- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- 1-908-957/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00311-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- V. D.
- Advokatai
- Mindaugas Dūda
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D., 2014 m. rugsėjo ir spalio mėnesį, veikdamas Vilniaus mieste, būdamas valstybės tarnautoju – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) Kontrolės departamento direktoriumi, savo naudai tiesiogiai reikalavo dešimties tūkstančių litų kyšio, susitarė priimti dalį kyšio, t. y. 5000 litų ir priėmė iš NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyriaus vyriausiojo specialisto E. R. dalį kyšio – 5000 litų už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad vykdant NMA reorganizaciją E. R. nebūtų atleistas iš užimamų pareigų. V. D., 2014 m. rugsėjo 1 d., telefoninio pokalbio metu NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyriaus vyriausiajam specialistui P. G. nurodė, kad pastarasis perduotų savo bendradarbiui – NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyriaus vyriausiajam specialistui E. R., jog šis 2014 m. rugsėjo 2 dieną atvyktų pas V. D. į Vilnių, NMA Kontrolės departamentą, adresu Blindžių g. 17. Vilniuje. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. rugsėjo 2 d., apie 11 valandą, jis (V. D.), savo darbo vietoje, adresu Blindžių g. 17, Vilniuje, 326 kabinete, susitikimo su E. R. metu, nurodė pastarajam palikti savo daiktus kabinete ir išėjęs į koridorių pokalbio metu priekaištaudamas E. R. už šio darbe galimai padarytas klaidas, tiesiogiai pareikalavo iš E. R. dešimties tūkstančių litų kyšio už tai, kad šis nebūtų atleistas iš užimamų pareigų vykdant NMA reorganizaciją. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (V. D.), 2014 m. spalio 1 d. telefoninio pokalbio metu su E. R. tarėsi dėl susitikimo, 2014 m. spalio 8 d. V. D. telefoninio pokalbio metu E. R. liepė atvykti pas jį (V. D.) į Vilnių, o 2014 m. spalio 9 d. telefoninio pokalbio metu susitarė su E. R. susitikti 2014 m. spalio 10 d. Vilniuje, prie NMA, adresu Blindžių g. 17. 2014 m. spalio 10 d. 10 val. 50 min. jis (V. D.), realizuodamas paties pradėtą ir sumanytą nusikalstamą veiką, automobilyje „Opel Vectra“ (Valst Nr. (duomenys neskelbtini) savo naudai, tiesiogiai priėmė iš E. R. dali kyšio, t. y. 5000 litų už tai, kad vykdant NMA reorganizaciją E. R. nebūtų atleistas iš savo užimamų pareigu.
Kaltinamasis V. D. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, jog buvo identifikuotos šešios darbinės E. R. bylos, kur šis nepastebėjo ir neatmetė medžių ir krūmų, todėl kilo įtarimas, kad E. R. susitarė su pareiškėjais. Bylos buvo 2013 metų, buvo suėjęs šešių mėnesių terminas, tarnybinio patikrinimo nebuvo galima pradėti, todėl jis nutarė E. R. pasikviesti, kad šis paaiškintų situaciją. Jie išėjo į neutralią aplinką pasišnekėti. E. R. sakė, kad viską matė, nepaaiškino, kodėl neatmetė tų medžių. Kalba apie pinigus pasisuko, nes jis E. R. paklausė, kiek jam pareiškėjai už tai sumoka. Taip pat kalbėjo apie tai, kad nedaug šiam liko dirbti, nes pensijinis amžiaus, o tokių darbuotojų, nematančių visko, nereikia. NMA tuo metu dėl reorganizacijos buvo pasklidęs gandas, jie visiems sakė, kad tikrins bylas. Konkretus terminas tuo metu nebuvo numatytas. E. R. klausė kaip jam būtų galima išdirbti likusius metus, ir kaip dėl to atsiskaityti. Neatsimena detaliai, kaip pasisuko kalba, bet jis pasakė, jog reikia spręsti klausimą, pasakė siūlyk. Buvo kalba apie 10 000 Lt, lyg tai jis pasakė apie juos, o E. R. atsakė, jog neturi ir jie išsiskyrė. Tada E. R. paskambino ir pasakė, jog nemaloniai jaučiasi dėl situacijos, prašė susitikti, todėl jie susitarė susitikti penktadienį. E. R. atvykęs paskambino, jis tuo metu buvo posėdyje, todėl vėliau šiam perskambino, jis pasakė, kad neturi kur sustoti. Vėliau sustojo prie šiukšlių dėžių, o jis įsėdo į E. R. automobilį bei pasakė jam, kad sustotų kažkur ne viduryje gatvės. Jis E. R. sakė, jog gal gruodį bus reorganizacija, šis klausė, kaip galima užtikrinti, kad galėtų dirbti iki pensinio amžiaus. Jis paaiškino, kad vis tiek visi gauna atleidimo lapelius, tokia yra procedūra, todėl negali užtikrinti, kalbėjo ir apie darbo kokybę. Tada E. R. automobilyje pasakė, čia pusė sumos ir padavė 5000 Lt, kupiūromis po 200 Lt. Jie kalbėjo automobilyje, E. R. klausė dėl pusės sumos, o jis jam atsakė, kad gerai, daugiau nereikia. Dar jam rašė schemą apie reorganizaciją. Išlipus iš automobilio iš karto sulaikė pareigūnai ir rado pas jį pinigus. Jis nežino kam jam tie pinigai buvo reikalingi, pagrindinis tikslas iš esmės buvo priversti E. R. susimąstyti, o ne pinigus paimti, ne jis pirmas buvo, su kuriuo buvo toks pokalbis dėl klaidų. Jo paties vidinis įsitikinimas, kad viską reikia sąžiningai daryti, apie pinigus išsirutuliojo, nes paklausė, kiek tau pareiškėjai duoda, tada apie atlyginimą ir išsirutuliojo. E. R. sakė, kad gyvena nuo algos iki algos. Šiuo metu padarė išvadas dėl savo poelgio, buvo sunku viduje, dabar grįžo į darbo rinką, dirba dviejose darbovietėse, savo elgesį vertina labai blogai, dėl nusikaltimo labai gailisi, pasižadėjo sau gyventi dorai, sąžiningai. O. D. ir M. M. jam yra autoritetai, su žmona augina du vaikus, tuo metu buvo šioks toks santykių atšalimas, atsakomybės jausmas, požiūris dabar yra visai kitas, žmona pagal profesiją ir darbine prasme daugiausiai dirba su žmonėmis, įtikinėja juos, bando padėti priimti tam tikrus sprendimus, lygiai taip pat tokias pozityvias savybes šeimoje išnaudoja, o su Mindaugu paskatino šis įvykis daugiau bendrauti, jis visada jam buvo autoritetas ir dirbant NMA ir dabar. Mano, kad šie žmonės jam gali daryti teigiamą įtaką.
Laiduotojas M. M. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad yra pasiryžęs laiduoti už V. D.. Jį pažįsta seniai, kartu dirbo nemažai, buvo pasirinkęs savo pavaduotoju V. D. būtent dėl jo atsakingumo, vertybių, skaidrumo, efektyvumo, todėl nekilo klausimų kas gali užimti kontrolės departamento direktoriaus vietą, per visą laiką V. D. buvo jo dešinioji ranka, kas susiję su veiklos skaidrinimu, efektyvinimu, kartu yra daug nuveikę, kad procesai būtų optimizuoti. Visa ši situacija buvo tiesiog neįtikėtina, taigi bendravimas persikėlė ir bendravimą šeimomis. Jis matė, kad ir šeima išgyveno dėl situacijos, iškentėjo, mano, jog ši situacija buvo visiškai atsitiktinis ir keistas dalykas, todėl yra tikras, kad tai nepasikartos. Jis dirbo NMA beveik 10 metų, iš ten išėjo anksčiau nei V. D., 2014 m. vasario 14 d., perėjo į privatų sektorių, dirba (duomenys neskelbtini), išėjo iš darbo agentūroje, viena vertus dėl to, kad valstybės tarnyboje, ką norėjo pasiekti, buvo pasiekęs, į politiką nerti neketino ir nenorėjo, buvo 10 metų išdirbęs, jam buvo įdomu pabandyti save privačiame sektoriuje, todėl išėjo šalių susitarimu. Drausmine tvarka nėra baustas, turi tik pagyrimus ir skatinimus, kilo nuosekliai karjeros laiptais. Tuo metu ir agentūros rezultatai buvo puikūs prie to ir V. D. prisidėjo. Su V. D. jis bendrauja dažnai, jų darbas irgi yra tame pačiame pastate, bendrauja ir šeimomis. Mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką. Negali įvardinti priežasties, kodėl V. D. taip pasielgė, tai buvo atsitiktinis, ir sunkiai paaiškinamas dalykas, nesusipratimas. Mano, kad nepriteklių tikrai nebuvo, sunku paaiškinti, kodėl taip įvyko. Teigiamą poveikį jis galėtų daryti palaikymu. Pas juos vaikelis prieš savaitę gimęs, daug iškentėta, nėra būtina įtikinėti, kad taip daryti nereikia, nes jis jau išvadas padarė. Jis savo rolę mato kaip draugo, kolegos, palaikančio emocine prasme. Jo mėnesinės pajamos tokios, kad turi dvi darbo sutartis ir užsiima individualia veikla, kažkur 2500 eurų per mėnesį.
Laiduotoja O. D. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad pateikė prašymą perduoti jai V. D. pagal laidavimą. Ji gali daryti tiesioginę teigiamą įtaką, šį įvykį griežtai neigiamai vertina, jam psichologiškai vien šios bylos prasidėjimas ir karjeros netekimas – tai didžiausia bausmė, priverčianti viską pergalvoti. V. D. šiaip yra geras, doras pilietis, geras vyras, geras tėvas, greitai susirado darbą, ji gali garantuoti, kad jis nenusižengs. Šiuo metu ji yra motinystės atostogose, užsidirbdavo 3500-4000 Lt. Apie įvykį jie iš karto kalbėjo netrukus po įvykio, jis pats nežino, kodėl taip atsitiko, galbūt iš to žmogaus ėjo iniciatyva, gailisi labai. Šiuo metu šeimoje santykiai yra labai geri, gimė vaikelis, jiems šis įvykis davė vertybių perkainojimą šeimoje, šiuo metu jie visi keturi labai tvirtai šeimoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Liudytojas E. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyriuje, vyriausiojo specialisto pareigose. Jų darbovietėje yra numatoma reorganizacija, kurios metu bus atleidžiami darbuotojai ir priimami iš naujo (datos, kada planuojama reorganizacija nežinoma). 2014 m. rugsėjo 1 d. būnant savo darbo vietoje, kuri yra Šiauliuose, adresu Dvaro g. 78, pas jį atėjo vyriausiasis specialistas P. G., kuris tuo metu laikinai pavadavo vedėją, ir pranešė, kad NMA Kontrolės departamento direktorius V. D., jį kviečia pokalbiui 2014 m. rugsėjo 2 d. į Vilnių. Tą pačią dieną P. G. sutvarkė E. R. reikiamus dokumentus dėl komandiruotės į Vilnių, ne direktoriaus V. D. darbo vieta yra Vilniuje. 2014 m. rugsėjo 2 d. apie 8.30 val. tarnybiniu automobiliu išvyko į susitikimą su departamento direktoriumi V. D.. Atvykus į departamentą, adresu Blindžių g. 17, prie įėjimo, pagal nustatytą tvarką, iškart užregistravo žurnale. 2014 m. rugsėjo 2 d. apie 11.30 val. buvo pas direktorių V. D. kabinete. Direktorius buvo vienas. Pastarasis pasiūlė išeiti kartu su juo iš kabineto ir nusivedė jį prie koridoriaus gale esančio minkštasuolio. Jie sėdėjo dviese, šalia nieko daugiau nebuvo. V. D. pradėjo kalbą apie 2014 m. balandžio mėnesį darbe padarytas klaidas, kurių metu pamatuotuose plotuose nebuvo atmesti paramai netinkami ploteliai. Jis tas klaidas pripažino. Apie šias klaidas anksčiau su V. D. niekada nebuvo kalbėjęs, tačiau su savo skyriaus vedėja L. B. anksčiau jo padarytas klaidas jau buvo aptarę ir viską išsiaiškinę. Jokių drausminių nuobaudų negavo. Pokalbio metu direktorius priekaištaudamas dėl jo klaidų užsiminė apie jo pensiją ir paklausė kiek jam liko iki pensijos. Jis atsakė, kad apytikriai du metai. Tuomet direktorius V. D. balsu paskaičiavo, kad per tuos dvejus metus jis uždirbtų virš 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų ir kad reiktų dalintis, nes artimiausiu metu numatoma reorganizacija ir bus atleisti visi darbuotojai, bei iš naujo kuriama komanda, todėl paprašė 10000 litų už tai, kad po reorganizacijos jis liktų šioje darbovietėje. V. D. iš karto pasiūlė važiuoti į banką. Toks V. D. elgesys jam buvo netikėtas, todėl jis sutriko ir pasakė, kad reikia pagalvoti. Tuo jų pokalbis pasibaigė. Jie abu grįžo pas V. D. į kabinetą, po to atsisveikino ir išvažiavo. Papildomos apklausos metu parodė E. R. parodė, kad 2014 m. spalio 10 d., apie 10 val. jis atvyko adresu Blindžių g. 17, Vilnius ir susitiko su V. D.. Pastarasis nurodė, pavažiuoti toliau ir pasistatyti automobilį. Jam pavažiavus ir sustojus, jis išlipo pradėjo pokalbį su V. D., kuris savo sąsiuvinyje nubraižė „x” ženkliuką, pasakė, kad yra data, paskui jei gerai pamena, užrašė žodį „lapelis“, kaip suprato, kalba buvo apie atleidimo lapelį ir žodį „Siūlymas“. Siūlymas kaip suprato reiškia toliau dirbti. Kaip suprato, V. D. taip paaiškino, kad sumokėjus kyšį jis bus atleistas, bet paskui vėl priimtas. Vėliau V. D. pasakė, kad jiems reikia pavažiuoti ir jie pradėjo eiti link automobilio, su kuriuo jis atvažiavo. Važiavo kur rodė V. D.. Važiuojant padavė pinigus, o V. D. paėmė ir įsidėjo juos. V. D. pasakė, jis dirbtų atidžiau, lėčiau ir šis jį pavežė atgal ir jie atsisveikino (T. 1, b. 1. 7-8, 12-14).
Iš 2014 m. spalio 6 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2014 m. spalio 1 d., 9.31 val. V. D. skambino E. R. ir pokalbio metu susitarė dėl susitikimo (T. 1, b. 1. 43-45).
Iš 2014 m. lapkričio 28 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2014 m. spalio 8 d., 16.38 val. V. D. skambino E. R. ir pokalbio metu nurodė, kad E. R. gali atvažiuoti penktadienį pas jį į darbą, abu susitaria dar pasiskambinti (T. 1, b. l. 46-48).
Iš 2014 m. lapkričio 28 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2014 m. spalio 9 d., 10.07 val. V. D. skambino E. R. ir pokalbio metu susitarė susitikti sekančią dieną prie NMA (T. 1, b. 1. 51-52).
Iš 2014 m. lapkričio 28 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2014 m. spalio 10 d., 10.36 val. E. R. skambino V. D. ir pokalbio metu nurodė, kad jis jau atvyko prie NMA, o V. D. pasakė, kad jis turės posėdį, pašnekovai susitaria susiskambinti (T. 1, b. 1. 53-54).
Iš 2014 m. lapkričio 11 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2014 m. spalio 10 d., 10.30 val. E. R. atvažiavęs Vilniuje, Blindžių g. 17 paskambino V. D.. Netrukus pastarasis prieina ir nurodo E. R. pavažiuoti toliau ir pasistatyti automobilį. E. R. tai padarius, jis išlipa iš automobilio ir abu pašnekovai vaikščiodami kalba. Pokalbio metu V. D. rašo į sąsiuvinį, kalba apie galimą NMA reorganizaciją. E. R. pasako, kad dabar turi tik pusę sumos, o V. D. atsako: „Galim visaip“. Po to kartu grįžta ir įsėda į automobilį, kuriuo atvažiavo E. R.. Pavažiuoja toliau nuo NMA. Važiuojant V. D. rašo į sąsiuvinį ir rodo tai E. R.. Sustojus V. D. taip pat rašo į sąsiuvinį, rodo tai E. R., po to pastarasis perduoda V. D. 5000 litų. Po pinigų perdavimo pašnekovai važiuoja atgal prie NMA, V. D. sako, kad E. R. dirbtų atidžiai, kalba apie išlydėjimą į pensiją. Pašnekovai išsiskiria (T. 1, b. l. 76-80).
Iš 2014 m. gruodžio 4 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad 2014 m. spalio 10 d. 10.54 val. V. D. susitiko su E. R., kuris atvažiavo automobiliu “Opel Vectra” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 91).
Iš 2014 m. spalio 10 d. asmens kratos protokolo matyti, kad V. D. asmens krata buvo daroma tuoj po jo sulaikymo. Vidinėje dešinėje švarko kišenėje rasta ir paimtos 25 kupiūros 200 litų nominalo vertės, taip pat su savimi jis turėjo sąsiuvinį su rankraštiniais įrašais (T. 1, b. l. 104-105).
Iš 2014 m. spalio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2014 m. spalio 10 d. atliktos V. D. asmens kratos metu rasti ir paimti pinigai, t. y. 5000 Lt: 25 kupiūros dviejų šimtų litų nominalo vertės, kurių serijiniai numeriai yra: AH5429023, AD7774434, AF4852062, AIU170745. AM4676337. AJ3205489, AE2395978. AE6843129. AJ10122866, AD4726293. AF0531822, AJ5541260. AH2827255. AE7117617, AJ5541262. AJ1712483. AD9996468. AJ5541261, AJ0308554. AJ2417235, AJ5815875. AG3114086, AF5459815, AD8316047, AF331 8829 (T. 1, b. 1. 106-109).
Iš 2014 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas V. D. asmens kratos metu 2014 m. spalio 10 d. paimtas sąsiuvinis ir nustatyta, kad sąsiuvinio lape, kratos metu pažymėtame „33“ numeriu yra mėlynos spalvos rankraštiniai įrašai ir nubraižyta schema. Schema prasideda lapo viršuje, su apskritimu, kurio cente perbrauktas „X“ simbolis, o šone stačiakampio formos rėmelyje įrašyta „Galim visaip“. Nuo apskritimo nubrėžta rodyklė žemyn į kitą stačiakampio formos rėmeli, kuriame įrašytas žodis „Lapelis”. Nuo šio rėmelio nubrėžta dar viena rodyklė žemyn į kitą stačiakampio formos rėmelį, kuriame įrašytas žodis „Siūlymas“. Po šiuo rėmeliu nubraižytas kitas, mažesnis rėmelis su įrašu „gruodį“. Taip pat, sąsiuvinio lape, kratos metu pažymėtame „34“ numeriu yra mėlynos spalvos rankraštiniai įrašai. Lapo viršuje yra nubraižytas stačiakampio formos rėmelis, o jame įrašyti įrašai „Bus, nustebsi! kaip!!!!“, žemiau - įrašas „Turim su kitais!!!“, iškart po šiuo įrašu nubrėžta horizontali linija nuo vieno lapo krašto iki kito, o po ja įrašytas rankraštinis įrašas „Jei nebus daugiau bėdų, kitos dalies nereikia“ (T. 1, b. 1. 148-150).
Iš 2014 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo telefono „Samsung4“ modelis Nr. GT-I9300, IMEI numeris 354017/05/351649/4 su mėlynos spalvos mikroSIM kortele be identifikacinių numerių, duomenų kopija, esanti STT tarnybiniame kompiuteryje „Dell“. Apžiūrėjus šią mobiliojo telefono duomenų kopiją nustatyta, kad skambučių registre yra šie įrašai: 1) 2014 m. spalio 8 d., 13.38:03 val. skambinta abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė – 1 min. 34 sek., laiko atžyma skaičiuojama pagal „UTC“ laiko juostą; 2) 2014 m. spalio 9 d. 07.07:48 val. skambinta abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė – 1 min. 12 sek., laiko atžyma skaičiuojama pagal „UTC“ laiko juostą; 3) 2014 m. spalio 10 d., 07.36:09 val. gautas skambutis iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė – 30 sek., laiko atžyma skaičiuojama pagal „UTC“ laiko juostą; 4) 2014 m. spalio 10 d. 07.54:54 val. skambinta abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 47 sek., laiko atžyma skaičiuojama pagal „UTC“ laiko juostą (T. 1, b. 1. 151-152).
Motyvuojamoji dalis
V. D. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 225 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 230 straipsnis nustato, kad valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, – valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas.
Teismo vertinimu, V. D. kaltė, būnant valstybės tarnautoju, t. y. NMA Kontrolės departamento direktoriumi, savo naudai tiesiogiai reikalavus iš NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyriaus vyriausiojo specialisto E. R. dešimties tūkstančių litų kyšio, susitarus priimti dalį kyšio ir priėmus iš pastarojo dalį kyšio – 5000 Lt – už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad vykdant NMA reorganizaciją E. R. nebūtų atleistas iš užimamų pareigų, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų įrodymų visumos analizė. Pirmiausia pažymėtina, kad pats V. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad išties būdamas NMA Kontrolės departamento direktoriumi, savo naudai tiesiogiai reikalavo iš NMA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyriaus vyriausiojo specialisto E. R. 10 000 Lt kyšio už tai, kad šio neatleistų iš darbo neva įvyksiančios NMA reorganizacijos metu, o vėliau susitarė ir priėmė dalį šio kyšio, t. y. 5000 Lt. Antra, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir liudytojo E. G. parodymai. Pastarasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes bei parodė, kad jis dirba NTA Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyriaus vyriausiojo specialistu. V. D. NTA Kontrolės departamento direktorius. Pastarasis iš jo reikalavo 10000 Lt kyšio už tai, kad reorganizacijos metu jis nebūtų atleistas iš darbo Šiaulių skyriuje, vėliau ir savo automobilyje priėmė 5000 Lt. Būtent tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai, tarp jų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolai, kuriuose užfiksuoti E. R. bei V. D. pokalbiai. Taip pat ir 2014 m. lapkričio 11 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad 2014 m. spalio 10 d., 10.30 val. E. R. atvažiavęs Vilniuje, Blindžių g. 17 paskambino V. D.. Netrukus pastarasis prieina ir nurodo E. R. pavažiuoti toliau ir pasistatyti automobilį. E. R. tai padarius, jis išlipa iš automobilio ir abu pašnekovai vaikščiodami kalba. Pokalbio metu V. D. rašo į sąsiuvinį, kalba apie galimą NMA reorganizaciją. E. R. pasako, kad dabar turi tik pusę sumos, o V. D. atsako: „Galim visaip“. Po to kartu grįžta ir įsėda į automobilį, kuriuo atvažiavo E. R.. Pavažiuoja toliau nuo NMA. Važiuojant V. D. rašo į sąsiuvinį ir rodo tai E. R.. Sustojus V. D. taip pat rašo į sąsiuvinį, rodo tai E. R., po to pastarasis perduoda V. D. 5000 litų. Po pinigų perdavimo pašnekovai važiuoja atgal prie NMA, V. D. sako, kad E. R. dirbtų atidžiai, kalba apie išlydėjimą į pensiją. Pašnekovai išsiskiria (T. 1, b. l. 76-80). Be to, iš 2014 m. gruodžio 4 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad 2014 m. spalio 10 d. 10.54 val. V. D. susitiko su E. R., kuris atvažiavo automobiliu “Opel Vectra” (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 91), o 2014 m. spalio 10 d. asmens kratos protokolas patvirtina, kad V. D. asmens krata buvo daroma tuoj po jo sulaikymo. Vidinėje dešinėje jo švarko kišenėje rastos ir paimtos 25 kupiūros 200 litų nominalo vertės, taip pat su savimi jis turėjo sąsiuvinį su rankraštiniais įrašais (T. 1, b. l. 104-105). Tai, kad šie banknotai buvo E. R. duoti vykdant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, patvirtina 2014 m. spalio 16 d. apžiūros protokolas (T. 1, b. 1. 106-109).
Apibendrinant aukščiau aptartus įrodymus konstatuotina, kad jais remiantis yra pagrindas daryti išvadą, kad V. D. iš E. R. reikalavo 10 000 Lt kyšio, vėliau susitarė priimti dalį kyšio ir priėmė iš pastarojo dalį kyšio, t. y. 5000 Lt už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad vykdant NMA reorganizaciją E. R. nebūtų atleistas iš užimamų pareigų. NTA Kontrolės departamento direktorius yra valstybės tarnautojas, todėl jis laikytinas tinkamu BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu. Taigi pagal pirmiau išdėstytais įrodymais teismo nustatytas faktines veikos aplinkybes kaltinamojo V. D. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo V. D.
Teisiamojo posėdžio metu O. D. ir M. M. teismui pateikė prašymus atleisti kaltinamąjį V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį O. D. ir M. M. atsakomybėn.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalies), be to, nusikalstamą veiką V. D. padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo posėdžio metu kaltinamasis visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), be to nusikalstama veika nebuvo padaryta žala (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi šios aplinkybės sudaro galimybę svarstyti dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo V. D., tačiau vien jų nepakanka šiam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutui taikyti. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. D. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, dirba, apibūdinamas teigiamai, tiek NTA personalo skyriaus pateiktoje pažymoje, tiek ir jo dabartinėje darbo vietoje (duomenys neskelbtini), turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, kurių vienas naujagimis. Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ir Vilniaus psichikos sveikatos centre nesigydė ir į psichiatrinę įskaitą neįrašytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (T. 1., b. l. 183-189). Byloje nustatyta viena V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip nepateisinamą, netinkamą, darantį gėdą jam pačiam ir nukreiptą prieš jo paties vidinį įsitikinimą, kad viską reikia daryti sąžiningai. Tokiais kaltinamojo teiginiais nėra pagrindo netikėti, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys bylos tyrimo bei teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės, taip pat V. D. duoti parodymai teismo posėdžio metu, jo išreikštas ankstesnio teisei priešingo elgesio neigiamas įvertinimas, tiek ir jo paties elgesys teismo posėdžio metu rodo, kad yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Konstatuotina, kad pirmiau aptartos, kaltinamajam V. D. palankios aplinkybės, vertinant jas su faktu, kad jo padaryta veika buvo nukreipta ne prieš trečiuosius asmenis įgyvendinant NMA funkcijas, o prieš tos pačios NMA žemesnio rango darbuotoją, sprendžia, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Nagrinėjamu atveju V. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo net du asmenys, t. y. O. D. ir M. M.. Laiduotojas M. M. prie teismui pateikto prašymo pridėjo pažymas apie tai, kad jis nėra teistas, prieš jį jokie ikiteisminiai tyrimai nepradėti, be to jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Pagal jo pateiktą charakteristiką darbdavio (duomenys neskelbtini) jis apibūdinamas kaip teigiama asmenybė bei geras darbuotojas, kuris darbe vadovaujasi aukštais etikos standartais, geba efektyviai spręsti problemines, stresines situacijas, reikalaujančias puikių vadybinių sugebėjimų, visuomet išlaiko pozityvų ryšį su kitais asmenimis. Be to, jis apibūdinamas kaip socialiai atsakingas, gebantis daryti teigiamą įtaką jį supantiems žmonėms. Pats M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad NMA drausmine tvarka nėra baustas, turi tik pagyrimus ir skatinimus, kilo nuosekliai karjeros laiptais. Be to, jis išsakė kritišką V. D. padarytos nusikalstamos veikos vertinimą, nesistengė jo teisinti, tvirtino, kad tai greičiau atsitiktinis V. D. elgesys, nes pastarasis iš esmės teigiama asmenybė, kurią jis buvo pasirinkęs savo pavaduotoju dėl jo atsakingumo, vertybių, skaidrumo, efektyvumo. M. M. teigė, kad šiuo metu V. D. suvokė savo neigiamą elgesį ir jis tikras, kad daugiau taip jis nesielgs, todėl įtaką jis V. D. darys jį palaikydamas jo dabartinėje veikloje ir bendraudamas asmeniniame gyvenime. Laiduotoja O. D. prie teismui pateikto prašymo pridėjo pažymas apie tai, kad ji nėra teista, be to ji administracinių nuobaudų neturi. Pagal jos pateiktą charakteristiką darbdavio (duomenys neskelbtini) ji apibūdinama kaip teigiama asmenybė bei geras darbuotojas, puikus komandos narys, gebantis spręsti problemiškas stresines situacijas, visuomet siekiantis padėti kolegoms ir klientams. Ji geba daryti teigiamą įtaką kitiems, yra atsakinga, proaktyvi, sąžininga. Teismo posėdyje O. D. paaiškino, kad ji gali daryti tiesioginę teigiamą įtaką, šį įvykį griežtai neigiamai vertina. Pačiam V. D. psichologiškai vien šios bylos prasidėjimas ir karjeros netekimas – tai didžiausia bausmė, priverčianti viską pergalvoti. V. D. šiaip yra geras, doras pilietis, geras vyras, geras tėvas, greitai susirado darbą, ji gali garantuoti, kad jis nenusižengs.
Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojai M. M. ir O. D. yra verti teismo pasitikėjimo, jų asmenybės itin teigiamos, jie kritiški kaltinamojo elgesiui, jų vertybinė orientacija pozityvi, jie abu tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimiausi jo aplinkos žmonės, su kuriais V. D. nuolat tenka bendrauti (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). O. D. skirtina V. D. laiduotoja netaikant užstato, nes yra šeimos narys, kartu su V. D. augina du vaikus ir pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje, o M. M. skirtinas V. D. laiduotoju, taikant 2000 Eur dydžio užstatą, atsižvelgus į tai, kad jo darbo užmokestis gana didelis (pasak jo, siekia apie 2500 Eur), jį su V. D. sieja ne šeiminiai ryšiai, o draugystė, todėl spręstina, kad užstatas skatins jį būti aktyviu laiduotoju ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam nuolat bendraujant ir pastarąjį palaikant bei skatinant elgtis dorai.
V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. D. skirtina BK 68² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (2014 m. spalio 10 d. V. D. asmens kratos metu rastas ir paimtas sąsiuvinis su rankraštiniais įrašais) paliktinas saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniai, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti dvejų metų laidavimo terminą.
O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) – be užstato; M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) – nustatant dviejų tūkstančių eurų (2000 Eur) dydžio užstatą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68² straipsniu V. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą trejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (2014 m. spalio 10 d. V. D. asmens kratos metu rastą ir paimtą sąsiuvinį su rankraštiniais įrašais) palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jie, būdami laiduotojais, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Laiduotojas M. M. turi sumokėti du tūkstančius eurų (2000 Eur) dydžio užstatą per 14 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT72 7044 0600 0786 9964, esančią banke SEB bankas, į.k. 302942160. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.