Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, teistas:

1) 2015 m. balandžio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 24 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 5 mėnesiams;

2) 2017 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 12 parų arešto bausme;

3) 2017 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4) 2017 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo BK 178 straipsnio 4 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, taip pat teistas užsienyje,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. pagrobė svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. Z., kuris 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už šios nusikalstamos veikos padarymą, ir G. K., laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 5 d. 13.00 val. iki 2017 m. sausio 6 d. 05.50 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šeškinės g. 51, namo kieme, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko prie I. Š. priklausančio automobilio „TOYOTA PRIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kur G. K. stovint prie šio automobilio ir stebint aplinką, kad niekas nepamatytų daromos nusikalstamos veikos, L. Z. su savimi turėtu peiliuku sugadinęs vairuotojo durelių spynelę, įsibrovė į automobilio saloną, atsidarė daiktadėžę, kompiuteriu pririšo savo raktą užvedė ir užgesino automobilį. Po ko, L. Z. pasikvietė ir perdavė raktelį V. M., kuris, užsivedęs automobilį, iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu V. M., veikdamas bendrininkų grupėje su L. Z. ir G. K., pagrobė I. Š. priklausantį automobilį „TOYOTA PRIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 7000 eurų vertės.

Be to, V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 17 d., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti ir savo reikmėms, įgijo du plastikinius maišelius su nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurią laikė prie savęs ir 2018 m. gegužės 17 d. vakare, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šią psichotropinę medžiagą atgabeno į pirtį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur 2018 m. laikotarpiu nuo gegužės 17 d. 19.00 val. iki 2018 m. gegužės 18 d. 9.15 val., nenustatytą psichotropinės medžiagos - amfetamino kiekį du kartus neatlygintinai perdavė E. V., I. M. ir G. M. suvartoti - tokiu būdu ją neatlygintinai platino.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl kaltinimo, V. M. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2017 m. sausio 5 d. jam paskambino pažįstamas L. Z., jie susitiko parduotuvėje „Akropolis“. L. Z. jam pasiūlė užsidribti pinigų, sakė, kad vakare reikės pavairuoti automobilį. Po to jie abu susirašinėjo, jis parašė savo adresą (duomenys neskelbtini), ir gavo nurodymą išeiti prie posūkio 24 val. nakties, telefoną palikti namuose. Apie 24 val. išėjo į sutartą vietą, po 2-3 minučių atlėkė juodos spalvos automobilis „Skoda Oktavia“. Automobilį vairavo G. K., L. Z. sėdėjo šalia vairuotojo. Važiuojant pasakė, kad važiuoja į Vilnių. L. Z. pažadėjo jam už automobilio parvarymą 200 eurų. Atvažiavus į Vilnių, važinėjo po visą miestą, jie kažko ieškojo, su juo mažai kalbėjo. Tada jam pasirodė, kad kažkas ne taip. Sustojus prie vieno namo, kažko nerado, tada sekė automobilį „TOYOTA PRIUS“, sekant pametė. Tada jis suprato, kad atvyko vogti, bet ką nors jiems sakyti bijojo. Toliau važiavo į Šeškinės gatvę. L. Z. su G. K. kažkur nuėjo, o jis laukė automobilyje. Grįžus L. Z., jis kartu su juo nuėjo prie automobilio. L. Z., atidaręs daiktadėžę, kažką su mikroschema darė, kažką jungė. Suprato, kad vagiamas automobilis. L. Z. jam padavė raktelius ir parodė, kaip užkurti automobilį - pridėjus raktelį ir paspaudus „START“ mygtuką. Užsikūręs važiavo link Kauno. Priekyje važiavo G. K. su L. Z.. Netrukus jį pradėjo stabdyti policijos pareigūnai, jis iš pradžių nestojo, padidino greitį. Pareigūnams per garsiakalbį pagrasinus šaunamuoju ginklu, sustojo. Pareigūnas jį surakino antrankiais, pasakė, kad mašina vogta ir iškvietė kriminalinę policiją. Automobilį turėjo nuvaryti į Kauną ir pastatyti į aikštelę Kalniečiuose. Pastačius automobilį, būtų perdavęs raktelius ir paėmęs už pervarymą pinigus. Supranta, kad tokiais veiksmais užvaldė svetimą turtą ir padarė žalą. Blogai vertina savo elgesį. Jis dar buvo teistas Vokietijoje 2018 m. Jis buvo L. Z. draugų persekiojamas, todėl pabėgo į užsienį. Sutinka atlyginti ekstradicijos išlaidas ir sutinka su nukentėjusiojo pareikštu 1 310,00 eurų civiliniu ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint automobilį „TOYOTA PRIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) matyti, jog jis tvarkingas, kairės pusės durelių spynelė pažeista, t. y. deformuota, matosi įlenkimai (1 t., b. l. 42, 43);

2017 m. sausio 6 d. pakvitavimu nustatyta, kad automobilis grąžintas savininkui I. Š. (1 t., b. l. 46 );

2017 m. sausio 6 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2017 m. sausio 6 d. apie 4 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės pareigūnai dirbo pagal atskirą APGTS planą. Vilniuje Ukmergės plente pastebėjo važiuojantį, galimai vogtą, automobilį „TOYOTA PRIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Stabdant minėtas automobilis nestojo ir šalinosi link Sudervės k. Automobilis sustojo kai per garsiakalbį liepė automobiliui sustoti. Automobilį vairavo V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), neturintis teisės vairuoti. Jis paaiškino, kad pažįstamas paprašė pervaryti automobilį už atlygį. Iš kur paėmė automobilį, paaiškinti negalėjo, kadangi teigė, jog yra nevietinis ir Vilniuje nesiorientuoja. Minėtą automobilį galimai lydėjo automobilis „SKODA OCTAVIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nes jis įtartinai buvo sustojęs su įjungtu dešiniu posūkiu nuvažiavime nuo Ukmergės plento link Avižienių. V. M. uždėti antrankiai, jis buvo perduotas APGTS pareigūnams. Automobilio vairuotojo durelių spyna buvo pažeista, kišenėje vairuotojas turėjo elektroninį raktą (1 t., b. l. 38.);

transporto priemonės registro išrašu nustatyta, kad registruotų kelių transporto priemonių registre automobilis „SKODA OCTAVIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas R.E. K., gimusios (duomenys neskelbtini) vardu (1 t., b. l. 69);

2017 m. vasario 28 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. M., išklotinės analizę, nustatyta, kad 2017 m. sausio 5 d. V. M. bendravo su asmeniu, naudojančiu abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), registruotą A. K., gimusios (duomenys neskelbtini). Visi ryšiai atlikti per bazinę stotį, esančią Kaune (1 t., b. l. 117);

2017 m. balandžio 4 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2017 m. kovo 7 d. atlikus kratą pas L. Z. namuose (duomenys neskelbtini), rastas telefonas „Blackberry“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, kad šis abonentinis numeris pradėtas naudoti 2017 m. sausio 3 d. 20.03 val., Vilniuje. Abonentinis numeris naudotas tik duomenų perdavimui internetu naudojant interneto prieigos tašką „Blackberry.net“. 2017 m. sausio 4 d. paskutinis prisijungimas užfiksuotas 23.17 val. prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), kryptimi į L. Z. namus (duomenys neskelbtini). Kiti prisijungimai užfiksuoti 2017 m. sausio 5 d.: 5.30 val. telefonas buvo bazinės stoties adresu (duomenys neskelbtini)veikimo zonoje, 5.56 val. (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 5.56 val. - 6.16 val. buvo bazinės stoties (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje (abonentinio numerio naudotojas galimai vyko iš Vilniaus Kauno kryptimi). Kitas prisijungimas 2017 m. sausio 5 d. 11.05 val. per bazinę stotį (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. sausio 4 d., 19.00 val., iki 2017 m. sausio 5 d., 08.20 val., iš (duomenys neskelbtini) pavogtas automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (i. t. Nr. 01-1-00765-17). 2017 m. sausio 5 d. paskutinis prisijungimas užfiksuotas 23.47 val. prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), kitas prisijungimas užfiksuotas 2017 m. sausio 6 d. 10.48 val. prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), kryptimi į L. Z. namus (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 118);

2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu G. K. pripažintas įtariamuoju ir 2017 m. lapkričio 16 d. paskelbta jo paieška (1 t., b. l. 80–86);

2018 m. gegužės 23 d. nutarimu nustatyta, kad atskirti ikiteisminiai tyrimai iš 01-1-00894-17 į IT 02-2-00242-18 V. B., L. Z. ir V. M. padarytų nusikalstamų veikų. Kadangi V. M. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, 2018 m. rugpjūčio 14 d. priimtas nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą į 02-2-385-18 (1 t., b. l. 1, 2);

apžiūros protokolu nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefone ESTAR buvo išlikusios susirašinėjimo su L. Z. SMS žinutės, numeris nėra užvardintas (1 t., b. l. 54–56, 2 t., b. l. 67–69, 3 t., b. l. 41–46);

asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad V. M. atpažįsta kaip automobilio „Skoda Octavia“ vairuotoją G. K., o vaikiną pravardę „Afas“ - L. Z. (2 t., b. l. 58–65);

2017 m. sausio 16 d. parodymų patikrinimo vietoje metu V. M. patvirtino savo parodymus (2 t., b. l. 71–75);

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Sprendžiant, ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje tokio nusikalstamos veikos dalyko aiškinimo taikymo praktika nuosekli, nagrinėtose bylose narkotinės ir psichotropinės medžiagos apibrėžiamos atsižvelgiant į BK 269 straipsnio 1 dalyje pateiktą šių medžiagų sąvoką (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-610/2012, 2K-334/2009, 2K-500/2010) ir pripažįstamos nusikalstamos veikos dalyku vadovaujantis Įsakymu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2012, 2K-424/2007).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis neigė aplinkybę, kad jis įgijo ir atsivežė į pirtį psichotropinę medžiagą - amfetaminą. Nurodė, kad narkotikų jis nepirko, anksčiau jų nevartojo. Teigė, kad narkotikus atvežė jo draugas iš Jonavos - G. M., kuris vartoja narkotikus ir yra teistas už narkotikų vartojimą. Jis gyvena ne Jonavoje, todėl net nebūtų žinojęs, kur narkotikų būtų galima gauti. Prisipažino, kad narkotikus sodyboje vartojo ir jis, ir visa ten buvusi kompanija. Kitą rytą jis, nenorėdamas du tuščius maišiukus nuo suvartotos narkotinės medžiagos palikti sodyboje, įsidėjo juos į kišenę. Važiuojant į namus jo vairuojamu automobiliu, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie, atlikę jo asmens kratą, maišelius surado. Taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažinti jam liepusi prokurorė, kuri sakė, kad prisipažinus jis išeis į laisvę. Apklaustas V. M. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 19 d. kaip įtariamasis, neprisipažino kaltu ir parodė, kad jis nežino, neprisimena, iš kur pas jį atsirado tušti maišeliai, teigė, kad jis nėra įsitikinęs, kad tuose maišeliuose prieš tai buvo narkotinė medžiaga. Jis galvoja, kad tai galėjo būti narkotikai, nes jam taip sakė pareigūnas ir jo draugas G. M.. Jis prisimena, kad naktį sodyboje vartodamas alkoholį, miltelius pylėsi į alkoholį, narkotikus vartojo pirmą kartą. Dėl girtumo negali paaiškinti, iš kur pas jį atsirado narkotinės medžiagos, ir iš kur jis jas gavo (2 t., b. l. 140, 141). Vėliau, papildomos apklausos metu 2019 m. sausio 18 d., V. M. taip pat neprisipažino padaręs nuskalstamą veiką bei paaiškino, kad būnant sodyboje G. M. atvežė apie 2 g narkotinės medžiagos, padėjo ir ją visi vartojo (3 t., b. l. 7), tačiau kaltinamasis, apklaustas kaip įtariamasis 2019 m. sausio 22 d., prisipažino dėl narkotinių medžiagų disponavimo ir parodė, kad jis pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, bei patikslina, kad narkotines medžiagas įsigijo 2018 m. gegužės 15 ar 16 d. būnant Jonavoje, Aukštuose Paneriuose, prie parduotuvės „Maxima“. Prie jo priėjęs romų tautybės asmuo pasiūlė baltų miltelių, maišelyje buvo 1 g, kainavo 10 Eur. Jis nusipirko 2 maišelius. Daugiau patikslinti nieko negali, nes buvo apsvaigęs ir visko gerai neatsimena (3 t., b. l. 12, 13).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinimas V. M. yra įrodinėjamas tik paties V. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu abstrakčiu prisipažinimu. Tačiau teismas tokį kaltinamojo prisipažinimą nevertina kaip nuoširdų bei kaip neginčijamą jo kaltės įrodymą. Teismui kelia abejones toks kaltinamojo prisipažinimas ir dėl to, kad jis nurodo, jog narkotines medžiagas įsigijo Jonavoje 2018 m. gegužės 15 ar 16 d., o tai reikštų, kad iki atvykstant 2018 m. gegužės 17 d. į Jonavos r. esančią sodybą. Kaip nustatyta bylos medžiaga, kaltinamasis iki suėmimo gyveno Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, mažai tikėtina, kad kaltinamasis, kuris teigia, kad sodyboje pirmą kartą vartojo narkotines medžiagas (ši aplinkybė byloje nepaneigta), gyvendamas Kaune, važiuotų į Jonavą įsigyti narkotinių medžiagų. Be to, jo 2019 m. sausio 22 d. apklausoje nurodytos narkotikų įsigijimo vietos „Aukštieji Paneriai” nei Jonavoje, nei Jonavos rajone nėra. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neneigė pirtyje su draugais vartojęs narkotikus, tačiau neigė juos įsigijęs bei parodė, kad narkotinę medžiagą į pirtį atvežė jo draugas G. M., kuris vartoja narkotikus.

Apklaustas liudytojas G. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis daugiau kaip pusmetis narkotikų nebevartoja, anksčiau vartodavo. Narkotikus įsigydavo Kaune iš čigonų. Pirtyje jie visi vartojo alkoholinius gėrimus ir narkotikus, o jis dar rūkė suktinę. Narkotinę medžiagą amfetaminą turėjo V. M., V. miltelius išbėrė ant spintelės. Būnant sodyboje, jis tik prie Neries buvo išėjęs, kitų asmenų, atvykusių į sodybą, nebuvo. Vėliau gi, tęsdamas apklausą, posėdžio metu jau aiškino, kad neatsimena, kaip narkotikai pateko į pirtį, o būnant sodyboje, lyg buvo išvažiavęs pirkti alaus, atrodo, kad vyko taksi automobiliu, galėjo ir koks jo draugas būti kartu, bet šito nepamena. Dar vėliau aiškino, kad iš sodybos buvo išvažiavęs, pirko alaus, narkotinių medžiagų nepirko, buvo nuvažiavęs į Kauną pas V. M. mamą atsiimti ten pasilikusių savo daiktų, automobilį vairavo ne jis, o jo draugas. Kaip matyti iš šio liudytojo parodymų teisiamojo posėdžio metu, jie nėra nuoširdūs bei nuoseklūs. Vienu momentu šis liudytojas savo parodymuose neprisimena, kaip atsirado narkotikai sodyboje, kitu jau teigia, kad narkotikai yra V. M.. Šis liudytojas taip pat painiojasi savo parodymuose ir su išvykimu iš sodybos pirkti alkoholio ir vykimu į Kauną. Iš pradžių liudytojas nurodo, kad nebuvo išvykęs, vėliau į teisėjos klausimus teigia, kad lyg ir buvo išvykęs, bet lygtai važiavo su taksi automobiliu, lyg buvo jo draugas kartu. Tačiau į kaltinamojo klausimus liudytojas jau gerai prisimena įvykius ir tvirtina, kad buvo ir į Kauną nuvykęs pas kaltinamojo mamą, net nurodo, kokius iš ten pasiėmė daiktus, ir kad automobilį vairavo ne jis, o jo draugas. Teismas tokiais liudytojo parodymais negali tikėti bei laikyti įrodymu patvirtinančiu kaltinamojo kaltę. Iš kur pirtyje atsirado narkotinė medžiaga, kas ją atnešė, negalėjo nurodyti ir apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. M.. Ji tvirtino, kad visi sodyboje gėrė alkoholinius gėrimus, vartojo narkotikus, G. M. buvo įkyrus, siūlė vartoti narkotikus. Ar narkotikai priklausė V. M., ar G. M., nežino. Iš teisiamojo posėdžio metu perskaitytų BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka liudytojos E. V. parodymų matyti, kad visi atvykę į sodybą iš pradžių vartojo alkoholinius gėrimus, po kurio laiko vaikinai pasiūlė pavartoti narkotinę medžiagą, kuris iš vaikinų turėjo narkotikus, ji nežino.

Teismas, išanalizavęs kaltinamojo, kuris neigė kaltę, parodymus, nenuoseklius liudytojo G. M. parodymus, konstatuoja, kad šių parodymų neginčijamai konstatuoti V. M. kaltę dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, kad būtent V. M. įgijo psichotropines medžiagas, nepakanka. Kitų įrodymų dėl narkotinių medžiagų įsigijimo byloje nėra, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, būtina įvardyti, kokios tai medžiagos, nustatyti tikslų jų kiekį. Nustatant tokių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada arba ekspertizės aktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-671/2010).

Šiuo atveju V. M. kaltinamas įgijęs, laikęs, gabenęs ir platinęs psichotropinę medžiagą – amfetaminą. Kaltinimas grindžiamas iš esmės tik specialisto išvada Nr. 140-(2763)-ISl-3202, kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktuose dviejuose plastikiniuose maišeliuose su miltelių likučiais yra psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakų (l t., b. l. 197, 198). Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatytas įgijimo laikas, vieta, būdas, asmuo, iš kurio psichotropinė medžiaga buvo įgyta, ir kitos savybės, todėl nėra nustatyta, kokį kiekį draudžiamos medžiagos kaltinamasis, laikė, gabeno ir platino. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie teismui leistų konstatuoti, jog buvo padaryta ir ši alternatyvi veika. Vien tos aplinkybės, kad pas kaltinamąjį, atliekant asmens kratą, buvo rasta psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakų, savaime nepakanka konstatuoti ir aplinkybei, jog ši medžiaga buvo įgyta, laikoma, gabenama ar platinama. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį, draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 260 straipsnyje kaip alternatyvių nurodytų veikų. Todėl šiuo atveju iš neteisėto narkotinės medžiagos pėdsakų radimo negalima išvesti ir preziumuoti įgijimo, laikymo, gabenimo ir platinimo veikų. Iš kaltinimo šalinama V. M. kaip neįrodyta ta aplinkybė, kad jis nenustatytą psichotropinės medžiagos - amfetamino kiekį du kartus neatlygintinai perdavė E. V., I. M. ir G. M. suvartoti, tokiu būdu ją neatlygintinai platino, nes nenustatyta, kas įgijo narkotinę medžiagą, nenustatyta platinamos narkotinės medžiagos rūšis, kiekis ir kitos aplinkybės. Ta aplinkybė, kad pas V. M. rasti amfetamino pėdsakai yra įgyti būtent V. M., kaip jau anksčiau minėta, nepatvirtinta jokiais teisme ištirtais įrodymais.

Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatytas tikslus psichotropinės medžiagos kiekis, todėl kaltinime nurodytos aplinkybės, kad V. M. įsigijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos grindžiamos tik prielaidomis. Teismui kyla abejonės dėl to, ar apskritai buvo bent minimalus inkriminuojamos medžiagos - amfetamino kiekis (0,2 g). Specialistui negalint nustatyti bent minimalaus narkotinės medžiagos kiekio, teismas negali savarankiškai nuspręsti, kad buvo disponuojama nedideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Vien specialisto išvados dėl amfetamino pėdsakų buvimo nepakanka daryti išvadai, kad buvo laikoma narkotinė medžiaga, nes medžiagos pėdsakai ir pati medžiaga negali būti vertinama analogiškai. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik už neteisėtą disponavimą psichotropine medžiaga, kai amfetamino kiekis jose yra virš 0,2 g, kas šiuo atveju taip pat nebuvo tiriama ir nustatoma.

Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog negalint nustatyti, ar kaltinamojo V. M. veiksmuose šiame jam inkriminuotame epizode yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, jis išteisintinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. M. veika turėtų būti vertinama kaip administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas. Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Kaltinamasis V. M. nuo pat pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat apklausiamas teisme, nurodė amfetamino vartojimo faktą. Be to, jo šlapime buvo rasta amfetamino ir pėdsakų tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kraujyje rasta amfetamino (2 t., b. l. 129). Tiek iš anksčiau išanalizuotų paties kaltinamojo parodymų, tiek iš liudytojų G. M., I. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu, bei liudytojos E. V. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, tiek iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, darytina išvada, kad kaltinamasis V. M. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. 19.00 val. iki 2018 m. gegužės 18 d. 9.15 val. būdamas sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo psichotropinę medžiagą –amfetaminą be gydytojo paskyrimo.

V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė –nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Teismas vertina tai, kad V. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Kaip asmenį linkusį pažeidinėti teisės aktus charakterizuoja, jog yra anksčiau teistas 4 kartus, administracine tvarka baustas (3t. b. l. 81-87), yra psichiatro, priklausomybė ligų įskaitoje, gydytas (3 t. b. l. 91-108), 2017 m. liepos 4 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-313/2017 konstatuota, jog nėra duomenų, jog V. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, kas galėtų turėti esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo, netikslinga (3t., b. l. 112). Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei lengvinančią aplinkybę, sprendžia, kad pakeisti jo elgesį bei pašalinti priežastis, privedusias prie nusikaltimo įvykdymo, vadovaujantis BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, jam turi būti skiriama sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į nusikaltimu padarytą turtinę žalą, nukentėjusysis pareiškė 1 310 Eur civilinį ieškinį, kaltinamasis nebuvo veikos sumanytojas, kas rodo mažesnį veikos pavojingumą, vagystės dalykas grąžintas, teismas sprendžia, kad už nusikaltimo padarymą jam turi būti skiriama bausmė, mažesnė už vidurkį, savo dydžiu pakankamai griežta, 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Švelnesnės bausmės paskyrimas sudarytų sąlygas formuoti nebaudžiamumo įspūdį ir leistų kaltinamajam toliau elgtis nereaguojant į teismo ir valstybės sprendimą dėl jo veiksmų.

Nukentėjusysis I. Š. pareiškė 1310 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 54, 55). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo ir nuteistojo L. Z. nusikalstamo veikimo ir šios atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis civilinio ieškinio dydžio neginčija, sutinka atlyginti padarytą turtinę žalą. Nustatyta, kad nukentėjusiajam turtinė žala buvo padaryta dėl bendrų kaltinamojo ir nuteistojo L. Z. tyčinių nusikalstamų veiksmų. Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš V. M. ir L. Z. solidariai priteistina 1310 Eur nukentėjusiajam I. Š. jų kaltais nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi V. M. paskirta kardomoji priemonė suėmimas iki 2017 m. sausio 16 d.

V. M. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 18 d. 13.00 val. iki 2018 m. gegužės 20 d. 11.07 val.

V. M. pagal išduotą Europos arešto orderį Vokietijoje suimtas nuo 2018 m. gruodžio 26 d. ir perduotas Lietuvai 2019 m. sausio 17 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartimi V. M. nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. kovo 18 d.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartimi V. M. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 18 d.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi V. M. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 18 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas V. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime Lietuvoje bei užsienio valstybėje išbūtas laikas nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 16 d., nuo 2018 m. gegužės 18 d. 13.00 val. iki 2018 m. gegužės 20 d. 11.07 val., nuo 2018 m. gruodžio 26 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną laikino sulaikymo ar suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam V. M. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo ir bausmės atlikimo, buvo paskelbta jo paieška. Kaltinamasis pagal Europos arešto orderį sulaikytas Vokietijoje ir ekstradijuotas į Lietuvą. Baudžiamojoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai (4 t., b. l. 43–52) pagrindžia, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos patyrė 1 380,88 Eur išlaidas dėl V. M. ekstradicijos. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas, įvertinęs tai, kad ekstradicijos išlaidas nulėmė paties V. M. veiksmai, t. y. jis, žinodamas, kad yra dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas, privalo vykdyti nustatytas pareigas, išvyko iš Lietuvos. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra bei Kauno apygardos teismas išdavė Europos arešto orderį, kuriuo remiantis, kaltinamasis buvo sulaikytas Vokietijoje ir konvojuotas į Lietuvą. Todėl, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos patirtos 1 380,88 Eur dydžio išlaidos dėl V. M. ekstradicijos, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš V. M. (analogiškai formuojama ir kasacinė praktika: 2010-07-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2010).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kvapo pėdsakai (V. M. 2 vnt.), kurie priduoti saugojimui Lietuvos policijos Kinologijos valdybai, Minsko pl. 45, Vilnius, bei mikroobjektai, šalikas, kurie priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, Buivydiškių g. 20, Vilnius, nuorūka, maišeliai priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, Buivydiškių g. 20, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, į jį charakterizuojančią medžiagą, kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam išaiškintina, kad, paduodant apeliacinį skundą, jame privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamasis turi teisę prašyti, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš V. M. ir nuteistojo L. Z. solidariai 1310 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dešimt eurų) I. Š. turtinei žalai atlyginti.

Pripažinti proceso išlaidomis, išlaidas susijusias su V. M. ekstradicija, bei iš V. M. priteisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai 1 380,88 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt eurų 88 centus) proceso išlaidų (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT04 7044 0600 0782 1039 AB SEB bankas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime Lietuvoje bei užsienio valstybėje išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 16 d., nuo 2018 m. gegužės 18 d. 13.00 val. iki 2018 m. gegužės 20 d. 11.07 val., nuo 2018 m. gruodžio 26 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną laikino sulaikymo ar suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomosios priemonės – suėmimo – terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išteisinti V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, nes V. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. M. pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnį dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. 19.00 val. iki 2018 m. gegužės 18 d. 9.15 val. būdamas sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo psichotropinę medžiagą – amfetaminą be gydytojo paskyrimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. M. kvapo pėdsakus 2 vnt., kurie saugomi Lietuvos policijos Kinologijos valdybai, Minsko pl. 45, Vilnius, bei mikroobjektus, šaliką, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, Buivydiškių g. 20, Vilnius, nuorūką, maišelius, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, Buivydiškių g. 20, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Prie bylos pridėtą V. M. asmens tapatybės kortelę, asmens grįžimo pažymėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.