Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K. ir jo atstovui advokatui Anatolij Šichovcov,

nutarimą priėmusios institucijos,- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui R. V.,

J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), ūkininko, aukštojo išsilavinimo, vedusio,

skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. V. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 75-ANR_N_709-2019 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2019 m. gegužės 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. V. nutarimu Nr. 75-ANR_N_709-2019 už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 115 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta administracinė nuobauda - 400 eurų bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, paskirta 85 eurų bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 400 Eur bauda. Be to, J. K. įpareigotas iki 2019 m. birželio 22 d. atlyginti nukentėjusiajai I. P. 100 Eur turtinę žalą, padarytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatytu administraciniu nusižengimu.

J. K. nubaustas už tai, kad 2019 m. balandžio 19 d., laikotarpiu nuo 3.06 val. iki 3.36 val., nakties metu, skambino ne mažiau keturis kartus į I. P. asmeninį telefoną, po to atvykęs į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais „žertva kelkis“ šaukdamas daužė miegamojo kambario langą, spyrė vieną kartą į laukujas duris, tokiais veiksmais įžeidžiamai kibo prie I. P., taip pažeisdamas viešąją tvarką ir jos rimtį. Be to, mesdamas plytą į miegamojo kambario langą jį išdaužė, tuo padarydamas 100 turtinę žalą, kuri neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t.y. tyčia sugadino I. P. priklausantį turtą. Žala neatlyginta. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo posėdyje J. K. skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad jis nukentėjusiosios lango neišdaužė, nors buvo atvažiavęs prie nukentėjusiosios namų, beldėsi, bet niekas durų neatidarė, todėl išvažiavo namo. Turi įrodymus, kad namuose buvo jau 3.12 val. Kai buvo atvažiavęs prie nukentėjusiosios namų, matė šalia jos kiemo stovintį automobilį. Jis skambino naktį apie 3 val. nukentėjusiajai, nes ji buvo žmonai pasakiusi, kad jis rašinėja kitai moteriai, todėl norėjo išsiaiškinti. Tačiau ji neatsiliepė. Jis ir nukentėjusioji gyvena kitame kaime, kuris yra už jo gyvenamosios vietos apie du kilometrus. Nuvažiavęs apie 3 val. pabeldė į duris ir į langą. Jokių žodžių nenaudojo, į duris nespyrė, plytos nemetė. Niekas jo neįsileido, todėl išvažiavo namo. Žmona, kai grįžo, pažiūrėjo į laikrodį ir buvo 3.12 val. Mano, kad I. P. taip sako, kad galėtų pasiaiškinti vyrui. Ji meluoja. Kaimynai nieko negirdėjo. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o jis - (duomenys neskelbtini) kaime, - ten vienas didelis kaimas. Atstumas du kilometrai. Matė prie jos keliuko stovintį sidabrinį BMW. Jo - džipas „Toyota Hilux“, su kėbulu, krovininis. Žalos neatlygino. Žmonai sakė, kad I. P. neįsileido ir telefonu neatsiliepia. Daugiau nieko su I. P. nesiaiškino, nes policija liepė nesiaiškinti ir nebendrauti. I. P. sako ant jo, nes nori pasipelnyti arba dėl to, kad negali vyrui pasakyti, kad „atvažiavo kuilys ir išdaužė langą“. Jokie santykiai jų nesieja. Atvykęs pas I. P., jis automobilį pasistatė kieme prie durų. Įvažiavo ir išvažiavo savo automobiliu. BMW stovėjo prie keliuko ant kelio, prie pat įvažiavimo į I. P. kiemą. Vaizdo registratoriaus neturi.

Nukentėjusioji I. P. teismo posėdžio metu parodė, kad J. K. nepažįsta, jokie santykiai su juo nesieja. Jo žmoną I. pažįsta. Ji buvo nuėjusi pas mamą, vaikščiojo sode, atėjo I., pasiūlė vaikams rūbų, kalbėjosi kaip sekasi. Ji klausė, ar ji neturi A. Ž. telefono numerio. Pasakė, kad neturi. Tuomet pasakė, kad ši mergina vilioja jos vyrą. Tada paprašė jos numerio, o ji savo numerį davė. J. K. žmona davė vaikams rūbelių, ją parvežė į namus, apžiūrėjo namą ir jos išsiskirstė. Tą pačią dieną, nakties vidury, iš nežinomo numerio skambino 4 kartus, ji neatsiliepė. Tai galėjo būti po 3 val. Tada atvažiavo į kiemą automobilis, išlipęs K. kumščiu trenkė į miegamojo langą ir spyrė į duris. Ši mašina išvažiavo ir po 15 min. įskrido per miegamojo langą plyta. Langas paprastas. Langą įdėjo vyras, kiek kainavo, nežino. Stiklą turėjo patys. 100 eurų įvertino policijos pareigūnai. Langas išdaužtas, jo remontas buvo gal apie 12 eurų. Stiklai subiro į vaiko lovytę, sūnui buvo perpjautas smilkinys, visi keturi vaikai išgąsdinti. Buvo išdaužtas stiklas, automobilio nebuvo. Ji skambino policijai, kol atvažiavo ir užfiksavo įvykį. J. K. atpažino iš balso, kai jis ją koliojo. Pro langą, kai jis koliojo, nežiūrėjo. Langą išdaužė J. K., nes daugiau kieme nieko nebuvo. Pro langą ji nežiūrėjo, nes buvo išsigandusi, klykė vaikai. Kitų automobilių nebuvo. Prie kelio ar kas stovėjo, nematė, nes nežiūrėjo. Jokių kitų asmenų balsų negirdėjo. Viskas įvyko dėl to, kad J. K. žmona sakė, neva ji sakė apie tai, kad jos vyrą vilioja kita moteris. Bet tai ne jos reikalas, ji nieko nesakė ir nieko nežino. Pati J. K. žmona jai pasakė apie tą A. Ž., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ji davė savo numerį, nieko neįtardama. Sekančią dieną apie 14.30 val. jai paskambino I. K., klausė „ką tas debilas tau padarė?“. Ji jai pasakė „atvažiuok ir pasižiūrėk“. I. K. buvo atvažiavus, matė, kad langas išdaužtas ir klausė, ar jis langą išdaužė, o ji pasakė, kad nežino, kas išdaužė langą. Ji policijai nebuvo pradžioje nurodžiusi, kas išdaužė langą, tai padarė po I. K. apsilankymo. Anksčiau jokių santykių nebuvo, dabar nebendrauja. Svetimi vyrai pas ją nevaikšto. Turi 4 vaikus, yra ištekėjusi. Jos vyro tuo metu namuose nebuvo. Nepasakė policijai iš karto, kad J. K. išdaužė langą, nes buvo išsigandusi. Po I. K. apsilankymo, po dviejų dienų policijai pasakė, kas išdaužė. Jis turėjo telefoną, kartą parvežė jos vaiką iš savo vaiko gimtadienio, todėl jį iš balso ir pažino. Kitą dieną atvažiavusi J. K. žmona norėjo atlyginti žalą, tačiau ji nesutiko, nes jau buvo parašiusi pareiškimą policijai. Kas išdaužė langą nežinojo, o kitą dieną atvyko I. K., tada ir suprato. Kai ją išvadino necenzūriniais žodžiais, atpažino J. K.. Ji su niekuo nebendravo, su niekuo nesipyksta. Jos vaikas lankėsi pas K., šventė jo vaiko gimtadienį, o J. K. jos vaiką parvežė į namus, todėl atpažino J. K. balsą. Laiko, kada viskas įvyko, ji tiksliai nepasakys, buvo išsigandusi, į laikrodį nežiūrėjo. Šalia, kaimynystėje, gyvena kaimynė pensininkė. J. K. atvažiavo į kiemą ir išvažiavo. Televizorius veikė, nors buvo numestas ant žemės. Neprisimena, ar davė I. K., ar ji paveikslavosi A. Ž. numerį, nes ji su ja bendrauja per „Mesenger“, numerio neturi. Nori, kad ją paliktų ramybėje, nieko neprašo, civilinio ieškinio atsisako.

Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra J. K. žmona, sutinka duoti parodymus, santykiai geri, I. P. pažįsta mažai. Pamatė I. P. pas jos mamą, pasiūlė rūbelių vaikams. Parvežė į namus, aprodė, kaip gyvena, apsikeitė telefono numeriais. Kalbėjosi apie jos draugę A. Ž.. Ji nusipaveikslavo jos numerį, nes buvo kalbos, kad jos vyras su ja susitikinėja. A. Ž. neskambino. Pasakė vyrui, kad gavo A. Ž. numerį. Ji su vyru kalbėjosi apie santykius. Jos vyras sužinojo, kad ji iš I. P. gavo A. Ž. telefono numerį. Jis jai pasakė, kad išsiaiškins, ar tikrai jai I. P. davė numerį. Naktį, 3.12 val., grįžęs pasakė, kad neįsileido i namus. Žino, kada vyras grįžo. Vyras važiavo su „Toyota Hilux“ džipu. Važiavo blaivus. Atstumas iki I. P. - du kilometrai. Kaimai sujungti. Grįžo labai greitai, 3.12 val. nuėjo maudytis. Ji nuėjo miegoti, su vyru nebesikalbėjo, tik pasakė, kad I. P. neįsileido, bet kada nors susitiks ir pasiaiškins. Apie langą nieko nesakė. Ji kitą ar dar kitą dieną po to įvykio I. P. paskambino, nes parduotuvėje jai pasakė, kad vyras išdaužė langą. Ji nuvažiavau pas ją. Langas buvo išdaužtas, uždengta plėvelė. Ji jai sakė, kad jos vyras naktį beldėsi, necenzūriniais žodžiais iškoneveikė. Jos dukra sakė, buvo atvažiavus šviesi apvali mašina. I. P. sakė, kad vyras beldėsi, bet neįleido. Sakė visaip koliojo. Langą išdaužė kai viskas nurimo, po 5 min. į kambarį įskrido plyta. Mano, kad jos vyras J. K. neišdaužė lango. Ar jis galėjo iškolioti, nežino. Kai ji ją parvežė su rūbeliais į namus, I. P. kalbėjo apie langus. Tada ji pasakė, kad ką tik pirko namą, palengva susitvarkys. I. P. sakė, kad 3.30 val. langas išdaužtas, bet ji tvirtina, kad jos vyras grižo 3.12 val. Vyras važiavo išsiaiškinti dėl telefono numerio. Ar ji liepė palaukti iki ryto, neprisimena, jie kalbėjosi ir jis nebuvo įsiutęs. Bendravo kai grįžo, emocinė būklė buvo tokia pat. ji turi telefone nuotrauką, nes A. Ž. numerį nusipaveikslavo iš I. P. telefono.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. atstovas advokatas Anatolij Šichovcov pateikė teismui liudytojos I. K. telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), apžiūrai, kur apžiūrėta nuotrauka, iš kurios matosi telefono numeris (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

J. K. savo skundu nesutinka su jo nubaudimu pagal Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalį ir 115 straipsnio 1 dalį iš esmės keliais aspektais, t.y. jog nukentėjusiosios I. P. necenzūriniais žodžiais nekoliojo, į duris nespyrė, jos namo miegamojo lango stiklo neišdaužė. Šiems savo teiginiams pagrįsti kelia nukentėjusiosios parodymų teisingumo klausimą, t.y. jog nukentėjusioji apklausta tris kartus ir visi jos parodymai skirtingi, be to, byloje nukentėjusioji nepateikė jokių padarytos žalos dydį patvirtinančių įrodymų.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Pagal ANK 569 straipsnį byloje esančių įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, vadovaujantis įstatymu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Teismas, patikrinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus ir tiek paties J. K. atkaklų nepripažinimą padarius inkriminuotus administracinius nusižengimus, o taip pat jo ir nukentėjusiosios I. P. bei liudytojos I. K. parodymus teismo posėdžio metu, sprendžia, jog nėra pagrindo visiškai sutikti su Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato padarytu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl J. K. kaltės padarius abu jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 115 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nutarimas, teismo vertinimu, nėra pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, kaip to reikalauja aukščiau paminėtų ANK 567 ir 569 straipsnių nuostatos, nepašalintos byloje egzistuojančios abejonės dėl J. K. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje. Todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis keistinas.

Dėl atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį

Administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kyla už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Nagrinėjamu atveju J. K. nubaustas už pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, jam inkriminavus tai, kad jis 2019 m. balandžio 19 d., laikotarpiu nuo 3.06 val. iki 3.36 val., nakties metu, skambino ne mažiau keturis kartus į I. P. asmeninį telefoną, po to atvykęs į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais „žertva kelkis“ šaukdamas daužė miegamojo kambario langą, spyrė vieną kartą į laukujas duris, tokiais veiksmais įžeidžiamai kibo prie I. P., taip pažeisdamas viešąją tvarką ir jos rimtį.

Nors J. K. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu neigė vartojęs necenzūrinius žodžius I. P. atžvilgiu ir nurodė nespyręs į duris, tačiau teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą: I. P. protokolą-pareiškimą, I. P. apklausos protokolus, apžiūros protokolą su fotolentele, J. K. paaiškinimą, tarnybinį pranešimą, o taip pat paties J. K., nukentėjusiosios I. P. bei liudytojos I. K. parodymus teismo posėdžio metu, nesutinka su skundo dalies argumentais ir konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas dalyje dėl J. K. nubaudimo pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, o šis jo padarytas administracinis nusižengimas yra tinkamai kvalifikuotas ir pilnai įrodytas visa bylos medžiaga.

Pats J. K. pripažino, kad 2019 m. balandžio 19 d., nakties metu, galimai apie 3 val. iš savo telefono keletą kartų skambino į I. P. asmeninį telefoną, tačiau kadangi ji telefonu neatsiliepė, todėl šiek tiek po 3 val. nakties nuvyko savo automobiliu „Toyota Hilux“ pas I. P. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), siekdamas išsiaiškinti konflikto, kilusio tarp jo ir žmonos, aplinkybių, beldė į duris ir langus. Pastarąsias paties J. K. pripažįstamas aplinkybes visiškai patvirtina tiek pačios nukentėjusiosios I. P., tiek jo paties sutuoktinės liudytojos I. K. parodymai. Nors jis neigia būtent spyręs į nukentėjusiosios laukujas duris ir necenzūriniais žodžiais iškoneveikęs I. P., t.y. šaukęs „žertva kelkis“ belsdamas į nukentėjusiosios miegamojo kambario langą, tačiau teismas netikėti I. P. parodymais, kad J. K. balsą ji atpažino, neturi pagrindo. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji iš karto atvykusiems pareigūnams nenurodė konkretaus asmens, nešalina jo atsakomybės už padarytą veiką. Teismas negali pagrindo šios aplinkybės vertinti kitaip, nei nurodė nukentėjusioji, t.y. jog dėl didelio išgąsčio nakties metu ir patirto streso, baimės įvardinti asmenį, kas teismo vertinimu, yra pakankamai normali asmens reakcija į tokius neteisėtus veiksmus nakties metu. Tuo tarpu J. K. skunde ir teismo posėdžio metu atkakliai tvirtintinos pastarosios aplinkybės vertintinos kaip gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes tokie pasiteisinimai paneigti byloje surinktų patikimų duomenų visuma. Aplinkybės, kad J. K. nakties metu, apie 3 val., skambino nukentėjusiajai net keturis kartus, netrukus po to, kai ji neapsiliepė, - šiek tiek po 3 val. nakties, t.y. kaip nurodyta protokole ir skundžiamame nutarime – laikotarpiu nuo 3.06 val. iki galimai liudytojos I. K. nurodyto laiko 3.12 val. atvyko pas I. P. aiškintis asmeninio konflikto aplinkybių, beldė į duris ir langus, siekdamas su ja aiškintis, prikelti iš miego nakties metu, vartojant I. P. atžvilgiu nekorektišką, įžeidžiantį ją, t.y. necenzūrinį žodį, neginčijamai nustatyti visa bylos medžiaga, o jo argumentai nepaneigia jo kaltės dėl padaryto viešosios tvarkos pažeidimo necenzūriniais žodžiais ir netinkamais tyčiniais veiksmais – įžeidžiančiu kibimu, siekiant pažeisti viešąją tvarką ir rimtį.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog J. K. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje, yra tinkamai kvalifikuotas ir pilnai įrodytas visa bylos medžiaga. Todėl darytina išvada, jog J. K. atžvilgiu 2019 m. gegužės 22 d. priimtas nutarimas dalyje dėl jo nubaudimo pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, kurį naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.

Iš skundžiamo nutarimo akivaizdu, kad J. K. už šį padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, paskirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis - 85 eurų bauda. Administracinė nuobauda skirta sankcijos ribose, nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių, ji nėra neprotinga ar per griežta, todėl ji nekeistina.

Dėl atsakomybės pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį

ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

J. K. kategoriškai neigė išdaužęs I. P. namo miegamojo lango stiklą.

Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, nukentėjusiosios I. P. ir liudytojos I. K. parodymus teismo posėdžio metu sprendžia, jog bylos duomenys nėra pakankami neabejotinai pripažinti, kad būtent J. K. 2019 m. balandžio 19 d. laikotarpiu nuo 3.06 val. iki 3.36 val. išdaužė I. P. miegamojo kambario langą mesdamas plytą į jį, tuo padarydamas 100 turtinę žalą, taip tyčia sugadino jai priklausantį turtą. Byloje nėra akivaizdžių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent J. K. metė plytą ir išdaužė langą. Pati nukentėjusioji to nematė, policijos pareigūnas, atlikęs tyrimą, kaip matyti iš byloje esančio 2019 m. gegužės 21 d. tarnybinio pranešimo, žodžiu apklausė tris (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojus, kurie nieko apie ne tik išdaužtą lango stiklą, bet ir apie kilusį naktį konfliktą paaiškinti negalėjo. Langas, nurodoma išdaužtas, praėjus kuriam laikui po J. K. bandymo prikelti nukentėjusiąją, beldžiant į duris ir langus. J. K. nurodomas šalia įvažiavimo į nukentėjusiosios kiemą stovėjęs kitas automobilis su keturiais asmenimis, nenustatytas, šie asmenys taip pat nenustatyti ir neapklausti. Teismas taip pat šiuo atveju atkreipia dėmesį ir į pačios nukentėjusiosios bei liudytojos I. K. parodymus teismo posėdžio metu, iš kurių akivaizdu, jog įvykiai po konflikto nakties jų nurodomi skirtingai, skirtingos aplinkybės dėl nakties aplinkybių sužinojimo ir pan. Taigi, darytina išvada, jog lango stiklo išdaužymo aplinkybės byloje nėra aiškios, jos gana prieštaringos ir fakto, kad būtent J. K. išdaužė lango stiklą nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Kaip minėta, kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog nusižengimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytus duomenis bei nekaltumo prezumpcijos principą bei iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, darytina išvada, kad šioje byloje nėra neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad būtent J. K. 2019 m. balandžio 19 d. laikotarpiu nuo 3.06 val. iki 3.36 val. išdaužė I. P. miegamojo kambario langą mesdamas plytą į jį. Teismo vertinimu, byloje surinkti faktiniai duomenys yra nepakankami administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. kaltei dėl tyčinio turto sugadinimo pagrįsti, todėl egzistuoja pagrindas administracinės teisenos pagal ANK 115 straipsnį nutraukimui. Kartu dėl šių aplinkybių teismas dėl turtinės žalos dydžio nepasisako.

Tokiu būdu byloje nesant surinkta pakankamai J. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 115 straipsnyje, kaltės įrodymų, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. V. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimas dalyje dėl J. K. pripažinimo kaltu, padarius ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam skirta administracinė nuobauda - 400 Eur bauda, naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena šioje dalyje nutrauktina. Kartu panaikintina nutarimo dalis dėl J. K. paskirtų administracinių nuobaudų subendrinimo bei įpareigojimo atlyginti I. P. 100 Eur dydžio turtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

J. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. V. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo dalį, kuria J. K. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 400 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. V. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, J. K. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda - 400 Eur bauda.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. V. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis ANK 664 – 665 straipsniais, J. K. įpareigotas atlyginti iki 2019-06-22 I. P. 100 Eur turtinę žalą.

Kitą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. V. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.