Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams Ugnei Motiejūnaitei, Mykolui Sadauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. J. V. (E. J. V.), gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Manto Valiuko skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) 2018 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. AM-VIL-ANR_N-17-2018 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas R. M. 2017 m. gruodžio 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-VILANPAN-134908711-17 su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalį E. J. V. dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) Vilniaus miesto agentūros privalomuoju nurodymu Nr. VR-1.2-09 buvo įpareigota Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai iki 2017 m. birželio 19 d. pateikti 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros rašte Nr. (38-14)-VR-1.7-1424 „Pranešimas apie planinį teminį patikrinimą“ prašomus planiniam teminiam patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, tačiau iki 2017 m. birželio 19 d. minėtame rašte nurodytų dokumentų nepateikė (neįvykdė 2017 m. birželio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-1.2-09) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnį. Administraciniu nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui E. J. V. buvo siūloma iki 2017 m. gruodžio 28 d. sumokėti 75 eurų dydžio baudą.

E. J. V. nesumokėjus siūlomos baudos administraciniame nurodyme nurodytu terminu, Vilniaus RAAD vyriausiosios specialistės Lauros Dolerytės 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. AM-VIL-ANR_N-17-2018 E. J. V. už nusižengimo, numatyto ANK 317 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo skirta 440 eurų dydžio bauda (ROIK Nr. 17075857528).

dėl ANK 505 str. 1 d. numatyto nusižengimo ir paskyrė baudą, tačiau Bendrovės vadovas ir tolia nevykdo teisėto Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros reikalavimo pateikti dokumentus, kurie yra reikalingi planiniam patikrinimui. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, pabrėžė, kad asmeniui paskirta bauda už ANK 505 str. 1 d., neatleidžia nuo pareigos pateikti prašomus dokumentus. Remiantis tuo, darytina išvada, jog 2018-01-24 priimtas Nutarimas pagrįstas ir teisėtas, nes pareigūnas, surašydamas protokolą, rėmėsi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 str. nuostata, kad jei privalomasis nurodymą laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasi nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomą nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Surašytas protokolas už privalomojo nurodymo nevykdymą taip pat nereiškia ANK 2 str. 5 d įtvirtinto principo pažeidimo, kadangi Bendrovė ir toliau nevykdė teisėto Vilniaus RAAD prašymo pateikti dokumentus. Be to, privalomojo nurodymo ginčijimas nesudaro kliūčių įgaliotiems pareigūnams iškelti administracinio nusižengimo bylą. Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjo teiginiais, kad 2016 metais Bendrovė buvo tikrinta net 43 kartus, nes tokiais pareiškimais bandoma įrodyti konfliktinę situaciją tarp Bendrovės ir Vilniaus RAAD. Šis teiginys paneigtas 2017 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio metu, kuriame buvo nurodyta, jog 43 patikrinimai yra susiję su pavojingų atliekų siuntų tikrinimu, o ne su Bendrovės patikrinimu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Mantas Valiukas prašė panaikinti skundžiamą nutarimą, nes jis buvo surašytas ne tam asmeniui. Iš teismui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. J. V. 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymo matyti, kad direktorius įgaliojo bendrovės direktoriaus pavaduotoją A. P. būti bendrovės atstovu su valstybės institucijomis, bendrovės vardu pasirašyti, gauti, teikti dokumentus ir informaciją. Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, tai nėra naujiena, nes visi susirašinėjimai su institucija vyko su A. P.. Pareiškėjo atstovas taip pat pažymėjo, kad per visą tą laiką, kol vyko šios bylos nagrinėjimas, institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, buvo reorganizuota ir su jos reorganizavimu baigėsi visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimai, nes pasikeitė institucijos vadovas, su kuriuo bendrovė konfliktavo. Reorganizavus instituciją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti keletas patikrinimų per metus, jokių naujų pažeidimų nustatyta nebuvo, bendrovė teikė visus reikalaujamus dokumentus, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Be to, pateikti dokumentai įrodo, kad Bendrovė ne šiaip sau neteikė dokumentų Vilniaus RAAD ir iš susirašinėjimų matyti, kad bendrovė prašė ministerijos tarpininkauti, kad bendrovę tikrintų kitas RAAD skyrius, tik ne Vilniaus skyrius. Tačiau Vilniaus RAAD vadovas buvo principinės pozicijos, bendrovė buvo tikrinta apie 40 kartų per metus, nors kitos panašia veikla užsiimančios bendrovės buvo tikrinamos tik kelis kartus per metus. Vykstant Vilniaus RAAD inicijuotiems patikrinimams, dalyvavo bendrovės įgaliotas asmuo A. P., veikiantis pagal direktoriaus išduotą 2016 m. lapkričio 3 d. įgaliojimą, kuris pasirašydavo ant institucijos pildomų dokumentų. Tačiau institucijai buvo nenaudinga bausti A. P., jie siekė nubausti bendrovės vadovą, kad šis paliktų savo postą. Iš pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad institucija dėl dokumentų nepateikimo taip pat susirašinėja ne su direktoriumi, o su A. P.. Todėl pareiškėjo atstovas mano, kad institucija sąmoningai surašė administracinio nusižengimo protokolą, o vėliau nutarimą ne tam asmeniui. Be to, E. J. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu jau buvo nubaustas už tą patį, t.y. reikalaujamų dokumentų nepateikimą pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, todėl nepanaikinus skundžiamo nutarimo, E. J. V. bus antrą kartą nubaustas už tą patį. Pažymėta, kad reorganizavus aplinkos apsaugos departamentą, bendrovė pati kreipėsi dėl patikrinimų atlikimo, nes norėjo, kad patikrinimai būtų skaidrūs. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną E. J. V. atžvilgiu nutraukti.

Institucijos - Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos - atstovas Mykolas Sadauskas prašė palikti skundžiamą nutarimą nepakeistu, kadangi šioje byloje reikia koncentruotis tik į Vilniaus RAAD 2017 m. birželio 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-1.2-09. Ginčo dėl šio privalomojo nurodymo teisėtumo nėra, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi pripažino, kad jis yra teisėtas bei pagrįstas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nepateikimas užkirto kelią institucijos funkcijų atlikimui. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu E. J. V. jau buvo nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už reikalaujamų dokumentų nepateikimą ir tame teismo posėdyje nieko apie kitą subjektą, kuris turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, pasakyta nebuvo.

Liudytojas A. P. teismo posėdyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigas jis eina nuo 2011 m. birželio mėnesio iki šiol. Be kitų darbo funkcijų, jam buvo pavesta tvarkyti bendrovės dokumentaciją, bendrauti su valstybinėmis institucijomis, tvarkyti leidimų pakeitimus ir pan., taip pat ir aplinkos apsaugos srityje. Kitos jo darbo sritys - gamybos įrangos atnaujinimas, procedūrų peržiūrėjimas, pačios įrangos paieškos užsienyje ir kt. Šias funkcijas, kurios nurodytos 2016 m. lapkričio 3 d. įgaliojime, jis praktiškai atlieka nuo darbo bendrovėje pradžios. Liudytojas nurodė, kad jam yra žinom apie administracinio nusižengimo protokolo surašymą bendrovės vadovui E. J. V. pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį už tai, kad nebuvo pateikti dokumentai planiniam patikrinimui, tačiau, liudytojo teigimu, protokolas turėjo būti surašytas jam. Paaiškino, kad visi bendrovei iš valstybės įstaigų atsiųsti dokumentai, nepaisant to, kad jie būna adresuoti direktoriui, yra užregistruojami ir pateikiami jam (liudytojui), gavęs konkretų dokumentą, jis susipažįsta su jo turiniu, organizuoja atsakymo pateikimą, žiūri, ar reikia kreiptis į teisininkus, organizuoja žmones, kurie yra susiję su prašomais pateikti atsakymais ir pan. Ruošdamasis šiai bylai jis pasižiūrėjo savo susirašinėjimą el. paštu su Vilniaus RAAD atstovu R. M. ir tai tik įrodo, kad visas šios institucijos bendravimas dėl skundžiamame nutarime nurodytų aplinkybių vyko būtent su juo, o ne su direktoriumi. Taip pat nurodė, kad bendrovės direktoriaus įsakymu jis yra paskirtas bendrauti su valstybinėmis institucijomis neatsitiktinai, nes aplinkosaugos srityje dirba nuo 2004 metų, turi visas tam darbui reikalingus atestatus. Dėl pačių skundžiamame nutarime nurodytų dokumentų nepateikimo liudytojas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevengė pateikti prašomų dokumentų planiniam patikrinimui ir nurodydavo, kad juos pateiks bet kokiam kitam RAAD skyriui, tik ne Vilniaus skyriui ir jie tai padarė. Šį faktą patvirtina tais pačiais 2017 metais Marijampolės RAAD skyriaus atliktas patikrinimas, jokių pažeidimų bendrovėje nustatyta nebuvo. Dėl dokumentų nepateikimo Vilniaus RAAD paaiškino, kad nuo 2016 metų jie yra parašę daug raštų Aplinkos ministerijai, STT, FNTT dėl buvusio Vilniaus RAAD vadovo M. Š. ir jam pavaldžių asmenų veiksmų bendrovės atžvilgiu. Jiems buvo atsakyta, kad bendrovę tikrins Alytaus RAAD, todėl jie pateikė atsakymą Vilniaus RAAD, kad visus prašomus patikrinimui dokumentus pateiks būtent Alytaus RAAD, tačiau vėliau bendrovė gavo raštą, kad juos tikrins Vilniaus RAAD. Tada jie vėl kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydami paaiškinti, koks skyrius tikrins bendrovę ir gavo atsakymą, kad bendrovę tikrins Marijampolės RAAD. Bendrovė šioje vietoje jaučiasi silpnesne puse, nes institucija pagal Viešojo administravimo įstatymą turi 20 dienų terminą atsakyti į raštus, o bendrovė tokios prabangos neturi, turi atsakyti nedelsiant, tuo pačiu pateikiant aibę prašomų dokumentų. Jie nurodė Vilniaus RADD, kad jie pateiks visus reikiamus dokumentus, prašė jų atvykti į vietą ir susipažinti su dokumentais arba reikalaujamus dokumentus pateiks kitam RAAD skyriui. Bendrovės nuomonė, Vilniaus RAAD vadovas veikė jų konkurentų bendrovės interesams ir naudai, todėl jiems dokumentų neteikė. 2018 m. liepos 1 d. įvyko visų aplinkos apsaugos departamentų reforma ir visi buvę aštuoni aplinkos apsaugos departamentai susijungė į vieną ir tapo vienu Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos. Po šios reorganizacijos bendrovė iš karto pati kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, prašydama atlikti patikrinimus už 2016, 2017 metus. Liudytojas tiksliai nežino, bet mano, kad institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, buvo gavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2016 metų įsakymą dėl jo (A. P.) paskyrimo atsakingu asmeniu bendravime su valstybinėmis institucijomis. Veikdamas pagal išduotą įgaliojimą jis visus sprendimus priima pats, jeigu vadovui iškyla kokių nors klausimų, jis užduoda tuos klausimus ir gauna atsakymus. Be to, liudytojas dalyvavo visuose bendrovės patikrinimuose, visais atvejais lydėjo patikrinimus atliekančius pareigūnus. Jis už dokumentų nepateikimą nebuvo baustas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 317 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą asmenims nuo 150 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 580 eurų. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Kontrolės įstatymas) 24 straipsnį, numatantį, kad jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje nebegali būti ginčo dėl to, kad skundžiamame nutarime nurodytas Vilniaus RAAD 2017 m. birželio 9 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-1.2-09, po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria buvo atmestas Bendrovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (b.l. 15-18, 111-114) bei nėra ginčijama aplinkybė, kad nustatytu terminu privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl nusižengimo subjekto, t.y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. J. V. yra tinkamu atsakomybės subjektu pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį, be to, nurodomi ir argumentai, jog šiuo atveju jis baudžiamas du kartus už tą patį nusižengimą.

ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniu nusižengimu gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai ar susilaikymas nuo jų, kuriuose yra administracinio nusižengimo sudėtis – objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Pripažįstant asmens veiką administraciniu nusižengimu būtina šių elementų visuma. Nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties. Todėl priimant sprendimą konkrečioje byloje privaloma nustatyti ne tik tai, ar apskritai buvo padarytas administracinis nusižengimas, bet ir tai, ar konkretus asmuo gali būti laikomas atsakingu už minėto nusižengimo padarymą, t. y. ar atitinkamas asmuo laikytinas tinkamu subjektu.

Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose dėl pareigūnų reikalavimų nevykdymo yra ne kartą nurodyta, jog turi būti išsiaiškinta, koks asmuo yra atsakingas už reikalavime nurodytų sričių vykdymą, t. y. ar atsakomybėn traukiamas asmuo yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, taip pat turi būti įvertinama, ar asmuo realiai turėjo galimybę įvykdyti Departamento privalomuosius nurodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-987/2010, N62-559/2011, N62-764/2011, LAT nutartys Nr. 2AT-46-2014, 2AT-38-489/2018). Taigi tam, kad būtų konstatuotas ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, nepakanka nustatyti fakto, kad buvo laiku neįvykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog konkretus asmuo, kurį siekiama patraukti (kuris patraukiamas) administracinėn atsakomybė, turėjo pareigą juos įvykdyti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. J. V. šioje byloje nėra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas, nes bendrovės direktoriaus 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. ĮG-2016/11/03/001 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, šios bendrovės direktoriaus pavaduotojas A. P. buvo įgaliotas būti bendrovės atstovu su valstybės institucijomis, pareigūnais, dalyvaujant pareigūnų atliekamuose bendrovės patikrinimuose, bendrovės vardu pasirašyti, gauti, teikti dokumentus ir informaciją, atlikti visus kirtus reikiamus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu (b.l. 117).

Būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir apklaustas teismo posėdyje liudytoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas A. P. patvirtino teismui, kad pagal direktoriaus 2016 m. lapkričio 3 d. įgaliojimą, jam buvo pavesta tvarkyti bendrovės dokumentaciją, bendrauti su valstybinėmis institucijomis, tvarkyti leidimų pakeitimus, taip pat ir aplinkos apsaugos srityje, todėl administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir vėliau skundžiamas nutarimas turėjo būti surašytas ne bendrovės direktoriui E. J. V., o jam. Liudytojas paaiškino, kad jam šios pareigos buvo paskirtos ne atsitiktinai, o todėl, kad tas pareigas atlikti gali tik reikiamą išsilavinimą ir atitinkamus atestatus turintis darbuotojas, nurodė, kad pagal bendrovėje nustatytą tvarką, nepaisant to, kad, pavyzdžiui, institucijų siunčiami raštai adresuoti bendrovės direktoriui, tokie raštai dėl informacijos pateikimo ir pan., po to, kai būna įregistruojami, vis tiek yra pateikiami jam ir jis organizuoja atsakymų pateikimą; be to, būtent liudytojas pats savarankiškai spręsdavo ir sprendžia dėl prašomų dokumentų, informacijos ir pan. pateikimo, o jei vadovui kyla kažkokių klausimų dėl to, jis yra tik informuojamas apie tai. Nurodė, kad institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, turėjo žinoti, kad jis bendrovėje yra atsakingas už dokumentą pateikimą institucijoms, nes visus susirašinėjimus su valstybinėmis institucijomis vykdė būtent jis (A. P.), o ne direktorius, taip pat jis asmeniškai dalyvaudavo visuose Vilniaus RAAD inicijuojamuose bendrovės patikrinimuose, visais atvejais lydėjo patikrinimus atliekančius pareigūnus, pasirašydavo patikrinimo aktus.

Teismas, įvertinęs šiuos A. P. parodymus visumoje su kitais byloje esančiais duomenimis, neturi pagrindo abejoti jais, kadangi savo teiginiams pagrįsti jis pateikė, be kita ko, atitinkamą susirašinėjimą el. paštu 2017 m. kovo-lapkričio mėnesiais, t.y. būtent tuo laikotarpiu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigotas Vilniaus RAAD privalomuoju nurodymu pateikti prašomus planiniam teminiam patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus, tarp A. P. ir Vilniaus RAAD specialisto R. M.. Be to, pažymėtina, kad ir institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pateiktoje su nutarimo priėmimu susijusioje medžiagoje matyti, kad į valstybės institucijų (tarp jų – ir Vilniaus RAAD) raštus atitinkamais klausimais, visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštus dėl dokumentų, informacijos pateikimo, dėl administracinio nusižengimo protokolų surašymo ir pan. pasirašė būtent A. P. (pastebėtina, kad būtent A. P. pasirašė, be kita ko, ir raštus, atsakant į administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodytą Vilniaus RAAD 2017 m. vasario 24 d. raštą Nr. (38-14)-VR-1.7-1424 dėl dokumentų pateikimo (b. l. 27), raštus, kuriuose išreiškiama pozicija dėl dokumentų nepateikimo (motyvų) ir pan.). Iš nurodyto susirašinėjimo taip pat matyti, jog ir tais atvejais, kai atitinkamas raštas dėl informacijos (dokumentų) pateikimo buvo adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, atsakymą į jį pasirašydavo būtent A. P..

Taigi įvertinus teismui pateiktus rašytinius įrodymus, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymą, kuriuo jis įgaliojo bendrovės direktoriaus pavaduotoją A. P. atstovauti bendrovę valstybinėse institucijose, dalyvauti jų atliekamuose patikrinimuose, bendrovės vardu pasirašyti, gauti ir teikti dokumentus bei informaciją, taip pat byloje esančius dokumentus dėl Bendrovės susirašinėjimo su atitinkamomis valstybės institucijomis, A. P. teismo posėdžio metu duotus parodymus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė už privalomojo nurodymo neįvykdymą laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. J. V., kadangi bendrovės vidaus teisės aktu – jau minėtu įgaliojimu, funkcijos bendrauti su valstybės institucijomis srityje, dalyvauti patikrinimuose, teikti dokumentus ir pan. buvo pavestos kitam Bendrovės darbuotojui – A. P., bei, kaip jau minėta, iš pateiktų dokumentų matyti, jog šis asmuo šias funkcijas iš tikrųjų faktiškai atliko, priimdamas sprendimus atitinkamais klausimais (taip pat ir kiek tai susiję su aktualiais šioje byloje reikalavimais dėl dokumentų pateikimo). Pažymėtina tai, kad už ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas ne tik juridinio asmens vadovas, bet ir kitas atsakingas asmuo.

Konstatavus, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį yra patrauktas ne tas asmuo, pasisakyti dėl kitų skundo argumentų, susijusių su privalomojo nurodymo nevykdymo priežastimis (buvusio Vilniaus RAAD vadovo veikimo konkurentų naudai ir pan.) ir dėl kitų skundo argumentų nėra jokio pagrindo, nes šios nurodytos aplinkybės bei atitinkami argumentai gali ir turi būti vertinamos tik nustačius tinkamą atsakomybės subjektą.

Institucijos atstovo teiginys, kad priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimą E. J. V. atžvilgiu, kuriuo jis jau buvo nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už reikalaujamų dokumentų nepateikimą, nebuvo kalbama apie kitą subjektą, kuris turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, šiuo aspektu nevertintinas kaip reikšmingas ir galintis savaime paneigti jau nurodytus teismo argumentus dėl tinkamo subjekto, juolab kad pats atsakomybėn patrauktas (traukiamas) asmuo gali pasirinkti savo gynybos argumentus ir pan.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju E. J. V. yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes duotu atveju jis negali būti laikomas tinkamu ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektu. Nesant vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elemento (subjekto), administracinė atsakomybė nekyla. Taigi vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. AM-VIL-ANR_N-17-2018 panaikinimas ir administracinio nusižengimo bylos teisena E. J. V. atžvilgiu nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. AM-VIL-ANR_N-17-2018 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną E. J. V. (E. J. V.) atžvilgiu pagal Administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.