- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-08
- Bylos Nr.
- e2-10-443/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01033-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „V.“, uždarajai akcinei bendrovei „V.“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių G. M. ir G. M. patikslintą ieškinį dėl vartojimo rangos darbų kainos sumažinimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „V.“, trečiaisiais asmenimis byloje esant I. K. ir akcinei bendrovei „L. d.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės G. M. ir G. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „V.“, kuriuo prašo: sumažinti 2016 m. rugpjūčio 10 d. rangos darbų sutarties Nr. 2016.005. kainą 12 012,88 Eur suma ir G. M. ir G. M. iš UAB „V.“ priteisti 8 989,88 Eur neatliktų rangos darbų vertės, 764,40 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje ieškovės nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. įvykusios audros metu buvo apgadinti namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), statiniai: nuplėšti stogai, stoglangiai, apgriautos gyvenamojo namo sienos, apgadinti betoniniai namo laiptai, metalinis laiptų turėklas. Nekilnojamasis turtas buvo apdraustas draudimo bendrovėje akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „L. d.“ vienos iš bendraturčių – ieškovės dukros G. M. Apie draudiminį įvykį buvo pranešta draudimo kompanijai, kurios žalų ekspertas vertintojas A. Č. atvyko į įvykio vietą ir nustatė, užfiksavo statiniams audros padarytą žalą. 2016 m. rugpjūčio 4 d. turto sugadinimo, sunaikinimo akte buvo nustatyta, kad buvo nuplėštas gyvenamojo namo stogas (reikia keisti stogo medinę konstrukciją, stogo dangą), pažeistas (nuverstas, įtrūkęs) namo mūras (reikia naujai sumūryti), sudaužyta betoninė laiptų pakopa (reikia keisti), sulankstytas laiptų turėklas (reikalingas remontas), nuplėšti du stoglangiai (reikia keisti), sulaužytas garažo-laisvalaikio patalpų stogas, stogo konstrukcija (reikia keisti), nuplėštas ūkinio pastato-tvarto stogo danga (reikia keisti).
Kadangi ieškovės G. M. sugyventinis R. M. dirbo atsakovo įmonėje, tą pačią dieną R. M. paprašė UAB „V.“ darbuotojų padėti uždėti laikiną gyvenamojo namo stogą. 2016 m. rugpjūčio 1 d. po darbo atvykę keturi atsakovės darbuotojai padėjo uždėti laikiną gyvenamojo namo stogą. Atsakovės direktorius V. B., pamatęs audros metu padarytą žalą, pasiūlė padėti ir nurodė, kad yra šios srities specialistas, ne kartą padėjęs išspręsti tokias situacijas. Kadangi V. B. ir ieškovę G. M. tuomet siejo glaudūs draugiški santykiai ir ieškovė G. M. besąlygiškai pasitikėjo V. B., tai ir sutiko, kad rangos darbus atliktų atsakovė. Buvo sutarta, kad ieškovė su atsakove atsiskaitys iš draudimo gauta išmoka.
2016 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė G. M. ir atsakovės atstovas V. B. pasirašė rangos darbų sutartį Nr. 2016.005. Vėliau atsakovės atstovas V. B. sudarė atliktinų darbų sąmatas, kurios buvo pateiktos akcinei bendrovei (toliau – AB) „L. d.“. Draudikas, įvertinęs rangovo sąmatą, skirtą atstatyti draudžiamojo įvykio metu sunaikintą ar sugadintą turtą, sutiko su sąmatoje nustatytais atliktinais darbais ir jų kaina.
Kadangi ieškovė G. M. su dukromis I. K. ir G. M. buvo nusprendusios, kad draudimo išmoka būtų pervesta būtent į ieškovės G. M. sąskaitą, I. K. ir G. M. pateikė AB „L. d.“ prašymus, kuriais patvirtino, jog sutinka, kad draudimo išmoka būtų pervesta į ieškovės G. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke.
Atsakovė ieškovės šeimai padėjo vykdyti darbus (uždengti laikiną, gyvenamojo namo stogą) tik įvykio dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 1 d., daugiau jokių darbų atsakovė nevykdė. Vėliau tik organizavo dalinių statybos medžiagų užsakymą, kadangi ieškovės G. M. šeima nekilnojamojo turto atstatymui į pradinę padėtį naudojo ir senas medžiagas, pvz., patys šveitė senas plytas, iš kurių buvo atstatinėjama nugriauta gyvenamojo namo dalis. Nekilnojamojo turto atstatymo darbus vykdė ieškovės gyvenimo draugas R. M. su kitų gyvenvietės gyventojų pagalba. Tai patvirtina ir tas faktas, jog iš karto po draudiminio įvykio R. M. išėjo atostogų, kad galėtų vykdyti gyvenamojo namo ir kitų pagalbinių pastatų atstatymo darbus.
Kadangi ieškovės dėl artimų draugiškų santykių pasitikėjo V. B. ir tikėjosi, kad jis atliks visus darbus, būtinus nekilnojamojo turto atstatymui iki būklės, buvusios iki draudiminio įvykio, jos V. B. paprašius, teikė visą reikiamą informaciją, pasirašė joms pateikiamus dokumentus. Taip ieškovė G. M. pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. 16.022, Nr. 16.022/1, Nr. 16.027, Nr. 16.027/1, kai V. B. atvyko į jos darbovietę. Dokumentai paskubomis buvo pasirašyti lifto kabinoje, nesigilinant į jų turinį, nes V. B. patikino, kad jam reikia šių dokumentų. Tokiu pačiu būdu atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus pasirašė ir ieškovė G. M., t. y. jai šie dokumentai buvo pateikti paskubomis. Būtent tokiu būdu, t. y. paskubomis G. M. buvo pateiktas ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. sutikimas, kuriuo G. M. sutiko, kad išmoka pagal žalos aktus Nr. 1745527, 1745528, 1745531 būtų išmokėta atsakovei. Savo valia ir sąmoningai G. M. niekada nebūtų pasirašiusi minėto sutikimo, kadangi dar 2016 m. rugpjūčio 11d. AB „L. d.“ buvo pateikusi prašymą, kad draudimo išmoka būtų pervesta į G. M. sąskaitą banke. Taip buvo sutarusios visos nekilnojamojo turto bendrasavininkės: G. M., G. M. ir I. K. Nei G. M., nei G. M. niekada su atsakovės atstovu V. B. nekalbėjo apie draudimo išmokos pervedimą į atsakovės sąskaitą banke. Tai patvirtina ir faktas, kad ieškovės G. M. dukros buvo AB „L. d.“ pateikusios prašymą dėl draudimo išmokos pervedimo į G. M. sąskaitą banke.
Tik įvykio dieną keturi atsakovo darbuotojai padėjo ieškovės šeimai uždengti laikiną stogą, tačiau daugiau jokių statybos darbų neatliko. Atsakovas tik organizavo tam tikrų statybinių medžiagų užsakymą. Visus statybos darbus, kurie nurodyti 2016 m. rugpjūčio 24 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 16.022 (2016.08.), 2016 m. rugpjūčio 24 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 16.022/1. (2016.08.), 2016 m. rugsėjo 19 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 16.027 (2016.09.), 2016 m. rugsėjo 19 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. 16.027/1. (2016.09.), vykdė R. M., padedamas kitų gyvenvietės gyventojų: G. K., K. J., P. J., J. K., R. K., S. N., R. U., A. M. ir kitų. Už pagalbą statybos darbuose G. M. minėtiems asmenims sumokėjo iš savo lėšų. Kadangi dalis medžiagų buvo panaudota iš senų medžiagų, atsakovė užsakinėjo tik kai kurias naujas statybines medžiagas. Tam tikros medžiagos buvo pirktos iš ieškovės dukters I. K. pinigų, kuriuos ji persiuntė ieškovei, kita dalis buvo perduota grynaisiais pinigais per I. K. vyrą, kuris tuo metu dažnai vykdavo į Lietuvą. Tarp šalių kilus ginčui, ieškovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba), prašydama įpareigoti atsakovą atlikti statybos rangos darbus: sutvarkyti gyvenamojo namo turėklą, pakeisti ūkinio pastato-tvarto stogą pabaigti ūkinio pastato—garažo rangos darbus – įrengti lietaus vandens nubėgimo sistemą, jį nudažyti. Proceso metu UAB „V.“ laikėsi pozicijos, kad visi darbai neva buvo atlikti. Nors ginčas taip ir nebuvo išnagrinėtas dėl tinkamai neatliktų teisinių procedūrų, tačiau vėliau atsakovė, raštu teikdama vieną iš paaiškinimų Tarnybai, pripažino, kad visų darbų, konstatuotų 2016 m. rugpjūčio 4 d. turto sugadinimo, sunaikinimo akte neatliko ir mano, kad neturi prievolės jų atlikti. UAB „V.“ sąmatos buvo parengtos neatsižvelgiant į draudiko užfiksuotą žalą turtui ir į atliktinus darbus, atkuriant iki draudžiamojo įvykio buvusią statinių būklę. Dėl to rangovas atliko tik savo nuožiūra numatytus darbus. Tuo tarpu ieškovė, neturėdama specialiųjų statybos techninių žinių, negalėjo suabejoti sąmatų tikslingumu, teisingumu, ypač kai šios sąmatos buvo patvirtintos draudiko. Atsakovė pasinaudojo ieškovės, kaip vartotojos, statybos techninių žinių stoka, gavo visą draudimo kompanijos išmoką taip ir neužtikrindamas, kad sugadintas turtas būtų sugrąžintas į iki draudiminio įvykio buvusią padėtį.
AB „L. d.“ atsakovei išmokėjo 21 002,76 Eur draudimo išmoką nuniokotam nekilnojamajam turtui atstatyti, tačiau atsakovės suteiktos paslaugos įvertintos tik 12 012,88 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju UAB „V. “ atliktų darbų kaina privalo būti sumažinta, ieškovėms G. M. ir G. M. priteisiant 8 989,88 Eur (t.1, b. l. 120-124).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovė su ieškovių patikslintame ieškinyje minimais faktais bei pateiktais reikalavimais nesutinka. Ieškovės bando sudaryti įspūdį, kad jos buvo apgaudinėjamos ir nuskriaustos, kad su jomis pasielgta nesąžiningai. Ieškovės iki bylinėjimosi pradžios atsakovei nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės, atlikimo terminų ar kitų sąlygų neįvykdymo. Dėl tariamų teisių gynimo G. M. pirmiausia pateikė skundą Vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba išsamiai ištyrė pareiškėjų skundą, bet jokių vartotojų teisių pažeidimų nerado ir apie tai informavo abi ieškoves, įteikdama 2017 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 10-996. Į bendrosios kompetencijos teismą ieškovės per nustatytą 30 d. terminą nuo ginčo išsprendimo nesikreipė. Be to, ieškovės ignoravo 2016 m. rugpjūčio 10 d. rangos darbų sutarties 8.1 punkte numatytą ginčų sprendimo tvarką, ginčą spręsti derybų keliu ir apie savo pretenzijas ar ginčytinus dalykus pateikti raštu per 3 dienas po atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Su pastatų šeimininkais UAB „V.“ vadovas aptarė remonto darbų programą, iškart nutraukė visus kitus planinius darbus, ir tą pačią dieną bendrovės darbuotojai nuardė gręsiantį griūti išjudintą mūrą ir iš polietileninės plėvelės įrengė laikiną stogą. Kitą dieną atsivežė plytų, medienos, užsakė ir paruošė medieną stogdengystės darbams. G. M., R. M. ir tuoj pat prie šios sutarties prisijungusi G. M. buvo suinteresuoti gauti skubią ir kokybišką paslaugą, todėl jie prašė atlikti reikalingus remonto darbus ir laikytini rangos sutarties iniciatoriais. Ieškovės priekaištauja, kad remonto darbų programa nežymiai skiriasi nuo draudimo firmos surašytame žalų akte išvardintų apgadinimų sąrašo. Užsakovės pačios vedė derybas su draudiku ir žalos akto sudarymu, pinigų gavimu ir pervedimu rangovui už atliktus darbus. Santykiuose su draudimo bendrove ieškovės pačios susikūrė sau šią situaciją. Ieškovės negali kaltinti rangovo, nes pačios jam neteikė žinių apie draudiką, draudėją ir naudos gavėją. Užsakovė rangovui nepavedė bendrauti su draudiku ar spręsti žalos kompensavimo klausimus.
Apgadintus pastatus susitarta atkurti pagal žodinį ieškovių apibūdinimą. Sutarties ir sąmatų projektus paruošė pagal ieškovių norus. Ieškovės šių dokumentų projektus gavo iš anksto ir turėjo visas galimybes juos detaliai išstudijuoti. Atsakovė suteikė detalią informaciją ir ieškovės konsultavosi su specialistais. Ieškovės dokumentų projektus pačios pateikinėjo draudikui, pačios susiderino dėl apmokėjimo ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. juos be pastabų pasirašė.
Rangos darbų sutartį ir kitus statybos dokumentus atsakovė sudarinėjo skaidriai, sąžiningai ir teisingai. Šalys juos pasirašė laisva ir sąmoninga valia. Darbai buvo atlikti tiksliai laikantis Sutarties ir sąmatose numatytų ir draudiko patvirtintų sąlygų.
UAB „V.“ rangos darbų sutartį ir sąmatą bei jų projektus teikė tiesiogiai užsakovėms, kurios pačios juos siuntinėdavo draudikui. Visų statybos dokumentų egzemplioriai buvo pateikti ieškovėms į rankas arba elektroniniu paštu ir niekada nebuvo pasirašinėjami paskubomis. Netiesa ir tai, kad ieškovės negavo antrųjų atsakovės sudarytų dokumentų egzempliorių. Pasirašinėjama buvo keturis kartus: sutartis, pirmasis aktavimas, antrasis aktavimas, trečiasis aktavimas.
Ieškovė G. M. pati pasirinko rangovą, pati iniciavo derybas dėl darbų ir savo laisva valia pasirinko sutarties rūšį bei pobūdį ir nustatė būsimų darbų tvarką. Remonto darbų rangos sutarties sąlygos bei užsakovių ir rangovo tarpusavio teisės bei pareigos nustatytos pagal užsakovių pageidavimus. Rangovė neprimetinėjo savo sąlygų. Rangovė, neturėdama duomenų apie iki įvykio buvusią situaciją, pasikliovė užsakovių prašymais, neprimetinėdama savo valios. Darbų ir resursų kainos šalių buvo konkrečiai aptartos ikisutartinėse derybose, atsakovės išgvildentos konsultacijose su draudiku ir jai priimtinos. Remonto darbų sąlygos ir kainos įtvirtintos 3 atskirose sąmatose kiekvienam atstatomam objektui sudarytose atskirai. Įkainiai ir normatyvai atitinka valstybinius normatyvus ir valstybinius įkainius, t.y. sąmatos paskaičiuotos naudojantis oficialia kompiuterine programa „SISTELA“. Nors darbai dėl ypatingos situacijos ir ieškovės prašymo buvo pradėti iki sutarties ir jos priedų pasirašymo, tačiau sutarties sąlygos (darbų sąrašas, apimtys, terminai ir kaina) buvo aptarinėjami skaidriai, geranoriškai, vedant atviras derybas. Sutarties šalys turėjo beveik 10 dienų konsultacijoms, aiškinimuisi ir savo valios suformavimui bei pateikimui sutartyje.
Nesant ieškovių teisių pažeidimo, suvaržymų bei piktnaudžiavimų, protinga sutartinė kaina negali būti mažinama, motyvuojant sutartyje nenumatytų darbų neatlikimu. Prašo ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovė G. M. teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. Šakių rajone, Keturnaujienoje, Mindaugo g., kur gyvena jos mama, vėtros metu buvo nuplėšti trys stogai: namo, tvarto ir garažo. Mama tuo metu buvo Šakiuose, jai pranešė apie nelaimę kaimynai. Mamos draugas R. M. dirbo UAB „V.“, jis iš darbo grįžo pažiūrėti į namus. V. B. pasisiūlė pagelbėti ir geranoriškai padėti. Pirmą dieną buvo uždengtas laikinas stogas. V. B. liepė nesijaudinti, žadėjo viską sutvarkyti, visus reikiamus dokumentus paruošti. Jie nekalbėjo apie tai, kad draudimo išmoka atsidurs V. B. sąskaitoje. Jie kalbėjo apie tai, kad už darbus atsiskaitys jos mama, su draudimu buvo sutarta, kad draudimas perves pinigus į mamos sąskaitą. Paskui G. M. pasirašė dokumentus, pati to nesuprasdama – sutikimą dėl pinigų pervedimo iš draudimo atsakovei. Jos viską pasirašė ant sąmatų, visą laiką buvo sakoma, kad pirmiausia reikia pasirašyti, kad atsakovė gautų pinigus. Darbus UAB „V.“ darbuotojai atliko tik pirmomis dienomis, padėjo kaimo žmonės. Buvo keista stogo konstrukcija – pažeminta. Plytų tiek nebuvo sudėta, nes mama su R. M. gramdė senas plytas, ir tiek naujų medžiagų nebuvo panaudota. Viskas buvo pasirašinėjama darbe, skubos tvarka. Jos pasitikėjo V. B., kurį pažįsta nuo to laiko, kai jis šalia jų namo nusipirko sklypą ir pasistatė namą, – susipažino prie 5 metus, bendrauja jų vaikai, būdavo ir bendri pasibuvimai, pasisėdėjimai. Jie bendravo ir buvo artimi, šilti santykiai. Sutarties originalo neturi ir šiandien, turi tik kopiją. UAB „V.“ darbuotojai dirbo vieną dieną – kol uždengė laikiną stogą. V. B. atvažiuodavo pažiūrėti, apsitardavo su R. M. tolimesnius darbus. Jos vyras padėjo sutvarkyti tvarto stogą, bet ir po šiai dienai stogas leidžia vandenį, dalis šiferio buvo nuplėšta, stogas yra persikreipęs. Padėjo jos pusseserės vyras, mamos kaimynai, kurie davė seno šiferio lakštus. Sutikimo pervesti draudimo pinigus elektroniniu paštu ji nesiuntė. Jos mama paprašė, kad parodytų kokiu pagrindu buvo pervesti pinigai. Ginčą bandė spręsti ir anksčiau, bet nepavyko. Mama skolinosi iš sesers, kad būtų pradėti darbai. Jie iš V. B. jokių pinigų negavo. V. B. sakė, kad normalu, jog pinigai yra pervedami rangovui, jis sakė, kad suves visus galus. V. B. žadėjo visus darbus padaryti ir dalį pinigų grąžinti. Tvarto stogas nepakeistas. V. B. akcentuoja, kad buvo pagerintos sąlygos. Ieškovės gavo laišką, kad pinigai pervesti, tada laukė galų suvedimo. Ieškovė nemanė, kad V. B. taip gali pasielgti, jos visiškai pasitikėjo juo. Ieškovė vertina savo elgesį kitaip – kai buvo išmokėtos draudimo išmokos, ji gavo pranešimus. 2016 m. rugpjūčio 11 d. davė sutikimą. Pirmoji sąmata buvo greit sudaryta, ji netiko, reikėjo atskirai išskaidyti dalimis. Sąmatos buvo greitai sudarinėjamos. Žalų aktus sudarė draudimo įstaigos atstovas. Mano, kad V. B. žalų aktus turėjo. Sutartį ir sąmatas pasirašė darbe, kai nebuvo pakankamai laiko pasirašyti. Pasirašė, kadangi pasitikėjo, dabar supranta, kad gal reikėjo po pirmos pervestos draudimo įmokos. Ji laiškų jokių iš UAB „V.“ negavo (2018 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 2 sek. – 51 min. 31 sek.).
Ieškovė G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškovės G. M. paaiškinimus, 3 UAB „V.“ darbuotojai ir jos draugas R. M. prie jos namų dirbo pirmą dieną. Atvažiavo po darbo, dirbo 3-4 valandas. UAB „V.“ direktorius V. B. atvažiuodavo beveik kiekvieną dieną, išgerdavo kavą, pavėsinėj pasitardavo apie darbus. V. B. atvažiuodavo kaip UAB „V.“ vadovas, jis pasitardavo su jos draugu R. M., aptardavo visus darbus. Atstatymo darbams buvo naudojama blokeliai, mediena, skarda, žvyras, dauguma buvo naudojama senų medžiagų. Ji norėjo, kad būtų namas tokio paties aukščio. R. M. iš UAB „V.“ buvo išleistas atostogų. Neturėjo ji pakankamai pinigėlių, tai dukra iš Airijos persiuntė. Pirmomis dienomis dirbo daugiau žmonių. UAB „V.“ vadovas V. B. yra ieškovės dukros G. M. kaimynas. G. M. sutartį V. B. atvežė į polikliniką, kur ji dirba. Ji nežino ar R. M. vežė medžiagas. Sąmatų medžiagų, projektų ji negavo. Ieškovė visus dokumentus pasirašė tik tada, kai jai atnešė į jos darbo vietą. Jie tarėsi, kad visi darbai bus padaryti, visi stogai bus uždegti. Ji ten būdavo retai, paprastai vyrai tardavosi. Ateidavo kaimynai padėt. Ieškovė pasirašė su draudimu, kad jai visi pinigai ateis, – ji taip galvojo. UAB „V.“ dirbo tik rugpjūčio 1 d. po pietų, kai laikiną stogą pridengė. Kai pasirašinėjo dokumentus, dirbo žmonės. Ją apgavo. Į sąmatas viskas surašyta, tik niekas nepadaryta pagal tas sąmatas. Ji negali atsakyti, kas mūrijo, kas pastatė pastolius. Kaimynai pas juos dirbo apie 25 dienas. Kai kambarys buvo ruošiamas, jį įrenginėjo po darbo. Ji talkininkams iš dalies sumokėjo, t. y. sumokėjo apie 2 100 Eur, dar yra likę sumokėti 2 600 Eur. Dokumentų dėl pirktų medžiagų neturi. Ruošėsi remontuoti dar prieš audrą, todėl buvo susipirkę statybinių medžiagų, tai tas medžiagas irgi sunaudojo. Balkoną įrengė ne UAB „V.“ darbuotojai, garažo palėpę įrengė tie patys darbuotojai kurie ir dirbo. Jos draugas R. M. statybose praktiškai viską pats moka daryti (2018 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 51 min. 31 sek. – 1 val. 13 min. 15 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad santykiai su ieškove G. M. yra kaimyniški. Ieškovės G. M. draugas R. M. buvo jo darbuotojas. Draugiški santykiai buvo su G. M. iki tol, kol jis gavo iš vartotojų teisių krepimąsi į jį. Iki tos dienos jis nebuvo gavęs jokių pretenzijų. Jis yra ieškovių nepagrįstai kaltinamas, kad nieko nepadarė. Dokumentų pasirašymas buvo mažiausiai 3 kartus. Jokio spaudimo ieškovėms dėl dokumentų pasirašymo iš jo pusės nebuvo. G. M. paprašydavo atvažiuoti į darbą, ir jis atvažiuodavo. Jie atliko darbus suderinę su G. M. ir jos sugyventiniu R. M. Buvo naudojamos ir senos medžiagos, kad „neišlipti“ iš sąmatos. Žmonių iš kaimo pagalba buvo, tačiau neigia, kad tie žmonės atliko už juos darbus. Jie nesutinka, kad atvyko tik vakare. Jau pačią pirmą dieną buvo atvežta ir medžiagų. Buvo imtasi išjudinto mūro darbų. Tą ką pasirašydavo pagal aktus, taip ir buvo. Jie būtų ir patys tą padarę. Jie valydami senas medžiagas, būtų patyrę didesnius nuostoliu, negu nupirkę naujas. R. M. tą pačią dieną, įvykus įvykiui, buvo išleistas iš darbo, nuvykęs namo informavo, kad ten tikrai yra baisu, tada jis atvyko į vietą. R. M. po atostogų sirgo. Po ligos nebegrįžo į darbą. R. M. dirbo nekvalifikuotus statybos darbus. Jis neturi sugebėjimų mūrijimo ir stogdengystės darbuose. Pagal galimybę buvo panaudotos senos medžiagos, buvo atvežti visi įrankiai, kurių reikėjo atlikti darbams. Jie dirbo nuo pirmos dienos, kuomet įvyko įvykis, ir iki paskutinės dienos, kada buvo išrašytas atliktų darbų aktas. Šeimininkai pirmą dieną prašė kiek įmanoma izoliuoti namą, kad nepatektų drėgmė. Plėvelę, medieną ir kitas medžiagas jis atsivežė pirmą dieną. Visų dokumentų egzempliorius turėjo ieškovės, visos derybos vyko sodybos kieme. Su G. M. draugiškų santykių nebuvo. Matė, kad yra sulankstytas turėklas, bet apie jį jokios kalbos nebuvo. Žalos aktus pamatė, kai jam persiuntė vartotojų teisės. Apie jokius derinimus su draudimu kalba nevyko. Jį informavo, kad turtas yra draustas. Stogo dangą dengė jo darbuotojai. Visų teikiamų medžiagų dokumentai yra. R. M. prisidėjo prie darbų, jis nebuvo nei darbų organizatorius, nei darbų pagrindinis specialistas. Apie žalos aktų sudatymą jis nieko nežino, žino tik, kad draudimo atstovai buvo atvažiavę. Darbų priėmimo-perdavimo procedūra įvyko įprastai. Pastabų, pretenzijų ieškovės dėl darbų kokybės, apimties nebuvo. Paskutiniai darbai įvyko ir darbus pridavė 2016 m. rugsėjo 19 d. Garaže jų įmonė įrengė lietaus vandens nubėgimo sistemą, taip pat apkalė garažo sieną, įstiklino namo balkoną ir atliko kai kuriuo vidaus remonto darbus. Visos medžiagos buvo perkamos ir atvežamos. Jis statybos verslu užsiima 5 metus. Tuo metu kai įvyko įvykis, jo įmonė dirbo mažiausiai 2 objektuose. Tuo metu įmonėje dirbo 20 darbuotojų. Kiek kuriame objekte dirbo žmonių – negali atsakyti. Prie ginčo objekto kiek dirbo – irgi tikslai negali pasakyti. Pirmą dieną konkrečiai dirbo 5 žmonės, kitomis dienomis negali šiuo metu atsakyti, kiek darbuotojų dirbo. Konkrečiai negali pasakyti kiek ir kurie darbuotojai dirbo ginčo objekte. Šiame objekte darbai prasidėjo 2016 m. rugpjūčio 1 d., pasibaigė – 2016 m. rugsėjo 19 d. Su užsakovu buvo aptariama, ką jie privalo daryti, o toliau sekančią dieną, buvo konkretizuoja ką toliau darys ir mūro ardymo darbai. Rangos darbų sutartis buvo sudaryta 2016 m. rugpjūčio 10 d., ji buvo jo paruošta ir pasirašyta objekte. Pasirašant sutartį dalyvavo užsakovė ir jis. Pasirašydami sutartį aptarė esminius dalykus. Prie rangos darbų sutarties buvo pridedami priedai – sąmatos. Jie buvo sudarę bendrą sąmatą, bet draudimui netiko, todėl buvo perdarytos sąmatos. Sąmatos yra pasirašytos 2016 m. rugpjūčio 18 d. Sąmatos preliminariai paskaičiuojamos pieš sutartį. Sąmatas draudimas paprašė išskirstyti – jos pasirašytos vėliau. Suma sąmatų nekito, tik kito įforminimas. Pirma padaromi preliminarūs paskaičiavimai, užsakovas mato sumą ir prie jos pridedamos sąmatos. Prie sutarties buvo sąmata kuri buvo bendra, tik vėliau išskirstė. Sutartis ir sąmatas pasirašė G. M. su G. M.. Buvo pasirašyta pirma sutartis, vėliau buvo pasirašytos sąmatos. Sąmatos buvo pasirašytos 2016 m. rugpjūčio 18 d. Rangos darbų sutartyje negalėjo atsirasti kitokios sumos. Negali dabar atsakyti, kur buvo pasirašinėjamos sąmatos. Jeigu pasirašymas įvykdavo darbo metu, tai abi ieškovės kartu negalėjo pasirašyti. Vieną kartą vežė dokumentus pasirašyti ir pas G. M., ir pas G. M. į darbą. Jo darbuotojai nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 18 d. dirbo prie namo ir prie ūkinio pastato, prie garažo, tačiau tiksliai prie kurio objekto negali pasakyti, turi peržiūrėti dokumentus. Prie to objekto kiek tiksliai dirbo žmonių – negali pasakyti, dirbdavo iki 6 žmonių. Vienas iš dirbančių buvo M. B. Atstatymo darbams buvo naudojamos senos plytos. Jis pats buvo statybos darbų vadovas. Jis pats įvertino ką reikia atlikti, nes dirba ilgą laiką šioje srityje, yra sisteminė programa kaip vertinti darbus. Nustatyme darbų dalyvavo jis ir užsakovė G. M.. R. M. nedalyvavo vertinime. Jams ieškovė buvo minėjusi, kad yra apdrausta. G. M. prašė draudimui persiųsti visus dokumentus, nes ji neturėjo galimybių skenuoti. Jis sutikimo pervesti lėšas į jo įmonės sąskaitą neruošė, tik persiuntė draudimo įmonei. 2016 m. rugpjūčio 18 d. jis siuntė sąmatas draudimui. Užsakovė žinojo, kad yra drausata ir sakė, kad draudimas jam viską sumokės. Draudimo bendrovės darbuotoja sakė, kad jie gali tiesiogiai vesti jų įmonei. Jis sutikimą pervesti pinigus tik išsiuntė. Jie pirko stogo dangą, medieną, tvirtinimo elementus, žvyrą, antiseptikus. Buvo naudojama dalis senų silikatinių plytų, šuferio lakštai buvo naudojami ūkiniam pastatui. G. M. pažįsta apie 5 metus, G. M. – nuo to įvykio. R. M. pareigos buvo būti prie meistro ir padėti įvairiuose darbuose. Garažas yra medinis pastatas ir jie atstatinėjo medinę konstrukciją. Įrengė namo stogą taip, kaip pasakė užsakovė. Jie brėžinių nedarė. Stogas buvo padarytas pagal faktą, pritarus užsakovei. Atliktų darbų priėmimo aktus priimdavo G. M.. Aktai galėjo būti pasirašyti namuose – ir pas G. M., ir pas G. M., tiksliai kur – nebegali atsakyti. Apžiūrose tokiuose, kaip įvertinimas, R. M. nedalyvaudavo. Kai V. B. gavo pinigus iš draudimo, informavo apie tai ieškoves. Nepamena, iš kokio objekto buvo pakviestas R. M., o M. B. buvo atšauktas iš Šakių urėdijos. Nepamena kiek laiko M. B. dirba pas jį įmonėje, yra trišalė sutartis (2018 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 16 min. 35 sek. – 2 val. 17 min. 8 sek.).
Tą dieną kai įvyko įvykis pas ieškovę, UAB „V.“ vykdė darbus Šakių urėdijoje, Šakių laidojimo namuose, lopšelyje darželyje „Berželis“. Jie tą pačią dieną atvažiavo prie ieškovių namo. Buvo T. R., kuris dirbo 2-3 dienas, pirmą dieną periodiškai buvo A. G., R. M., P. B., T. Z., kuris dalyvavo šiame procese ne objekte, o kitaip, M. K. irgi dalyvavo tą dieną, o nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. prisijungė M. B. Visi šitie žmonės tuo metu dirbo Šakių urėdijos pastate. Tuo metu vyko griovimo, ardymo, betonavimo darbai Šakių urėdijoje. Jis buvo pateikęs tabelius viename iš posėdžių. V. B. buvo įdarbinęs M. B., kurį jam rekomendavo R. M. (2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. 31 sek. – 45 min. 55 sek.).
Atsiliepimas
Trečiojo asmens akcinės bendrovės „L. d.“ atstovas G. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad draudimo sutartis buvo sudaryta su G. M.. Tuo metu buvo ir daugiau įvykių, todėl fiziškai atvyko vėliau – po trijų dienų jų darbuotojas apžiūrėjo ir surašė turto sugadinimo aktą. Jie buvo gavęs tokią informaciją, kad rangovinė įmonė atliks darbus. Pačiame akte 2016 m. rugpjūčio 4 d. yra nurodyta, kad mokėti G. M.. Kadangi draudėja buvo G. M., todėl tam, kad mokėti išmoką kitam asmeniui, kuris nėra draudėjas, jiems yra reikalingas draudėjo sutikimas. Trečiojo asmens I. K. sutikimas yra perteklinis, tačiau jis yra tiesiog apsidraudimui. Žiūrint į ateitį, kad nebūtų problemų, buvo pasakyta, kad jeigu norima, jog pinigai būtų mokami G. M., reikalingi sutikimai. Vėliau buvo gautas kitas sutikimas draudėjos, kad draudimo pinigai būtų mokami rangovinei įmonei. Tas sutikimas mokėti rangovinei organizacijai nekėlė jokios nuostabos ar nepasitikėjimo. Buvo gautas vėlesnis sutikimas, kad pinigus pervesti rangovinei organizacijai. Buvo gauti darbų atlikimo aktai. Buvo suformuotas dalinis mokėjimai ir buvo siunčiami pranešimai draudėjui ir UAB „V.“. Jokio tuo metu nepasitenkinimo, kad galutinio mokėjimo nedaryti, kad panaikinamas tas sutikimas, nebuvo, todėl galutinė išmoka, gavus darbų atlikimo aktus, buvo išmokėta. O. V. nebedirba, todėl neturi galimybės paklausti apie tai smulkiau. Pirmiausia draudėjas apsisprendžia, kaip gaus išmoką – pinigais ar natūra. Draudikas iš principo negali riboti gautos draudiko išmokos panaudojimo, kai išmoka gaunama pinigais. Pastatų draudime skiriasi nuostolio dydis, priklausomai nuo to, ar turtas atstomas ūkio būdu ar su rangovinės organizacijos pagalba, nes rangovinė organizacija paprastai yra PVM mokėtoja, siekianti pelno organizacija, turi administraciją, kurią reikia išlaikyti. Šių pozicijų nebūna, kai atstatinėjama ūkio būdu. Visas šias pridėtines išlaidas, kurios atsiranda, kai samdoma organizacija, tokiu atveju yra išmokama, kai yra pateikti įrodymai, jog jos faktiškai yra patirtos. Jei mokama išmoka pinigais – kur deda pinigus draudėjas, jie nesidomi. Jeigu nebūtų sutikimo, kuriame nurodyta pervesti pinigus statybinei organizacijai, pinigai būtų buvę pervesti G. M.. Jeigu po pirmojo pavedimo, tas nebetiko, draudėja bet kada galėjo tą valią pakeisti. Jeigu nebūtų darbų atikimo aktų, būtų paprasčiausiai pavedimas ir viskas. Po draudiminio įvykio draudėjas turi pranešti apie jį. Pirmiausia pranešama telefonu ir išsiunčiama draudėjui žinutė, kad užregistruotas įvykis. Toliau vyksta žalos fiksavimo veiksmai. Susitariama, kaip bus fiksuojama būklė, vėliau tariamasi. kaip bus atstatinėjama. Yra sugadintų konstrukcijų apžiūra vyksta atvykus vertintojui, kuris apžiūri konstrukcijas, viskas surašoma. Beveik visada žmonės turi projektinius dokumentus, taip pat prisijungiama prie registrų centrų. Jie susirenka duomenis iš įvairių šaltinių pagal poreikį. O. V. žiūrėjo į tai, kai jai buvo pateikta sąmata, žiūrėjo ar atitinka tai kvadratūrai uždengti. Jis nežino, kada buvo įteikti ieškovėms turto sunaikinimo aktai. Ekspertas rašo ranka, žmonės paprasčiausiai nufotografuoja, visi dokumentai pas juos yra skenuojami ir jei reikalinga – dokumentai persiunčiami elektroniniu paštu. Darbus vykdantis rangovas su draudiku nėra susaistytas pareiga perduoti dokumentus. Rangos sutartis jiems reikalinga kaip informacija, nustatinėjant ar vyksta darbai. Kiek jis žino, kad kai iškilo konfliktas, ekspertas buvo atvykęs, negali atsakyti ką jis tuo metu atliko, užfiksavo. Jis matė tik, kad buvo nuotraukos padarytos. Matosi, kad tam tikros modifikacijos yra. Sąmata buvo sudaryta atstatymui, pagal kurią paskaičiavo išmoką. Jie vertina atstatymą į buvusią būklę. Moka tik už atstatymą į buvusią būklę. Nėra jokio proceso dėl permokos (2018 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 17 min. 8 sek. – 2 val. 44 min. 1 sek.).
Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo UAB „V.“, tuo metu buvo objekte – Š. M. urėdijoje, jis dirbo apdailininku. Jis visus darbus dirbdavo – ir suvirintoju, ir plyteles klodavo. Yra baigęs profesinę mokyklą – mūrininkas, dažytojas, traktoristas, vairuotojas. Atestate parašyta mūrininkas, traktorininkas, suvirintoju dirbdavo laukuose, virindavo žemės ūkio techniką. Jam paskambino, kad įvyko nelaimė, grįžęs pamatė, kad nunešta pusė stogo. Atvažiavo V. B., apsižiūrėjo, išleido liudytoją atostogų. Miškų urėdijoje jie dirbo penkiese. Kita brigada dirbo darželyje ir laidojimo namuose. Jis tuo metu mūrijo. Vakare atvažiavo 3 vyrai iš UAB „V.“, kurie dirbo kartu miškų urėdijoje. A. T., V. B. pusiau švogeris ir Z. Atvažiavo vyrai, uždengė plėvelę nuo lietaus. Atvažiavo V. B., atvežė kopėčias, pasakė rinkis vyrus iš kaimo ir darytis darbus, parūpino žvyro, 5 kubus medienos. Užsakė tai V. B.. Buvo tartasi, kad kai jie gaus pinigus, sumokės tada V. B.. Atvažiuodavo V. B., atvykdavo kiekvieną rytą, kavos išgerdavo ir klausdavo ar draudimas pervedė pinigus. Jie planavo gavę pinigus mokėti UAB „V.“ už medžiagas, o kaimo žmonėms, kurie dirbo – už darbą. Jis nežino apie sutarties pasirašymą. Dirbo talkininkai A. N. ir S. N., M. B. ir I. B., G. D., G. K.. Kasdienius darbus organizavo patys. Šeimininkė mokėjo pinigus vyrams, dienai mokėdavo po 20 Eur. Dar iki galo ir neatsiskaitė. Mūrinimo darbus atliko R. M. ir G. K. Stato namus ir šiuo metu, dabar dirba N., kaminą pats mūrijo, seną mūrą ardė vyrai, valė sienas. Į namą sudėta tik 60 metrų armatūros. Atliktų darbų perdavimo akte pažymėta, kad sudėta 9 kūbiniai metrai, iš viso buvo atvežta 5 kūbiniai metrai. Visi atitaisymai padaryti iš senų medžiagų. Virinimo darbus atliko jis, taip pat jis su darbininkais išardė, kaminą irgi jis skardino. Pirmą dieną jie dirbo 4 – UAB „V.“ darbuotojai, kartu su juo, daugiau iš ten nieko nebuvo. Pats V. B. atveždavo medžiagas, dar „Senukai“ atvežė kai kurias prekes, kai kurias jis atsivežė pats. Senas plytas iš laidojimo namų atsivežė pats su V. B. transportu, degalus irgi pats pylė. Garažo šlaitinį stogą nuardė kaimo samdyti vyrai, garso izoliacija, stogo dangos montavimo darbus vykdė kaimo samdyti vyrai. Garaže iš viso nebuvo metalo. Atliekas išsivežė pats, pas bendradarbį buvusį pylė ant kelio, vežė su V. B. transportu. Mūro skiedinys, betonas nebuvo vežamas. Viskas maišoma buvo ant kiemo maišyklėje. UAB „V.“ neatliko ūkinio pastato atstatymo darbų. Gyvenamojo namo remontas truko apie 25 dienas. Namą sužemino. Laikinas stogas buvo nuardytas, kai darydavo darbus, ta plėvelė buvo panaudota, patiesta apvažioje, OSB plokštė nebuvo panaudota, nuvežė atgal pas V. B. į namus. Jis statybose dirba apie 10 metų, patirties turi. V. B., kai gavo aktus sakė, kad dar liks pinigų. Po namų remonto stogą dengė, jam buvo trūkęs kaulas, reikėjo operacijos. Stogą dengė, profiliavo, visus darbus, pagrindinį darbą darė jis ir G. K. Jis dirbdavo su skaudančia ranka, nuvažiuodavo leistis vaistus vakarais. Jis išsiliejo laiptus, turėklą turėjo pakeisti UAB „V.“, kuri buvo apsiėmusi (2018 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 48 min. 54 sek. – 3 val. 18 min. 20 sek.).
Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam paskambino R. M., paprašė pagalbos, pasakė, kad atsitiko tokia bėda, jis sutiko padėti. Jis viską tarėsi su R. M., baigus darbą R. M. sumokėjo jam 300 Eur ir pažadėjo dar sumokėti 450 Eur, kai gaus už draudimą pinigus. Jis ten pradėjo dirbt rugpjūčio pradžioje. Liudytojas daugiausiai mūrijo ir dengė stogą. Jis dirbo apie 25 dienas, buvo sutarę 30 Eur už dieną. Jį R. M. atvažiuodavo pasiimti. Buvo atėję kaimynai. B. S. N. Jis yra apdailininkas pagal profesiją. Su juo dirbo N., R. M. Buvo ir daugiau žmonių, kurių nepažįsta, jis nėra iš Keturnaujienos. Jis yra matęs V. B. Daugiau jokių darbuotojų nebuvo, tik jie, paprasti žmonės. Jie ilgai dirbo, prie namo daugiau buvo, prie klėties dirbo mažiau. Pakeitė klėties gegnes ir uždengė. Medžiagomis aprūpindavo R. M. Vieną dieną medžiagas atvežė „Senukai“. R. vežė su mašina, nežino kieno mašina, jis nematė, kad kas kitas būtų vežęs medžiagas, nebent varžtų (2018 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 val. 20 min. 30 sek. – 3 val. 25 min. 49 sek.).
Šalies argumentai
J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. dirbo prie sugriautų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Jis dirbo 1 dieną prie ūkinio pastato stogo atstatymo. Jis padėjo kaimynystėje gyvenančiam broliui. Po kiek laiko paprašė R. M. sutvarkyti tą stogą. Kadangi kaimynystėje atliko stogo, tai iš brolio atidavė seno šiferio apie 50 lapų, tą dieną tą ūkinio pastato stogą tvarkė. Jis suprato, kad tie patys, kurie tvarko namą, sutvarkys ir ūkinį pastatą. Jis matė, kad prie namo dirbdavo R. M., kaimynai. Kiek jis yra girdėjęs, tai R. M. toje įmonėje yra dirbęs ir ta brigada viską sutvarkys, padarys (2018 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 val. 28 min. 10 sek. – 3 val. 32 min. 9 sek.).
Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirbo pas G. M. Vėtra nunešė stogą, dirbo nuo pat pradžių, dirbo apie 25 dienas. Su juo dirbo R. M., S. N., I. B., M. B. Viską organizavo R. M. Jis nematė, kad ten buvo žmonės iš UAB „V.“. Jis dirbo prie namo ir garažo. Jis plytas nešė, stogą dengė, sparus, balkius nešė. Gavo 300 Eur. Dar ne viską sumokėjo. R. M. sumokėjo. Jis visus išvardintus žmones pažinojo, kitų – nepažinojo, negali atsakyti ar tie kiti buvo vietiniai žmonės. Jis padėjo uždengti ūkinį, padavinėjo, vadovavo R. M. Ten dar dirbo vienas žmogus, kurio jis nepažinojo, jo vardas buvo G. ar G. V. B. jis matė. Liudytojas dalyvavo prie namo stogo dengimo skarda, jis skardą padavinėdavo. Skarda buvo sukarpyta. Nematė, kas pristatydavo medžiagas. Skardą pritvirtindavo R. M. Skardą R. M. prisukdavo. Nematė kaip gegnes suleidinėjo, ant stogo nelipdavo, tik padavinėdavo, buvo pagalbinis darbininkas (2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 20 sek. – 17 min. 30 sek.).
Liudytojas K. J. paaiškino, kad dirbo prie G. M. namų, apgriautų po viesulo. Jis dirbo vieną dieną prie ūkinio pastato, padėjo stogą uždengti. Su juo dirbo kaimynai, K. J., M. R., jis, jo sūnus truputį prisidėjo. Jų buvo 4-5 žmonės. Jis panaudojo savo krautuvą. Jis tik tik vieną dieną padėjo. Tą dieną kai dirbo, jis svetimų žmonių nematė. Jie užtruko beveik visą dieną, uždėjo apie 50 šiferio lapų. Buvo ir sveikų šiferio lapų. Pirmiausia kažkas tvarkė namą. Jis buvo ten vieną dieną, kėlė šiferį. Darbus organizavo R. M.. Negali konkrečiai pasakyti, kas prie namo buvo. Jo darbas užtruko beveik visą dieną, reikėjo apie 50 šiferio lapų uždėti, kažkiek buvo ir nesudaužytų lapų šiferio (2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 46 sek. – 24 min. 45 sek.).
Liudytojas G. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirbo prie G. M. namų, kai nunešė vėjas stogą, jis dirbo apie savaitę: „košę“ maišė, padėjo skardas užkelt. Su juo dirbo S. ir A. N., I. ir M. B., dirbo R. M.. Už darbą atsiskaitė G. M.. Jis dirbo prie klėtelės ir prie namo, jis nematė svetimų žmonių, – tik iš kaimo. Jis po tos vėtros gal po 1-3 dienų dirbo maždaug savaitę. Jo prašė dirbti padėti R. M.. Jis per dieną dirbdavo 8 valandas, už dieną jam mokėjo 30 Eur. Nežino, kas namo stogą dengė, mūrijo R. M.. Jis skiedinį darė, nešiojo, padėjo išardyti stogą, padėjo prie klėtelės stogo, nežino, kad medžiagas pristatė (2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 0 sek. – 33 min. 25 sek.).
Liudytojas T. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 2016 m. rugpjūčio mėnesį dirbo UAB „V.“, buvo apdailininkas. Ten dirbo apie 2 metus. Kai buvo nulėkęs stogas, jis tuo metu dirbo darželyje „Berželis“. Jis ten dirbo su R. ir L., kurių pavardžių neprisimena, darželyje dirbo šiek tiek virš mėnesio. Užsienių kaime jam neteko dirbti. Apie nelaimę jis sužinojo iš R. M.. Iš pradžių sužinojo iš kolegų, vėliau papasakojo pats R. M.. Kuo buvo įdarbintas R. M. – nežino, bet jie visi dirbo tai, ką reikėjo dirbti (2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 16 sek. – 39 min. 13 sek.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas K. Ž. paaiškino, kad ieškovė G. M. paprašė įvertinti padarytų statybos darbų kiekius ir pagal tai įvertinti statybos skaičiuojamą kainą. Tą jis atliko, sudarydamas lokalinę sąmatą. Jis, kaip iš šalies esantis ekspertas, nustatė darbų kainas. Į jį kreipėsi ieškovė 2017 m. liepos mėnesį, tiksliai negali pasakyti datos. Jis padarė sąmatą, išsiuntė atsakovei dokumentus, ieškovė apmokėjo ir tuo santykiai pasibaigė. Sąmatą sudarinėjo su statybos darbų sąmatine programa. Jis turi sertifikatą, patvirtinantį, kad jis turi teisę sudarinėti programas. Jis buvo nuvykęs į vietą, apžiūrėjo statinius: gyvenamojo namo stogą ir klėtį. Jis yra statybos darbų vadovas. Sąmata padaryta pagal vidutines to laikotarpio statybos darbų kainas. Skaičiavimo sistema yra atnaujinama 2 kartus per metus. Objektų iki atstatymo jis nematė. Sąmata yra rekomenduotina, įpareigoti nieko negalima. Sąmatą padarė remdamasis tuo, kas buvo padaryta. Lokalinė sąmata paima konkrečią objekto dalį, objektinė sąmata apima daugelį konkrečių objektų, kuriuos reikia analizuoti. Jo sąmata turi pilnavertę vertę, jo balsas yra pritariamasis. Jam nesvarbu, kuri pusė turi laimėti, tai tiesiog techninis darbas. Kai jis atliko sąmatą, jo atestatas galiojo. Kaip užsakovė pavadino objektą, taip ir buvo nurodyta, kad klėtis. Apie būklę jis nesprendžia, kokia buvo prieš tai ir po to, jis atvažiavo į vietą, pamatė kokie darbai padaryti nustatė jų kiekius ir padarė sąmatą. Apie pastatų būklę iki audros ir po jos – jis nevertino. Jam nėra privalu analizuoti statybos dokumentų. Regionai Lietuvoje nėra nutolę vienas nuo kito, be to sąmatinė programa duoda didesnes kainas, negu yra vidutinės rinkos kainos. Mano, kad darbai, kuriuos jis matė natūroje, yra įtraukti. Jam užsakovė nurodė įvertinti stogo darbus (2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 49 sek. – 39 min. 7 sek.).
Teismo posėdžio metu liudytojas Š. N. paaiškino, kad pažįsta ieškoves, G. M. yra kaimynė. 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo škvalas, nutraukė namo stogą, tvarto nutraukė šiferio lapus, apgadino garažą. Kadangi buvo didelė bėda, tai atėjo padėti. Jis maišė „košę“, prie stogo dirbo, nešė plytas, blokelius, stogą dengė. Jis pats atėjo. Kai jis atėjo, buvo V. B. pavėsinėje. Jis dalyvavo nuo pradžių iki pat galo. Buvo V. B. 2 ar 3 darbuotojai, dengė plėvelę tą dieną. Kai uždengė tą plėvelę, daugiau jis nematė, kad dirbtų V. B.. Prie tų statybų kiek praleido laiko – tiksliai nepamena, gal apie mėnesį laiko, dirbdavo visą laiką. Jis prie visų objektų dirbo. Buvo ir daugiau žmonių iš kaimo. V. B. atvažiuodavo vos ne kiekvieną dieną, kavą gerdavo pavėsinėje. V. B. darbuotojų nebuvo. V. B. medžiagas pristatydavo. Viską organizavo G. M., dirbo ir R. M.. Jis nemūrijo. Jis prie stogo dirbo, skardą suko. Su juo visiškai neatsiskaitė G. M., buvo sutarę už dieną po 30 Eur (2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 3 sek. – 46 min. 10 sek.).
Teismo posėdžio metu liudytojas M. B. paaiškino, kad jis dirbo prie G. M. namų apie 1,5 mėnesio. Jis atlikinėjo praktiką UAB „V.“ nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. Jam pasiūlė R. M. dirbti pas G. M.. Buvo sutarę, kad dirbs už atlyginimą. Jis ten „košę“ maišė, plytas nešiojo, skardą suko, lentas pjovė. Su juo dirbo R. M., S. N., G. Iš UAB „V.“ darbuotojai nedirbo. Jis nepamena, kiek atliko praktiką, pas G. M. dirbo kaip UAB „V.“ darbuotojas nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. Jam atlyginimą mokėjo G. M. po 30 Eur. Pirmą dieną įvykus įvykiui jis nebuvo objekte. Jis dirbdavo iki 1 nakties, sekmadieniais (2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 4 sek. – 53 min. 42 sek.).
Teismo posėdžio metu liudytojas G. G. paaiškino, kad jis yra dirbęs UAB „V.“ praeitais metais. 2016 m. jis dirbo laidojimo namuose, dirbo 6 žmones. Tame objekte dirbo apie 6 mėnesius. Kiti kolegos dirbo miškų ūkyje, nežino kur kitos brigados dirbo (2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 55 min. 22 sek. – 57 min. 12 sek.).
Teismo ekspertė Zita Beržienė teismo posėdžio metu paaiškino, pasisakė ir atsakė į klausimus apie pirmosios ekspertizės darbų pradžią, pabaigą, atlikimo pagrindą, tyrimo objektą, nutartyje nurodytais klausimais, dėl ekpertizės tiriamosios dalies, priemonių ir metodų kaip buvo atlikta ekspertizė, dėl gautų rezultatų įvertinimo, lyginant su normatyvine baze ir tuo, kas buvo civilinės bylos medžiagoje. Ekspertė naudojo metodus: civilinės bylos medžiagos analizę ir vertinimą, apžiūros metu nustatytų rezultatų analizę ir įvertinimą, paskaičiuotų žalos dydžių rezultatų 2016 m. kovo mėnesio vidutinėmis kainomis rezultatų sutikrinimą su atliktais darbų priėmimo perdavimo aktais. Metodą ji naudojo – susipažinimą su civilinės bylos medžiaga, atsišvietė dalį tos medžiagos. Civilinė byla yra kaip tyrimo priemonė, nes reikia susipažinti. Ji buvo nuvykusi į ginčo objektą, buvo atlikta foto fiksacija telefonu. Foto fiksaciją atliko jos padėjėja, ji sakė, ką reikia fiksuoti. Padėjėja dirba darbo sutarties pagrindu. Foto fiksacijai naudotam telefonui nereikalinga metrologinė patikra. Rezultatai nuo to, kad nenurodytas telefonas ekspertizės akte, nepasikeis. Matavimų objekte neatliko, nes nebuvo reikalinga tai daryti. Ji dirbusi projektavime, pirmiausia išanalizavo tuos atliktų darbų aktus ir tuos darbų kiekius, kuriuos reikėjo lyginti su faktiškais atkliktais, tam ji paskaičiavo darbų kiekius ir pagal kiekvieną konstruktyvą, sulyginant su pateiktais atliktų darbų aktais suskaičiuoti yra darbų kiekiai. Gegnių skersmenis pasimatavo su liniuote vietoje. Stogo plotas buvo 100 kvadratinių metrų. Ji susipažinusi su visa bylos medžiaga. K. Ž. atlikta lokalinė sąmata nebuvo įtraukta į ekspertizės aktą, nes ginčo objektas yra 3 stogai, o sąmatoje yra įtraukti tik 2 stogai. Vidutinės kainos pagrįstos normatyvais. Tona betono buvo panaudota gelžbetoninio žiedo padarymui. Kas ketvirta sienų eilė, sienų mūras turi būti armuojamas, kitaip jis nesusiriš ir konstrukcija neturės mechaninio pastovumo. Armuojama skiedinio dermėje. Danga yra paskaičiuota metalinių čerpių kaina. Buvo 2 kaminai, abu buvo nugriuvę, jie sumūryti iš kamininių plytų. Garažas dengtas metalinėms čerpėm. Kranas paskaičiuotas, nes visi rišasi prie sistemų. Iš Sistelos programos galima išmesti kraną, tada reikės pridėti darbininką ir mechanizmą. Faktinėje bylos medžiagoje nebuvo statybos darbų žurnalo, paskaičiuota buvo pagal paklausimą ir paskaičiuota vidutinėmis rinkos kainomis. Garažas buvo dengtas asbestiniu šiferiu, o dabar apdengtas plieninėmis čerpėmis. Statybos eiga fiksuojama dokumentais, jeigu buvo priimti nenauji lakštai, todėl reikėjo šalims pasirašyti dokumentus, ji priėmė, kad buvo nauja danga dengta. Paslėptų darbų nenustatė, naudojosi tik normatyvais. Paslėptų darbų aktų nebuvo. Apžiūra ir fotofiksacija davė bendrą vaizdą, matavimus atliko iš byloje esančių pastatų matmenų ir kadastro duomenų. Apžiūrėjusi objektus, ekspertė gali pasakyti, kad atliktų darbų kokybė gera (2018 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 55 sek. – 56 min. 23 sek.).
Teismo ekspertas V. B. Elenbergas teismo posėdžio metu atsakė į procese dalyvaujančių asmenų klausimus ir paaiškino, kad visiškai palaiko savo atliktos ekspertizės išvadas. Užsakovė buvo įsipareigojusi parengti projektą ir gauti statybos leidimą. Projektą, kuriame turi būti žiniaraščiai. Šita medžiaga turi būti. Darbas prasidėjo be žiniaraščio ir žinojimo, kokios darbų apimtys bus. Statybos darbų žiniaraštis yra projekto sudėtinė dalis. Jis naudojosi ekspertų metodu. Byloje nėra jokių išeities duomenų. Norint nustatyti, ką reikėjo ir kokie priežastiniai ryšiai su įvykusia avarija, turėjo būti statinio avarijos tyrimo aktas, jo pagrindu parengtas projekto aktas, kuriame turėjo būti žiniaraštis. Ekspertui pradžiai reikėjo suprojektuoti, suinventorizuoti, kiek kas pakeista, o tai yra didelis darbas. Projektavimo darbai kainuoja 10 procentų nuo statybos remonto kainos. Pradžiai norint tiksliai viską suskaičiuoti, reikia padaryti pilną inventorizaciją, tada galima gauti tikslų atsakymą, kurį galėjo teikti projektas ir sąnaudų žiniaraštis. To nesant, fizinių galimybių nėra viską suskaičiuoti. Jis mano, kad yra ne mažiau 50 procentų darbų atlikta, skirtų pastatų buvusios būklės pagerinimui. Ekspertui nėra prievolės sudaryti žiniaraštį, bet jis padarė, pridėdamas 10 lentelę su analize, kas priskirtina atsatymo ir pagerinimo darbams. Akivaizdu, kad darbai yra viršyti ir priskirtini daugiau pagerinimui nei atstatymui. Atlikti papildomi darbai. Nėra projekto, nebuvo ir išpildomosios dokumentacijos. Rangovas neturėjo teisės imtis darbų be statybos leidimo. Užsakovė nepateikė statybos leidimo pagal rangos darbų sutartį (4.1.1. punktas). Kadangi buvo keičiamos laikančios konstrukcijos, t. y. daugiau nei 10 proc., todėl buvo atliekamas kapitalinis remontas. Paprastajam remontui nereikalingas leidimas. Faktinių medžiagų kiekių ekspertas negalėjo nustatyti be projekto, todėl jis negali atsakyti į tokį klausimą. Nėra deramos pradžios, todėl negalima atsakyti į klausimus. Visi stogai buvo uždegti ir su pertekliniais darbais, minimum 40 procentų. Jis nerado, kad buvo ardytas mūras. Kadangi nieko neišardė, tai ir parašė, kad nebuvo mūro ardymo darbų. Sienos buvo pačios nugriuvusios, todėl jokio mūro ardymo nebuvo. Nebuvo ir vainiko betonavimo armuojant ir įrengiant klojinius. Į klausimus atsakė taip, kaip galima buvo atsakyti. Medžiagų neįmanoma suskaičiuoti, nes nėra nurodyti ir įkainiai. Sienos buvo dar anksčiau išmūrytos iki tol ekspertui nematytu būdu, tokios sienos yra skirtos tik pertvarom, ne kraiginei pastato daliai. Tvarte taip pat buvo sumūryta. Jis suskaičiavo, kad buvo apmūryta, pastorinta. Trys sienutės tarpusavyje neperrištos. Sienos po avarijos yra apšiltintos. Jis galėtų patarti pastatų savininkėms pasidaryti ekspertizę ar saugu tame name iš viso yra gyventi. Jis stogo dangos ploto nematavo, nes nebuvo techninių galimybių. Jis suskaičiavo pagal turimus duomenis 0,5 kvadratinio metro tikslumu. Jis negalėjo matuoti seno ir naujo mūro, nes ten yra apšiltinta, apdailinta – kad suskaičiuoti, tektų viską išgriauti. Nuotraukose yra matyti, kiek yra apmūryta. Tas kas buvo pakraigėje jis ir surašė. Sutartinės kainos principas nevestionuojamas darbus užbaigus. Darbų rezultate jam nekelia pasitikėjimo pakraiginėje dalyje pertvarų primūrytų perrišimo arba neperrišimo klausimas. Jis nepasitiki tuo sprendimu, kas dar nuo pradžių statant pastatus yra padaryta. Iš kadastrinių planų matyti, kad vyko ir daugiau statybos darbų be leidimo. Projektą reikės padaryti, nes nebus kadastriniai matavimai įregistruoti. Kraiginius elementus reikėjo nugriauti ir iš naujo atstyti, kad būtų 1 eilės plytų siena. Garaže nebuvo reikalo visą stogą keisti, galima buvo tik atstatyti. Visiškas pagerinimas garažo buvo (2019 m. birželio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 15 sek. – 46 min. 45 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. įvykusios audros metu buvo apgadinti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Iš 2016 m. rugpjūčio 4 d. turto sugadinimo, sunaikinimo akto matyti, kad buvo nuplėštas gyvenamojo namo stogas, pažeistas namo mūras, sudaužyta betoninė laiptų pakopa, sulankstytas laiptų turėklas, nuplėšti du stoglangiai, sulaužytas garažo stogas, stogo konstrukcija, nuplėštas ūkinio pastato stogo danga. Iš 2016 m. rugpjūčio 10 d. rangos sutarties Nr. 2016.005, matyti, kad tarp ieškovės G. M. ir atsakovės UAB „V.“, atstovaujamos direktoriaus V. B., buvo sudaryta rangos sutartis, kuria šalys sutartyje numatytomis sąlygomis, vykdytojas savo jėgomis įsipareigojo atlikti stogų remonto darbus pagal sąmatą-pasiūlymą Nr. 2016.08.18./1, Nr. 2016.08.18./2, Nr. 2016.08.18./3, ir perduoti rezultatą užsakovui šioje sutartyje numatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Ieškovių nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas akcinėje bendrovėje „L. d.“.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas iš rangos sutarties. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigojo priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.
Iš tarp šalių sudarytos rangos sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl darbų kainos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, o rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013).
Dėl rangos sutarties sudarymo aplinkybių.
Patikslintame ieškinyje ieškovės nurodė, kad atsakovė pasinaudojo ieškovių, kaip vartotojų, statybos techninių žinių stoka, gavo visą draudimo kompanijos išmoką, taip ir neužtikrindama, kad sugadintas turtas būtų sugrąžintas į iki draudiminio įvykio buvusią padėtį. Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodė, kad G. M. sutiko, kad atsakovė vykdytų rangos darbus tik todėl, kad UAB „V.“ vadovas V. B. jos šeimai yra gerai pažįstamas, kuriuo besąlygiškai pasitikėjo. V. B. yra ieškovės G. M. kaimynas ir ieškovės G. M. vyro buvęs darbdavys. Taigi, ieškovės tiek sudarydamos su atsakove rangos sutartį pagal parengtas sąmatas, tiek pasirašydamos visus kitus UAB „V.“ pateiktus dokumentus, nesikreipė į specialistus konsultacijos, tikėjosi, jog duomenys dokumentuose yra nurodyti teisingi.
Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pastatai buvo apgadinti 2016 m. rugpjūčio 1 d., o ieškovės ir atsakovė rangos sutartį pasirašė 2016 m. rugpjūčio 10 d. Taigi, ieškovės turėjo laiko konsultuotis, tartis ir apsispręsti, kaip bus atstatomi audros apgadinti statiniai ir kas tuos darbus atliks. Ieškovės prieš pasirašydamos rangos sutartį turėjo apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Vien dėl tos aplinkybės, kad šalys iki rangos sutarties pasirašymo buvo pažįstamos ir jas siejo draugiški santykiai ir todėl ieškovės sutiko pasirašyti rangos sutartį, negali būti laikoma, kad jos klaidingai suprato savo teises ar jų nesuprato. Atsižvelgiant į sutarties sudarymo aplinkybes, t. y. į tai, kad rangos sutartis nebuvo pasirašyta paskubomis, o praėjus keletui dienų po pastatų apgadinimo, į tai, kad gyvenamojo namo stogas buvo uždengtas 2016 m. rugpjūčio 1 d., t. y. įvykio dieną, taip pat į ieškovių amžių, išsilavinimą, į tai, kad su ieškove G. M. gyvenantis jos sugyventinis R. M. dirbdavo įvairius statybos darbus, turėjo atitinkamą statybininko kvalifikaciją ir su juo ieškovės taip pat turėjo galimybę prieš pasirašydamos rangos darbų sutartį pasitarti, todėl laikytina, kad rangos darbų sutartis buvo pasirašyta laisva valia ir atitiko šalių tikruosius ketinimus.
Dėl atsakovės atliktų darbų apimties.
Ieškovės ginčija, kad atsakovė neatliko rangos darbų visa apimtimi. Rangos darbų sutarties 1.1 punkte šalys susitarė, kad šioje sutartyje numatytomis sąlygomis vykdytojas savo jėgomis įsipareigoja atlikti stogų remonto darbus pagal sąmatą pasiūlymą Nr. 2016.08.18./1, Nr. 2016.08.18./2, Nr. 2016.08.18./3.
Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad G. M., gaudama draudimo išmoką, siekė atstatyti visa turtą, nepalikti vieno statinio be stogo, kito statinio be lietaus vandens nubėgimo sistemos ar lauko laiptus be savo funkcijos neatliekančio, sugadinto turėklo.
Ieškovės, prašydamos priteisti patikslintame ieškinyje nurodytą sumą, remiasi inžinieriaus-sąmatininko K. Ž. lokaline sąmata, sudaryta pagal 2017 m. kovo mėnesio kainas.
Rangos darbų sutarties 1.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovė atliks stogų remonto darbus pagal sąmatas Nr. 2016.08.18./1, Nr. 2016.08.18./2, Nr. 2016.08.18./3. Iš sąmatų Nr. 2016.08.18./1, Nr. 2016.08.18./2, Nr. 2016.08.18./3 matyti, kad buvo susitarta dėl gyvenamojo namo, garažo ir ūkinio pastato, stogų remonto darbų.
Iš 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo ekspertizės akto matyti, kad teismo ekspertė Zita Beržienė, atsakydama į Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi ekspertei pavestą atsakyti 4 klausimą – ar statybos objektuose (duomenys neskelbtini), darbų rezultato perdavimo–priėmimo metu buvo atlikti visi 2016 m. 10 d. rangos sutartyje Nr. 2016.005 numatyti remonto darbai, nurodė, kad šiuose statybos objektuose atlikti darbai ekspertzės atlikimo datai pagal rangos sutartyje Nr. 2016.005 numatytus remonto darbus. Pakartotinės ekspertizės metu teismo ekspertas V. B. Elenbergas atsakydamas į aukščiau nurodytą klausimą nurodė, kad statybos remonto objektuose darbų rezultato perdavimo–priėmimo metu atlikti visi rangos sutartyje Nr. 2016.005 numatyti reikšmingi atstatomieji statybos remonto darbai bei reikšmingi papildomi gyvenamojo namo sienų ir stogo konstrukcijų tvirtinimo, garažo stogo dangos pakeitimo bei kiti statinių pagerinimo darbai.
Taigi, remiantis byloje esančiais dokumentais, ekspertizės aktais ir teismo posėdžių metu duotais šalių, liudytojų bei teismo ekspertų paaiškinimais darytina išvada, kad atsakovė įvykdė iš šalių pasirašytos rangos sutarties kylančius įsipareigojimus, t. y. buvo atlikti ieškovėms priklausančių gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir garažo stogų remonto darbai pagal sąmatas. Teismo ekspertų išvados patvirtina, kad buvo atlikti visi reikšmingi atstatomieji statybos remonto darbai, taip pat papildomai buvo atlikti ir statinių pagerinimo darbai. Atlikti darbai buvo perduoti, pateikiant atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, kuriuos ieškovės pasirašė.
Dėl asmenų dirbusių atliekant stogų remonto darbus.
Ieškovės tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad atsakovės darbuotojai atliekant gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir garažo stogus dirbo tik pirmą dieną, kai buvo uždengtas laikinas stogas, o visus kitus darbus dirbdavo ieškovės G. M. gyvenimo draugas R. M., kaimynai ir kiti kaimo vyrai, tačiau nenurodė priežasčių, kodėl stogų remonto darbus dirbo ne atsakovės darbuotojai. Atsakovė ir neneigia, kad prie patikslintame ieškinyje nurodytų statinių stogų remonto darbų prisidėjo ir atsakovės G. M. draugas R. M., kaimynai ir kiti žmonės. Tai, kad prie statinių stogų remonto darbų prisidėjo R. M., kaimynai ir kiti asmenys, nepaneigia fakto, kad atsakovės darbuotojai atliko rangos sutartyje numatytus darbus ir nėra jokių duomenų, kad atsakovė vengė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. neatliko stogų remonto darbų pagal Rangų darbų sutarties 1.1. punktą.
Dėl sumokėjimo už atliktus darbus.
Nustatyta, kad AB „L. d.“ ir ieškovė G. M. buvo sudariusios būsto draudimo sutartį. Ieškovės G. M. pranešimu AB „L. d.“ užregistravo žalas. Draudimo išmoka buvo išmokėta rangovinei įmonei, gavus draudėjos – G. M. sutikimą. Šias aplinkybes 2018 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu patvirtino trečiojo asmens AB „L. d.“ atstovas G. T. AB „L. d.“ atstovas taip pat nurodė, kad buvo suformuotas dalinis mokėjimas ir apie tai buvo pranešta, išsiunčiant pranešimą draudėjai ir UAB „V.“, tačiau nebuvo jokio nepasitenkinimo, nebuvo prašoma panaikinti sutikimą, nedaryti galutinio mokėjimo, todėl draudimo bendrovė, gavusi darbų atlikimo aktus ir pervedė draudimo išmoką draudėjos prašyme nurodytam asmeniui – UAB „V.“ Teismas nesutinka su ieškovių nurodytomis aplinkybėmis, kad visus dokumentus, susijusius su rangos darbais, tarp jų ir sutikimą, kad išmoka pagal žalos aktus būtų pervesta atsakovei, pasirašinėjo paskubomis darbo vietoje, pasitikėdamos rangovinės įmonės direktoriumi V. B. Iš bylos medžiagos matyti, kad AB „L. d.“ atsakovei pinigus už atliktus darbus sumokėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d., taigi matyti, kad draudimo bendrovei pranešus draudėjai apie 2016 m. rugsėjo 8 d. išmokėtą dalinį pinigų sumokėjimą buvo pakankamai laiko nesutikti, kreiptis į draudimo bendrovę su prašymu, kad galutinis pinigų sumokėjimas būtų atliktas į ieškovių sąskaitas, todėl laikytina, kad atsakovės G. M. duotas sutikimas, kad draudimo išmoka būtų pervesta būtent UAB „V.“, atitiko jos tikruosius ketinimus.
Dėl ginčijamų darbų: ūkinio pastato stogo pakeitimo, gyvenamojo namo turėklo sutvarkymo, garažo nudažymo ir garažo lietaus vandens nubėgimo sitemos įrengimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės dėl atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų pagal 2016 m. rugpjūčio 10 d. Rangos darbų sutartį kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2017 m. liepos 18 d. nutartimu Nr. 10-996, konstatavo, kad Rangos darbų sutartyje nurodyti stogų dangos darbai buvo atlikti, o G. M. ir G. M. reikalavimai pakeisti ir sutvarkyti gyvenamojo namo laiptų turėklą, sutvarkyti (nudažyti) garažą, sutvarkyti 15 metrų tvoros bei sutvarkyti sulaužytą stogą – Rangos darbų sutartyje nebuvo nurodyti ir yra nepagrįsti. Teismo ekspertei Zitai Beržienei ir prieš atliekant pakartotinę ekspertizę teismo ekspertui V. B. Elenbergui, teismas buvo uždavęs klausimą – kokia ginčijamų darbų (sutvarkyti gyvenamojo namo turėklą, pakeisti ūkinio pastato–tvarto stogą, pabaigti ūkinio pastato–garažo rangos darbus – įrengti lietaus vandens nubėgimo sistemą, jį nudažyti) atlikimo skaičiuojamoji kaina 2016 m. rugsėjo 19 d. vidutinėmis kainomis. Ekspertas V. B. Elenbergas ekspetizės akte nurodė, kad visi ginčijami darbai yra užbaigti. Apžiūros metu laiptų turėklas buvo natūralaus nusidėvėjimo lygio. Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad duomenų bylos apimtyje, buvus būtina pakeisti ūkinio pastato–tvarto stogą, neaptikta, iki įvykio garaže nebuvusi lietaus nubėgimo sistema įrengta naujai, garažo sienos nebuvo pažeistos, būtinumo jas perdažyti dėl nesamų pažaidų nėra. Teismo ekspertė Zita Beržienė 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo ekspertizės akte atsakydama į tą patį teismo užduotą klausimą nurodė, kad gyvenamojo namo turėklo atstatymas nebuvo rangos sutartyje numatytas, ūkinio pastato–tvarto stogas atkurtas, ūkinio pastato–garažo lietaus nubėgimo sistema įrengta, dažymo darbai rangos sutartyje nenumatyti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
Remiantis atliktomis teismo ekspertizėmis darytina išvada, visi ieškovių ginčijami darbai buvo užbaigti. Ūkinio pastato–tvarto stogo danga buvo atstatyta, garažo lietaus nubėgimo sistema buvo įrengta, o dėl garažo dažymo ir gyvenamojo namo laiptų turėklo darbų šalys nesitarė rangos darbų sutartyje. Vien tos aplinkybės, kad ieškovės nori už draudimo bendrovės gautus pinigus atsatyti ne tik po audros apgadintus statinių stogus, bet dar ir atlikti turto gerinimo darbus, dėl kurių rangos darbų sutartyje nebuvo susitarta, nesuteikia ieškovėms teisės reikalauti iš atsakovės sumažinti rangos darbų sutarties kainą.
Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovių su atsakove sudarytos rangos sutartyje buvo susitarta tik dėl statinių: gyvenamojo namo, tvarto ir garažo stogų remonto darbų pagal prie rangos darbų sutarties pridedamas sąmatas, visi numatyti darbai buvo atlikti, taip pat atlikti papildomi gyvenamojo namo ir stogo konstrukcijų tvirtinimo, garažo stogo dangos darbai bei kiti statinių pagerinimo darbai, ginčijami darbai taip pat buvo užbaigti. Visi atlikti darbai buvo perduoti ieškovėms, ieškovės su jais sutiko, pasirašydamos ant atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų. Atsižvelgiant į tai, kad statinių stogų remonto darbai buvo atliekamai be statybos remonto darbų projekto, be medžiagų ir darbų žiniaraščio, nesant statybos darbų žurnalo, taip pat į tai, kad šalys rangos sutartimi buvo sutarusios konkrečią statinių stogų remonto darbų kainą – 21 002,76 Eur, laikytina, kad inžinieriaus-sąmatininko K. Ž. sudaryta lokalinė sąmata pagal 2017 m. kovo mėnesio kainas, nepatvirtina, jog ieškovėms priklausančių pastatų stogų remonto darbai kainavo tik lokalinėje sąmatoje nurodytą sumą – 12 012,88 Eur. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, patikslintas ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovių ieškinys atmestas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovių. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
Atsakovas prašo priteisti iš ieškovių 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Rekomendacijos. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų prašomos priteisti advokato išlaidos už suteiktą pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš ieškovių atsakovės naudai priteistina 1 000 Eur už advokato teisinę pagalbą.
Ieškinį atmetus, iš ieškovių valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 72,83 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259, 263 – 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį eurų (1 000 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės UAB „V.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) septyniasdešimt du eurus aštuoniasdešimt tris centus (72,83 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.