- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2S-1143-587/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17468-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5283-435/2021 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. P., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (toliau – ir LVPS), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. DGKS- darbo byloje Nr. APS-2-19016/2020, 2020 m. lapkričio 3 d. teismui pateikė ieškinį (CBP-22509), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) 1 078,82 Eur nepriemoką, susijusią su darbo užmokesčiu, 7 970,00 Eur dienpinigių nepriemoką, 684,75 Eur kompensaciją už komandiruočių metu patirtas išlaidas, susijusias su darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas.
Atsiliepimas
2. Teismo nustatytu terminu atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, jog ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu – ieškovas negali būti Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu, o jo atstovas atstovauti ieškovui. Pagal Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatų 1.1 punktą, profsąjungos nariais gali būti darbinį teisnumą ir veiksnumą turintys keleivių ir krovinių pervežimą vykdantys individualūs nariai fiziniai asmenys. Ieškovo darbo sutartis buvo nutraukta 2020 m. birželio 2 d., o į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą ieškovas įstojo tik 2020 m. birželio 5 d., t. y. po ieškovo atleidimo iš pareigų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas konstatavo, kad:
3.1. ieškovas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, su atsakove sudaryta darbo sutartis yra nutraukta 2020 m. birželio 2 d. Ieškovas 2020 m. birželio 5 d. įstojo į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą. Byloje pateiktas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos 2020 m. birželio 5 d. įgaliojimas atstovauti ieškovą teisme Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovei R. K..
3.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsniu, tik profesinių sąjungų nariai, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute).
3.3. Teismas konstatavo, jog neturi duomenų apie ieškovo darbą Lietuvos jurisdikcijai priklausančioje keleivių / krovinių pervežimą vykdančioje įmonėje po darbo sutarties su atsakove nutraukimo, jo gyvenamoji vieta nurodoma Baltarusijoje. Teismas sprendė, kad jo galimybės būti nurodytos Lietuvoje įregistruotos ir čia veikiančios profesinės sąjungos nariu, nėra įtvirtintos Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme.
3.4. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas prašymą dėl įstojimo į profesinę sąjungą užpildė po to, kai buvo atleistas iš darbo, duomenų, kad įstojimo metu ieškovas būtų dirbęs keleivių ir krovinių pervežimo srityje, nėra, todėl ieškovas negalėjo nurodytu metu tapti profesinės sąjungos nariu. Teismas konstatavo, jog Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga negali būti ieškovo atstovu byloje pagal pateiktus duomenis, todėl yra CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas D. P., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2021 m. balandžio 9 d. nutartį, priimti ieškinį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-146-638/2021 nenustatė jokių trūkumų, dėl kurių ieškinys galėtų būti nepriimtas nagrinėti teisme. Priešingai – minėta nutartimi nustatė, kad ieškinio pagrindas ir dalykas yra suprantami, todėl ieškinys gali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė visą su darbo ginču susijusią medžiagą, kurioje taip pat yra darbuotojo atstovavimą patvirtinantys dokumentai – nario anketa, atstovavimo sutartis, įgaliojimai sąjungai atstovauti apeliantą (2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymo Darbo ginčų komisijai priedas Nr. 2).
4.2. 2021 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5283-435/2021, Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai prie atskirojo skundo pateikus jos įstatus ir ieškovo nario mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, kuriuo LVPS įrodinėjo, kad yra tinkama ieškovo atstovė, atskirasis skundas laikytas pagrįstu ir nutarta panaikinti 2021 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ieškinį palikti nenagrinėtu.
4.3. LVPS yra asociacija, savo veikloje vadovaujasi įstatais. Apeliantas pateikė duomenis iš VSDFV, patvirtinančius, kad apeliantas dirba Lietuvos Respublikoje veikiančioje įmonėje. Vadovaujantis LVPS įstatų 6.9 punktu, apeliantas yra LVPS nariu. Teismas, jam kilus abejonių dėl apelianto darbo veiklos Lietuvos Respublikoje veikiančioje įmonėje, turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė, paliko ieškinį nenagrinėtu, kas prieštarauja CPK 115 straipsniui.
4.4. VSDFV duomenys yra pertekliniai, todėl LVPS teismui jų neteikė. Aukštesnės instancijos teismai nutartimis konstatavo, kad asmens narystė profesinėje sąjungoje yra siejama ne su to asmens darbo teisinių santykių egzistavimu Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet su jo darbiniu teisnumu ir veiksnumu. Teismai padarė išvadas, kad ieškovai yra LVPS nariai, nepaisant to, kad ieškovas ieškinio padavimo metu nebedirba Lietuvos Respublikos teritorijoje, o LVPS yra tinkama darbuotojo atstovė, be to, narystės LVPS (ne)teisėtumo klausimas yra pačios LVPS ir jos nario reikalas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta apelianto ieškinį palikti nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad apeliantas prašymą dėl įstojimo į profesinę sąjungą užpildė po to, kai buvo atleistas iš darbo, duomenų, kad įstojimo metu ieškovas būtų dirbęs keleivių ir krovinių pervežimo srityje, nėra, todėl ieškovas negalėjo nurodytu metu tapti profesinės sąjungos nariu. Teismas konstatavo, jog Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga negali būti ieškovo atstovu byloje pagal pateiktus duomenis, todėl yra CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, su atsakove sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2020 m. birželio 2 d. Apeliantas 2020 m. birželio 5 d. įstojo į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą. Sprendė, kad šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad apelianto galimybės būti LVPS – Lietuvoje įregistruotos ir čia veikiančios profesinės sąjungos – nariu nėra įtvirtintos Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme (toliau – ir PSĮ).
8. Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatų 1.1 punkte nustatyta, kad jos nariais gali būti darbinį teisnumą ir veiksnumą turintys keleivių ir krovinių pervežime dalyvavę, dalyvaujantys ar norintys dalyvauti individualūs nariai – fiziniai asmenys. Minėtų įstatų 6.9 punktas numato, kad keleivių ir krovinių pervežimo įmonės darbuotojas, norėdamas įstoti LVPS nariu, paduoda prašymą, užpildo LVPS nario anketą, pasirašo atstovavimo sutartį. LVPS narį atleidus iš darbo, LVPS narystė išlieka.
9. Fiziniai asmenys, turintys darbinį teisnumą ir veiksnumą, turi teisę laisvai steigti ir stoti į profesines sąjungas valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu ir dalyvauti jų veikloje. Įmonės ar jos struktūrinio padalinio lygiu organizuotų profesinių sąjungų nariais gali būti tik tos įmonės ar jos struktūrinio padalinio darbuotojai. Profesinės sąjungos steigėjai gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, turintys darbinį teisnumą ir veiksnumą (PSĮ 1 straipsnio 1–2 dalys).
10. PSĮ darbinio teisnumo ir veiksnumo sąvokų nereglamentuoja. Sistemiškai aiškinant darbo teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas, PSĮ 1 straipsnyje nustatytas darbinio teisnumo ir veiksnumo reikalavimas turi būti sistemiškai aiškinamas su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatomis. DK 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojas yra fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Fizinis asmuo darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Taigi, profesinės sąjungos nariu gali būti asmuo, atitinkantis DK 21 straipsnio 2 dalyje nustatytus darbinio teisnumo ir veiksnumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021).
11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė PSĮ normas, reglamentuojančias reikalavimus, keliamus profesinės sąjungos nariams. Teismo nustatytos aplinkybės, kad apelianto gyvenamoji vieta yra Baltarusijoje ir jis nedirba Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančioje pervežimo įmonėje bei prašymo priimti į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą pateikimo dieną nedirbo Lietuvos Respublikoje veikiančioje įmonėje, nėra reikšmingos sprendžiant dėl apelianto subjektinės teisės būti Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu, nes vienintelis jam keliamas reikalavimas yra darbinio veiksnumo ir teisnumo turėjimas (PSĮ 1 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas prašymo priimti į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą dieną nedirbo atsakovės ar kitoje Lietuvos Respublikoje veikiančioje įmonėje, todėl neturėjo darbinio teisnumo ir veiksnumo, yra teisiškai nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021).
12. Atkreiptinas dėmesys, kad PSĮ 2 straipsnio 2–3 dalys nustato, kokia apimtimi profesinės sąjungos nariai turi teisę pasinaudoti jiems, kaip nariams, profesinių sąjungų įstatuose suteiktomis teisėmis ir pareigomis, ir nereglamentuoja asmens teisės būti profesinių sąjungų nariu. Profesinių sąjungų nariai, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute) (PSĮ 2 straipsnio 2 dalis). Kiti profesinių sąjungų nariai turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute), išskyrus teisę balsuoti priimant sprendimus dėl streiko skelbimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo bei dėl kitų klausimų, kurie gali turėti įtakos darbuotojų ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais dirbančių asmenų teisėms ir pareigoms (PSĮ 2 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis aptartu reglamentavimu konstatuotina, kad aplinkybė, jog apeliantas tapdamas LVPS nariu nedirbo Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančioje įmonėje, vykdančioje keleivių ir krovinių pervežimą, neribojo ir neriboja jo teisės tapti ir būti šakos lygiu veikiančios profesinės sąjungos nariu. Sąlyga tapti LVPS nariu, šiuo atveju, yra pretendento buvęs ar esamas dalyvavimas keleivių ir krovinių pervežimo profesinėje veikloje bei pretendento darbinis teisnumas ir veiksnumas (LVPS įstatų 1.1. punktas).
13. Viena profesinės sąjungos teisių yra jos narių atstovavimas teisme. PSĮ 15 straipsnis nustato, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose.
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 56 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Šiose teisės normose nėra išskirta, kad profesinė sąjunga gali atstovauti teisme tik savo nariams, teisėtai dirbantiems pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikoje. Todėl profesinė sąjunga turi teisę atstovauti visiems savo nariams darbo teisinių santykių bylose teisme, nepriklausomai nuo jų turimų PSĮ 2 straipsnyje reglamentuojamų teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021).
15. Byloje yra pateikta 2020 m. birželio 5 d. apelianto ir Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos sudaryta atstovavimo sutartis, pagal kurią Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga atstovauja savo narį (apeliantą) darbo ginčų komisijoje ir visų instancijų teismuose su visomis atstovavimo procesinėmis teisėmis darbo santykių byloje su atsakove. Taip pat pateiktas 2020 m. birželio 5 d. išduotas apelianto įgaliojimas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos vyr. teisininkei R. K., kuriuo pavedama atstovauti apeliantą darbo ginčų komisijoje ir visų instancijų teismuose su visomis procesinėmis atstovo teisėmis darbo teisinių santykių byloje su UAB „Baltic Transline“. Iš byloje esančių Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatų matyti, kad jos tikslai yra kolektyvinių ir individualių narių – darbuotojų atstovavimas nagrinėjant individualius ir kolektyvinius darbo ginčus, atstovavimas teismuose (2.1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galima spręsti, kad apeliantas ir Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga susitarė dėl apelianto atstovavimo nagrinėjamoje darbo byloje, o apelianto atstovavimas darbo byloje patenka į Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos tikslus.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
16. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – informaciją apie apelianto valstybinį socialinį draudimą nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2021 m. balandžio 13 d. Šiuo įrodymu apeliantas grindžia aplinkybę, jog apeliantas dirba Lietuvos Respublikoje veikiančioje įmonėje. Taip pat apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismo nutarčių kopijų, kuriomis grindžia savo argumentus dėl tinkamo apelianto atstovavimo.
17. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
18. Apeliantas neprašo pateikto naujo įrodymo ir apeliacinės instancijos teismo praktikos pavyzdžių prijungti prie bylos, tačiau jais grindžia savo atskirojo skundo argumentus. Teismas konstatavo, kad sąlyga tapti LVPS nariu, šiuo atveju, yra pretendento buvęs ar esamas dalyvavimas keleivių ir krovinių pervežimo profesinėje veikloje bei pretendento darbinis teisnumas ir veiksnumas (LVPS įstatų 1.1. punktas). Nesant duomenų, ar įmonė, kurioje apeliantas dirbo ieškinio pateikimo teismui metu, užsiėmė keleivių ir krovinių pervežimu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti šių duomenų reikšmės civilinės bylos aplinkybėms. Pažymėtina, kad teismų praktika, kuria teismas vadovaujasi priimdamas procesinius sprendimus, nėra tos civilinės bylos dalis. Vadovaudamasis išsakytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas pateiktus papildomus įrodymus atsisako priimti.
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), civilinė byla toliau nagrinėti perduotina pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.