyti sutartį, tretieji asmenys A. S., antstolė A. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė: 1) vienašališkai atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) DNB banko atliktą tarp ieškovės kartu su sutuoktiniu A. S. bei AB DNB banko 2007 m. liepos 30 d. pasirašytos kredito sutarties Nr. K-4500-207-52 nutraukimą neteisėtu ab initio, jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti Kreditavimo sutartį; 2) pripažinti minėtos kredito sutarties 43 punktą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio; 3) pakeisti sutarties bendrosios dalies 39 punktą ir sumažinti 0,08 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 procentų dydžio. Nurodė, kad ieškovė kartu su sutuoktiniu ir atsakovė 2007-07-30 pasirašė kreditavimo sutartį Nr. K-4500-207-52, kurios pagrindu ieškovei buvo suteikta 175 000 Lt (50 683,50 Eur) kredito suma gyvenamojo namo statybai. Kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu (hipotekos identifikavimo kodas Duomenys neskelbtini) buvo įkeistas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, pirtis, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, tvartas, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, esantys adresu Duomenys neskelbtini. Apie kreditavimo sutarties nutraukimą ji sužinojo iš antstolės A. T., kuri jau buvo paskelbusi varžytynes dėl jai priklausančio turto pardavimo. Teigė, jog kreditavimo sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes ieškovė iš atsakovės negavo jokio įspėjimo apie kreditavimo sutarties nutraukimą, kaip tai buvo numatyta sutarties bendrosios dalies 43 punkte. Pažymėjo, kad iš banko nėra gavusi pranešimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo, taip pat jai nebuvo suteiktas papildomas terminas ištaisyti esamus pažeidimus. Toks vienašališkas kreditavimo sutarties nutraukimas turi būti laikomas negaliojančiu ab initio, t. y. nuo pat jo atlikimo momento, ir panaikintas, o atsakovė įpareigota šią sutartį vykdyti. Kredito sutarties 43 p. numatyti sutarties nutraukimo terminai yra neprotingi ir nesąžiningi ieškovės, kaip vartotojos, atžvilgiu, sutartyje atsakovės nustatyti 0,08 procentų dydžio delspinigiai yra baudiniai, o ne kompensaciniai.Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškovei skirti baudą. Nurodė, kad ieškovė netinkamai vykdė kreditinius įsipareigojimus, todėl 2013-09-17 jai buvo nurodyta, jog didėja įsiskolinimas ir pareikalauta skolą sumokėti, kitu atveju įspėjo, jog kredito sutartis bus nutraukta. Kreditorius 2014-05-15 dar kartą kreipėsi į ieškovę ir nurodė, jog įsiskolinimas padidėjo iki 3 597,20 Lt bei pareikalavo sumokėti iki 2014-07-15, įspėjo, jog iki šios datos nesumokėjus minimos skolos kredito sutartis bus nutraukta. Skola iki nustatyto termino padengta nebuvo, todėl bankas dar kartą 2014-07-16 įspėjo kredito gavėjus apie 5 162,02 Lt įsiskolinimą bankui, nustatė terminą iki 2014-08-20 pradelstai skolai padengti ir nurodė, jog neįvykdžius minėtų finansinių įsipareigojimų bankas kitą dieną po aukščiau minėto termino pasibaigimo dienos vienašališkai nutrauks kredito sutartį bei pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Kredito gavėjams nepadengus skolos 2014-09-26 bankas vienašališkai nutraukė su kredito gavėjais sudarytą kredito sutartį ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Kredito sutartimi buvo sutartas netesybų dydis, kuris atitinka komercinio sandorių šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad šalys, laisva valia sudarydamos sutartį susitarė, jog įmokų bankui nemokėjimas yra esminis kreditavimo sutarties pažeidimas ir atsakovė turi teisę nutraukti sutartį prieš jos terminą, apie tai tinkamai ir laiku pranešusi kredito gavėjai. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei atsakovės atstovo paaiškinimų nustatė, jog ieškovė ilgą laiko tarpą nemokėjo sutartyje numatytų dydžio įmokų atsakovei, todėl konstatavo, kad ieškovė grubiai pažeidė tarp šalių sudarytos kredito sutarties reikalavimus, nevykdė ir nevykdo savo prievolių atsakovei.Pažymėjo, kad atsakovė ieškovę apie netinkamą sutarties vykdymą, nustatytus papildomus terminus sutarties vykdymo trūkumams pašalinti, galimą sutarties nutraukimą bei apie sutarties nutraukimą informavo tinkamai. Nurodė, kad ieškovė netinkamai vykdė prievoles atsakovei, nesiekė bendradarbiauti su atsakove, per atsakovės nustatytus papildomus terminus nepadengė bent dalies įsiskolinimo, nereagavo į atsakovės siūlymus atvykti ir bandyti bendrai išspręsti kilusius sunkumus. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai laikė, jog ieškovė pažeidė tarp šalių sudarytą kredito sutartį iš esmės, todėl konstatavo, kad atsakovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį ir sutartį nutraukė įstatymo bei sutarties nustatyta tvarka.Konstatavo, kad kreditavimo sutarties 43 punktas ieškovei faktiškai taikytas daug palankiau negu nustatyta sutartyje, todėl negalima daryti išvados, jog bankas, kaip stipresnioji sutarties šalis, pasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovę ir tokiu būdu pažeidė silpnesniosios sutarties šalies interesus. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės elgesį sutarties vykdymo metu ir po sutarties nutraukimo, laiko tarpą, praėjusi po sutarties nutraukimo, padarė išvadą, jog šalių laisva valia sutartas 0,08 procento delspinigių dydis nėra per didelis, todėl neturi būti sumažintas.Nurodė, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, neabejojo savo kreipimosi į teismą pagrįstumu, argumentavo, kodėl, jos nuomone, jos teisės pažeistos ir buvo pagrindas jas ginti, o tai, kad ji ieškinio neįrodė, nepaneigia šios jos teisės, todėl ieškovės veiksmų nepripažino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Ieškovė nėra gavusi jokių pranešimų iš atsakovės apie susidariusį įsiskolinimą ir ketinimą nutraukti sutartį. Nepaisant to, kad ieškovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais ir buvo susidaręs įsiskolinimas bankui, atsakovė privalėjo tinkamai pagal kredito sutartyje nustatytą tvarką ir įstatymų nuostatas informuoti ieškovę apie ketinimą nutraukti kredito sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

11.2. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė kiek išgalėdama dengė įsiskolinimus atsakovei. Teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė su sutuoktiniu daug kartų kreipėsi į banką su prašymais atidėti įmokų mokėjimą, patvirtina, jog ieškovė nelaikytina nesąžininga ar piktnaudžiaujančia teisėmis sutarties šalimi.

11.3. Pagal kredito sutartį ieškovė kreditą grąžinti įsipareigojo iki 2036-06-30, todėl akivaizdu, kad atsakovė kredito sutartį nutraukė nepagrįstai, sukeldama ieškovei itin sunkias pasekmes.

11.4. Teismas nepakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, formaliai vertino atsakovo pagal kredito sutartį prisiimtas pareigas, susijusias su vienašaliu sutarties nutraukimu.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Apeliantės teiginiai, kad ji nebuvo tinkamai įspėta apie kreditavimo sutarties nutraukimą, nepagrįsti. Tai paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – banko įspėjamieji raštai su jų išsiuntimo/įteikimo dokumentais bei pačios apeliantės ir trečiojo asmens A. S. (apeliantės sutuoktinio) teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad jie buvo gavę banko įspėjamuosius raštus.

12.2. Priešingai nei teigia apeliantė, bankas kreditavimo sutartį nutraukė ne dėl vienos nesumokėtos įmokos, o dėl sistemingo kreditavimo sutarties pažeidinėjimo – vėlavimo mokėti kredito ir palūkanų įmokas.

12.3. Atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo šiuo metu yra labai didelis, nes paskutinė įmoka, kurią sumokėjo apeliantė su trečiuoju asmeniu pagal kreditavimo sutartį bankui, buvo atlikta 2015-10-12. Apeliantė su sutuoktiniu sutarties nevykdo jau ilgą laiką ir nuo 2015-10-12 sumokėtos paskutinės įmokos yra visiškai sustabdę prievolių bankui pagal ginčo kreditavimo sutartį vykdymą, tokiu būdu faktiškai patvirtindami, kad sutartiniai santykiai yra visiškai nutrūkę, sutarties tęsti nenori ir/ar negali.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos kredito sutarties vienašališkas nutraukimas atsakovės iniciatyva buvo pripažintas teisėtu.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Nustatyta, kad ieškovė su sutuoktiniu 2007-07-30 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-4500-2007-52, pagal kurią atsakovė suteikė kredito gavėjams 175 000 Lt (50 683,50 Eur) kreditą gyvenamajam namui, adresu Duomenys neskelbtini statyti terminui iki 2036 m. birželio 30 d. (b. l. 12-19). Kreditinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu (hipotekos identifikavimo kodas Duomenys neskelbtini) buvo įkeistas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Duomenys neskelbtini, pirtis, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, tvartas, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus numeris Duomenys neskelbtini, esantys adresu Duomenys neskelbtini. (b. l. 53-58). Atsakovė 2013-09-17 išsiuntė raštą ieškovei ir trečiajam asmeniui adresu Duomenys neskelbtini, kuriuo priminė, jog ieškovė nevykdo įsipareigojimų, nurodė, kad įsiskolinimas sudaro 1 998,09 Lt (578,69 Eur), ir įspėjo, kad nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo bankas vienašališkai nutrauks sutartį (b. l. 59). 2014-05-15 bankas pakartotinai įspėjo kredito gavėjus apie jų 3 597,20 Lt (1 041,82 Eur) pradelstą skolą, nustatė terminą iki 2014-07-15 pradelstai skolai padengti bei įspėjo, kad nepadengus skolos per nustatytą 2 mėnesių terminą bankas vienašališkai nutrauks kredito sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto ir kito turto, lėšų (b. l. 63). 2014-07-16 atsakė įspėjo kredito gavėjus apie 5 162,02 Lt (1 495,02 Eur) įsiskolinimą bankui, nustatė terminą iki 2014-08-30 pradelstai skolai padengti ir nurodė, jog neįvykdžius minėtų finansinių įsipareigojimų bankas kitą dieną po aukščiau minėto termino pasibaigimo dienos, vienašališkai nutrauks kredito sutartį bei pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą.Kredito gavėjams nepadengus skolos 2014-09-26 bankas vienašališkai nutraukė su kredito gavėjais sudarytą kredito sutartį ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Banko, kaip Z. S. ir A. S. kreditoriaus, naudai yra išduotas notarės R. B. 2014 m. gruodžio 9 d. vykdomasis įrašas dėl 158 047,98 Lt (45 773,86 Eur) skolos pagal kreditavimo sutartį ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo.

Dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo

Esminis ieškovės apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino atsakovės pagal kredito sutartį prisiimtas pareigas, susijusias su vienašaliu sutarties nutraukimu, ir nepagrįstai nusprendė, jog buvo padarytas esminis kredito sutarties pažeidimas.Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos. Bendrieji sutarties nutraukimo pagrindai nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą (CK 6.217 straipsnio 2 dalis); antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis. CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališko jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sutarties nutraukimą kvalifikuojančius požymius nevertinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016).Teismas, spręsdamas dėl vartojimo sutarties vienašalio nutraukimo sutartiniu pagrindu pagrįstumo, turi aiškintis, ar sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ji nutraukiama, nėra mažareikšmis, vienkartinis. Bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali būti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, tačiau, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma. Nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas vertinamas kaip esminis kredito sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016).Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingų aplinkybių ir nenustatė, jog kredito sutarties nutraukimo dienai pradelsta skolos sudarė tik 1 500 Eur, dėl to nutraukti kredito sutartį nėra proporcinga. Iš banko pateiktos suvestinės dėl priskaičiuotų ir sumokėtų įmokų bei skolos likučio matyti, jog Z. S. ir A. S. nuo 2014 m. vasario 28 d. iš esmės nebevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. sustabdė mokėjimus bankui pagal kreditavimo sutartį (b. l. 111-121). Atsiliepime į apeliacinį skundą banko atstovas nurodo, kad paskutinė įmoka, kurią sumokėjo apeliantė su trečiuoju asmeniu, buvo atlikta 2015-10-12. Skola pagal vykdomąjį dokumentą 2017 m. sausio 31 d. – 48 689,27 Eur (b. l. 122).Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, bankas raštu ragino kredito gavėjus dengti skolas bankui ir įspėjo apie gresiantį kreditavimo sutarties nutraukimą jiems nepadengus įsiskolinimo (b. l. 59-65). Iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad atsakovė siekė bendradarbiauti su ieškove, siūlė pateikti konkretų ir pagrįstą planą, kaip ieškovė ketina grąžinti kreditą. Kaip matyti iš minėto susirašinėjimo, šalus taip pat bendravo ir telefonu (b. l. 68-70). Akivaizdu, kad atsakovė siekė bendradarbiauti su ieškove, siūlė pateikti įsiskolinimo panaikinimo būdus, keletą kartų informavo apie susidariusį įsiskolinimą ir perspėjo, jog ieškovei nesiėmus veiksmų kredito sutartis bus nutraukta. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tokie atsakovės veiksmai rodo, jog būtent atsakovė siekė išsaugoti ir tęsti sutartinius santykius, o ieškovės argumentai, jog ji ketino vykdyti įsipareigojimus ir siekė bendradarbiauti su atsakove, vertintini kritiškai. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad ieškovė sutinka mokėti po 200 Eur kasmėnesines įmokas, o prasidėjus sezonui ketina padengti visą įsiskolinimą, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad ieškovė savo pažadų nevykdė, t. y. vienašališkai atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus.Išanalizavus šalių santykius, buvusius iki kredito sutarties nutraukimo, kolegijos teisėjai mano, jog svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovė nuo 2014 m. vasario 28 d. iš esmės nebevykdė sutartinių įsipareigojimų, susirašinėjimu elektroniniu paštu pripažino aplinkybę, jog turi finansinių sunkumų. Nors ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pradelsta suma suteikto kredito atžvilgiu buvo nedidelė, tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės kredito įmokų nemokėjimas vertintinas esminiu kredito sutarties pažeidimu, leidusiu atsakovei pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu.Siekiant įvertinti sutarties nutraukimo proporcingumą, šalių bendradarbiavimą vykdant sutartines prievoles, reikalinga įvertinti ir ieškovės elgesį po kredito sutarties nutraukimo. Iš bylos duomenų nustatyta, o ieškovė ir neneigia, kad po kredito sutarties nutraukimo ieškovė yra atlikusi tik vieną mokėjimo pavedimą - 2015-10-12 m. sumokėjo 652,98 Eur. Ieškovė taip pat neteikė ir neteikia įrodymų, jog dabartinė jos finansinė padėtis rodo realų gebėjimą tęsti sutartį.Apeliantė taip pat nurodo, kad sutarties nutraukimas apeliantei sukels itin sunkias pasekmes. Kasacinis teismas nurodė, kad sutarties nutraukimu neturi būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). Sutiktina su ieškove, jog nutraukus kredito sutartį ieškovė patirs itin didelius praradimus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jog kredito santykių atnaujinimas, kai ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad yra pajėgi mokėti kredito įmokas, būtų ypatingai nenaudingas kredito davėjui, kadangi negalėdama mokėti įmokų ieškovė ir toliau naudotųsi už labai didelę paskolą pirktu turtu iš esmės neatlygintinai. Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atnaujinus kredito santykius, tačiau nesant garantijų, jog ieškovė vykdys įsipareigojimus atnaujinus kredito santykius, būtų neproporcingai pažeisti banko interesai.Teisėjų kolegijos vertinimu, savalaikis įmokų mokėjimas pagal kredito sutartį yra viena iš esminių kredito gavėjo pareigų (Kredito sutarties bendrosios dalies 46.1. papunktis, 48 punktas). Tai, kad griežtas kredito sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę kredito davėjui, pažymima ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-508/2013). Nenustatyta aplinkybių, jog atsakovė būtų kredito sutartį nutraukusi dėl kitų ne su įmokų mokėjimų susijusių ir neesminių aplinkybių.Apeliantės argumentus, jog jai nebuvo tinkamai praneša apie kredito sutarties nutraukimą apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, visi atsakovės raštai ir pretenzijos ieškovei siųsti registruotu paštu ir įteikti trečiajam asmeniui, tai patvirtina byloje esantys Lietuvos pašto įteikimo pranešimai (b. l. 61, 62, 64, 65). Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ir Z. S., ir A. S. patys patvirtino, jog raštus iš banko yra gavę. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinyje nurodytus teiginius, jog apie kreditavimo sutarties nutraukimą sužinojo iš antstolės A. T. jai paskelbus ieškovei priklausančio turto varžytynes, paneigia byloje esantys įrodymai - po kreditavimo sutarties nutraukimo, tačiau vykdomojo įrašo dar neperdavus vykdymui antstolei, ieškovė elektroniniu paštu bendravo su banko darbuotoja V. L., kuri ieškovei patvirtino, jog kreditavimo sutartis yra nutraukta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad atsakovė ieškovę apie netinkamą sutarties vykdymą, nustatytus papildomus terminus sutarties vykdymo trūkumams pašalinti, galimą sutarties nutraukimą bei apie sutarties nutraukimą informavo tinkamai.Šios nurodytos ir aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažinti kredito sutarties nutraukimo neteisėtu, yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimu. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, iš jos priteistina 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 363,00 (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės AB DNB banko, kodas 112029270, naudai.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas