Kauno apygardos teismo nutartis

2022-03-31 · Civilinė byla Nr. e2A-417-945/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-01-14Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-06-08Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-12-01Kauno apylinkės teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2022-03-31Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-31
Bylos Nr.
e2A-417-945/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17468-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-417-945/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17468-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. P. (toliau – ieškovas, darbuotojas), patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė, darbdavys) 901,06 Eur darbo užmokesčio nepriemoką (atskaičius mokesčius), kurią sudaro kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, ir netesybas už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laikotarpį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. balandžio 17 d. ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovas dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Visu darbo santykių laikotarpiu ieškovas buvo siunčiamas į komandiruotes užsienyje atlikti darbo funkcijas. 2020 m. birželio 2 d. darbo sutartis buvo nutraukta DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovas sutiko, kad, atskaičius visus mokesčius, atsakovė turėjo išmokėti jam 8 910,79 Eur darbo užmokesčio (įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas). Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė išmokėjo ieškovui tik 8 009,73 Eur darbo užmokesčio, neišmokėjo ieškovui 901,06 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškinį, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2020 m. birželio 2 d. Šiuo laikotarpiu ieškovui turėjo būti išmokėta 19 027,40 Eur dienpinigių ir 8 910,79 Eur darbo užmokesčio (įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas), iš viso 27 938,19 Eur. Būtent tokia suma jam ir buvo išmokėta, su juo visiškai atsiskaitant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovo 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Teismas nustatė, kad 2018 m. ieškovui buvo priskaičiuota 4 482,50 Eur dienpinigių (komandiruotpinigių ir kelionės išlaidų), faktiškai išmokėta – 4 630 Eur, darbo užmokesčio už 2018 m. išmokėta 2 272,20 Eur; 2019 m. ieškovui buvo priskaičiuota 11 352 Eur dienpinigių (komandiruotpinigių ir kelionės išlaidų), išmokėta – 12 639 Eur, darbo užmokesčio už 2019 m. išmokėta 3 754,13 Eur; 2020 m. ieškovui buvo priskaičiuota išmokėti 3 192,90 Eur dienpinigių (komandiruotpinigių ir kelionės išlaidų kartu), išmokėta – 2 660 Eur, už 2020 m. priskaičiuota 2 884,46 Eur darbo užmokesčio, bankiniais pavedimais kaip „atlyginimas“ pervesta 1 983,40 Eur suma. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčija priskaičiuotų sumų – nei dienpinigių, nei darbo užmokesčio.

6. Teismas nurodė, kad ieškovas į bylą yra pateikęs banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovė darbuotojui nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. pervedė 11 085,30 Eur, nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2020 m. vasario 29 d. – 13 065,42 Eur, nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. liepos 17 d. – 3 788,01 Eur, iš viso – 27 938,73 Eur. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovui atsakovė per visą jo dirbtą laikotarpį iš viso pervedė 27 938,73 Eur. Teismas konstatavo, kad ieškovas ir jo atstovė savo reikalavimą grindžia iš esmės tik savo žodiniais ir rašytiniais paaiškinimais, pajamų deklaracijomis, teiktomis Valstybinei mokesčių inspekcijai (už 2019 m. ir 2020 m.), kurios niekaip nepagrindžia ieškovo argumentų, jog su juo atleidimo dieną nebuvo pilnai atsiskaityta.

7. Iš atsakovės pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas teismas nustatė, kad atsakovė 2020 m. balandžio mėn. išmokėjo ieškovui atlyginimą už 2020 m. kovo ir balandžio mėn., taip pat komandiruotpinigius ir jų avansą, nes tokia buvo įprasta praktika visą darbo santykių laikotarpį. Išmokėjus avansą, darbuotojas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo. Teismas konstatavo, kad faktiškai darbuotojas į komandiruotę nevyko, todėl jam nepriklausė avansu pervesta dienpinigių suma. Gavus darbuotojo prašymą atleisti jį iš darbo, buvo priimtas įsakymas ir buhalterė buvo įpareigota išmokėti darbuotojui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau nustačius, kad bendra darbuotojui išmokėta dienpinigių ir darbo užmokesčio suma atitinka faktiškai priskaičiuotą sumą kartu su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, papildomos lėšos ieškovui nebuvo pervestos. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovo argumentus, kad permokėta dienpinigių suma galimai buvo panaudota faktinėms darbuotojo turėtoms išlaidoms komandiruotėje dengti, kadangi ieškovas negalėjo paaiškinti, kokių konkrečiai išlaidų darbdavys jam nekompensavo, nepateikė į bylą tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų.

8. Ieškovui iš esmės neginčijant nei priskaičiuotos dienpinigių sumos, nei darbo užmokesčio sumos, taip pat fakto, kad priskaičiuota dienpinigių ir darbo užmokesčio suma atitinka faktiškai ieškovui išmokėtą sumą, atsižvelgęs į byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, vidiniu įsitikinimu, teismas nusprendė, kad ieškinys yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, priimti su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, netinkamai vertindamas byloje pateiktus įrodymus, neatlikdamas visapusiško, išsamaus ir objektyvaus įrodymų tyrimo, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį, dėl to neteisingai išsprendė bylą ir priėmė neteisėtą sprendimą.

1.2. Teismas nepriemoką kvalifikavo kaip ieškovui išmokėtą dienpinigių avansą remdamasis atsakovės pateiktu mokėjimo nurodymo tekstu „Komandiruotpinigiai ir avansas“. Atsakovė į bylą nepateikė įsakymo, kito dokumento, kuriuo remiantis ieškovas turėjo būti siunčiamas į komandiruotę, ir kurio pagrindu ieškovui buvo išmokėta nepriemoka.

1.3. Teismas nepagrįstą išvadą, kad nepriemoka buvo ieškovui išmokėtas dienpinigių avansas, kuris ieškovui pateikus prašymą atleisti jį iš darbo ir nevykstant į tariamą komandiruotę, sutapo su ieškovui išeinant iš darbo priklausiusia kompensacija už nepanaudotas atostogas, padarė remdamasis atsakovės pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, įsakymais dėl komandiruočių, pažymomis apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, atsiskaitymo lapeliais, banko sąskaitos išrašais ir kitais dokumentais. Atsakovės pateikti dokumentai turi trūkumų, keliančių pagrįstų abejonių dėl jų turinio patikimumo (dalyje jų nėra ieškovo, atsakovės ar jai atstovaujančių asmenų parašų, avansinėms apyskaitoms nesuteikti numeriai, jos nepasirašytos, nėra kitų dokumentų tikrumą ir/ar autentiškumą patvirtinančių ženklų), todėl nėra įmanoma patikimai nustatyti, jog mokėjimai ir atsiskaitymai su ieškovu jo darbo pas atsakovę metu buvo atlikti remiantis būtent aptariamais atsakovės pateiktais dokumentais. Taip pat nėra ieškovo sutikimo atlikti įskaitymą.

1.4. Teismas nevertino ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu atsakovės pateiktų įrodymų, kurių turinys prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams (atsakovė darbo ginčų komisijai pateikė 2020 m. rugpjūčio 26 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą užmokestį bei kitas išmokas, kurioje nurodė, kad viso ieškovo darbo metu jam buvo išmokėta 28 839,79 Eur suma, bylą nagrinėjant teisme, pateikė 2021 m. vasario 9 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą užmokestį bei kitas išmokas, kurioje nurodė, kad ieškovui buvo išmokėta iš viso 27 938,73 Eur suma).

1.5. Teismas sprendime nėra nenuoseklus, nes viename sakinyje teigia, kad nepriemoka yra ieškovui išmokėtas dienpinigių avansas, o kitame sakinyje šią sumą įvardija kaip išmokėtus dienpinigius ir darbo užmokestį.

1.6. Teismas neužtikrino tinkamo rungimosi principo įgyvendinimo, kadangi nepagrįstai nusprendė nesivadovauti ir netirti ieškovo pateiktų dokumentų, ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu abiejų šalių pateiktų dokumentų ir įrodymų, sprendimą priėmė remdamasis atsakovės į bylą pateiktais esminių trūkumų turinčiais dokumentais.

Atsiliepimas

10. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškovas nekvestionuoja jam priskaičiuotų sumų, sudarančių 27 938,73 Eur, pateikė įrodymus, kad gavo iš atsakovės 27 938,73 Eur, tačiau teigia, kad atsakovė su juo neatsiskaitė. Ieškovui yra sumokėtos visos iš darbo santykių kylančios sumos.

2.2. 2020 m. balandžio 10 d. ieškovui buvo išmokėti 1 210 Eur komandiruotpinigiai ir avansas. 358,94 Eur buvo panaudoti apskaičiuotiems dienpinigiams iki 2020 m. balandžio 10 d. padengti. Likusi suma turėjo būti panaudota kitoms išmokoms pagal darbo santykius dengti, tačiau, ieškovui pasiėmus neapmokamų atostogų ir nevykus į komandiruotes, ši suma negalėjo būti panaudota dienpinigiams ar darbo užmokesčiui dengti. Ieškovui nusprendus nutraukti darbo santykius, ši suma buvo panaudota kompensacijai už nepanaudotas atostogas.

2.3. Nesant ginčo dėl priskaičiuotos sumos dydžio ir faktiškai išmokėtos sumos dydžio, ieškovo nurodomi tariami dokumentų formos trūkumai neturi reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui.

2.4. Atsakovės sumokėto avanso panaudojimas su darbo santykiais susijusių sumų apmokėjimui nėra tapatus įskaitymui.

2.5. Ieškovas nenurodo, kokius konkrečius dokumentus ir kada teikė teismui bei kokiais motyvais teismas atsisakė juos priimti. Atsakovei tokios aplinkybės nėra žinomos.

2.6. Darbo ginčų komisijai ir teismui pateikti pirminiai dokumentai dėl ieškovui priskaičiuotų ir išmokėtų sumų buvo tie patys, o pažymose yra tik visų šių duomenų suvestinės. 2020 m. rugpjūčio 26 d. pažymoje įrašyti klaidingi duomenys, o 2021 m. vasario 9 d. pažymoje yra įrašyti teisingi duomenys. Be to, pats ieškovas teisme pripažino, kad sutinka su 2021 m. vasario 9 d. pažymoje nurodytomis priskaičiuotomis dienpinigių ir darbo užmokesčio sumomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Ginčas byloje kilo dėl atsakovės atsiskaitymo su ieškovu atleidus jį iš darbo. Vertinant bylos nagrinėjimo ribas pažymėtina, kad, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2021 m. vasario 5 d. pateiktos medžiagos, ieškovas kreipdamasis į DGK teikė jam priklausančių sumų apskaičiavimus ir reikalavimą priteisti jam 4 349,80 Eur su darbo santykiais susijusią sumą. Darbdaviui pateikus atsiliepimą į ieškovo prašymą su detaliais skaičiavimais ir pridėjus iš darbo santykių kylančių sumų priskaitymą ir išmokėjimą patvirtinančius dokumentus, ieškovas savo poziciją patikslino, DGK pateikdamas reikalavimą priteisti 901,06 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 7 970 Eur dienpinigių ir 684,75 Eur komandiruočių išlaidų atlyginimą. DGK 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu atsisakius nagrinėti ieškovo prašymą, kreipdamasis į teismą pradiniu ieškiniu ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės 1 078,82 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 7 970 Eur dienpinigių ir 684,75 Eur komandiruočių išlaidų atlyginimą, tačiau 2021 m. rugpjūčio 10 d. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu savo procesinę poziciją pakoregavo, aiškiai nurodydamas, kad sutinka su darbdavio pateiktais buhalteriniais dokumentais, kuriuose užfiksuota, jog darbdavys turėjo išmokėti ieškovui 8 910,79 Eur darbo užmokesčio (įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas) sumą, o faktiškai išmokėjo 8 009,73 Eur, todėl prašo priteisti likusią neišmokėtą 901,06 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir kompensaciją už vėlavimo atsiskaityti laiką. Reikalavimų dėl dienpinigių ir kelionės išlaidų atlyginimo priteisimo patikslintame ieškinyje nebeliko. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu būdu buvo apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos įvardijant tiek ieškinio dalyką (ieškovo reiškiamą reikalavimą), tiek ir ieškinio faktinį pagrindą. Kitaip tariant, netinkamą atsiskaitymą ieškovas aiškiai nurodė siejantis ne su netinkamai apskaičiuotomis jam priklausančiomis sumomis, bet su aplinkybe, kad pati atsakovė apskaičiavo ieškovui priklausančią 901,06 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau šios sumos ieškovui neišmokėjo. Būtent šių bylos nagrinėjimo ribų pirmosios instancijos teismas ir laikėsi, teisingai akcentuodamas skundžiame sprendime, kad ieškovas patvirtino sutinkantis su atsakovės pateiktais ieškovui mokėtinų sumų apskaičiavimais.

13. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio ir prie jo pridėtų sąskaitų išrašų, ieškovas įrodinėja, kad 2020 m. balandžio 10 d. atliktais paskutiniais mokėjimais jam buvo išmokėta 833,71 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. kovo – balandžio mėn. suma bei 1 260 Eur dienpinigiai ir avansas. Nors 2020 m. birželio 1 d. įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo (kopija į bylą 2021 m. vasario 5 d. pateikta su DGK medžiaga) nurodyta, kad atleidžiant iš darbo ieškovui turi būti išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, ir nei atleidimo iš darbo dieną, nei vėliau jokių mokėjimų darbdavys neatliko, savo poziciją atsakovė grindė argumentu, jog ieškovas neišvyko į komandiruotę, kuriai buvo skirta 2020 m. balandžio 10 d. 1 260 Eur išmoka. Vertindamas šį argumentą pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo atsakovės ieškovui atliktus mokėjimus bei konstatavo, kad išmokų sumomis padengiamos visos priskaitytos sumos. Jokių konkrečių tokios išvados pagrįstumą paneigiančių argumentų ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė.

14. Pažymėtina, kad ieškovas neįrodinėja, jog minėta 2020 m. balandžio 10 d. jo gauta 1 260 Eur suma (dienpinigiai ar avansu gautos lėšos) jam priklausė. Formalūs ieškovo argumentai, kad šia suma negalėjo būti dengiama išmoka už nepanaudotas atostogas, grindžiama vien tuo, jog neatitiko mokėjimo paskirtis, o ieškovas nesutiko su reikalavimo įskaitymu, ne tik nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo, bet ir prieštarauja DK 150 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintai nuostatai, kad išskaitos iš darbuotojui mokėtinų sumų gali būti atliekamos siekiant grąžinti perduotas ir darbuotojo nepanaudotas pagal paskirtį darbdavio pinigų sumas.

15. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad DGK teiktoje 2020 m. rugpjūčio 26 d. pažymoje (toliau – Pažyma Nr. 1) (kopija į bylą 2021 m. vasario 5 d. pateikta su DGK medžiaga) darbdavys nurodė, jog bendra ieškovui išmokėta suma sudaro 28 839,79 Eur, o su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateiktoje 2021 m. vasario 9 d. pažymoje (toliau – Pažyma Nr. 2) jau teikė duomenis apie išmokėtą 27 938,73 Eur sumą. Įvertinęs minėtų pažymų turinį apeliacinės instancijos teismas pažymi keletą reikšmingų aplinkybių. Duomenų pokyčius darbdavys fiksavo pažymose pateiktų lentelių 10 stulpelyje „Dienpinigiai“ ir 15 stulpelyje „Išmokėti dienpinigiai“, kur Pažymoje Nr. 1 nurodytos 19 928,75 Eur sumos, o Pažymoje Nr. 2 – 19 027,40 Eur sumos. Skirtumas tarp priskaitytų dienpinigių sumų (19 928,75 Eur – 19 027,40 Eur = 901,35 Eur) susidarė dėl patikslintų 2021 m. sausio mėn. (1 013,25 Eur – 783,58 Eur = 229,67 Eur), vasario mėn. (1 294,50 Eur – 1 022,54 Eur = 271,96 Eur), kovo mėn. (1 425 Eur – 1 107,22 Eur = 317,78 Eur) ir balandžio mėn. (361,50 Eur – 279,56 Eur = 81,94 Eur) duomenų (229,67 Eur + 271,96 Eur + 317,78 Eur + 81,94 Eur = 901,35 Eur). Vertinant šią aplinkybę svarbu pažymėti, kad kartu su Pažyma Nr. 1 atsakovė DGK pateikė įsakymus dėl ieškovo siuntimo į komandiruotę ir aptariamo laikotarpio avanso apyskaitas, kuriuose nurodytos dienpinigių sumos atitiko ne Pažymoje Nr. 1, bet būtent vėliau pateiktoje patikslintoje Pažymoje Nr. 2 nurodytas dienpinigių sumas. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad Pažymoje Nr. 1, kuri turėjo būti rengiama pirminių dokumentų pagrindu, buvo įsivėlę klaidos, kurios ir buvo ištaisytos parengiant ir teismui pateikiant Pažymą Nr. 2.

16. Vertinant pažymose pateiktų lentelių 15 stulpelyje „Išmokėti dienpinigiai“ užfiksuotus duomenis pažymėtina, kad Pažymoje Nr. 1 aiškiai matomas 2020 m. balandžio 10 d. išmokėtų sumų dubliavimas. Kaip minėta nutarties 13 punkte, 2020 m. balandžio 10 d. atliktais mokėjimais ieškovui buvo išmokėta 833,71 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. kovo – balandžio mėn. bei 1 260 Eur dienpinigiai ir avansas. Pažymoje Nr. 1 nurodoma, kad minėtą dieną buvo išmokėta 1 260 Eur dienpinigių (15 stulpelis) ir 1 734,77 Eur (734,03 Eur + 99,68 Eur + 901,06 Eur) darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Jeigu dvi pirmosios sumos, jas sudėjus, atitinka minėtame dokumente užfiksuotą darbo užmokesčio įsiskolinimą (734,03 Eur + 99,68 Eur = 833,71 Eur), tai 901,06 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas apmokėjimą patvirtinančių savarankiškų duomenų nebuvo pateikta. Šios sumos apmokėjimas Pažymoje Nr. 2 buvo užfiksuotas kartu iki 358,94 Eur (1 260 Eur – 901,06 Eur) sumažinant 15 stulpelyje nurodytą dienpinigių apmokėjimo sumą. Šie duomenys patvirtina atsakovės pripažinimą, kad Pažymoje Nr. 1 tos pačios 1 260 Eur išmokos dalis (901,06 Eur) buvo įtraukta du kartus (tiek prie dienpinigių, tiek prie darbo užmokesčio mokėjimų), o Pažymoje Nr. 2 užfiksuoti atsakovės procesinę poziciją atitinkantys duomenys, kad dalį dienpinigių permokos panaudojus kompensacijai už nepanaudotas atostogas dengti, šios kompensacijos suma buvo sumažintas apmokėjimo už dienpinigius dydis.

17. Pripažinęs nepagrįstu reikalavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir reikalavimą dėl netesybų taikymo ir įpareigojo ieškovą atlyginti atsakovės turėtas atstovavimo išlaidas.

18. Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė pirmosios instancijos teismo sprendimo ydingumo, todėl tenkinti skundą ir keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo atsakovei priteisiamas atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas pagal atsakovės į bylą 2022 m. vasario 1 d. pateiktus dokumentus – 726 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas