- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-07
- Bylos Nr.
- eI-4582-643/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Advokatai
- Mantas Valiukas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB Atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas arba Vilniaus RAAD) direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-4942; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. birželio 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-1.2-09 (toliau – Privalomasis nurodymas).
Skunde nurodė, kad Privalomajame nurodyme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 1 ir 2 punktais, Bendrovei buvo nurodyta pateikti visus Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2017-02-24 raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-1424 „Pranešimas apie planinį teminį patikrinimą“ prašomus planiniam teminiam patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus. Reikalavimo įvykdymo terminas nustatytas iki 2017-06-19. Kontrolės įstatymo 18 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė visus atvejus, kuriems esant įgalioti pareigūnai turi teisę pateikti privalomuosius nurodymus. Tačiau nei viename iš nurodytų atvejų, nėra suteikta teisė teikti privalomąjį nurodymą, susijusį su planiniu teminiu patikrinimu ir / ar dokumentų nepateikimu.
Anot pareiškėjos, Privalomajame nurodyme nesuformuluotas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas, nenurodytos jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės, neaišku, ar pareiškėjai nurodyta imtis priemonių, kad būtų išvengta pažeidimo, nutraukti pažeidimą ar pašalinti pažeidimo pasekmes. Tokie administracinio akto trūkumai pripažįstami esminiais ir sudarančiais pagrindą jį panaikinti. Esant tokio pobūdžio privalomojo nurodymo turinio trūkumams, nėra aiškios administracinio ginčo ribos skundžiant aktą. Tai pažeidžia subjekto, kuriam duotas privalomasis nurodymas, teises bei apsunkina darbą institucijų, nagrinėjančių ginčą, ir neturinčių kompetencijos savarankiškai suformuluoti teisės aktų pažeidimus, kurie neįvardyti privalomajame nurodyme.
Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2017-02-24 rašte Nr. (38-14)-VR-1.7-1424 yra išsamiai nurodyti teisiniai pagrindai, kuriais vadovaujantis yra prašomi pateikti reikalaujami dokumentai. Rašte nurodyta, jog dokumentus prašoma pateikti vadovaujantis Kontrolės įstatymo 12 ir 14 straipsniais. Todėl akivaizdu, kad prašant pateikti reikalaujamus dokumentus nebuvo ir neegzistavo joks dokumentų pateikimo pagrindas, kurį galima būtų sieti su Kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nurodytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog skundžiamas Privalomasis nurodymas buvo pateiktas nepagrįstai ir neteisėtai, bei galimai piktnaudžiaujant tarnybiniais įgalinimais ir tai įrodo susiklosčiusią konfliktinę situaciją su atsakinga institucija.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2017-02-24 rašte Nr. (38-14)-VR-1.7-1424 išdėstyti reikalavimai yra neteisėti, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-02-18 įsakymu Nr. D1-145 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo 12 punktu, planiniai patikrinimai atliekami ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus RAAD pradėtas patikrinimas yra trečias per kalendorinius metus, todėl yra neteisėtas ir privalėjo būti nutrauktas.
Dėl 2017-02-24 raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-1424 reikalaujamų dokumentų nepateikimo yra pradėta savarankiška administracinio nusižengimo procedūra, kurios pagrindu bus skiriama administracinė nuobauda. O už privalomojo nurodymo nevykdymą taip pat yra numatyta administracinė atsakomybė. Taigi atsakingi pareigūnai savo neteisėtais veiksmais galimai siekia inicijuoti dvi atskiras administracines procedūras ir taikyti administracines nuobaudas, nors tai ir būtų dvigubas nubaudimas už tą pačią faktinę veiką.
2017-06-29 sprendime Nr. (38-2)-VR-1.7-4942 pripažįstama, jog už 2017-02-24 raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-1424 reikalaujamų dokumentų nepateikimą yra surašytas 2017-06-27 administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-VILANP-106294963-17 Bendrovės atsakingam asmeniui už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, nes nebuvo pateikti dokumentai pagal tą patį raštą, kuris nurodytas ir Privalomajame nurodyme. Šiame sprendime taip pat pripažįstama, jog už Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame Privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku yra nustatyta atsakomybė ANK 317 straipsnio 1 dalyje. Taigi, už 2017-02-24 raštu Nr.(38-14)-VR-1.7-1424 reikalavimų nevykdymą jau yra surašytas protokolas Bendrovės vadovui už ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką. Taigi atsakovas siekia nubausti Bendrovę antrą kartą, pažeisdamas ANK 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą principą.
Šalies argumentai
Pareiškėja pažymėjo, kad atsakyme į 2017-02-24 raštą Nr. (38-14)-VR-1.7-1424 nurodė, jog neatsisako pateikti reikalaujamus dokumentus, tačiau siekia, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų atliktas nešališkas ir objektyvus Bendrovės patikrinimas. Taip pat nurodė, kad 2016 metais Bendrovė buvo tikrinta net 43 kartus. Pareiškėjos manymu, tokiais veiksmas atsakovas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą, prašė jį tenkinti remiantis skunde išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nesutiko su pareiškėjos pozicija, jog Privalomajame nurodyme neįvardintas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis nurodytas reikalavimas pateikti visus Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2017-02-24 raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-1424 prašomus planiniam patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus.
Vadovaujantis Aprašo 16 punktu, Vilniaus RAAD direktoriaus 2017-02-03 įsakymu Nr. VR-V-15 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 metų ūkio subjektų patikrinimų planas, kurio 2017 metų pirmajame ketvirtyje numatytas UAB Atliekų tvarkymo centro planinis patikrinimas.
Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2017-02-24 raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-1424 pareiškėja buvo informuota, kad planinio patikrinimo pradžia 2017-03-20 ir, kad nustatyta pareiga pateikti pranešime apie planinį teminį patikrinimą nurodytus dokumentus Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai. Pareiškėja 2017-03-17 raštu Nr. AP-170217-7 nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017-03-03 raštu Nr. (49-l)-D8-1601 informavo pareiškėją, jog taikant regioninės rotacijos principą, UAB Atliekų tvarkymo centro (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patikrinimus atliks Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, tačiau, Vilniaus RAAD, informavus Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją apie pradėtą patikrinimą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017-04-11 raštu Nr. (49-l)-D8-2816 nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus RAAD šiuo metu atlieka UAB Atliekų tvarkymo centro (duomenys neskelbtini), planinį teminį patikrinimą ir į tai, kad 2017-03-13 viešojoje erdvėje paskelbta informacija dėl galimo neskaidraus UAB Atliekų tvarkymo centro patikrinimo taikant regioninės rotacijos principą, pasirinktinai atlikti 1 iš Aplinkos ministerijos 2017-03-03 rašto Nr. (49-l)-D8-1588 priede nurodytų UAB Atliekų tvarkymo centro veiklos vietų patikrinimą Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, o ne Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus RAAD direktoriaus 2017-05-18 įsakymu Nr. VR-V-85 buvo patvirtintas atnaujintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 metų ūkio subjektų patikrinimų planas, kuriame numatyti 2 UAB Atliekų tvarkymo centro planiniai patikrinimai, kuriuos 2017 metų pirmajame ketvirtyje atlieka Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra ir 2017 metų trečiajame ketvirtyje atlieka Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas. Šios aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra teisėtai atliko veiksmus inicijuodama numatytą planinį patikrinimą. Bendrovės skunde nurodytos aplinkybės, kad planinis patikrinimas yra trečias per kalendorinius metus, neatitinka tikrovės, kadangi apie tai, jog per šiuos kalendorinius metus bus atliekami 2 Bendrovės planiniai patikrinimai, buvo nurodyta ir Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2017-04-13 rašte Nr. (38-14)-VR-1.7-2886.
Dėl pareiškėjos teiginių, kad inicijuojant dvi atskiras administracines procedūras ir taikant administracines nuobaudas yra pažeidžiamas ANK 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį draudžiama bausti antrą kartą už tą pačią veiką, pažymėjo, kad skunde reiškiamas reikalavimas panaikinti Vilniaus RAAD 2017-06-29 sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-4942 ir Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2017-06-09 privalomąjį nurodymą Nr. VR-1.2-09, todėl pareiškėjos argumentai dėl administracinių nuobaudų pagrįstumo peržengia šio skundo ribas. Tačiau pažymėjo, kad Vilniaus RAAD 2017-06-27 administracinio nusižengimo protokole Nr. AM-VILANP-106294963-17 nurodyta, kad atsakingam asmeniui protokolas surašytas už ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, nes nebuvo pateikti Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai planiniam patikrinimui atlikti reikalingi dokumentai, kurių buvo prašoma Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros raštuose: 2017-02-24 raštas Nr. (38-14)-VR-1.7-1424 „Pranešimas apie planinį teminį patikrinimą“, 2017-03-23 raštas Nr. (38-14)-VR-l.7-2250 „Dėl planinio teminio patikrinimo“, 2017-04-13 raštas Nr. (38-14)-VR-1.7-2886 „Dėl planinio teminio patikrinimo“, t. y. aiškiai apibrėžtas konkretus administracinės atsakomybės skyrimo faktinis pagrindas, todėl nėra pažeistas ANK 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su skundu nesutiko, prašė jį atmesti remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus RAAD 2017 m. birželio 9 d. Privalomojo nurodymo Nr. VR-1.2-09, kuriuo pareiškėjai nurodyta pateikti visus Vilniaus RAAD 2017-02-24 raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-1424 ,,Pranešimas apie planinį teminį patikrinimą“ prašomus planiniam terminiam patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus, bei Vilniaus RAAD 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. (38-2)-VR-1.7-4942, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjos skundą panaikinti Privalomąjį nurodymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyriausiasis specialistas (vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius) R. M. 2017 m. birželio 9 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. VR-1.2-09, kuriame, vadovaudamasis Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 punktais, Kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalimi, Kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 13 punktu, Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145, 4 priedo 1.2.1 papunkčiu, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 115 punktu, UAB Atliekų tvarkymo centrui nurodė pateikti visus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2017-02-24 raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-1424 ,,Pranešimas apie planinį teminį patikrinimą“ prašomus planiniam teminiam patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus. Nurodė, jog šiuos reikalavimus Bendrovė privalo įvykdyti iki 2017 m. birželio 19 d. ir juos įvykdžiusi privalo nedelsdama informuoti privalomąjį nurodymą pateikusį pareigūną (instituciją). Privalomajame nurodyme taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.
Bendrovė 2017 m. birželio 19 d. skundu kreipėsi į Vilniaus RAAD, prašydama panaikinti Privalomąjį nurodymą. Vilniaus RAAD 2017 m. birželio 29 d. skundžiamame sprendime nurodė, kad Privalomasis nurodymas atitinka Kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, keliamus tokio dokumento turiniui, jame aiškiai suformuluoti reikalavimai asmeniui, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, todėl, vadovaujantis Kontrolės įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Bendrovės skundas netenkinamas ir Privalomasis nurodymas paliekamas nepakeistu.
Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus RAAD sprendimu, kreipėsi į teismą. Skunde nurodė, kad Privalomajame nurodyme suformuluotas įpareigojimas pateikti Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2017-02-24 raštu prašomus planiniam teminiam patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus, tačiau jame nesuformuluotas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas, nenurodytos jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės, neaišku, ar pareiškėjai nurodyta imtis priemonių, kad būtų išvengta pažeidimo, nutraukti pažeidimą ar pašalinti pažeidimo pasekmes. Todėl pažeidžia subjekto, kuriam duotas privalomasis nurodymas, teises bei apsunkina darbą institucijų, nagrinėjančių ginčą, ir neturinčių kompetencijos savarankiškai suformuluoti teisės aktų pažeidimus, kurie neįvardyti privalomajame nurodyme.
Kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – tai specialių valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba įpareigojimas imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų būtų išvengta, arba įpareigojimas likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu.
Privalomasis nurodymas gali būti duodamas Kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais: 1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, siekiant tokių pažeidimų išvengti; 2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir išaiškinus jį bei nubaudus kaltus asmenis nustatomas terminas jį nutraukti; 3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis; 4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes.
Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys: 1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta; 2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta; 3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas. Jei privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; 4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti; 5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka.
Pareiškėja skunde teigia, kad Privalomajame nurodyme nesuformuluotas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas, nenurodytos jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės, neaišku, ar pareiškėjai nurodyta imtis priemonių, kad būtų išvengta pažeidimo, nutraukti pažeidimą ar pašalinti pažeidimo pasekmes. Teismas su tokiu pareiškėjos teiginiu sutikti neturi pagrindo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad privalomajame nurodyme turi būti: a) įvardyti veiksniai, kurie sudaro prielaidas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, b) nustatytos konkrečios priemonės toms grėsmėms pašalinti ir c) apibrėžtas valdingo patvarkymo galiojimas laike (2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2016/2013). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, privalomasis nurodymas gali būti duodamas ne tik teisės aktų pažeidimo atveju, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais (2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-243/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog privalomojo nurodymo turiniui kaip bendroji norma taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas, be kita ko, nustatantis viešojo administravimo principus bei reikalavimus individualiam administraciniam aktui (2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1659/2012, 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2006/2012 ir kt.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, privalomasis nurodymas turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti paminėtų įstatymų nuostatų reikalavimus, jame aiškiai ir išsamiai turi būti nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2133-662/2015).
Nagrinėjamu atveju Privalomasis nurodymas, kaip minėta, priimtas vadovaujantis Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 punktų pagrindu, t. y. kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, siekiant tokių pažeidimų išvengti ir kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir išaiškinus jį bei nubaudus kaltus asmenis nustatomas terminas jį nutraukti. Jame taip pat nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalimi (Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams), Kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 13 punktu (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi šias teises ir pareigas: gauti iš juridinių ir fizinių asmenų informaciją, reikalingą užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, išaiškinti pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus, patraukti juos atsakomybėn, taip pat gauti informaciją apie ūkinės veiklos poveikį aplinkai, informaciją, susijusią su mokesčiais už aplinkos teršimą bei gamtos išteklių naudojimą), Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145, 4 priedo 1.2.1 papunkčiu (jame įtvirtinta ūkio subjekto pareiga prasidėjus patikrinimui pateikti visus patikrinimui atlikti būtinus dokumentus arba jų kopijas bei kitą aplinkos apsaugos valstybinė kontrolę), ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 115 punktu (jame nurodyta, kad visi atliekų tvarkymo dokumentai turi būti nedelsiant pateikiami aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitiems įgaliotiems pareigūnams jiems pareikalavus).
Privalomajame nurodyme nurodyti veiksniai, kurie sudaro prielaidas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, t. y. iš Privalomojo nurodymo matyti, kad nepateikti 2017-02-24 raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-1424 prašomi pateikti duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad privalomasis nurodymas gali būti duodamas ir prevenciniais tikslais, todėl nėra būtina, kad būtų kilusi žala, kadangi žalą nustatyti galima tik gavus dokumentus. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad nepateikus prašomų pateiktų dokumentų, negali būti nustatyta, jog yra pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimai. Privalomajame nurodyme nurodytos ir konkrečios priemonės kilusioms grėsmėms pašalinti, t. y. įpareigojimas pateikti pareiškėjai 2017-02-24 rašte Nr. (38-14)-VR-1.7-1424 nurodytus dokumentus. Minėtas įpareigojimas apibrėžtas laike, t. y. Bendrovė įpareigota pateikti minėtame rašte prašomus pateikti dokumentus iki 2017 m. birželio 19 d.
Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą teigti, kad Privalomasis nurodymas atitinka Kontrolės 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Tame pačiame 2011 m. birželio 27 d. sprendime išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta ir tai, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Šiuo konkrečiu atveju Privalomajame nurodyme esantys viešojo administravimo subjekto patvarkymai yra aiškūs, nukreipti į konkretų asmenį, teisiškai pagrįsti. Akcentuotina, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2017-02-24 rašto turinys Bendrovei buvo gerai žinomas, t. y. ji žinojo, kokius dokumentus iš jos buvo prašoma pateikti. Taip pat Privalomajame nurodyme nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriose įtvirtintos tiek Bendrovės pareigos sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams, tiek aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų teisė gauti iš Bendrovės informaciją, reikalingą užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, išsiaiškinti pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus ir t. t. Nėra jokių esminių trūkumų, sukliudžiusių teisės akto adresatui suprasti teisės akto esmę, turinį, faktines aplinkybes bei jų teisinį įvertinimą, todėl, vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad Privalomasis nurodymas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Dėl nurodytų priežasčių taip pat nėra pagrindo panaikinti skundžiamą 2017 m. birželio 29 d. sprendimą.
Pareiškėja skunde nuogąstauja, kad nubaudus Bendrovę už Privalomojo nurodymo nevykdymą, bus pažeistas ANK 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį draudžiama bausti antrą kartą už tą pačią veiką, kadangi Bendrovės vadovas jau yra nubaustas administracine tvarka už tai, kad nepateikė planiniam terminiam patikrinimui atlikti reikiamų dokumentų, kuriuos buvo prašoma pateikti Vilniaus RAAD Vilniaus agentūros raštuose (įskaitant 2017-02-24 raštą).
Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad šioje administracinėje byloje nėra keliamas Bendrovės nubaudimo už Privalomojo nurodymo nevykdymą klausimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ANK 317 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, o ANK 505 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-4020-908/2017 pripažino Bendrovės vadovą kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam baudą. Akcentuotina, kad baudos skyrimas neatleidžia Bendrovės nuo pareigos pateikti atsakovui prašomus dokumentus. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovė įpareigojimą įvykdė. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, šiame kontekste administracinės atsakomybės taikymas už Privalomojo nurodymo nevykdymą, t. y. ir toliau nevykdant teisėto atsakovo reikalavimo pateikti dokumentus, negali būti laikomas ANK 2 straipsnio 5 dalyje įvirtinto principo, pagal kurį draudžiama bausti antrą kartą už tą pačią veiką, pažeidimu.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Atliekų tvarkymo centro skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.