- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- eAS-333-415/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02457-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- UAB "Telšių vėjo energija"
- Atsakovas
- Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
- Kategorijos
- 43.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vėjo energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vėjo energija“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių vėjo energija“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Telšių vėjo energija“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (toliau – VERT, Taryba) pateikti UAB „Telšių vėjo energija“ išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu pagal 2023 m. sausio 30 d. prašymą Nr. TVE-8; 2) įpareigoti VERT išviešinti faktą apie UAB „Telšių vėjo energija“ išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu pagal 2023 m. sausio 30 d. prašymą Nr. TVE-8 Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos internetinėje svetainėje www.regula.lt skiltyje „Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“.
Pareiškėjas 2023 m. balandžio 5 d. pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje uždrausti VERT išduoti tretiesiems asmenims leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus 120 MW galiai iš 400 MW laisvos prijungimo galios LITGRID, AB tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV oro linijoje, atšakoje Telšiai, zonoje Nr. 68.
Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. sausio 30 d. kreipėsi į Tarybą su prašymu išduoti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje (vėjo elektrinių parko statybą prie pareiškėjo statomos 120 MW įrengtosios galios saulės elektrinės, suformuojant 120 MW leistinos generuoti galios hibridinę elektrinę prie elektros perdavimo tinklo).
Taryba 2023 m. vasario 17 d. raštu informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į tai, kad planuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) pakeitimai, pareiškėjo prašymas bus nagrinėjamas tik tuomet, kai bus patvirtinti pakeitimai dėl leidimų, susijusių su hibridinėmis elektrinėmis išdavimo.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam yra išduotas leidimas dėl hibridinės elektrinės, kadangi Taryba neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo per Elektros energetikos įstatyme nustatytą terminą, taip pat nereikalavo papildomos informacijos ar dokumentų, todėl pareiškėjo teigimu, jam nėra taikomos Tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 „Dėl LITGRID AB pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto aprašo nuostatos, be kita ko, ir nuostatos, susijusios su papildoma elektros perdavimo tinklo rezervacija.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, netenkinus prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas būtų neįmanomas, kadangi nebeliks laisvos galios tinkle. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo vystomo hibridinio parko stadija yra pažengusi, pareiškėjas yra sudaręs ilgalaikes žemės nuomos sutartis, gavęs Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą dėl poveikio aplinkai vertinimo, yra išduotos išankstinės prisijungimo sąlygos, pasirašytas ketinimų protokolas, pareiškėjas yra užtikrinęs prievolių įvykdymą saulės elektrinės atžvilgiu, kuris aktualus ir dėl hibridinės elektrinės, pareiškėjo suplanuotos investicijos į 120 MW vėjo elektrinių parką preliminariai sudaro 150 mln. Eur. Pareiškėjo teigimu, panašaus pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones taiko bendrosios kompetencijos teismai.
Atsiliepimas
Atsakovas, nesutikdamas su pateiktu prašymu, atsiliepime paaiškino, kad įstatymų nuostatos, susijusios su hibridinėmis elektrinėmis, įsigaliojo 2022 m. birželio 23 d. priėmus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 22², 23, 31, 39, 41, 41¹, 48², 48³, 48⁴, 49, 58, 59, 67, 71¹, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹, 73² straipsniais įstatymą (toliau – EEĮ pakeitimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13¹, 20³ straipsniais įstatymą (įsigaliojo 2022 m. liepos 8 d. toliau – Pakeitimo įstatymas). 2023 m. sausio 30 d. pareiškėjo prašymo padavimo metu galiojusi Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių redakcija nereglamentavo leidimų plėtoti hibridines elektrines išdavimo tvarkos, taip pat ketinimo protokolo pasirašymo metu galiojusi Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo redakcija (Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas, patvirtintas Tarybos 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-832 „Dėl LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“) nenustatė ketinimo protokolų dėl hibridinių elektrinių pasirašymo tvarkos. Dėl šios priežasties Taryba 2023 m. vasario 17 d. raštu Nr. R2-(L)-1427 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad pašymas bus išnagrinėtas, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu patvirtins taisyklių pakeitimus, reglamentuojančius leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus, įrengiant hibridinę elektrinę, išdavimo tvarką.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2023 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 174 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, pakeitus Taisykles, atsirado, nuostatos, reglamentuojančios leidimų plėtoti hibridines elektrines išdavimo tvarką. Tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 buvo patvirtinta nauja Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo (toliau – ir PETA) redakcija. Taigi, priėmus nurodytus teisės aktus neliko jokių kliūčių nagrinėti prašymus dėl leidimų plėtoti hibridines elektrines išdavimo, taigi pareiškėjas, kaip ir kiti gamintojai, ketinantys statyti ar įrengti naują hibridinę elektrinę, gali teikti prašymus išduoti leidimus plėtoti hibridines elektrines. Reikalavimai prašymui nustatyti Taisyklėse. Atsakovas pažymėjo, kad nurodyta tvarka taikoma visiems subjektams, ketinantiems plėtoti hibridines elektrines, ir nenumato išimčių, kitas vertinimas reikštų nepagrįstą nediskriminavimo principo pažeidimą, kadangi suteiktų pareiškėjui nepagrįstą pranašumą prieš kitus gamintojus.
Tarybos vertinimu, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo buvo pateiktas turint vienintelį tikslą – gauti konkurencinį pranašumą prieš sąžiningus gamintojus.
VERT pažymėjo, kad visi gamintojai, kurie dalyvaus pralaidumų rezervavime, bus tokioje pačioje vystymo pažangos stadijoje, bus atlikę analogiškus veiksmus ir patyrę analogiškas išlaidas. Todėl, Tarybos vertinimu, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra nepagrįstas ir suteiktų pareiškėjui nepagrįstą pranašumą prieš kitus gamintojus, bei sustabdytų vėjo ir hibridinių elektrinių vystymo procesą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teismas, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, pareiškėjo prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir pareiškėjo prašymo argumentus darė išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas prašyme nurodo neigiamas pasekmes, kurios kils jam dėl VERT priimtų sprendimų ar neatliktų veiksmų, tačiau iš esmės jis nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių (investicijų praradimą), neuždraudus VERT išduoti tretiesiems asmenims leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus 120 MW galiai iš 400 MW laisvos prijungimo galios LITGRID, AB tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV oro linijoje, atšakoje Telšiai, zonoje Nr. 68, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pati savaime nepagrindžia nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo patirti neigiami padariniai tuo atveju, jeigu atsakovo veiksmai bus pripažinti neteisėtais, galės būti kompensuoti atlyginant žalą.
Teismas taip pat pažymėjo, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta ir į viešąjį interesą.
Teismas nustatė, kad Tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 „Dėl LITGRID AB pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ buvo patvirtinta nauja pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo redakcija, reglamentuojanti leidimų plėtoti hibridines elektrines išdavimo tvarką. Iki tol Taryba negalėjo įvertinti gamintojų prašymų išduoti leidimus plėtoti hibridines elektrines. Naujos PETA redakcijos 200 punkte nustatyta, kad prašymai rezervacijai priimami nuo 2023 m. kovo 13 d. 9 valandos, o pirmą registrą, numatytą naujos PETA redakcijos V skyriuje, operatorius sudaro per 3 mėnesius nuo naujos PETA redakcijos įsigaliojimo dienos. Naujos PETA redakcijos 30 punkte nustatyta, kad hibridinei elektrinei, susidedančiai iš saulės ir vėjo elektrinių, kurių profiliai sutampa su atskirai prijungtų atitinkamai saulės ir vėjo elektrinių profiliais, tinklas rezervuojamas tik laisvos saulės arba vėjo galios atitinkamoje PT zonoje apimtimi. Suminė hibridinių elektrinių saulės dalių ir atskirų saulės elektrinių leistina generuoti galia PT zonoje negali viršyti 100 % saulės galios perdavimo pralaidumo toje PT zonoje. Suminė hibridinių elektrinių vėjo dalių ir atskirų vėjo elektrinių leistina generuoti galia PT zonoje negali viršyti 100 % vėjo galios perdavimo pralaidumo toje PT zonoje. Taigi, pagal nurodytą reglamentavimą elektros gamintojai konkuruos dėl perdavimo tinklo pralaidumų rezervacijos.
Atsižvelgdamas į tai teismas darė išvadą, kad šiuo atveju pritaikius pareiškėjo nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų pažeistas nediskriminavimo principas, kadangi suteiktų pareiškėjui nepagrįstą pranašumą prieš kitus gamintojus, VERT pateikusius prašymus plėtoti hibridines elektrines, būtų pažeista sąžininga konkurencija ir atsirastų grėsmė viešajam interesui – būtų stabdomas hibridinių ir vėjo elektrinių plėtros procesas.
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, ginčo santykių teisinį ir faktinį kontekstą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju nėra tikslingas ir suderinamas su proporcingumo principu bei viešuoju interesu, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Pareiškėjo vertinimu, teismo nutartis nėra pakankamai motyvuota, teismas nepagrįstai nutartyje visiškai nepasisakė apie pareiškėjo pateiktus įrodymus, iš nutarties nėra aišku, kokios yra teismo nurodytos „išskirtinės aplinkybės“, kurioms esant būtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjas teigia, kad teismų praktikoje yra nurodoma, kad tikėtina turtinė žala turi būti tinkamai įrodoma, tačiau nenurodoma, kad tokia žala apskritai neturi įtakos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Pareiškėjas tvirtina prašyme nurodęs, kokia žala kils netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių. Nutartimi pareiškėjui pritaikytas neįmanomas standartas įrodyti turtinės žalos egzistavimą. Teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo prašyme nurodyto argumento, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus nebelikę galios elektros tinkle. Iš nutarties motyvų pareiškėjui susidaro įspūdis, kad teismui yra aišku, jog byloje turėtų būti taikomas PETA, kurio nuostatomis teismas grindžia nutartį, tačiau pareiškėjo įsitikinimu, vien ta aplinkybė, kad PETA priimtas praėjus keliems mėnesiams po pareiškėjo prašymo pateikimo rodo, kad byloje taikant PETA būtų pažeistas principas lex retro non agit, draudžiantis taikyti teisės aktą atgal.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti.
Tarybos vertinimu, pareiškėjo skundas yra prima facie nepagrįstas, pareiškėjo skundas ir prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateikti turint vienintelį tikslą – gauti konkurencinį pranašumą prieš sąžiningus gamintojus.
Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad hibridinio parko vystymo stadija yra pažengusi, pareiškėjas yra atlikęs paruošiamuosius darbus, atsakovas pažymi, kad visi gamintojai, kurie dalyvaus pralaidumų rezervavime, bus tokioje pačioje vystymo pažangos stadijoje, bus atlikę analogiškus veiksmus ir patyrę analogiškas išlaidas, todėl, Tarybos vertinimu, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra nepagrįstas ir suteiktų pareiškėjui nepagrįstą pranašumą prieš kitus gamintojus, bei sustabdytų vėjo ir hibridinių elektrinių vystymo procesą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo prašymo tenkinimas prieštarautų viešajam interesui, o taip pat būtų neadekvati, pažeidžianti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros bei viešojo intereso principus priemonė, bei pažeistų kitų pralaidumų rezervavime dalyvausiančių subjektų interesus.
Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalavimo užtikrinimo priemonių institutą tapatina su civilio proceso institutu – laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo UAB „Telšių vėjo energija“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).
Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).
Bylos duomenimis pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam yra išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, suteikiant teisę papildomai įrengti 120 MW vėjo jėgainių parką prie statomo 120 MW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinių parko, suformuojant 120 MW įrengtosios galios ir leistinos generuoti galios hibridinę elektrinę Telšių rajono savivaldybėje, ir prašo teismo įpareigoti atsakovą pateikti šį leidimą pareiškėjui.
Reikalavimui užtikrinti pareiškėjas prašo uždrausti VERT išduoti tretiesiems asmenims leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus 120 MW galiai iš 400 MW laisvos prijungimo galios LITGRID, AB tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV oro linijoje, atšakoje Telšiai, zonoje Nr. 68.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė įstatyme įtvirtintos privalomos sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui, t. y. neįrodė, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nors pareiškėjas tvirtina, kad teismas nepagrįstai neįvertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, pažymėtina, kad su prašymu pareiškėjas pateikė tik delfi publikaciją, kurioje rašoma apie fiksuojamą didelį atsinaujinančių energijos išteklių vystytojų aktyvumą teikiant prašymus prijungti saulės, vėjo elektrinių ir kaupimo įrenginius. Įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes, susijusias su ilgalaikių žemės nuomos sutarčių sudarymu, garantija ir kt. pareiškėjas teismui nebuvo pateikęs, todėl jo argumentas, kad teismas nepasisakė dėl pateiktų įrodymų yra nepagrįstas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo prašyme nurodyta prielaida, jog jis gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių teismų praktikoje paprastai nelaikoma ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr. pvz. 2021 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jis yra sudaręs ilgalaikes žemės nuomos sutartis, yra gavęs aplinkos apsaugos agentūros sprendimą dėl poveikio aplinkai vertinimo, gavęs išankstines prisijungimo sąlygas, yra užtikrinęs prievolių įvykdymą saulės elektrinių atžvilgiu, kuris aktualus ir dėl hibridinės elektrinės, nėra pagrindo vertinti kaip pagrindžiančių neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimą. Kaip nurodo pats pareiškėjas, garantija jam yra suteikta dėl veiklos, susijusios su saulės šviesos energijos elektrine, taigi dėl jos pareiškėjas nepatirs jokių papildomų nuostolių. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl sudarytų sutarčių taip pat nėra išsamiai pagrįsti, ypač atsižvelgiant į tai, kad toje pačioje vietoje pareiškėjas jau vysto saulės energijos elektrinių veiklą, taigi naudojasi išsinuomotais žemės sklypais. Pareiškėjo deklaratyviai nurodytas argumentas apie suplanuotas investicijas į vėjo elektrinių parką taip pat nėra pakankamas pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, galimi materialiniai nuostoliai iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į viešojo intereso svarbą šioje byloje, taip pat proporcingumo principą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo turtiniai interesai negali nusverti viešojo intereso – skatinti elektros energijos vidaus rinkos plėtrą, didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį Lietuvos vidaus energijos gamyboje ir galutiniame energijos suvartojimo balanse, užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp rinkos dalyvių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad hibridinių ir vėjo elektrinių plėtros proceso sustabdymas būti neadekvati priemonė siekiamam tikslui – pareiškėjo reikalavimo, pareikšto šioje byloje užtikrinimui, neproporcingai suvaržytų kitų vystytojų teises bei sustabdytų vėjo ir hibridinių elektrinių plėtros procesą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vėjo energija“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.