Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcines bendroves „Kapri“ atstovui advokato padejejui Gediminui Blaškeviciui,

atsakovo uždarosios akcines bendroves „Vilniaus elektrotechnikos centras“ atstovui advokatui Arunui Bertuliui,

viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo uždarosios akcines bendroves „Kapri“ ieškini atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Elektrotechnikos Centras“, del tiesioginiu nuostoliu ir negautu pajamu atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustate:

Ieškovas UAB „Kapri“ kreipesi i teisma ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus Elektrotechnikos Centras“ 86 391,01 Lt tiesioginiu nuostoliu, 22 705 Lt negautu pajamu, 8,05 proc. dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos nuo civilines bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir bylinejimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje surinktais irodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2010 m. kovo 20 d. sudare patalpu nuomos sutarti, kuria ieškovas iš atsakovo dveju metu laikotarpiui (nuo 2010 m. balandžio 5 d. iki 2012 m. balandžio 5 d.) išsinuomojo 350 kv. m. bendro ploto patalpas, esancias (duomenys neskelbtini), nuomininko administracinei – prekybinei veiklai vykdyti. Pagal Sutarties 2.1 – 2.2. punktus, atsakovas isipareigojo perduoti ieškovui patalpas pagal patalpu priemimo – perdavimo akta ir iki nuomos termino pradžios savo saskaita patalpose atlikti Sutarties 2.2 punkte išvardytus remonto darbus: užglaistyti ir nudažyti sienu ir lubu akivaizdžius itrukimus, iškloti patalpu grindis nuomininko pateiktomis plytelemis, pakeisti patalpu fasado langus i langus su stiklo paketais ir aliuminio profilio remais, patalpu kiemo langus pakeisti i plastikinius langus su stiklo paketais, fasado (nuo gatves puses) sienos dali, esancia virš lango (kur buvo pakabinta reklama) sutvarkyti ir nudažyti. Pagal Sutarties 3.1. punkta, nuomos terminas pradedamas skaiciuoti nuo patalpu priemimo – perdavimo akto pasirašymo, bet ne veliau kaip nuo 2010 m. balandžio 5 d. Nuo šios datos taip pat pradedami moketi nuompinigiai ir kiti mokesciai. Jei iki 2010 m. balandžio 5 d. patalpose nepabaigtas 2.2. punkte aptartas remontas, nuomos mokestis pradedamas moketi nuo tos dienos, kai remonto darbai, išvardyti Sutarties 2.2. punkte, yra pabaigiami. Sutartimi sulygta, kad jei 2.2. punkte nurodyti darbai nera pabaigiami iki 2010 m. balandžio 5 d., tai nera pakankamas pagrindas Sutarciai nutraukti (b.l. 14-18, t. I).

Sutarties 4.3. punkte nustatyta, kad pasirašius Sutarti, nuomininkas per 5 darbo dienas perveda 4 nuomotojo saskaita 10 500 Lt dydžio depozita, kuri nuomotojas privalo gražinti i nuomininko saskaita per 5 darbo dienas po patalpu gražinimo dienos pasibaigus Sutarties galiojimo laikui arba nutraukus Sutarti, atskaicius galimus nuostolius ar žala patalpoms. Ieškovas nurodyta depozita atsakovui sumokejo 2010 m. kovo 25 d. (b.l. 19-20, t. I). Bylos nagrinejimo metu depozitas ieškovui nebuvo gražintas (b.l. 158, t. II).

Sutarciu teiseje galioja sutarties privalomumo principas (lot. pacta sunt servanda), kuris reiškia, kad teisetai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi istatymo galia. Esant istatyme ar sutartyje išvardytiems pagrindams, sutarties šalis gali vienašališkai, ne teismo tvarka, atsisakyti sutartiniu isipareigojimu ir nutraukti sutarti. Istatyminiai vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra siejami su kitos šalies padarytu esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar viena iš sutarties šaliu pagristai vienašališkai nutrauke sutarti, turi buti nustatomos dvi aplinkybes: 1) kitos sutarties šalies padarytas sutarties pažeidimas ir 2) esmine šio pažeidimo reikšme, pateisinanti sutarties nutraukima. Taigi, sprendžiant del vienašališko sutarties nutraukimo pirmiausia turi buti nustatyta, kad butent kita sutarties šalis pažeide prievole savo kaltais veiksmais, nesant atitinkamos sutarti nutraukusios šalies kaltes, ir, antra, nustatyta, kad šis pažeidimas, atsižvelgiant i konkrecias aplinkybes, yra esminis. Aplinkybes, i kurias turi buti atsižvelgiama nustatant, ar konkretus pažeidimas yra esminis, išvardytos CK 6.217 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Nagrinejamos bylos atveju ieškovas vienašališkai nutrauke Nuomos sutarti del to, kad atsakovas per papildomai nustatyta termina neatliko Nuomos sutarties 2.2 punkte numatytu darbu. Taigi sprendžiant del ieškovo reikalavimo pagristumo turi buti ivertinta, ar nurodyti darbai nebuvo atlikti del atsakovo kaltes, ir ar nurodytu darbu neatlikimas pripažintinas esminiu sutarties pažeidimu, sudaranciu pagrinda ieškovui nutraukti Nuomos sutarti, kadangi ieškovo galimybe nutraukti sutarti šiuo pagrindu Sutartyje atskirai neaptarta. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad Sutarties 3.1 punktas negali buti aiškinamas tokiu budu, kad užkirstu kelia ieškovui nutraukti Sutarti del 2.2 punkte nurodytu darbu neatlikimo ne tik Sutartyje numatytu terminu, bet ir bet kada veliau, taciau bet kokiu atveju vienašališkas Sutarties nutraukimas turi atitikti istatyme nustatytas salygas tam, kad galetu buti pripažintas teisetu ir suteikianciu pagrinda nukentejusiai šaliai reikalauti nuostoliu atlyginimo.

Iš tarp šaliu sudarytos Nuomos sutarties 2.2 punkto turinio ir byloje nustatytu faktiniu bylos matyti, kad atsakovo galimybes ivykdyti jame numatytus sutartinius isipareigojimus tiesiogiai siejamos su atitinkamais ieškovo veiksmais. Pirma, pagal ši punkta ieškovas buvo isipareigojes pateikti atsakovui plyteles, reikalingas grindims iškloti. Antra, kaip matyti iš byloje surinktu irodymu, ginco patalpas fiziškai valde ieškovas, kurio samdyti asmenys šiose patalpose atliko patalpu pritaikymo ieškovo veiklai darbus. Iš atitinkamu ieškovo sudarytu sutarciu su projektuotojais ir rangovais matyti, kad jos sudarytos ir atitinkami darbai patalpose turejo buti atliekami jau po Sutarties 2.2 punkte numatyto termino pabaigos, o atliktinu darbu pobudis leme tai, kad nurodyti darbai turejo buti pabaigti tam, kad atsakovas galetu pradeti vykdyti Sutarties 2.2 punkte numatytus apdailos darbus. Vien ši aplinkybe, teismo manymu, yra pakankama spresti, kad del Sutarties 2.2 punkte numatytu darbu neatlikimo pacioje Sutartyje numatytu terminu nera atsakovo kaltes. Kaip pripažista ir pats ieškovo atstovas, tarp šaliu ilga laika nekilo jokiu gincu del sutarties vykdymo (b.l. 157, t. II), o tai leidžia daryti prielaida, kad Sutarties 2.2 punkte numatyti terminai buvo pratesti konkliudentiniais abieju šaliu veiksmais. Byloje nera duomenu apie tai, kad šalys butu tarpusavio susitarimu suderinusios naujus galutinius Sutarties 2.2 punkte numatytu darbu atlikimo terminus. Naujas terminas Sutarties 2.2 punkte ivardytiems darbams atlikti nurodytas tik ieškovo 2010 m. rugpjucio 16 d. pretenzijoje (b.l. 52, t. I).

Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 3 dalimi, jei sutarties ivykdymo terminas praleistas, nukentejusi sutarties šalis gali nutraukti sutarti, jeigu kita šalis neivykdo sutarties per papildomai nustatyta termina. Teismas pažymi, kad šios istatyme nustatytos sutarties vienašališko nutraukimo salygos taikymui butina nustatyti ne tik tai, kad kitai sutarties šaliai buvo suteiktas papildomas protingas terminas prievolei ivykdyti, bet ir tai, kad iki papildomo termino nustatymo sutarties šalis praleido prievoles ivykdymo termina del savo kaltu veiksmu, nesant atitinkamos sutarti nutraukusios šalies kaltes. Nustacius, kad iki papildomo termino nustatymo kita sutarties šalis nebuvo pažeidusi prievoles ivykdymo termino (jo nepraleido, arba termino praleidima salygojo kitos šalies veiksmai), prievoles neivykdymas per papildomai nustatyta termina nera pakankamas pagrindas sutarciai vienašališkai nutraukti. Šiuo atveju naujai nustatytas terminas gali buti (atsižvelgiant i faktines bylos aplinkybes) ivertintas kaip naujas šaliu sutartas terminas prievolei ivykdyti, o ne papildomas terminas CK 6.217 straipsnio 3 dalies prasme. Kadangi, kaip jau mineta, iki papildomo termino nustatymo šalys konkliudentiniais veiksmais buvo pratesusios Sutarties 2.2 punkte numatytu darbu atlikimo terminus, nauji galutiniai terminai nebuvo itvirtinti, ieškovo 2010 m. rugpjucio 16 d. pretenzijoje nurodytas terminas negali buti vertinamas kaip papildomas terminas, per kuri atsakovui neivykdžius prievoles ieškovas igijo teise nutraukti Nuomos sutarti. Teismas taip pat atkreipia demesi i tai, kad Sutarties 2.2 punkte numatyti darbai yra einamojo remonto pobudžio darbai, todel ju neatlikimas per se negali buti pagrindu Nuomos sutarciai vienašališkai nutraukti pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1-2 punktus. Ieškovo teiginius, kad atsakovas prievoles nevykde tycia (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 3 punktas) teismas atmeta kaip nepagristus, kadangi, kaip jau mineta, atsakovo galimybes ivykdyti savo sutartinius isipareigojimus buvo tiesiogiai priklausomos nuo atitinkamu ieškovo veiksmu. Byloje esanciais irodymais nustatyta, kad 2010 m. rugpjucio 16 d. pretenzijos pateikimo metu ieškovas nebuvo pateikes atsakovui plyteliu, reikalingu nuomojamu patalpu grindims iškloti. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad iš Nuomos sutarties 2.2 punkto formuluotes nera pagrindo daryti išvados, kad nuomotojas butu isipareigojes savo lešomis igyti nuomojamu patalpu grindims iškloti skirtas plyteles, todel šaliu nesutarimai del plyteliu vertes apmokejimo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas savo pareiga pateikti plyteles ivykde, ar kad šios pareigos neivykde del kaltu atsakovo veiksmu. Be to, pretenzijos pateikimo metu patalpose nebuvo užbaigti darbai, kuriuos atlikinejo pats ieškovas (nebaigti elektros instaliacijos darbai, neužlyginti nuomojamu patalpu grindyse iškirsti kanalai) (b.l. 49-50, t. I), o šiu darbu neužbaigus atlikti Sutarties 2.2 punkte nurodytu darbu (sienu ir lubu dažymo, plyteliu klojimo) nebuvo galimybes. Atsižvelgdamas i tai teismas konstatuoja, kad Sutarties 2.2 punkte aptartu darbu atsakovas neatliko del nepakankamo ieškovo kooperavimosi su juo kaip kita prievoles šalimi, taigi del paties ieškovo kaltes. Tuo paciu konstatuotina, kad Nuomos sutarti su atsakovu ieškovas vienašališkai nutrauke nepagristai, ir teises reikalauti nuostoliu atlyginimo neigijo.

Kaip papildoma atsakovo kaltes irodyma ieškovas nurodo atsakovo 2010 m. rugpjucio 19 d. pranešima (b.l. 155, t. II), kuriuo atsakovas praneše del kilusiu nesutarimu del Sutarties vykdymo nutraukiantis Sutarti Sutarties 6.4 punkto pagrindu. Ši rašta ieškovas vertina tiek kaip atsakovo atsisakyma vykdyti prievole (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tiek kaip ieškovo kaltes del prievoles neivykdymo nebuvimo pripažinima. Teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka. Sutartyje numatytas jos nutraukimo pagrindas nesant šaliu kaltes yra susijes su papildomomis garantijomis sutarties nutraukimo atveju ir todel kitos šalies kalte nera butina salyga norint nutraukti sutarti šiuo pagrindu. Kita vertus, tai savaime nereiškia, jog sutarti šiuo pagrindu nutraukianti šalis pripažista kitos šalies kaltes del sutartiniu santykiu nutrukimo nebuvima. Šiuo pagrindu viena iš sutarties šaliu gali pasinaudoti ir siekdama išvengti papildomos irodinejimo naštos, neišvengiamai tenkancios šaliai, sutarti nutraukianciai del kitos šalies kaltes. Paminetas atsakovo raštas taip pat negali buti vertinamas kaip atsisakymas vykdyti prievole CK 6.217 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme, kadangi šio punkto taikymui butina nustatyti prievoles pažeidima atsakovo kaltais veiksmais, kurio, kaip jau mineta, nagrinejamu atveju nebuvo nustatyta. Byloje surinktais irodymais nustatyta, kad šaliu santykiai pamineto rašto pateikimo momentu buvo konfliktiniai, ieškovas buvo kreipesis i teisma del teismo isakymo išdavimo išieškant skola iš atsakovo (b.l. 8-10, t. II), 2010 m. rugpjucio 16 d. ieškovo atsakovui išsiustoje pretenzijoje akcentuojama, kad net atsakovui atlikus Sutarties 2.2 punkte nurodytus darbus, ieškovas pasilieka teise reikalauti nuostoliu atlyginimo (b.l. 54, t. I). Ivertinus tai, kad atsakovo galimybes atlikti darbus, kaip jau mineta, ribojo ieškovo veiksmai, atsakovo nenoras testi sutartinius santykius nagrinejamu atveju buvo pateisinamas, ir, priešingai nei teigia ieškovo atstovas, nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovas apskritai neketino vykdyti prievoliu. Sutarties 6.4 punkte numatytos sutarties nutraukimo teisines pasekmes šiuo atveju netaikytinos, kadangi sutarti pirmasis vienašališkai nutrauke ieškovas.

Atsižvelgdamas i išdestytus argumentus teismas sprendžia, kad ieškovas neirode buvus atitinkamus neteisetus atsakovo veiksmus (prievoles pažeidima), del kuriu ieškovas butu igijes teise vienašališkai nutraukti Nuomos sutarti, ir konstatuoja, kad Nuomos sutartis ieškovo vienašališkai buvo nutraukta nepagristai.

Teismas taip pat atkreipia demesi i tai, kad ieškovo i byla pateikti irodymai nepatvirtina jo apskaiciuoto nuostoliu dydžio.

Ieškiniu be kita ko prašoma priteisti visa 2010 m. balandžio 2 d. Projektavimo darbu sutartyje Nr. 10/04/02 nurodyta projektavimo darbu kaina – 20 570 Lt (Sutarties 7 punktas). Taciau i byla pateikti irodymai patvirtina, kad darbai pagal sutarti priimti 2010 m. gegužes 25 d. aktu, kuriame nurodyta darbu kaina – 15 000 Lt, ši suma sumoketa ieškovo 2010 m. balandžio 15 d. ir 2010 m. gegužes 27 d. pavedimais (b.l. 22-27, t. I). I byla taip pat pateiktas 2010 m. spalio 15 d. mokejimo nurodymas, patvirtinantis 5570 Lt sumokejima R. M. architekturos studijai „Plazma“, taciau nurodyto mokejimo paskirtis iš pateikto pavedimo nera aiški, ieškovo atstovas teismo posedžio metu negalejo paaiškinti, ka reiškia pamineto mokejimo paskirtyje nurodyti skaiciai MAS 0000153 (b.l. 111-112, t. II). Atsižvelgdamas i tai, taip pat i tai, kad i byla pateiktame 2010 m. gegužes 25 d. priemimo – perdavimo akte aiškiai nurodyta projektavimo darbu kaina, lygi 15 000 Lt, teismas atmeta ši ieškovo pateikta rašytini irodyma ir konstatuoja, kad ieškovas neirode, jog pagal 2010 m. balandžio 2 d. Projektavimo sutarti ieškovo sumoketa suma viršijo 15 000 Lt.

I byla pateikti irodymai patvirtina, kad pagal 2010 m. balandžio 20 d. Statybos rangos sutarti Nr. 10/04/20 ieškovas rangovui iš viso sumokejo 6697,08 Lt (b.l. 34-35, t. I, 110, t. II), paskutinis ieškovo atliktas mokejimas nurodomas kaip galutinis. Atsižvelgdamas i tai teismas konstatuoja, kad ieškovas neirode, jog pagal pamineta rangos sutarti jo patirtu ar neišvengiamai ateityje patirtinu išlaidu suma viršija 6697,08 Lt. Teismo posedžio metu ieškovo atstovas iš esmes patvirtino, kad rangovui visa pagal sutarti sulygta suma nebus mokama, nes jis negalejo užbaigti darbu objekte (b.l. 137, t. II), tuo tarpu ieškiniu prašoma iš atsakovo priteisti visa Rangos sutartimi sulygta suma – 8200 Lt. Teismas taip pat atkreipia demesi i tai, kad, vadovaujantis Nuomos sutarties 5.2.4 punktu bei bendra irodinejimo naštos paskirstymo taisykle (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), pareiga irodyti minetiems darbams atlikti buvus atsakovo sutikima tenka ieškovui. Byloje nesant irodymu, kad pamineti darbai buvo atliekami laikantis Nuomos sutarties nuostatu, t.y. su atsakovo sutikimu, jokios sumos pagal pamineta Rangos sutarti ieškovo naudai negaletu buti priteisiamos vadovaujantis principu „iš neteises teise neatsiranda“ (lot. ex injuria jus non oritur).

2010 m. balandžio 23 d. Rangos sutartimi Nr. 2010/04/23-SL su UAB „Sareme sistemos”, sulygta suma – 2019, 86 Lt (b.l. 40, t. I). Už atliktus darbus pagal šia sutarti ieškovui 2010 m. rugpjucio 20 d. išrašyta PVM saskaita – faktura 1338, 66 Lt sumai pagal atliktu darbu akta (b.l. 40-43, t. I). Duomenu apie kitas šios sutarties pagrindu ieškovui išrašytas saskaitas i byla nepateikta, iš pateiktos saskaitos turinio nera pagrindo daryti išvados, kad ja atliekamas mokejimas yra dalinis. Atsižvelgdamas i tai teismas konstatuoja, kad ieškovas neirode pagal pamineta Rangos sutarti turejes ar neišvengiamai patirsias išlaidu, viršijanciu 1338, 66 Lt suma.

Savo ieškinio reikalavimus ieškovas taip pat grindžia i byla pateikta 2010 m. balandžio 15 d. UAB „Atrium dizainas” išrašyta išankstine saskaita AD100415 už spaudos ir montavimo darbus 1700 Lt sumai, pagal kuria sumoketas 850 Lt avansas (b.l. 36-37, t. I). Kadangi iš paminetos saskaitos turinio nera aišku, pagal kokia sutarti, kokiose patalpose ir kokie darbai buvo atliekami, teismas šiuos ieškovo pateiktus irodymus atmeta. Del tos pacios priežasties teismo atmetami ir i byla pateikti rašytiniai irodymai – 2010 m. gegužes 2 d. UAB „Garso forma” išrašyta PVM saskaita – faktura GF Nr. 041155 1880 Lt sumai bei šios sumos sumokejima patvirtinantis mokejimo nurodymas (b.l. 38 – 39, t. I). Ieškovas neirode, jog pagal minetas saskaitas sumoketos sumos yra susijusios su šioje byloje nagrinejama Nuomos sutartimi.

Ieškovo reikalavimas, susijes su nuomojamu patalpu grindims iškloti skirtu plyteliu pardavimo kaina, yra kiles iš pirkimo – pardavimo teisiniu santykiu ir nera tiesiogiai susijes su šioje byloje nagrinejamo ieškinio dalyku. Paminetos plyteliu vertes nera pagrindo vertinti kaip ieškovo nuostoliu, atsiradusiu del neva neteisetu atsakovo veiksmu pagal Nuomos sutarti. Kaip jau mineta, pagal Nuomos sutarties 2.2 punkto formuluote („nuomininko pateiktomis plytelemis“) nera pagrindo daryti išvados, kad atsakovas butu šia sutartimi isipareigojes igyti grindu išklojimui skirtas plyteles savo saskaita, taigi šaliu gincas del pareigos atlyginti plyteliu kaina kiles ne iš šioje byloje nagrinejamos sutarties. Be to, ieškovas nepateike jokiu irodymu, kad paminetos plyteles galejo buti pritaikytos tik nuomojamose patalpose, o byloje esanciais duomenimis nustatyta, kad plyteles tebera ieškovo dispozicijoje, taigi nera jokio pagrindo teigti ieškova turejus nuostoliu, kuriu dydis lygus plyteliu vertei. Savo nuostolius šioje apimtyje ieškovas iš esmes grindžia atsakovo neatsiskaitymu pagal pirkimo – pardavimo sutarti, todel šis klausimas turetu buti nagrinejamas atskiroje civilineje byloje. Tuo paciu pagrindu (konstatavus, kad gincas del plyteliu vertes yra iš savarankiškos sutarties kiles gincas) šioje byloje kaip ieškovo patirti nuostoliai negali buti priteisiamos bylinejimosi išlaidos (advokato pagalbos išlaidos), kurias ieškovas patyre kitoje civilineje byloje (byloje del teismo isakymo išdavimo, b.l. 159 – 160, 162, t. I).

Teismo manymu, paminetas depozitas vertintinas kaip Sutartyje numatytas sutartines prievoles užtikrinimo budas, kurio panaudojimo tvarka ir salygos šaliu konkreciai aptartos Sutartyje. Nustacius, kad ieškovas neigijo teises i nuostoliu atlyginima del to, kad del prievoles pažeidimo yra paties ieškovo kalte, ši išvada savaime nereiškia, kad ieškovas neteko teises i mineta depozita. Pagal Sutarti atsakovas depozito suma galetu disponuoti tik irodes, kad jo del ieškovo veiksmu patirtu nuostoliu suma yra lygi ar viršija depozito suma. Itraukdamas pamineto depozito suma i tiesioginiu nuostoliu, patirtu del neva netinkamai atsakovo ivykdytos prievoles, dydi, ieškovas pasirinko netinkama savo teisiu gynimo forma, taciau teisines ginco kvalifikacijos teismas nera saistomas pagal principa „teismas žino teise“ (lot. iura novit curia).

I byla nera pateikti irodymai, patvirtinantys, kad atsakovas butu pateikes ieškovui savo patirtu nuostoliu paskaiciavima, pagrindžianti depozito negražinima. Bylos nagrinejimo metu atsakovas tai pat neirodinejo konkretaus patirtu nuostoliu dydžio. Abstraktus atsakovo teiginiai apie patalpoms padaryta žala nera pakankamas irodymas, kuriuo galetu buti patvirtinamas atsakovo patirtos žalos faktas ir dydis. Atsakovo i byla pateiktos sutartys su rangovais ir duomenys apie tam tikru sumu jiems sumokejima arba patvirtina ivykius, buvusius dar iki Nuomos sutarties su ieškovu sudarymo (b.l. 70-74, t. II), arba patvirtina atlikima darbu, vertintinu kaip tam tikras nuomojamu patalpu pagerinimas (b.l. 75-77, t. II), todel savaime nera pakankami pagristi aplinkybei, kad atsakovas patyre atitinkamo dydžio nuostolius del ieškovo veiksmu. Priešinio reikalavimo del nuostoliu atlyginimo atsakovas šioje byloje nereiške. Atsižvelgiant i tai, byloje esant irodymams, kad nuomojamos patalpos atsakovui yra gražintos veliausiai 2010 m. spalio 15 d. (b.l. 190, t. I), t.y. atsakovo pareiga gražinti depozita atsirado dar iki ieškovo kreipimosi i teisma šioje byloje, atsakovas ipareigotinas gražinti ieškovui jo sumoketa depozita. Teismas išaiškina, kad ši aplinkybe niekaip neriboja atsakovo teises pareikšti reikalavimus ieškovui del nuostoliu atlyginimo bendra tvarka.

Patenkinus ieškovo ieškini dalyje del depozito gražinimo, už šia suma iš atsakovo taip pat priteisiamos Lietuvos Respublikos mokejimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, velavimo prevencijos istatyme numatyto dydžio procesines palukanos nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Civiline byla teisme iškelta 2010 m. lapkricio 12 d. (CPK 137 straipsnio 1 dalis, b.l. 2, t. I). 2010 m. birželio 30 d. paskelbta vieno menesio VILIBOR palukanu norma sudare 1,05 proc., taigi iš atsakovo priteistinu metiniu palukanu dydis sudaro 8,05 proc. Iki teismo sprendimo priemimo dienos imtinai (už 306 kalendorines dienas) ieškovui priteistinu palukanu suma sudaro 708,62 Lt. Nesant galimybes teismo sprendimo priemimo metu nustatyti, kada jis bus ivykdytas, likusi procesiniu palukanu dalis apskaiciuotina sprendimo vykdymo procese.

Ieškovas kreipdamasis i teisma yra sumokejes 3178,62 Lt žyminio mokescio (b.l. 10-11, t. I). Atsakovas yra sumokejes 135 Lt dydžio žymini mokesti už priešieškini, kuri Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. protokoline nutartimi atsisakyta priimti (b.l. 107, 113 t. II).

Ieškovas yra pateikes teismui duomenis apie išlaidas advokato pagalbai apmoketi (b.l. 29-30, 48-55, t. II). Teismas atkreipia demesi i tai, kad i byla pateikta saskaita Nr. CTX 425 išrašyta už teisines paslaugas, suteiktas kitoje civilineje byloje (b.l. 55, t. I), todel teismas, skaiciuodamas advokato pagalbos išlaidu dydi i šia saskaita neatsižvelgia. Neskaitant paminetos saskaitos, i byla pateikti irodymai apie ieškovo turetas advokato pagalbos išlaidas bendrai 3599,75 Lt sumai (b.l. 48-57, t. II). Vadovaujantis pateiktomis atliktu darbu išklotinemis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. isakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimaliais dydžiais (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis), maksimali ieškovui priteistinu advokato pagalbos išlaidu suma visiško ieškinio patenkinimo atveju sudaro 2753,75 Lt (visa suma pagal saskaita CTX Nr. 472, maksimali 400 Lt suma pagal saskaita CTX Nr. 449 – Rekomendaciju 8.15 punktas, maksimali 448 Lt suma pagal saskaita CTX Nr. 452 - Rekomendaciju 8.15, 8.16 punktai, ir visa suma pagal saskaita CTX Nr. 421 (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas)). Atsakovas duomenu apie turetas advokato pagalbos išlaidas nera pateikes.

I byla taip pat pateikti irodymai, patvirtinantys ieškovo turetas irodymu rinkimo išlaidas 423,5 Lt sumai (b.l. 44, t. I).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, bylinejimosi išlaidos tarp šaliu paskirstomos atsižvelgiant i teismo patenkintu ir atmestu ieškinio reikalavimu dali. Patenkintas ieškovo reikalavimas del depozito gražinimo sudaro 9,6 proc. byloje pareikšto ieškinio sumos. Atsižvelgiant i tai, ieškovui iš atsakovo iš viso priteistini 610 Lt bylinejimosi išlaidu.

Procesiniu dokumentu iteikimo išlaidos (18 Lt, pagal byloje esancias pažymas) priteisiamos valstybes naudai iš ieškovo ir atsakovo, proporcingai patenkintu ir atmestu ieškinio reikalavimu daliai – 16 Lt iš ieškovo ir 2 Lt iš atsakovo.

Atsakovo sumoketas žyminis mokestis už priešieškini, kuri teismas atsisake priimti, gražintinas atsakovui iš valstybes biudžeto (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovui gražintina žyminio mokescio suma mažintina iš jo valstybei priteistu procesiniu dokumentu iteikimo išlaidu suma, nustatant, kad bendra iš valstybes biudžeto atsakovui gražintina suma sudaro 133 Lt. Atsakovui išaiškintina, kad nurodyta suma gražina Valstybine mokesciu inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkricio 12 d. nutartimi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemones – atsakovo turto ir piniginiu lešu areštas 108931,01 Lt sumai (b.l. 55-57, t. I). Teismo sprendimu ieškini patenkinus iš dalies, laikinosios apsaugos priemones, viršijancios teismo patenkintu reikalavimu dali (11818,62 Lt) panaikinamos, likusioje dalyje paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško ivykdymo (CPK 150 straipsnio 4,5 dalys).

Atsižvelgdamas i išdestytus argumentus ir vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Kapri“ ieškini patenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus elektrotechnikos centras“ ieškovo UAB „Kapri“ naudai 10500 Lt (dešimties tukstanciu penkiu šimtu litu) negražinta depozita, 708,62 Lt (septynis šimtus aštuonis litus šešiasdešimt du centus) procesiniu palukanu už laikotarpi nuo civilines bylos iškelimo teisme dienos (2010 m. lapkricio 12 d.) iki teismo sprendimo priemimo dienos (2011 m. rugsejo 14 d.) imtinai, 8,05 proc. dydžio procesines palukanas už laikotarpi nuo 2011 m. rugsejo 15 d. iki teismo sprendimo visiško ivykdymo bei 610 Lt (šešis šimtus dešimt litu) bylinejimosi išlaidu.

Priteisti iš ieškovo UAB „Kapri“ 16 Lt (šešiolika litu) procesiniu dokumentu iteikimo išlaidu valstybes naudai.

Gražinti atsakovui UAB „Vilniaus elektrotechnikos centras“ 133 Lt (šimta trisdešimt tris litus) bylinejimosi išlaidu iš valstybes biudžeto.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkricio 12 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinasias apsaugos priemones, viršijancias 11818,62 Lt (vienuolikos tukstanciu aštuoniu šimtu aštuoniolikos litu šešiasdešimt dvieju centu) suma.

Sprendimas per 30 dienu nuo paskelbimo gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.