Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio D. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys J. S., A. L., uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Neris“, akcinė bendrovė „Miesto gijos“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „ESKOM“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

9. Suinteresuotas asmuo J. S. kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – kompiuterio ekrano nuotraukas apie atliekamas operacijas; 2025 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymą; 2025 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo nurodymą; 2025 m. rugsėjo 8 d. raštą antstoliui S. D. dėl pinigų grąžinimo; 2025 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymus; 2025 m. rugsėjo 8 d. el. laišką antstoliui S. D..

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

11. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka apie tai pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims. Be kita ko, suinteresuotiems asmenims J. S., UAB „ESKOM“ buvo suteikta teisė nuomonei dėl antstolio D. B. pareiškimo dėl baudos skyrimo, pateikti. Minėti procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims tarp kurių ir J. S. buvo įteikti tinkamai. Taigi, suinteresuotas asmuo J. S. turėjo teisę papildomus įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo, be kita ko, atsiliepimo į antstolio pareiškimą taip pat nepateikė. Aptariamu atveju, įvertinus tai, kad antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims apie tai pranešus, dėl ko J. S. turėjo galimybę pateikti teismui, jos manymu, klausimui išspręsti reikšmingus įrodymus, todėl su atskiruoju skundu teikiamus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi antstolio pareiškimą tenkino ir paskyrė UAB „ESKOM“ vadovei J. S. 300 Eur baudą už antstolio D. B. 2025 m. gegužės 16 d. patvarkymo Nr. S-25-35-20756 dėl skolos išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0035/25/00804, Nr. 0035/25/00865 ir Nr. 0035/25/01325 nevykdymą. Suinteresuotas asmuo J. S. nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi akcentuoja, kad dėl didžiulio informacijos srauto ir atsakingų darbuotojų neapsižiūrėjimo informacija apie antstolio patvarkymą jos nepasiekė. Nurodo, kad faktiškai apie antstolio patvarkymą sužinota tik 2025 m. liepą, po skambučio iš antstolio ir pakartotinai gavus minėtą antstolio patvarkymą, tačiau mokėjimai per klaidą buvo atlikti kitam antstoliui, kadangi buhalterė vykdo mokėjimus be atskiro vadovės nurodymo, todėl byloje nebuvo išsiaiškinta, kas šiuo atveju bendrovėje atsako už sprendimo įvykdymą. Akcentuoja ir tai, kad paskirta bauda yra per didelė, kadangi J. S. veiksmuose nėra tyčios, ji nėra bausta, o skola antstoliui pagal patvarkymą padengta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

13. Pagal CPK 585 straipsnio 1 dalies nuostatas antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio antstolis pradeda skolininko darbdaviui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, kartu nurodydamas darbdavio atsakomybę už antstolio reikalavimo nevykdymą (CPK 585 straipsnio 3 dalis, 733 straipsnis).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatymo pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

15. Nustatyta, kad antstolis D. B. vykdo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-11145-797/2024 dėl 752,56 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. L. išieškotojos AB „Miesto gijos“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0035/25/00804), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. balandžio 23 d. išduotą sprendimą Nr. (23.31-08)483-61497 dėl 50 Eur skolos (baudos) išieškojimo iš skolininkės A. L. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0035/25/00865), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 30 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-12073-512/2025 dėl 104,78 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. L. išieškotojos UAB „Mano būstas Neris“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0035/25/01325).

16. Antstolis remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatė, kad skolininkė A. L. dirba UAB „ESKOM“. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „ESKOM“ vadovė yra J. S..

17. Nagrinėjamu atveju antstolis 2025 m. gegužės 16 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-35-20756 dėl skolos išieškojimo, kuriuo pareikalavo skolininkės A. L. darbovietę UAB „ESKOM“ iš skolininkės darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių kiekvieną mėnesį išskaityti: 10 proc. nuo skolininkės darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau ir MMA), 30 proc. nuo skolininkės darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios vieną MMA, tačiau neviršijančios dviejų MMA dydžių, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius. Antstolis taip pat išaiškino, kad vėluojant pinigus pravesti daugiau kaip 15 dienų, privaloma apie tai pranešti antstoliui, nurodant priežastis. Taip pat informavo apie tai, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą (CPK 585 straipsnis). Šis patvarkymas 2025 m. gegužės 16 d. išsiųstas įmonės UAB „ESKOM“ oficialiu el. paštu, nurodytu Juridinių asmenų registre – (duomenys neskelbtini).

18. Atskirajame skunde akcentuojama, kad dėl didžiulio informacijos srauto ir atsakingų darbuotojų neapsižiūrėjimo informacija dėl gauto antstolio D. B. patvarkymo nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini) vadovės J. S. nepasiekė.

19. Juridiniam asmeniui pačiam tenka pareiga tinkamai išviešinti realų savo buveinės adresą ir elektroninio pašto adresą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.62 straipsnis, 2.67 straipsnis), taip pat ir užtikrinti korespondencijos priėmimą nurodytais adresais. UAB „ESKOM“ Juridinių asmenų registre nurodydama įmonės buveinės adresą ir kontaktinį elektroninio pašto adresą, prisiėmė pareigą tinkamai organizuoti korespondencijos priėmimą juridinio asmens buveinės adresu ar paties juridinio asmens nurodytu elektroninio pašto adresu. Pastebėtina, kad antstolio patvarkymas buvo išsiųstas įmonės elektroninio pašto adresu, kuris viešajame registre išviešintas kaip juridinio asmens kontaktinis elektroninio pašto adresas, todėl nėra pagrindo vertinti, kad informavimas viešajame registre įregistruotu bendrovės elektroninio pašto adresu nagrinėjamu atveju buvo netinkamas. Byloje nepateikta objektyvių duomenų, kad UAB „ESKOM“ faktiškai antstolio patvarkymo negavo ir neturėjo galimybės susipažinti su dokumento turiniu.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso santykiai įpareigoja visus vykdymo proceso dalyvius bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti kitų teises ir teisėtus interesus. Šiuo konkrečiu atveju skolininkės vadovė taip pat turėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir bendradarbiauti su antstoliu dėl tinkamo antstolio patvarkymo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės apie bendrovės vadovei tenkantį didžiulį krūvį susijusį su personalo darbo organizavimu vasaros sezono metu savaime neatleidžia nuo pareigos vykdyti teisėtus antstolio reikalavimus.

21. Nagrinėjamu atveju atsisakymas vykdyti pagrįstus antstolio reikalavimus (CPK 585 straipsnio pagrindu), nenurodžius ir neįrodžius objektyvių priežasčių, dėl kurių nebuvo galimybės jų įvykdyti, nepagrindus, kad egzistavo svarbios priežastys, kurios sutrukdė suinteresuotam asmeniui atlikti visus veiksmus, būtinus siekiant efektyvaus bendradarbiavimo su antstoliu vykdymo procese, vertintinas kaip pareigos vykdyti teisėtus antstolio reikalavimus nevykdymas, o tai sudarė teisinį pagrindą pirmosios instancijos teismui skolininkės vadovei skirti baudą.

22. Suinteresuotas asmuo J. S. atskirajame skunde nurodo, kad UAB „ESKOM“ dokumentai, kurie turi būti apmokėti, gaunami tiesiogiai bendrovės buhalterės, kuri vykdo mokėjimus be atskiro vadovės J. S. nurodymo, todėl byloje nebuvo išsiaiškinta, kas šiuo atveju pagal CPK 585 straipsnio 3 dalį bendrovėje atsako už sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnį, už įmonės veiklą, jos organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas, savo veikloje turintis vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, todėl jam kyla atsakomybė už antstolio patvarkymo nevykdymą. Kadangi už įmonės veiksmus yra atsakinga įmonės vadovė J. S., todėl antstolis pagrįstai prašė teismo UAB „ESKOM“ vadovei skirti piniginę baudą (CPK 585 straipsnio 2-3 dalys).

23. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad skola antstoliui pagal 2025 m. gegužės 16 d. patvarkymą Nr. S-25-35-20756 dėl skolos išieškojimo padengta. Pastebėtina, kad suinteresuotas asmuo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neteikė jokių duomenų apie antstolio patvarkymo įvykdymą, taip pat neteikė jokių paaiškinimų dėl antstolio patvarkymo įvykdymo negalimumo. Taigi, viena vertus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta įrodymų apie antstolio patvarkymo įvykdymą, kita vertus, jei laikyti suinteresuoto asmens teiginius pagrįstais, spręstina, kad suinteresuotam asmeniui įvykdžius antstolio reikalavimą, paskirta vienkartinė bauda iš esmės pasiekė savo tikslus. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo pirmosios instancijos teisme gautas 2025 m. rugpjūčio 4 d., o pirmosios instancijos teismo nutartis dėl baudos skyrimo priimta 2025 m. rugsėjo 3 d. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad iš pradžių mokėjimai buvo atlikti kitam antstoliui, tačiau šis apsirikimas buvo ištaisytas ir antstoliui D. B. mokėjimas atliktas 2025 m. rugsėjo 8 d. Vadinasi apeliantė antstolio nurodymą įvykdė jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, taigi ši aplinkybė pagrindžia, kad baudos skyrimas buvo efektyvi ir reikalinga priemonė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio vienkartinė nuobauda šioje proceso stadijoje yra pakankama ir neigiamas pasekmes sukelsianti priemonė, tačiau kartu paminėtina, jog baudos skyrimo tikslas yra ne tik nubausti apeliantę už nurodymo nevykdymą laiku, bet ir paskatinti vengti įstatymų pažeidimo ateityje.

24. Apeliantė argumentuoja ir tai, kad bauda už padarytą pažeidimą yra per didelė, kadangi J. S. veiksmuose nėra tyčios, ji nėra bausta. Šiuo atveju pastebėtina, kad apeliantei buvo skirta ne periodinė, o vienkartinė 300 Eur bauda, nors pagal nurodytas teisės normas, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Pažymėtina ir tai, kad darbdavio nevykdyti antstolio patvarkymai tiesiogiai trikdo vykdymo proceso eigą ir pažeidžia tiek išieškotojo, tiek skolininko turtinius interesus. Dėl reikalavimų nevykdymo išieškojimas buvo vilkinamas, o skolos suma lieka nesumažinta. Toks darbdavio neveikimas kenkia išieškotojo teisei gauti jam priklausančias lėšas per protingą terminą (CPK 634 straipsnio 2 dalis) ir apsunkina skolininko padėtį, nes delsiant vykdymą didėja vykdymo išlaidos. Todėl darbdavio neveikimas turėjo neigiamų turtinių pasekmių abiem vykdymo proceso šalims, o 300 Eur dydžio bauda, paskirta apeliantei (suinteresuotam asmeniui), atsižvelgiant į aukščiau išvardytas aplinkybes, yra proporcinga.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Atsižvelgdamas į nurodytą reglamentavimą ir išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria paskirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą, nepagrįsta. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.