Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaivai Samušytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui R. L. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Plungės rajone (toliau - Skyrius, Plungės VTAS) atsakovo šeima žinoma nuo 2019 m. gegužės 21 d., gavus iš Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus D. Š. (nepilnametės mirusiosios motinos sesers) prašymą paskirti vaikui globėją, mirus vaiko motinai. Prašyme taip pat nurodoma, kad nepilnametė A. L. prašymo pateikimo metu gyveno kartu su senele iš tėvo pusės D. L. jos gyvenamojoje vietoje. Į Skyrių atvykusi D. L. nurodė, kad savo vaikaitę A. augina ir ja rūpinasi nuo 4 metų, nes mergaitės tėvai niekada jos tinkamai neprižiūrėjo, nesirūpino, nesudarė jai saugių, sveikų, stabilių gyvenimo sąlygų. Taip pat D. L. nurodė, kad nepilnametės tėvas R. L. prieš porą metų buvo išsivežęs dukrą pas save į Angliją, tačiau vaiku visiškai nesirūpino ir išsiuntė ją atgal savo motinai D. L. bei daugiau savo dukra visiškai nesidomėjo ir ja nesirūpino. Po A. motinos mirties, pasak D. L., buvo bandyta susisiekti su mergaitės tėvu R. L., siekiant aptarti, ką toliau daryti, kaip pasirūpinti A., tačiau bandymai susisiekti buvo nesėkmingi. Šiuo metu, anot D. L., vaiko tėvo tiksli gyvenamoji vieta, kiti kontaktai nėra žinomi, jis su dukra visiškai nebendrauja ir nebando susisiekti, emocinio ryšio tarp mergaitės ir jos tėvo visiškai nėra. D. L. teigimu, jos sūnus R. L. savo dukters gyvenime nedalyvauja, yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo, nežinoma ir jo dabartinė gyvenamoji vieta. A. teigia, jog bando susisiekti su savo tėvu, tačiau jis į vaiko žinutes neatsako, ryšiai su tėvu yra visiškai nutrūkę. A. nurodė, kad mirus motinai, liko gyventi su seneliais, nes ryšys su tėvu visiškai nutrūko, jis nesusisiekia su ja ar su savo tėvais, nei su niekuo nebendrauja, visiškai ja nesirūpina. nesidomi jos gyvenimu.

Plungės apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi tenkino Plungės VTAS prašymą paimti vaiką A. L. iš jos tėvo R. L..

Nepilnametės A. L. laikinosios globos nustatymo pagrindas buvo tai, kad turimas vienintelis iš vaiko tėvų visiškai nesirūpina, nesidomi vaiku, dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (CK 3.254 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

CK 3.180 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog aukščiau nurodytu pagrindu nustačius vaikui laikinąją globą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ne vėliau kaip per 60 kalendorių dienų nuo vaiko laikinosios globos nustatymo kreipiasi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, išskyrus atvejus, kuriais, nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai (tėvas ar motina) deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą. Nors atsakovas visiškai nedėjo jokių pastangų susigrąžinti savo dukters, ja nesirūpino, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tėvų valdžios ribojimas vis dėlto yra kraštutinė priemonė, taikytina tais atvejais, kai nustatoma, kad tėvas (motina) nededa pastangų ir nepakeičia savo elgesio, toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, nesirūpina jais ir pan. bei į tai, kad nepilnametė buvo globojama ir gyveno atsakovo motinos D. L. šeimoje, buvo tikimasi, kad atsakovas pakeis savo elgesį ir pradės rūpintis savo dukra, todėl jam buvo sudarytas pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį buvo galima pakeisti savo elgesį ir tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią vaiko atžvilgiu.

Tačiau vykdant atvejo vadybą bei laikinosios globos peržiūrą, nustatyta, kad nėra jokios galimybės teikti socialinę pagalbą atsakovui, nes nėra žinoma jo gyvenamoji vieta, kiti susisiekimo kontaktai, atsakovas neatsako net į žinutes, siųstas per socialinius tinklus, pats nebandė susisiekti su dukra ar kitais savo artimaisiais. Atsižvelgiant į tai, kad nuo laikinosios globos A. L. nustatymo buvo pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį atsakovas galėjo imtis iniciatyvos ir pradėti rūpintis savo vaiku, tačiau jokių priemonių nesiėmė, situacija jo šeimoje nėra visiškai pasikeitusi, darė išvadą, jog atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo. Atsakovui visiškai nedalyvaujant vaiko gyvenime, vengiant atlikti savo, kaip tėvo, pareigą rūpintis savo vaiku, nesiekiant vaiko susigrąžinti ir sudaryti jam tinkamų gyvenimo sąlygų, nesant duomenų, kad padėtis atsakovo šeimoje galėtų pasikeisti, prašė taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, iš atsakovo prašė priteisti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė A. L. šiuo metu gyvena savo senelės D. L. šeimoje, kur jai yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, nepilnametė yra išreiškusi norą gyventi kartu su savo senele D. L., su kuria mergaitę sieja artimas emocinis ryšys, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą jos dabartinės globėjos (rūpintojos) gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad padėtis nėra pasikeitusi. Sprendžiant klausimą dėl vaiko globos, atsakovas neišreiškė noro rūpintis vaiku, su Skyriaus specialistais ar Socialinių paslaugų centro darbuotojais nesusisiekė, atsakovas nebendrauja su dukra, duomenų, jog atsakovas, paskyrus lakiną globėją, būtų domėjęsis dukra, ieškovo atstovė neturi. Atsakovas vaiku nesirūpina daugiau kaip metai, todėl būtų pagrindas neterminuotai apriboti atsakovu tėvo valdžią neterminuotai.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl tėvų valdžios ribojimo

Atsakovui pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo tuo pagrindu, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo dukros atžvilgiu, nesirūpina, nedalyvauja jos auklėjime.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tėvų valdžia ribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas R. L. yra nepilnametės A. L., gim. 2005 m. rugsėjo 8 d., tėvas. Mergaitės mama I. E. mirusi 2018 m. gegužės 18 d.

Mirus nepilnametės motinai, A. L. Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartimi buvo leista Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui paimti A. L., gimusią 2005 m. rugsėjo 8 d., iš jos tėvo R. L., deklaravusio išvykimą į Jungtinę Karalystę. Nagrinėjant prašymą buvo nustatyta, kad iš Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus gautas A. mirusiosios motinos I. E. sesers D. Š. prašymas paskirti vaikui globėją mirus vaiko motinai, nepilnametė informacijos pateikimo metu gyveno kartu su savo senele iš tėvo pusės D. L. pastarosios gyvenamojoje vietoje. Vaiko tėvui R. L. visiškai nusišalinus nuo tėvo pareigų vykdymo bei nežinant tikslios jo gyvenamosios vietos, nepilnametė liko be atstovo pagal įstatymą. Nustačius minėtas aplinkybes, vaikas buvo apgyvendintas jam saugioje aplinkoje.

A. L. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 559 „Dėl laikinosios globos A. L. nustatymo“ nustatyta laikinoji globa kaip tėvų globos likusiam vaikui, paskirta globėja.

Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad mergaitė ir šiuo metu gyvena laikinos globėjos šeimoje, atsakovas ryšių su dukra nepalaiko. Globojamo (rūpinamo) vaiko 2019 m. liepos 17 d. akte užfiksuota, jog A. 2018 m. spalio mėnesį grįžo iš Anglijos, kur 1 metus ir 5 mėnesius gyveno pas biologinį tėvą, atsakovą R. L., ir apsigyveno pas močiutę D. L.. Nuo to laiko D. L. su R. L. jokio ryšio nepalaiko, D. L. susisiekti su sūnumi ir informuoti, kad A. nustatyta laikinoji globa, nepavyko. Su atsakovu mergaitė ryšio nepalaiko. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir 2019 m. liepos 18 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktu

Liudytojos L. K. (Plungės socialinės paslaugų centro atvejo vadybininkės) parodymais nustatyta, kad nuo 2019 m. birželio 16 d. buvo pradėta atvejo vadyba šeimai, vaikui likus be atstovo, siekiant užmegzti ryšį su mergaitės tėvu R. L., atkurti dukros ir tėvo santykius, išspręsti mergaitės globos klausimą. Atsakovas su socialiniais darbuotojais nebendravo, žinutes, siųstas telefonu ir socialinių tinklų pagalba, ignoravo, išnaudojus visas galimybes, užmegzti kontaktus su atsakovu nepavyko. Liudytojos nuomone tėvas nėra suinteresuotas bendrauti su dukra, yra visiškai nusišalinęs nuo dukros priežiūros, auklėjimo, jo planuose nėra noro susigrąžinti vaiko. Atsakovui nesiekiant susigrąžinti dukros, buvo pateiktas siūlymas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo.

Šie liudytojos parodymai patvirtina, kad atsakovas, net ir turėdamas informaciją iš socialinių darbuotojų apie tai, kad mergaitė faktiškai liko be įstatyminio atstovo, liko abejingas ir susirūpinimo tolimesniu dukros gyvenimu neišreiškė, nei bandydamas spręsti kilusias problemas betarpiškai, nei bendradarbiaudamas su socialiniais darbuotojais.

Kad atsakovas yra nusišalinęs nuo dukros poreikių užtikrinimo, su dukra nebendrauja ir jokio ryšio nepalaiko matyti ir iš 2020 m. gegužės 19 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto, kai lankant A. D. L. šeimoje, mergaitė nurodė, jog tėvas su ja nebendrauja, į žinutes neatsako. Globėja paaiškino, kad stengiasi palaikyti kontaktą su sūnumi (atsakovu), tačiau jis nebendrauja, kiek jam rašė žinutes, atgalinio ryšio nebuvo, paraginus A. parašyti tėvui, jis dukrai neatsakė.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad mirus mergaitės mamai, atsakovas daugiau kaip metai bet kokius ryšius su dukra yra nutraukęs, su ja nebendrauja, ryšio tarp tėvo ir dukros nėra, ja nesidomi ir dukros gyvenime nedalyvauja. Mergaitė yra globojama laikinos globėjos (rūpintojos) D. L..

Atsakovas sprendžiant laikinosios globos nustatymo klausimą nepilnametei A. nedalyvavo, nors apie priimtą sprendimą nustatyti globą mergaitei pagal liudytojos L. K. parodymus žinojo, iki pat šiol jokių realių veiksmų nesiėmė ir iniciatyvos dėl dukros susigrąžinimo nerodė. Atsakovas, net ir būdamas informuotas apie pradėtą procesą dėl tėvo valdžios apribojimo, žinodamas apie iškeltą civilinę bylą, nei su socialiniais darbuotojais, nei su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais nesusisiekė, noro susigrąžinti vaiką neišreiškė, atsiliepimo neteikė, į teismo posėdį neatvyko. Išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovo netinkamą tėvo pareigų vykdymą tiek praeityje, tiek nagrinėjamu laikotarpiu.

Liudytoja L. K. parodė, kad atsakovas prisideda prie dukros išlaikymo, siųsdamas pinigines perlaidas laikinai globėjai, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jo emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tevų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas gyvena užsienyje ir nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigų nepilnametės dukros atžvilgiu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas su nepilnamete dukra būtų sistemingai bendravęs, dalyvavęs jos auklėjime ar kitaip vykdęs savo, kaip tėvo, pareigas bei siekęs palaikyti ryšį su dukra. Taip pat nėra duomenų, jog atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų ėmęsis veiksmų ir siekęs užmegzti ryšį su dukra. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas iš esmės visiškai nesirūpina dukra ir nedalyvauja jos auklėjime.

Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Tėvų valdžiai apriboti pakanka fakto, jog tėvai nevykdo pareigos rūpintis vaiku. Faktas, jog atsakovas gyvena užsienyje, nesuteikia jam teisės nusišalinti nuo savo vaiko priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas dukrai, o tai yra pagrindas apriboti atsakovo kaip tėvo, valdžią.

Ieškovė ieškiniu prašo apriboti atsakovo R. L. tėvo valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu neterminuotai, kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali keistis.

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas nepilnametei dukrai, nevykdo savo prigimtinės pareigos ja rūpintis, atsakovo ryšiai su nepilnamete dukra yra nutrūkę, atsakovas nerodo jokių pastangų atkurti šeiminius ryšius ir susigrąžinti vaiką, yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo dukros atžvilgiu. Įrodymai apie nesėkmingas pastangas atnaujinti tėvo ir dukros ryšius rodo sąmoningą atsakovo apsisprendimą nedalyvauti dukros gyvenime, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl atsakovo tėvo valdžia į dukrą A. apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovo dukra A. šiuo metu gyvena pas laikinąją globėją D. L., kuri yra sudariusi gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinės globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis).

Atsakovas viešai deklaravo gyvenamąją vietą užsienyje, kur galimai gauna pajamas. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Įvertinant, jog atsakovas gyvena ne Lietuvoje, kas objektyviai apsunkina galimybę surinkti išsamesnius duomenis apie jo turtinę padėtį, pats elgiasi procesiškai pasyviai (įrodymų apie turtinę padėtį neteikia), teismui nebuvo ir nėra procesinių prielaidų spręsti, jog turėtų būti priteistas mažesnis išlaikymas nei prašo ieškovė.

Kasacinio teismo pastebėta, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl turi imtis visų jam prieinamų priemonių susirasti darbą, suteikiantį galimybę gauti pajamas. Duomenų, kad atsakovas dirbti negali, byloje nėra, mergaitė yra paauglė, kurios poreikiai yra didesni nei jaunesnių vaikų, be to, lanko meno mokyklą, šokių būrelį, užklasinė veikla susijusi su papildomomis išlaidomis, todėl yra pagrindas ieškinį dalyje dėl išlaikymo tenkinti, iš atsakovo priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki dukros A. pilnametystės (CK 3.195 straipsnio 1 dalis, 3.202 straipsnis). Priteistas išlaikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 93 straipsnis 1 dalis, 96 straipsnio l dalis).

Ieškovui ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo, kaip už neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis) bei 68 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (250x12x3%x75%), viso 143 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio l dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio l dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametės dukros A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) globos nustatymo įsiteisėjimo globėjos D. L. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. L., gim. 2005 m. rugsėjo 8 d., periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės nuo 2020 m. birželio 11 d.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš R. L. 143 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris Eur) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylos Nr. e2-2377-514/2020).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.