Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. A. N. S. skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo N. A. N. S. skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka prieš I. L. ir jis grąžintas pareiškėjui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. sausio 6 d. Varėnos rajono apylinkės teisme gautas N. A. N. S. privataus kaltinimo skundas, kuriame prašoma pradėti baudžiamąjį procesą ir įvertinti, ar I. L. veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnyje reglamentuotos veikos požymių. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti N. A. N. S. skundą, nurodant, kad jame yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Skunde aukštesnės instancijos teismui N. A. N. S. prašo panaikinti 2017 m. sausio 9 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartį, priimti ir prie bylos prijungti papildomus rašytinius įrodymus: išrašus iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP), pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka bei patraukti I. L. baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Skunde nurodoma, kad kiekvienas asmuo turi naudotis savo teisėmis nepažeisdamas įstatymų bei kitų asmenų teisių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.24 straipsnio 9 dalies nuostata, pagal kurią teismo proceso dalyviai neatsako už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis, gali būti taikoma tik tuo atveju, kai tų kalbų ir dokumentų turinyje yra civilinio delikto, o ne nusikalstamos veikos požymių. Todėl aplinkybė, jog I. L. turėjo teisę kreiptis į teismą, neeliminuoja jos atsakomybės už procesinių dokumentų turinį. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su privataus kaltinimo skundu ne dėl paties I. L. 2016 m. spalio 30 d. (teisme gautas 2016 m. lapkričio 2 d.) atskirojo skundo Kauno apygardos teismui pateikimo fakto, bet dėl šio skundo turinio. Šiame procesiniame dokumente buvo nurodyta, jog „Ieškovė [I. L.] turi duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas N. A. N. S. bandė ją (I. L.) paveikti per kitus asmenis, siūlydamas kitiems asmenims už poveikį pinigus, kad vaikas apskritai būtų tik jo žinioje, kad jis galėtų išvykti gyventi iš Lietuvos Respublikos“. Vadovaujantis BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija, paskelbimu yra laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Atsisakydamas priimti pareiškėjo privataus kaltinimo skundą, teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-56/2004, nurodydamas, jog byloje nėra nustatytas būtinasis objektyvusis nusikalstamos veikos požymis - informacijos paskleidimas tretiesiems asmenims. Skunde pažymima, jog faktas, kad atskirasis skundas buvo pateiktas teismui, nereiškia, jog apie jį sužinojo vien tik teismo darbuotojai ir teisėjai. Skundas buvo teikiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą civilinėje byloje Nr. e2-750-445/2016 (naujas Nr. e2-15-445/2017), kurioje nagrinėjamas klausimas dėl bendravimo su pareiškėjo ir I. L. dukra A. S. tvarkos pakeitimo, jos gyvenamosios vietos nustatymo. Šioje byloje išvadas teikiančiomis institucijomis yra Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius bei Marijampolės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, šalis atstovauja advokatai. Skundas buvo teikiamas per EPP, kur prie šios bylos priėjimą be teismo, minėtų institucijų, I. L. ir jos atstovo turi pareiškėjo atstovas advokatas Gintaras Černiauskas bei anksčiau jį atstovavęs advokatas E. R.. Taigi visiems šiems asmenims buvo matomas I. L. atskirasis skundas ir jo turinys. Šmeižimas laikomas baigtu nusikaltimu paskleidus atitinkamą informaciją, t. y. kai su tokia informacija supažindinamas bent vienas asmuo, todėl vien aplinkybės, jog I. L. minėtą melagingą bei žeminančią informaciją apie pareiškėją atskleidė savo atstovui advokatui V. V., kuris šią aplinkybę ir nurodė atskirajame skunde, turėtų pakakti nustatant šios nusikalstamos veikos požymį - informacijos paskleidimą tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino aplinkybę, jog „kreipimasis į valstybės institucijas jau rodo, jog kreipiamasi siekiant apginti galimai pažeistas teises, kompetentingai, civilizuotai išsiaiškinti tiesą, o ne turint tikslą apšmeižti kita asmenį“. Šmeižimo atveju nukentėjęs asmuo yra žeminamas kitų žmonių akyse, o tai pažeidžia jo orumą. Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo galimybės daugiau bendrauti su dukra A. ar netgi nustatyti jos gyvenamą vietą su juo, I. L. paskleista informacija, žeminanti jo garbę ir orumą, gali sukelti neigiamas pasekmes bylos baigties atžvilgiu. Nagrinėjant bylą, kurioje sprendžiami klausimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, teismas skiria ypatingą dėmesį į tėvus, jų elgesį, socialinę ir materialinę padėtį charakterizuojančioms aplinkybėms bei įrodymus. Lygiai taip pat tėvus charakterizuojanti informacija svarbi institucijoms, kurios teikia išvadą byloje dėl šalių reikalavimų atitikimo vaiko interesams. Taigi, bet kokia proceso šalių skleidžiama informacija formuoja teismo bei kitų proceso dalyvių nuomonę apie šalis. Skunde pažymima, kad pareiškėjo reakcija į paskleistą apie jį melagingą informacija negali būti laikoma subjektyvia. Šiame kontekste būtina įvertinti tai, jog šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia. Atkreipiamas dėmesys, jog atskirajame skunde informacija buvo pateikiama atitinkamame kontekste: „Konfliktinė situacija kuriama dirbtinai, siekiant paveikti teismą atsakovo emocijomis. Be to, atsakovas nėra sąžiningas byloje, jis negerbia Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, jų nevykdo, yra reali grėsmė, tai patvirtina įrodymai, esantys byloje, jog atsakovas yra išvežęs mažametę dukrą į užsienį. Ieškovė turi duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas bandė ją paveikti per kitus asmenis, siūlydamas kitiems asmenims už poveikį pinigus, kad vaikas apskritai būtų tik jo žinioje, kad jis galėtų išvykti gyventi iš Lietuvos Respublikos“. Ši informacija buvo pateikta tyčia, suvokiant galimas pasekmes ir jų akivaizdžiai siekiant, ji nebuvo išreikšta kaip nuomonė, buvo akivaizdžiai nurodoma kaip faktas.

N. A. N. S. skundas atmetamas.Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, įvertinęs N. A. N. S. skundo motyvus ir argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą privataus kaltinimo tvarka, nepažeidė įstatymo reikalavimų, nutartyje nurodyti motyvai, kodėl toks skundas nepriimamas, yra pagrįsti. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis.Pagal teismų praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-354/2000, 3K-3-56/2004). Toks veiksmas nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu BK 154 straipsnio taikymo prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį nuostatą, kad laisvas proceso šalių pasikeitimas argumentais yra svarbus dėl proceso teisingumo reikalavimų (pvz., Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, § 137, su tolesnėmis nuorodomis). EŽTT yra pabrėžęs ir asmenų saviraiškos laisvės apsaugos svarbą jų sąžiningo kreipimosi į valstybės institucijas dėl, be kita ko, savo teisių gynimo, kontekste (žr., pvz., su atitinkamais pakeitimais, 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Bezymyannyy prieš Rusiją, peticijos Nr. 10941/03; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą byloje Siryk prieš Ukrainą, peticijos Nr. 6428/07; 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimą byloje Juppala prieš Suomiją, peticijos Nr. 18620/03).Iš bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuo metu Varėnos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal I. L. ieškinį atsakovui N. A. N. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo vienkartine išmoka priteisimo bei įpareigojimų atsakovui nustatymo. Tarp šalių vyksta intensyvus ginčas ir šalys nėra geranoriškai nusiteikusios susitarti ir surasti abi puses tenkinantį kompromisą. 2016 m. lapkričio 2 d. Varėnos rajono apylinkės teisme buvo gautas I. L. atstovo advokato V. V. atskirasis skundas, skirtas Kauno apygardos teismui, dėl 2016 m. spalio 24 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Būtent šiame dokumente pareiškėjas įžvelgė jo garbę ir orumą žeminančios informacijos pateikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas atskirasis skundas Kauno apygardos teisme dar nėra išnagrinėtas, posėdis numatytas 2017 m. kovo 27 d. Šmeižimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kaip teisingai skunde pažymėjo pareiškėjas, kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ir nuomonė turi būti paremta faktais ir pateikiama sąmoningai jos neiškreipiant. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį nekyla (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-303/2016).Pareiškėjo vertinimu, jo reputacija buvo paniekinta, nurodant, kad: „ieškovė turi duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas bandė ją paveikti per kitus asmenis, siūlydamas kitiems asmenims už poveikį pinigus, kad vaikas apskritai būtų tik jo žinioje, kad jis galėtų išvykti gyventi iš Lietuvos Respublikos“. Duomenys, galintys patvirtinti, jog atsakovas bandė daryti ieškovei neleistiną poveikį, kartu su atskiruoju skundu nėra pateikiami. Tačiau, jau minėta, Kauno apygardos teisme šis skundas dar nėra išnagrinėtas, todėl pirmiausia ieškovės teiginius turi įvertinti būtent šį skundą nagrinėjantis teisėjas (pavyzdžiui pareikalauti iš ieškovės nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus). Lygiai taip pat pareiškėjas gali naudotis atsikirtimų teise, civiliniame procese ir pareikalauti kad ieškovė pateiktų įrodymus dėl ginčytinų aplinkybių.Kadangi civilinėje byloje išreikšti teiginiai apie pareiškėjo veiksmus yra nuomonė ir tikslas atkreipti teismo dėmesį siekiant išspręsti vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, tam tikra prasme konfliktinės situacijos iš savo pusės vertinimas, net ir nepradėjus baudžiamojo persekiojimo akivaizdu, kad jos veiksmuose nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį inicijuojant ar tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte inter alia (be kita ko) numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad yra aiški BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas dėl atsisakymo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą. Pateikto skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti motyvuotos Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties, kuriai pritaria ir aukštesnysis teismas, todėl ji paliekama galioti, o N. A. N. S. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

N. A. N. S. skundą atmesti ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.