Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Verkių slėnis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 - ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-13754-466/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Verkių slėnis“ ieškinį atsakovui daugiabučių namų savininkų bendrijai „Verkių 68“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Bitofix“ dėl susirinkimo protokolo dublikato pripažinimo negaliojančiu, ir pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Bitofix“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta pagal trečiojo asmens prašymą priimti papildomą sprendimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

IV. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacijos nagrinėjimo dalyką ir ribas lemia bylos šalys, apibrėždamos jas apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Byloje nagrinėjamam ginčui esant privataus pobūdžio, nenustačius absoliučių apskųstų teismo procesinių sprendimų negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį ir atskiruosius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų suformuluotas ribas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo

Teisėjų kolegijai, išnagrinėjus bylos medžiagą, abejonių, jog toks nutarimas minėto susirinkimo metu buvo priimtas, nekyla. Iš ieškovo pateiktų el. laiškų matyti, kad 2011 m. vasario 3 d. buvo organizuojamas metinis atsakovo narių susirinkimas, kuriame inter alia turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl „tolimesnio bendrijos administravimo“ (t. 1, b. l. 9). Atsakovo 2011 m. kovo 28 d. rašte Nr. S-11/VS-003, adresuotame atsakovo pirmininkui, nurodyta, kad 2011 m. kovo 10 d. bendrijai buvo pateiktas komercinis pasiūlymas iš trečiojo asmens dėl bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros darbų (t. 1, b. l. 11-12). Ieškovo vadovo 2011 m. balandžio 27 d. (t. 1, b. l. 22), 2011 m. gegužės 12 d. (t. 1, b. l. 24) el. laiškai A. Č. tvirtina, jog ieškovas tiesiogiai dalyvavo atsakovo su trečiuoju asmeniu pasirašytos Sutarties derinimo procese, t.y. jam buvo žinoma apie naują administratorių ir su juo sudarytą sutartį dar 2011 m. balandžio mėn. Pastebėtina, kad apie sutarties su trečiuoju asmeniu bendrijos narius A. Č. informavo dar 2011 m. balandžio 7 d. el. laišku (t. 1, b. l. 20). Aplinkybę, kad bendrijos visuotinis narių susirinkimas 2011 m. vasario 3 d. priėmė ginčo nutarimą patvirtino ir liudytojai V. V. bei M. K. – bendrijos nariai (t. 2, b. l. 13-16).

Ieškinio senaties terminai įtvirtinti CK 1.125 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuria laikoma diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676 ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011).

Ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas 2012 m. liepos 25 d. (t. 1, b. l. 1). Tuo tarpu apie atsakovo narių visuotinio susirinkimo narių 2011 m. vasario 3 d. nutarimą pakeisti administratorių ieškovui tapo žinoma ne vėliau kaip 2011 m. kovo 28 d., o apie 2011 m. vasario 3 d. susirinkimo dublikato turinį – 2011 m. spalio 25 d. Trečiasis asmuo administravimo paslaugas remdamasis Sutartimi pradėjo teikti dar 2011 m. balandžio 9 d., tačiau pretenzijas dėl A. Č., kaip atsakovo pirmininko, įgaliojimų sudaryti Sutartį teismine tvarka ieškovas pareiškė tik po to, kai jo atžvilgiu trečiasis asmuo pareiškė ieškinį dėl įsiskolinimo, palūkanų bei delspinigių priteisimo, kuris grindžiamas būtent Sutarties pagrindu suteiktų paslaugų faktu (t. 1, b. l. 70; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Akivaizdu, kad ieškovas – aktyviai dalyvavęs bendrijos reikalų sprendime, Sutarties sąlygų derinimo procese, pačiuose bendrijos susirinkimuose, ieškinį šioje byloje pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 3 dalis) ir pagrindo atnaujinti šiam terminui nėra (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Nors ieškovas teigia esą iki 2012 m. gegužės 3 d. jam nebuvo žinoma apie procedūrinius ginčo dublikato priėmimo pažeidimus ši jo pateikiama versija traktuotina nepatikima. Ieškovas, kaip jau pasisakyta, aktyviai dalyvavo bendrijos veikloje, jos narių susirinkimuose, žinojo apie Sutarties sudarymą ir sąlygas jai sudaryti, todėl visos dublikato, kaip bendrijos nutarimo, priėmimo aplinkybės ieškovui turėjo tapti žinomos nedelsiant po jo priėmimo (CPK 185 straipsnis).

Esant tokioms byloje konstatuotoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui pareiškus ieškinį po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas, o atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, buvo pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nustačius ieškinio senaties praleidimo faktą teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Bylos nagrinėjimas iš esmės – tai antroji teismo posėdžio dalis, kuri prasideda po pasirengimo bylos nagrinėjimui ir tęsiasi iki baigiamųjų kalbų. Jos metu byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę pateikti prašymus ir juos pagrindžiančius įrodymus (CPK 249, 251 straipsniai). Teismui išsprendus pateiktus prašymus, posėdžio pirmininkas paskelbia bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą ir teismas pradeda klausytis baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepateikus prašymo priteisti išlaidas už advokato pagalbą ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki baigiamųjų kalbų, šios išlaidos negali būti priteisiamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Siemens Osakeyhtio v. UAB „Urbico”, bylos Nr. 3K-3-408/2010).

Pagal bylos medžiagą ji buvo išnagrinėta iš esmės 2012 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio metu. Sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas (tripliko parengimas, atstovavimas teisme) atsakovui advokatė išrašė 2012 m. lapkričio 27 d. (t. 1, b. l. 211), o atsakovas ją apmokėjo 2012 m. lapkričio 28 d. (t. 1, b. l. 209 - 210). Tai patvirtina, jog atsakovas objektyviai negalėjo pateikti visų išlaidų už advokato pagalbą patyrimo faktą ir jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ginčo išlaidų už advokato pagalbą patyrimo aplinkybės – advokato atstovavimas paskutinio teismo posėdžio metu, sąskaitos už suteiktas paslaugas išrašymas tą pačią dieną, suponuoja, jog šiuo atveju CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas neturėtų būti taikomas. Priešingu atveju, nepagrįstai bei nesąžiningai būtų apribotas atsakovo teisės reikalauti iš ieškovo dėl jo pareikšto ieškinio patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo realizavimas. Papildomai prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovas patyrė prieš pat teismo posėdį, kuriame baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės, ir jo metu. Sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas advokatė atsakovui išrašė teismo posėdžio dieną, ji buvo apmokėta 2012 m. lapkričio 28 d. Taigi aplinkybė, kad įrodymai apie patirtas išlaidas teismui buvo pateikti nedelsiant po nurodytos sąskaitos apmokėjimo, nėra teisiškai reikšminga ir negali būti pagrindas formaliam CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos taikymui. Dėl to apeliacinio skundo argumentai esą pirmosios instancijos teismas pažeisdamas CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas priėmė nurodytus įrodymus apie atsakovo turėtas advokato pagalbos išlaidas laikytini nepagrįstais.

Pasisakant dėl atsakovui iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, pažymėtina, kad atsakovui advokatė suteikė atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimo bei atstovavimo teismo posėdyje 3 h 40 min teisines paslaugas (t. 1, b. l. 100 - 106, 108 - 112; t. 2, b. l. 4 - 19). Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau ir Rekomendacijos) 8.2., 8.3. ir 8.18. punktus maksimalus užmokesčio dydis už atsakovui advokato suteiktas teisines paslaugas būtų 4 547,50 Lt (3 x 850 Lt + 1,75 x 850 Lt + 4 x 0,15 x 850 Lt). Taigi pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš ieškovo atsakovui advokato pagalbos išlaidas tinkamai taikė tiek CPK 98 straipsnio 2 dalį, tiek Rekomendacijų atitinkamas nuostatas.

Šis apeliacinis procesas apima ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta pagal trečiojo asmens prašymą priimti papildomą sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą. Nurodyta nutartimi teismas nutarė nepriimti papildomo sprendimo dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, motyvuodamas tuo, jog įrodymai apie jas buvo pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal bylos medžiagą įrodymus – 2012 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą ir 2012 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymą (t. 2, b. l. 2-3), apie patirtas bylinėjimosi išlaidas trečiasis asmuo teismui pateikė 2012 m. gruodžio 14 d. Nurodyta PVM sąskaita – faktūra trečiajam asmeniui buvo išrašyta už jam suteiktą advokatės pagalbą atstovaujant jo interesus 2012 m. lapkričio 27 d. vykusiame teismo posėdyje. Taigi trečiojo asmens atžvilgiu turėtų būti taikomas toks pats CPK 98 straipsnio 1 dalies aiškinimas kaip ir atsakovo atveju. Minėta, kad sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas advokatė trečiajam asmeniui išrašė teismo posėdžio dieną, taigi aplinkybė, jog ji buvo apmokėta po dviejų savaičių, įvertinus, kad įrodymai apie patirtas išlaidas teismui buvo pateikti nedelsiant po nurodytos sąskaitos apmokėjimo, nėra teisiškai reikšminga ir negali būti pagrindas formaliam CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos taikymui. Tuo labiau, kad tokią išimtį pirmosios instancijos teismas pritaikė atsakovo atžvilgiu, pateikusio įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas 2012 m. lapkričio 28 d. (t. 1, b. l. 208 - 211). Išdėstytų aplinkybių pagrindu skundžiama teismo nutartis naikinama ir trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Minėta, kad 2012 m. lapkričio 27 d. teismo posėdis truko 3 h 40 min. (t. 2, b. l. 4 - 19). Remiantis Rekomendacijų 8.18. punktu maksimalus trečiajam asmeniui priteistinas išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis būtų 510 Lt (4 x 0,15 x 850 Lt). Nesant priežasčių nukrypti nuo šio dydžio, trečiojo asmens turėtos 1 206,98 Lt advokato pagalbos išlaidos mažinamos iki 510 Lt ir šia nutartimi priteisiamos iš ieškovo.

Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovas turi prievolę atlyginti atsakovo turėtas advokato pagalbos išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovas turėjo 2 700 Lt advokato pagalbos parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą išlaidų. Nurodytas išlaidų dydis atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nebuvo keliami sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, skundas nagrinėtas rašytinio proceso tvarka, atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė advokatė, dalyvavusi pirmosios instancijos teisme, mažinamas iki 1 500 Lt (1,5 x 1 000 Lt; Rekomendacijų 8.11. punktas) ir priteisiamas atsakovui iš ieškovo.

Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Bitofix“ (juridinio asmens kodas 301817741) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Verkių slėnis“ (juridinio asmens kodas 120455985) 510 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti atsakovui daugiabučių namų savininkų bendrijai „Verkių 68“ (juridinio asmens kodas 301487959) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Verkių slėnis“ 1 500 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.