Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „L. B.“ ieškinį atsakovei L. T. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, tačiau atsakovė per nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir prašymo nepriimti sprendimo už akių, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Sprendimas už akių priimamas tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ ir atsakovė L. T. 2016-01-27 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 201512 (toliau – Sutartis), pagal kurią, pradinis kreditorius suteikė atsakovei 400,00 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo iki 2016-09-23 grąžinti 400,00 Eur kreditą bei 176,00 Eur bendrą kredito kainą (bendros kredito kainos metinė norma – 182,28 proc., palūkanos – 108,28 proc.). Atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė.

Pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ 2016-07-22 sutartimi dėl paskolos sutarčių perkėlimo perleido visas paskolos sutartis ir su jomis susijusius įsipareigojimus UAB „F. F.“. 2019-05-09 subrogacijos sutartimi UAB „F. F.“ perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą UAB „C. D.“, o šis juridinis asmuo 2019-05-10 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. RP2019-05/01 perleido reikalavimo teises į atsakovę ieškovei. Ieškovė informavo atsakovę apie pasikeitusį kreditorių ir reikalavo grąžinti paskolos sumą bei sumokėti kitas sumas, tačiau atsakovė nereagavo į ieškovės raginimus.

Kaip ir buvo minėta tarp atsakovės ir pirminio kreditoriaus 2016-01-27 susiklostė paskolos santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Pirminis kreditorius vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai – atsakovui suteikė paskolą, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė – paskolos negrąžino ir kitų privalomų mokėti sumų nesumokėjo. Atsakovė pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.881 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka. Be to, įstatymai draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.), o sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Ieškovė pateikė visus įrodymus, patvirtinančius reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą ir šalutines prievoles bei reikalavimo teisės perleidimą patvirtinančius įrodymus. Remiantis tuo, kas paminėta, iš atsakovo ieškovei priteistina 253,78 Eur negrąžinta kredito dalis ir 54,23 Eur bendra kredito kaina.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1062,75 Eur palūkanas, kurias, pagal pridėtus rašytinius įrodymus, paskaičiuotos laikotarpiu nuo 2016-09-24 iki 2020-08-11, t.y., už 1417 dienų taikant 108,28 proc. dydžio metinę palūkanų normą. Ieškovė šių palūkanų reikalavimą grindžia Sutarties specialiųjų sąlygų 10.1. punktu, bei nurodo, jog prašomos priteisti palūkanos laikomos kompensuojamosiomis, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo, t. y. jas laiko nuostoliais.

P. S. specialiųjų sąlygų 10.1. punktą jeigu Kredito gavėjas laiku negrąžina Kredito ar jo dalies į Kredito davėjo sąskaitą arba jeigu Sutartis yra nutraukiama šiose Bendrosiose sąlygose nustatytais pagrindais, Kredito davėjas per 1 savaitę išsiunčia Kredito gavėjui vieną raginimą grąžinti Kreditą (jo dalį), mokėtinas Palūkanas, kitus Bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ir kitus priklausančius mokėjimus pagal Sutartį. Tokiu atveju Kredito gavėjas už laiku negrąžintą Kreditą ar jo dalį moka Kredito davėjui Specialiosiose sąlygose ir Tinklapyje nurodytas Palūkanas už Kreditą

(t.y. už tolesnį naudojimąsi Kreditu) iki faktinio Kredito (jo dalies) grąžinimo į Kredito davėjo sąskaitą. Jeigu suėjus Kredito terminui, Kredito gavėjas vėluoja grąžinti Kreditą, Palūkanas už Kreditą (t.y. Palūkanas, mokėtinas iki sutarto Kredito termino) ar jų dalį ir (ar) kitus B. K. kainą sudarančius mokesčius ar bet kokius kitus mokėjimus pagal Sutartį, Kredito gavėjas įsipareigoja Kredito davėjui už juos mokėti 0,05 % dydžio Netesybas (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų. Taigi minėtos Sutarties sąlygos kredito gavėjui pažeidus pareigą grąžinti kreditą ar jo dalį nustato pareigą kredito davėjui išsiųsti kredito gavėjui raginimą, taip pat nustato kredito gavėjo atsakomybę, t. y., kad jam už tolesnį naudojimąsi kreditu yra skaičiuojamos kompensacinės palūkanos, kurių dydis yra nustatytas Sutartyje, bei suėjus kredito terminui kredito davėjas turi teisęs skaičiuoti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek 2008 m. balandžio 23 d. E. P. ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/48/EB), kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos A. T. 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ir kt.). Analogiški išaiškinimai yra pateikti ir Lietuvos banko valdybos 2017 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 241-176 „Vartojimo kredito teikimo gairės“ 16.9. punkte.

CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sąvoka „neproporcingai didelė vartotojo atsakomybė“ yra vadinamoji atviroji norma, vertybinis kriterijus. Teismui vertinant, koks netesybų dydis laikomas neproporcingai didele vartotojo atsakomybe, ši norma turi būti aiškinama remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šiuos principus bei netesybų dydį aiškinančia teismų praktika bei atsižvelgiant į sutarties sudarymo metu buvusias aplinkybes (CK 6.2284 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos A. T. 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 87–88 punktai).

Nagrinėjamu atveju aktualu patikrinti, ar Sutartyje nustatytų kompensacinių palūkanų dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų netesybų dydį (0,05 proc. nuo nesumokėtos sumos skaičiuojamos už kiekvieną dieną, tačiau ne daugiau kaip 180 dienų). Sutarties specialiosiose sąlygose yra nustatyta 108,28 proc. dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, todėl bendra vartojimo kredito kainos dienos norma yra 0,30 proc. (108,28 proc. / 365), taigi Sutartyje nustatytų kompensacinių palūkanų dydis 6 kartus viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį (0,05 proc.). Be to, ieškovė paskaičiuodama kompensacines palūkanas viršijo leistiną maksimalų terminą (180 dienų) skaičiuoti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas netesybas. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti esant esminį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimą vartotojo nenaudai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, spręstina, kad Sutarties specialiųjų sąlygų 10.1. punkte nustatyta sąlyga, pagal kurią „tokiu atveju (kredito gavėjui laiku negrąžinus kredito ar jo dalies) Kredito gavėjas už laiku negrąžintą Kreditą ar jo dalį moka kredito davėjui Specialiosiose sąlygose nurodytas Palūkanas už kreditą (t.y. už tolesnį naudojimąsi Kreditu) iki faktinio Kredito (jo dalies) grąžinimo į Kredito davėjo sąskaitą“, kuria remiantis ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 1062,75 Eur kompensacines palūkanas, vertintina kaip nustatanti neproporcingai dideles netesybas vartotojui už sutarties pažeidimą, nes pastato vartotoją į mažiau palankią padėtį, lyginant su nacionalinės teisės normomis, dėl to Sutarties specialiųjų sąlygų 10.1 punkte nustatyta sąlyga pripažintina nesąžininga bei negaliojančia ab initio (nuo pradžių). Iš Sutarties turinio nenustatyta, kad, panaikinus Sutarties specialiųjų sąlygų 10.1. punkte nustatytą sąlygą kaip nesąžiningą, būtų negalima vykdyti likusios Sutarties dalies. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1. punkte nustatytą sąlygą kaip nesąžiningą ir negaliojančią nuo Sutarties sudarymo, todėl minėta sąlyga pripažintina nesąžininga ir negaliojančia, o ieškinys dalyje dėl palūkanų priteisimo (1062,75 Eur) priteisimo atmestinas ((duomenys neskelbtini) str.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 108,28 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (253,78 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procentai nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos A. T. 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Taigi ieškovės prašomos priteisti 108,28 procentų dydžio metinės kompensuojamosios palūkanos viršija maksimalų (0,05 procentai x 365 dienos = 18,25 procentai) kompensuojamųjų palūkanų dydį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad 108,28 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už negrąžintą vartojimo kredito sumą iki visiško kredito grąžinimo dienos, šiuo atveju atlieka mokėjimo (pelno) funkciją. Nutraukus sutartį, mokėjimo (pelno) palūkanos negali būti skaičiuojamos, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ((duomenys neskelbtini) straipsnis, Lietuvos A. T. 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 308,01 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-09-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Įvertinus tai, kad ieškiniu priteisiama visa ieškinio suma, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 31,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „L. B.“, į. k. 302528679, 253,78 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 78 ct) skolą, 54,23 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 23 ct) bendrą kredito kainą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 308,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-09-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 152,00 Eur (šimto penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Pripažinti nesąžininga bei negaliojančia ab initio (nuo pradžios) 2016-01-27 vartojimo kredito sutarties Nr. 201512 specialiųjų sąlygų 10.1. punkto dalį nustatančią, kad „tokiu atveju Kredito gavėjas už laiku negrąžintą Kreditą ar jo dalį moka kredito davėjui Specialiosiose sąlygose nurodytas Palūkanas už kreditą (t. y. už tolesnį naudojimąsi Kreditu) iki faktinio Kredito (jo dalies) grąžinimo į Kredito davėjo sąskaitą“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.