- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-12
- Bylos Nr.
- 2A-147-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-0219-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- D. Z.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Litesko”
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo D. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3342-179/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko” filialo Alytaus energija ieškinį atsakovui D. Z. dėl apmokėjimo už šilumos energiją,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas 2011 m. spalio 26 d. iš varžytinių nusipirko 50,64 kv. m dydžio dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Ankstesnieji buto savininkai S. ir L. E. iš šio buto priverstinai iškeldinti 2012 m. rugsėjo 10 d. Ieškovės nuomone, atsakovui įgijus butą ir įregistravus į jį nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, tarp ginčo šalių susiklostė faktiniai šilumos energijos tiekimo-vartojimo santykiai, nors su atsakovu ir nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi atsakovas nevykdė pareigos atsiskaityti už centralizuotai į atsakovo butą patiektą šilumos energiją, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. 1675,63 Lt skolą, 24,51 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71 Lt bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 1700,14 Lt skolos, 5 procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme t. y. nuo 2012 m. birželio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 71 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 25,44 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovės pasiūlymas (oferta) sudaryti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui buvo išsiųsta 2012 m. sausio 19 d., kurioje nustatyta, kad už pateiktą šilumos energiją ir kitas paslaugas atsakovas privalo apmokėti pagal ieškovo pateiktą sąskaitą norminiuose aktuose nustatytais terminais ir kainomis. Nepaisant to, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė faktiniai šilumos energijos tiekimo – vartojimo teisiniai santykiai, o sutartis buvo sudaryta atsakovo konkliudentiniais veiksmais. Nustatęs, kad 2012 m. gegužės 1 dienai atsakovas už tiekiamą šilumos energiją ir teikiamas kitas paslaugas ieškovei liko skolingas 1675,63 Lt ir 24,51 Lt delspinigių, teismas ieškinį tenkino pilnai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apelianto nuomone, skundžiamas teismo sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės, neteisingai taikius bei aiškinus materialinės teisės normas ir nukrypus nuo kasacinio teismo išaiškinimų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo prievolė atsiskaityti už ieškovės patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą atsirado remiantis atsakovo konkliudentiniais veiksmais. Darydamas tokią išvadą teismas nenurodė jokių juridinių faktų, kurie galėtų patvirtinti šią išvadą. Atsakovas konkliudentiniais veiksmais objektyviai negalėjo sukurti ir nesukūrė sau pareigų, kylančių iš šilumos energijos vartojimo teisnių santykių, kadangi byloje nustatyta, jog nurodytu laikotarpiu ieškovės patiektos šilumos energijos vartotoju pagal 2007 m. sausio 17 d. su trečiuoju asmeniu L. E. sudarytą Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutartį Nr. 0637581 buvo ankstesni buto savininkai - tretieji asmenys (E. šeima). Pasak apelianto, pareiga mokėti už atsakovui priklausančioms patalpoms tiektą šilumos energiją negali būti siejama vien tik su nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktu. Be to, byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių 2007 m. sausio 17 d. su trečiuoju asmeniu L. E. sudarytos sutarties nutraukimą, dėl ko už patiektą šilumos energiją ir suvartotą karštą vandenį privalo sumokėti faktinis šilumos energijos vartotojas.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės 2012 m. sausio 19 d. ofertos išsiuntimas atsakovui bei jo veiksmai patvirtina sutarties sudarymą. Pažymėjo, kad apeliantas nurodytos ofertos nėra gavęs, kadangi dėl trečiųjų asmenų naudojimosi jam nuosavybės teise priklausančiu butu jis nėra gavęs jokių šiuo adresu siųstų dokumentų. Be to, ieškovė nepagrįstai pareigą informuoti apie patalpų savininko pasikeitimą perkėlė atsakovui, kadangi pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį ne atsakovas, o trečiasis asmuo privalėjo informuoti šilumos tiekėją apie patalpų savininko pasikeitimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Litesko“ filialo Alytaus energija prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad skolos susidarymo laikotarpiu šalių nesiejo prievoliniai sutartiniai santykiai. Pažymėjo, jog vien rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties nebuvimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad tarp šalių nesusiklostė sutartiniai santykiai, kadangi sutartis gali būti sudaryta tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad asmeniui įsigijus patalpas ir iš energijos tiekimo įmonės priimant centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, tarp šalių atsiranda šilumos energijos tiekimo – vartojimo santykiai, šalių valia gauti ir tiekti šilumos energiją realizuojama konkliudentiniais veiksmais. Be to, tais atvejais, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas jose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko, buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, t. y. pareiga atsiskaityti už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį nuo buto įsigijimo momento, t. y. nuo 2011 m. spalio 26 d., tenka atsakovui.
2. Apeliantas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ginčo skolos susidarymo laikotarpiu bute gyveno ir faktiškai juo naudojosi ne atsakovas, bet tretieji asmenys. Ieškovės nuomone, netgi tuo atveju, jei patalpomis naudojasi kiti asmenys, ieškovė neturi pagrindo reikalauti apmokėjimo už patiektą šilumos energiją iš trečiųjų asmenų, kadangi pareiga išlaikyti, rūpintis turimu turtu, mokėti už jį mokesčius tenka turto savininkui
3. Nors atsakovas nurodė, kad jis ieškovės siųstos ofertos negavo, tačiau, ieškovės nuomone, atsakovas, būdamas buto savininku, turėjo informuoti ieškovę apie korespondencijos siuntimo adreso pasikeitimą. Be to, ieškovė pažymėjo, kad Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1454-835/2013 ieškovės ieškinys dėl skolos iš atsakovo priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. vasario 1 d. yra patenkintas ir atsakovas priteistas sumas yra sumokėjęs.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė centralizuotai tiekia šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini) pagal 2007 m. sausio 1 d. sudarytą su trečiuoju asmeniu L. E. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutartį Nr. 0637581 (toliau –Sutartį) (t. 1, b. l. 88-92). Šį butą atsakovas nupirko iš varžytinių 2011 m. spalio 26 d. ir 2011 m. gruodžio 9 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises (t. 1, b. l. 5, 62). Buvusi gyvenamųjų patalpų savininkė L. E. kartu su šeima iškeldinta iš šio buto 2012 m. rugsėjo 10 d. (t. 1, b. l. 63). Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš naujojo buto savininko - atsakovo D. Z. skolą už minėtam butui tiektą šilumos energiją, susidariusią per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. (t. 1, b. l. 3). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, konstatuodamas, kad atsakovui 2011 m. spalio 26 d. įgijus iš varžytinių butą ir tapus jo savininku, tarp šalių susiklostė faktiniai šilumos energijos tiekimo –vartojimo teisiniai santykiai, pasireiškę atsakovo konkliudentiniais veiksmais sudaryti tokią Sutartį (CK 1.71 straipsnio 2 dalis, 6.384 straipsnis). Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija šioje byloje priimtoje 2014 m. gegužės 21 d. nutartyje (kasacinės bylos Nr. 3K-3-330/2014) konstatavo, kad 2007 m. sausio 17 d. su ankstesne buto savininke L. E. sudaryta Sutartis nebuvo nutraukta ir galiojo laikotarpiu, už kurį ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą. Taigi pirmosios instancijos išvada apie sutarties sudarymą su naujuoju buto savininku (atsakovu) prieštarauja faktiniams bylos įrodymams.
Antra, pirmosios instancijos teismas viešame registre išviešintą atsakovo nuosavybės teisių į butą įregistravimo faktą nepagrįstai sutapatino su jo valia konkliudentiniais veiksmais sudaryti Sutartį (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Priešingai nei sprendė teismas ir įrodinėjo ieškovė, bylos įrodymai patvirtina, kad iki 2012 m. rugsėjo 10 d. atsakovo valdymo ir naudojimosi butu teisės buvo suvaržytos dėl neteisėtų ankstesniųjų buto savininkų trečiųjų asmenų L. ir S. E. veiksmų, kaip minėta, Sutartis su buvusiais buto savininkais nebuvo nutraukta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad esant tokiai situacijai iš atsakovo veiksmų buvo galima objektyviai spręsti, jog jis sudarė su ieškove sutartį konkliudentiniais veiksmais. Pažymėtina, kad išviešinus atsakovo nuosavybės teisių į butą įregistravimo faktą Nekilnojamojo turto registre, šilumos tiekimo sutarties šalimi atsakovas savaime netapo, išviešinimo šiame registre paskirtis – trečiųjų asmenų teisių apsauga, o ne ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisių ir pareigų nustatymas, kadangi šių asmenų santykiai dėl šilumos energijos tiekimo turi būti nustatomi vadovaujantis sutarčių teisės taisyklėmis.
Trečia, kasacinis teismas minėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014 pažymėjo, kad naujojo buto savininko valdymo ir naudojimosi butu teisės buvo suvaržytos dėl neteisėtų ankstesniųjų buto savininkų trečiųjų asmenų L. ir S. E. veiksmų, šiems atsisakius išsikelti iš atsakovui nuosavybės teise perėjusio buto, dėl ko teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui nustačius tokias aplinkybes (kad į butą tiekimą šilumos energiją ir karštą vandenį vartojo tretieji asmenys, su vienu iš jų sudaryta šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, ši sutartis nebuvo sudaryta su atsakovu – teisėtu buvo savininku, kurio nuosavybės teises į butą neteisėtai suvaržė tretieji asmenys iki jų priverstinio iškeldinimo su antstolio pagalba), pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnis).
Iš 2014 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad ieškovas nesutiko pakeisti byloje pradinį atsakovą naujuoju atsakovu, todėl teismas, remdamasis kasacinio teismo šioje byloje pateiktais išaiškinimais, turėjo pagrindą išnagrinėjęs bylą iš esmės ieškinį atmesti.
Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kuriuose nurodoma, kad: 1) apeliantas nepateikė teismams įrodymų, jog ginčijamu skolos atsiradimo laikotarpiu butu naudojosi tretieji asmenys, kadangi ši aplinkybė nustatyta antstolio 2012 m. rugsėjo 10 d. iškeldinimo protokolu ir konstatuota neginčijama kasacinio teismo nutartimi (t. 1, b. l. 63); 2) pasak ieškovės, pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2014) nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kurioms tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Paminėtam kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Atsiliepime į apeliacinį skundą paminėtoje kasacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014, patalpų, už kurioms tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį susidariusį įsiskolinimą ieškovas prašė priteisti, savininkas (lizingo davėjas) su lizingo gavėjais buvo sudaręs lizingo sutartis, o lizingo gavėjai, vykdydami lizingo sutarties sąlygas, su ieškovu buvo sudarę šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, kurios, lizingo gavėjams nevykdant įsipareigojimų, nutrauktos ir ieškovas mokesčius pradėjo skaičiuoti atsakovui. Nagrinėjamu atveju Sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta ir priešingai nei teigia ieškovė, ši Sutartis iki trečiųjų asmenų iškeldinimo momento (2012 m. rugsėjo 10 d.) galiojo buvusiam patalpų savininkui trečiajam asmeniui L. E., kuriai ir teko pareiga apmokėti skolą už šilumos ir karšto vandens tiekimą į jos naudojamas patalpas per ginčijamą skolos susidarymo laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.
Remiantis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino sutarčių sudarymo teisę reglamentuojančias materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų konkrečioje byloje, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Todėl yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą, panaikinti teismo sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti (CPK 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Priėmus byloje naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Bylos duomenimis, ieškovas šioje byloje patyrė 1540 Lt atstovavimo išlaidų ir sumokėjo už apeliacinio skundo padavimą 72 Lt žyminį mokestį (iš viso: 1612 Lt (466,86 Eur) išlaidų). Ryšium su procesinių dokumentų įteikimu valstybė turėjo 78,78 Lt (22,82 Eur) bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 32,24 Lt – pirmosios instancijos teisme, 13,39 Lt – apeliacinės instancijos teisme ir 33,15 Lt – kasacinės instancijos teisme. Ieškinį atmetus, atsakovo ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko” filialo Alytaus energija (įmonės kodas 210866850) atsakovui D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 466,86 Eur (1612 Lt), o valstybei – 22,82 Eur (78,78 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.