- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- I2-5072-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00659-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos, Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. vasario 22 d. sprendimą neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 21-IL-64-00136-e (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyrių atlikti veiksmus – patenkinti prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 21-G-64-00220-e.
Pareiškėjas skunde nurodė (b. l. 1–2), taip pat jis ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 21-IL-64-00136-e atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktais ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teigė, jog pareiškėjas neginčija ir nekvestionuoja Sprendime nurodomų praeityje įvykusių teisės pažeidimo faktų, tačiau kategoriškai nesutinka su jų teisiniu vertinimu, nes atsakovas nepagrįstai pareiškėją kvalifikuoja kaip asmenį, neturintį atitinkamos reputacijos, keliantį grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Atkreipė dėmesį, kad GŠKĮ įtvirtintas neterminuotas draudimas už tam tikrus nusikaltimus nuteistiems asmenims įsigyti ir turėti tam tikrų kategorijų ginklus, jų šaudmenis iš esmės prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 2 dalies, 109 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimas byloje Nr. 1/2019-6/2019), todėl skundžiamas Sprendimas yra priimtas iš anksto žinant, kad jis pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus lūkesčius. Pažymėjo, jog 2007 m. vasario 1 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, tačiau Sprendimo priėmimo metu buvo suėję minėtame kodekse numatyti teistumo išnykimo terminai, todėl asmuo yra laikomas neteistu, taigi, pagal galiojantį GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies reglamentavimą pareiškėjas yra nepriekaištingos reputacijos asmuo ir išnykęs teistumas jam jokių teisinių pasekmių sukelti negali. Mano, kad pareiškėjo nubaudimas už administracinius nusižengimus negali būti pakankamu ir svariu pagrindu jį kvalifikuoti kaip nepatikimą pilietį. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra sumokėjęs visas paskirtas baudas, nusižengimai nepriskiriami prie šiurkščių kategorijos, visiškai nesusiję su saugumu asmeniui ar visuomenei, todėl, atsižvelgiant į jų skaičių ir pobūdį, laiko intervalą nuo pažeidimo ir aktualumą, nėra pagrindo daryti neigiamas ir kategoriškas išvadas apie asmenį. Nurodė, kad pareiškėjas niekada nėra baustas už netinkamą ginklų naudojimą civilinėje apyvartoje, už pažeidimus esant neblaiviam, aplinkos apsaugai, medžioklei, viešajai tvarkai ir pan. Pareiškėjo ir jo atstovo įsitikinimu, Sprendime nurodytų pažeidimų pavojingumą visuomenei paneigia aplinkybė, kad dėl pažeidimų pareiškėjui nebuvo apribotos konkrečios teisės ir pareigos, susijusios su transporto priemonių vairavimu, kitos specialios teisės, dėl alkoholio vartojimo jis nebuvo įrašytas į rizikos grupes ar nukreiptas į smurtą, alkoholizmą mažinančias programas, kursus, be to, kai kurių administracinių nusižengimų pareiškėjas asmeniškai nėra padaręs, buvo baustas tik kaip juridinio asmens vadovas už darbuotojų veiksmus, padarytus naudojantis įmonės automobiliu, pareiškėjas daugeliu atvejų nutarimų neskundė dėl neekonomiškumo, todėl draudimo turėti ginklą ribojimas turėtų būti vertinamas kaip dvigubo baudimo (non bis in idem) principo pažeidimas. Mano, kad ne bet kokia ir ne visa neigiamo pobūdžio informacija sudaro pagrindą konstatuoti, jog asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė (b. l. 17–18), kad 2007 m. vasario 1 d. įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje (savavaldžiavimas), paskiriant terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Pareiškėjo nusikalstama veika Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įvardijama kaip tyčinis nusikaltimas, įvykdytas panaudojant fizinę prievartą, už kurią numatyta didžiausia bausmė – iki penkerių metų laisvės atėmimas.
Paaiškino, kad nuo 2021 m. gegužės 5 d. įsigaliojusioje naujoje GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcijoje numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų. Pažymėjo, kad nuo pareiškėjo teistumo už padarytą nusikaltimą išnykimo dar nėra praėję 15 metų ir šiuo metu vertinant jo reputaciją, priimant sprendimą leisti ar neleisti įsigyti šaunamąjį ginklą, būtų priimtas neigiamas sprendimas. Akcentavo, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra padaręs dvidešimt administracinių nusižengimų, t. y. nustatyto greičio viršijimas, kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Atsakovo nuomone, pareiškėjo pažeidimai ir taikyta administracinė atsakomybė charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir tai suponavo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) taikymo esmę. Atkreipė dėmesį, jog teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, yra skirtos prevencijai, kadangi šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas – užtikrinti visuomenės saugumą. Mano, kad pareiškėjas yra linkęs nuolat pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, jam teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės saugumą. Teigė, jog iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad pareiškėjas elgiasi priešingai ir neleistinai visuomenės interesams, nuolat patenka į teisėsaugos akiratį, įtariamas nusikalstamų veikų vykdymu. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. vasario 4 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje gautas pareiškėjo T. G. prašymas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. vasario 22 d. sprendimu neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 21-IL-64-00136-e nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendime nurodytas teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas (Sprendime nurodytas 17 straipsnio 2 dalies 10 punktas laikytinas rašymo apsirikimo klaida, kadangi Sprendimo motyvuojamojoje dalyje cituojamas 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, be to, 17 straipsnio 2 dalis neturi punktų) bei Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas (b. l. 11–12). Ginčas byloje kilo dėl šio Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš Sprendimo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. vasario 1 d. įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu T. G. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalyje (savavaldžiavimas), paskiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę 2 metams ir 6 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti ilgiau kaip 7 paroms. T. G. nusikalstama veika BK įvardijama kaip tyčinis nusikaltimas, įvykdytas panaudojant fizinę prievartą, už kurią numatyta didžiausia bausmė – iki penkerių metų laisvės atėmimas (b. l. 11, 19–23).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog šias faktines aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 24–28).
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. kovo 22 d. pažymoje dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, kuri parengta vadovaujantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, nurodyta, jog pareiškėjas, 2021 m. kovo 22 d. duomenimis, Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (b. l. 3).
2021 m. rugpjūčio 19 d. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, parengta vadovaujantis BK 97 straipsnio (Teistumas) 6 dalies nuostata, patvirtina, kad pareiškėjas, 2021 m. rugpjūčio 19 d. duomenimis, yra neteistas (b. l. 67).
Byloje pateikto Administracinių nusižengimų registro pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas baustas administracine tvarka už tai, kad: 2020 m. rugsėjo 20 d. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 111 km/h greičiu, viršijo 21 km/h, 2020 m. kovo 3 d. paliko stovėti automobilį stovėjimo trukmę ribojančio kelio ženklo Nr. 529 galiojimo zonoje ir nepaliko informacijos apie automobilio atvykimo laiką, 2020 m. vasario 7 d. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 62 km/h greičiu, viršijo 12 km/h, 2020 m. sausio 10 d. vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimus, 2019 m. lapkričio 29 d. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 102 km/h greičiu, viršijo 12 km/h, 2019 m. lapkričio 8 d. vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje, 2019 spalio 9 d. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 105 km/h greičiu, viršijo 15 km/h, 2019 m. rugsėjo 12 d. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 102 km/h greičiu, viršijo 12 km/h, 2019 m. gegužės 8 d. paliko stovėti automobilį kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, 2019 m. balandžio 14 d. vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną 130 km/h greitį, važiavo 160 km/h greičiu, leistiną greitį viršijo 28,4 km/h (įvertinus paklaidą), 2019 m. balandžio 12 d. vairavo automobilį ir viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 123 km/h greičiu, viršijo 33 km/h, 2019 m. balandžio 10 d. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 111 km/h greičiu, viršijo 21 km/h, 2019 m. balandžio 1 d. 8 val. 19 min. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 122 km/h greičiu, viršijo 32 km/h, 2019 m. balandžio 1 d. 12 val. 28 min. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 111 km/h greičiu, viršijo 21 km/h, 2019 m. balandžio 1 d. 12 val. 59 min. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 121 km/h greičiu, viršijo 31 km/h, 2019 m. kovo 29 d. 18 val. 42 min. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 120 km/h greičiu, viršijo 30 km/h, 2019 m. kovo 29 d. 14 val. 4 min. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 117 km/h greičiu, viršijo 27 km/h, 2019 m. kovo 29 d. 13 val. 40 min. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 122 km/h greičiu, viršijo 32 km/h, 2019 m. kovo 8 d. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 111 km/h greičiu, viršijo 21 km/h, 2019 m. vasario 26 d. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 124 km/h greičiu, viršijo 34 km/h (b. l. 30–44).
Į bylą pateiktoje pareiškėjo T. G. charakteristikoje nurodyta, kad pareiškėjas eina vadovaujamas pareigas nuo 2012 m. gegužės 7 d. ir pasižymi kaip drausmingas, pareigingas, disciplinuotas, tinkamai ir laiku atliekantis pavestas pareigas ir savarankiškai priimantis sprendimus darbuotojas, įgijęs klientų ir verslo partnerių pasitikėjimą, kompetentingas su bendradarbiais, kolegomis, pasižymi kultūringumu, dėmesingumu, tvarkingumu, neturi neigiamų nusiskundimų dėl elgesio (b. l. 66).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gegužės 5 d.).
GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktai, kuriais remiantis priimtas skundžiamas Sprendimas, numato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos ir apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl GŠKĮ atitinkamų nuostatų konstitucingumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarta: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019 m. birželio 28 d., Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas, vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą GŠKĮ (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Įstatymo GŠKĮ (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu GŠKĮ (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis GŠKĮ (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, GŠKĮ (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.
Iš galiojančio teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas iki ginčijamo Marijampolės apskrities VPK sprendimo priėmimo nebuvo nustatęs kitokio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis GŠKĮ (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies punktuose nurodytus nusikaltimus, taigi atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, vadovavosi GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Tai reiškia, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, turėjo įvertinti individualią pareiškėjo situaciją, sudarančią pagrindą neišduoti tokio leidimo.
Pažymėtina, jog GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į teisinius gėrius (kitų asmenų ar savo gyvybė ar sveikata, nuosavybė, viešoji tvarka ar visuomenės saugumas) tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017, 2020 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1520-662/2020, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 lingvistiniu ir teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (pagal aktualią GŠKĮ redakciją 10 punktas) nuostatą, kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.
Teismas taip pat akcentuoja teismų praktikoje pabrėžiamą ginklų apyvartos teisinio reguliavimo ypatumą, kad GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą ir užkirsti kelią ginklų keliamam, potencialiai galimam pavojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1857-629/2019).
Šiuo atveju byloje nustatyti pareiškėjo praeityje padaryti nusikaltimai ir administraciniai nusižengimai, jų skaičius, nuolatinis administracinių nusižengimų pasikartojimas, pareiškėjo požiūris į įstatymo nesilaikymą ir jam taikomas sankcijas, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas elgiasi priešingai ir neleistinai visuomenės interesams, dažnai patenka į teisėsaugos akiratį, įtariant nusikalstamų veikų vykdymu (b. l. 19–23, 24–28, 30–44), ir tai neabejotinai yra duomenys, charakterizuojantys pareiškėją ir jo asmenybės patikimumą ir nuspėjamumą. Nors pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad kai kurių administracinių nusižengimų pareiškėjas nėra padaręs, buvo baustas tik kaip juridinio asmens vadovas už darbuotojų veiksmus, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais oficialiais dokumentais, todėl jais vadovaujasi ir šie pateikti į bylą duomenys leidžia spręsti apie pareiškėjo galimą grėsmę visuomenės saugumui turint ginklą.
Nors pareiškėjo teistumas yra išnykęs, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.
Taigi, pats savaime teistumo išnykimas eliminuoja tik specialių baudžiamųjų teisinių pasekmių taikymą atsižvelgiant į išnykusį teistumą, tačiau nepanaikina asmenį charakterizuojančių jo gyvenimo faktų, susijusių su nusikaltimo padarymu, iš kurių galima daryti išvadas apie tokio asmens pavojingumą, kai jis siekia turėti ir naudotis ginklu.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta, Nusikaltimų ir administracinių nusižengimų registrų duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2005 metais padarė nusikaltimą (savavaldžiavimas), už kurį jis buvo baustas paskiriant terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas pareiškėjui buvo atidėtas 2 metams, taip pat nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. jis 20 kartų baustas administracine tvarka, iš jų 15 kartų – už vairavimą viršijant nustatytą greitį, taip pat už stovėjimą trukmę ribojančio kelio ženklo Nr. 529 galiojimo zonoje, už kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimų pažeidimą, už sustojimą ir stovėjimą Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje ir kt. Nors pareiškėjas akcentuoja, jog niekada nėra baustas už netinkamą ginklų naudojimą civilinėje apyvartoje, už pažeidimus esant neblaiviam, aplinkos apsaugai, medžioklei, viešajai tvarkai, kad teistumas jam yra išnykęs, taip pat akcentuoja, jog administracinės teisės pažeidimai nėra susiję su grėsme kitų asmenų ar savo sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, administraciniai nusižengimai nėra laikytini šiurkščiais ANK ir Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui minėtame įstatyme nėra numatyta apribojimų vertinti tik tokius įstatymo pažeidimus, kurie susiję su šaunamųjų ginklų naudojimu susijusių teisės aktų pažeidimais, taip pat nėra įtvirtinta prievolė nesivadovauti informacija apie praeityje padarytus nusikaltimus ir administracinius pažeidimus vien dėl to, kad teistumo ar nuobaudų galiojimo terminai pasibaigę ar kad nuobaudos yra mažareikšmės. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai išvadai padaryti gali būti ir turi būti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Be to, pabrėžtina, kad aptariama teisės norma pagrindą atsisakyti išduoti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus sieja ne tik su jau nustatytu asmens keliamu pavojumi, bet ir su galimu pavojumi ateityje, kurį jis gali kelti laikydamas ir galėdamas disponuoti ginklu. Tai reiškia, kad pavojų gali kelti ne tik asmuo, kuris jau padarė teisės pažeidimus ir turi galiojančius teistumus ar nuobaudas, bet ir toks, kuris dėl savo asmenybės ypatumų, mąstymo būdo ir toleruojamo elgesio gali ateityje padaryti teisės pažeidimų disponuodamas ginklu, jeigu jam bus leista jį laikyti.
Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjo padaryti nusikaltimai ir administraciniai pažeidimai, jų skaičius, pastovumas, taikytų sankcijų neefektyvumas, jo paties požiūris į įstatymo pažeidimus ir savo atsakomybę bei tolesnį įstatymų laikymąsi charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nes jo požiūris į įstatymų nesilaikymą gali ir ateityje nesulaikyti jo nuo įstatymų pažeidimų, tarp jų ir dėl ginklų laikymo ir naudojimosi jais srityje. Tai suponavo GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybę, kadangi šių normų taikymui pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Pagal GŠKĮ 18 straipsnio nuostatas pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmens sąvokos, todėl ginčijamas Sprendimas yra grindžiamas GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriam ir yra aktualus GŠKĮ 18 straipsnio nuostatų dėl nepriekaištingos reputacijos taikymas, taip pat grindžiamas 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuris nesieja asmens pavojingumo išimtinai tik su nepriekaištingos reputacijos praradimu. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti skirtingi ir savarankiški pagrindai, kuriems esant turi būti atsisakoma išduoti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus. Atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjas atitinka GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatytą asmens, praradusio nepriekaištingą reputaciją, kuri reikšminga taikant Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, statusą, taip pat individualiai įvertino pareiškėjo situaciją ir nustatė, kad pareiškėjas, kurio teistumas, nors ir išnykęs, laikomas galinčiu kelti grėsmę GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. Ir tai, teismo vertinimu, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime išdėstytą poziciją, kad nesant nustatyto kitokio, Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis GŠKĮ (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turi priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), turi būti atsižvelgiama į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinant jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.
Teismas pažymi ir tai, kad nuo 2021 m. gegužės 5 d. įsigaliojusioje naujoje GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcijoje numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų. Nagrinėjamu atveju nuo pareiškėjo teistumo už padarytą nusikaltimą išnykimo dar nėra praėję 15 metų, todėl netgi dabar vertinant jo reputaciją, priimant sprendimą leisti ar neleisti įsigyti šaunamąjį ginklą, būtų priimtas neigiamas sprendimas.
Šiuo atveju faktai apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, skaičių, nuolatinį pasikartojimą, vertinant juos kaip visumą, suponuoja neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodo jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir privalomų taisyklių, jo netinkamas vertybines nuostatas valstybėje nustatytos tvarkos atžvilgiu, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų ir linkusį daryti teisės pažeidimus. Todėl vien tai, kad paskutinius metus prieš pateikdamas prašymą išduoti leidimą ginklui laikyti (nešiotis) pareiškėjas nepadarė naujų įstatymo pažeidimų dar nesudaro pagrindo nesivadovauti jo ankstesniais gyvenimo faktais, liudijančiais jo atsainų požiūrį į įstatymus, į savo pareigas, į jo keliamą pavojų visuomenei tokiu įstatymų nesilaikymu ir neleidžia daryti išvados, kad tik 2020 m. rugsėjo 20 d. pabaigęs daryti įstatymų pažeidimus, kuriuos daro nuo 2019 m. vasario 26 d., pareiškėjas jau tapo visiškai patikimu ir pavojaus negalinčiu kelti asmeniu.
GŠKĮ turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. GŠKĮ nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nors pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pateikė pareiškėjo charakteristiką, kurioje pareiškėjas įvardijamas kaip drausmingas, pareigingas, tvarkingas ir t. t., tačiau tokie argumentai neatspindi byloje matomos faktinės situacijos. Taigi tokios aplinkybės nesuderinamos su asmens, norinčio gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, elgesio atidumo, rūpestingumo, reputacijos reikalavimais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, taip pat yra akcentavęs, kad GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (pvz., 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).
Tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje, ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia GŠKĮ įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui.
Teismas pripažįsta, kad ginčijamas Sprendimas atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nepažeidžia GŠKĮ nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą. Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl ginčijamo akto panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjas mano, kad jam taikomi apribojimai už daug švelnesnių administracinių teisės pažeidimų įvykdymo faktus, kurie neaptarti GŠKĮ ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, iš esmės prieštarauja jau aptartam konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl gali sudaryti savarankišką pagrindą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Konkrečiu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuojantis GŠKĮ teismui nekelia abejonių, todėl netenkintinas pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.