- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-17
- Bylos Nr.
- e2-647-1112/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01475-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Sigitas Čepas
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Astai Muliuolienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės naudojimo patikrinimo akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, V,P., I. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R.P. kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcijos) 2024 m. gegužės 21 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-316 ir 2024 m. gegužės 23 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-407.
Ieškinyje nurodyta, kad Inspekcija 2024 m. gegužės 21 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-316, kuriuo nustatė, kad žemės sklypo savininkė R. P. už žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Žemės sklypas), ribų, nesuformuotame valstybinės žemės plote, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, yra užtvėrusi medinę tvorą, įrengusi asfalto dangos/betono trinkelių įvažiavimą į žemės sklypą (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo ribos), pastačiusi krepšinio stovą. Inspekcija 2024 m. gegužės 23 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-407, kuriuo nurodė pašalinti iš savavališkai užimto valstybinės žemės ploto, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės: medinę tvorą, asfalto dangos/betono trinkelių įvažiavimą į žemės sklypą, krepšinio stovą. Pastačius gyvenamąjį namą Žemės sklypą aptvėrė tvora. Žemės sklypą ir gyvenamąjį namą ieškovė (duomenys neskelbtini) pardavė. Po (duomenys neskelbtini) metų grįžusi į Lietuvą ieškovė pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3862, nusipirko Žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Nusipirkus šį turtą, tvora buvo pastatyta nauja. Ieškovės 2008 m. lapkričio 14 d. pastatyta tvora (statė ieškovės sutuoktinis) priekinėje sklypo dalyje buvo gelsvos (namo) spalvos klinkerio stulpai ir sumontuotos viena eile medinės tvoros lentos, o (duomenys neskelbtini) nupirkus tvora buvo pakeista į dviejų lentų eilių medinę tvorą su mediniais stulpais. Ieškovės žiniomis, sena tvora nugriauta ir nauja tvora pastatyta pardavėjos Irenos Miceli, nes ji ieškovei minėjo, jog seni klinkerio stulpai išsikraipė ir nuvirto. Ieškovė netvėrė tvoros kaip neteisingai nurodyta Žemės naudojimo patikrinimo akte, be to ginčo tvoros dalis ieškovei nepriklauso, nes, jei tvora iš tiesų yra už ieškovės Žemės sklypo, tai ta dalis nėra ieškovės žemės sklypo priklausinys. Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2003 m. birželio 16 d., žemės sklypo kadastrinių matavimų byla (tikslieji matavimai) rengti nebuvo. Su ieškovės žemės sklypu besiribojančių kitų sklypų savininkai (šiaurės, rytų ir pietų pusėse) yra parengę kadastrinių matavimų bylas, dėl to šiuo metu ieškovės žemės sklypo ribos yra pasikeitusios. Ieškovė parengė savo Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, tačiau VĮ Registrų centras 2024 m. birželio 3 d. sprendimu atidėjo nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų įrašymą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 20 d. išvadoje Nr. 1IŽ-1238-(10.5E) nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba pasislinko dėl koordinačių perskaičiavimo iš vietinės koordinačių sistemos (S442) į valstybinę (LKS-94) koordinačių sistemą, todėl 2023 m. lapkričio 23 d. parengtas matininko E. Pociaus planas teisingai, o gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas turi būti tikslinamas Nuostatų nustatyta tvarka. Šiuo metu nėra aiškios žemės sklypo ribos, todėl tvora galimai nėra valstybinėje žemėje. Reikalavimas pašalinti įvažiavimo į mano žemės sklypą kelią yra nelogiškas, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, nes jį pašalius negalės patekti į savo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Statybos leidimas Nr. GN03-131 išduotas R. P. ir V. P. 2003 m. rugpjūčio 29 d. Tuo metu galiojanti Statybos įstatymo redakcija nenumatė statybai vykdyti privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Pagal 2003 m. liepos 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 351 5.7 punktą reikalavimai dėl prijungimo prie gatvių, takų – pagal gyvenvietės suplanavimo projektą. Individualaus gyvenamojo namo techninio projekto Genplanas buvo suderintas su visomis atsakingomis institucijomis, tarp jų su Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriumi, Klaipėdos rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriumi, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir kt. Techninio projekto genplane buvo suprojektuotas už Žemės sklypo ribų iš (duomenys neskelbtini) gatvės (Ž) įvažiavimas į mano žemės sklypą, asfalto (A) dangos ir betoninių trinkelių dangos. Nesutinka, kad krepšinio stovas pastatytas už Žemės sklypo ribos. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nustatytų faktinių aplinkybių schemoje krepšinio stovas nepavaizduotas, jis nėra už Žemės sklypo ribos. Krepšinio stovas nėra nekilnojamasis daiktas, nes gali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2024 m. gegužės 14 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo planinį patikrinimą ir surašė 2024 m. gegužės 21 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-316 (toliau – Patikrinimo aktas). Inspekcija ieškovei R. P. 2024 m. gegužės 23 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-407 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo pareikalavo: „Pašalinti iš savavališkai užimto valstybinės žemės ploto, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės: medinę tvorą, asfalto dangos/betono trinkelių įvažiavimą į žemės sklypą (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo ribos), krepšinio stovą“. Inspekcijos 2024 m. gegužės 23 d. raštu ieškovei išsiųstas Patikrinimo aktas ir Privalomasis nurodymas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus. Nurodė, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 3 punktu, privalo teikti privalomus nurodymus, jei patikrinimo metu nustatyta žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir tokie atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Be to, atsakomybė pagal ANK 110 straipsnį kyla ne tik už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą, bet ir už savavališką jų naudojimą. Patikrinimo akte konstatuota, jog naudojant Žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, t. y. kad Žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, nesuformuotoje valstybinėje žemėje įrengta medinė tvora, uždaru kontūru užimanti valstybinės žemės plotą, kuris yra naudojamas, kaip vientisas masyvas su Žemės sklypu. Iš Nustatytų faktinių aplinkybių schemos akivaizdu, jog 156,15 kv. m. valstybinės žemės plotas yra aptvertas tvora, į šį valstybinės žemės plotą nebegali patekti kiti asmenys bei aptvertu valstybinės žemės plotu gali išimtinai naudotis tik Žemės sklypo savininkė, nesuformuotoje valstybinėje žemėje įrengtas asfalto dangos/betono trinkelių įvažiavimas į Žemės sklypą. Byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 3862, 10 punkte nurodyta, jog sutarties priedas yra Žemės sklypo planas M 1:500, todėl ieškovė (duomenys neskelbtini) vėl įgijusi Žemės sklypą, turėjo ir privalėjo žinoti savo žemės sklypo ribas, kaip ir aplinkybę, kad buvusios savininkės galimai naujai pastatyta tvora patenka į valstybinę žemę. Po Žemės sklypo įsigijimo, nors ir žinodama, kad galimai buvusia tvora yra aptverta didesnė žemės dalis, negu jai priklauso, ieškovė šia valstybinės žemės dalimi sąmoningai toliau naudojosi kaip savo ir nesiėmė jokių veiksmų žemės naudojimo pažeidimui pašalinti, taip pažeisdama Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą pareigą. Nustatytų faktinių aplinkybių schemoje ieškovės R. P. nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo ribos pažymėtos tokios, kokios 2024 m. gegužės 14 d., t. y. planinio patikrinimo metu, buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje esantys duomenys patvirtina, jog tvora yra valstybinėje žemėje. Inspekcija, atlikto Žemės sklypo žemės naudojimo planinio patikrinimo metu nustačiusi žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, 2024 m. gegužės 21 d. parengė Patikrinimo aktą bei 2024 m. gegužės 23 d. surašė ieškovei R. P. Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus pagrįstai, teisėtai ir jų panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2024 m. gegužės 21 d. ieškovės įgaliotas asmuo kreipėsi prašydamas išduoti sutikimą tiesti/statyti kelią „nuovažą“. Prie minėto prašymo buvo pridėtas brėžinys nurodytoms susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams tiesti ir jiems funkcionuoti būtiniems statiniams statyti. Taip pat buvo pridėta įvažiavimo į Žemės sklypą schema su įvairių institucijų suderinimo žymomis. Išnagrinėjusi prašymą, NŽT išdavė sutikimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja dėl šių objektų tiesimo, statybos ar rekonstravimo valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Pažymėjo, kad šis sutikimas galioja tik pridedamame brėžinyje nurodytoms susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams tiesti ir jiems funkcionuoti būtiniems statiniams statyti pridedamame brėžinyje pažymėtoje vietoje. Pridedamas brėžinys yra neatsiejama šio sutikimo dalis. Ieškovės Žemės sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai ir 2023 m. gruodžio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vedėjo sprendimu Nr. 12SK-1037-(14.12.110 E.) yra patvirtinti šio Žemės sklypo kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto registre nauji Žemės sklypo kadastro duomenys įregistruoti 2024 m. birželio 25 d. Mano, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo naudotis neteisėtai aptvertu laisvu valstybinės žemės plotu (ieškovės Žemės sklypo ribos yra aiškios ir tikslios), todėl ji privalo pašalinti Inspekcijos užfiksuotą pažeidimą, pasireiškiantį laisvos valstybinės žemės užtvėrimu ir naudojimu kartu su jai priklausančiu namų valdos Žemės sklypu.
Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Mano, kad Privalomas nurodymas surašytas neteisėtai, nes tvorą statė ne ieškovė, o tuo metu buvusi savininkė, reikalavimai turėtų būti reiškiami jai. Ieškovė tvoros, kuri ne jos žemės sklype, nuosavybės teise kaip priklausinio neįsigijo. Buvo netinkamai nustatytos Žemės sklypo ribos, tris kartus tikrinant gauti skirtingi matavimai, krepšinio stovas vienu atveju pateko, o kitu atveju nebepateko į sklypo ribas. Patikrinimą atliko specialistai, kurie neturi tinkamos kvalifikacijos. Ieškovei negalėjo būti aiškios sklypo ribos, nes riboženklių nebuvo, o iš plano to padaryti negalėjo. Pagal aktą neteisėtas visas įvažiavimas, kai jis įrengtas nebuvo teisės aktuose reikalavimo gauti sutikimą, ieškovė turėjo statybą leidžiantį dokumentą, projektas buvo suderintas su institucijomis, kelias buvo suprojektuotas, todėl ir įrengtas teisėtai pagal projektą. Kada pastatyta tvora, negali pasakyti, nes ieškovė buvo išvykusi. Kai pardavė žemę buvo tvora, bet ji buvo perstatyta.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad kyla ginčas dėl Inspekcijos kaip valstybinės žemės naudojimo priežiūros vykdančios institucijos veiksmų. Tai, kad tvora galimai buvo pastatyta nuperkant Žemės sklypą, nesuteikia teisę toliau naudotis valstybine žeme, nešalinti pažeidimo. Ieškovei buvo taikyta administracinė nuobauda, po to sąmoningai toliau naudojosi žeme. Po Privalomo nurodymo keitėsi faktinės aplinkybės, buvo registruotos žemės sklypo ribos, todėl patikrinimo aktuose yra duomenys skiriasi, krepšinio stovas pagal naujus duomenis patenka į ieškovės žemės sklypo ribas, todėl šioje dalyje reikalavimų nebereiškia. Nuovaža įrengta ne taip, kaip išduotas sutikimas, nes nuovaža prie sklypo išplatėja. Tai, kad šis reikalavimas buvo iš dalies pašalintas, nedaro Privalomo nurodymo neteisėtu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei R. P. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pagal byloje pateiktus duomenis (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė Žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą nupirko iš trečiojo asmens I. M.. Gyvenamojo namo statytojai 2003 m. buvo ieškovė R. P. ir V. P..
Inspekcijos specialistai 2024 m. gegužės 14 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo planinį patikrinimą ir surašė 2024 m. gegužės 21 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-316 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame nurodyta, kad patikrinus, 1993 m. gruodžio 11 d. kadastriniais matavimais nustatytas ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas, žemės sklypo ribas, nustatyta, kad žemės sklypo savininkė R.P. už žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)., ribų, nesuformuotame valstybinės žemės plote, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, yra užtvėrusi medinę tvorą, įrengusi asfalto dangos/betono trinkelių įvažiavimą į žemės sklypą (nuo(duomenys neskelbtini)gatvės iki žemės sklypo ribos), pastačiusi krepšinio stovą. Šiais savavališkai padarytais veiksmais R. P. yra statiniais užėmusi valstybinės žemės plotą (bendras užimtos žemės plotas 470 kv. m.) ir jį naudoja kaip vientisą masyvą su jai priklausančiu namų valdos žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).
Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Patikrinimo akto ir Privalomojo nurodymo teisėtumo.
Valstybinė žemė yra visai visuomenei reikšmingas viešasis turtas. Valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022 ir kt.).
Byloje ieškovė Patikrinimo akto ir Privalomo nurodymo neteisėtumą sieja su tuo, kad ji nėra ginčo tvoros statytoja. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Inspekcija ieškovės skundžiamą Patikrinimo aktą ir Privalomą nurodymą surašė atlikdama valstybinę priežiūrą, t. y. veikdama jai, kaip viešojo administravimo institucijai, įstatymais suteiktos kompetencijos ribose. Nagrinėjamu atveju Privalomieji nurodymai ieškovei pateikti kaip neteisėtai valstybine žeme besinaudojančiam asmeniui.
Iš bylos duomenų matyti, kad NŽT 2023 m. rugpjūčio 29 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK:23220056586), kuriuo ieškovei buvo skirtas įspėjimas, nes žemės naudojimo kontrolės metu nustatyta, kad už žemės sklypo ribų pastatyta tvora, įrengtas trinkelių ir asfalto dangos įvažiavimas į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės be NŽT sutikimo.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką žemės, miško, vandens telkinių naudojimą. Nustatant tokį užėmimą, svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau, savavališką jo naudojimą, kai atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019; 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021; 2022 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-75-495/2022; 2023 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-697/2023; 2023 m. birželio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-976/2023 ir kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės Žemės sklypas apjuostas tvora, kuri išeina Patikrinimo akte nurodytose vietose iš Žemės sklypo ribų ir apima dalį nesuformuotos valstybinės žemės. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, nes iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės kaip žemės sklypo savininkė yra užėmusi ir naudojasi valstybine žeme, todėl jai pagrįstai buvo surašytas Patikrinimo aktas ir Privalomi nurodymai. Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai privalo teikti privalomus nurodymus, jeigu patikrinimo metu nustatyta žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, ką šiuo atveju inspekcija ir padarė.
Be to, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad ginčo tvora priklauso kitiems asmenims. Iš bylos medžiagos matyti, kad Žemės sklype gyvenamasis namas buvo pastatytas pagal 2003 m. rugpjūčio 29 d. statybos leidimą, statytojai buvo R.P. ir V. P. Byloje nekilo ginčas, kad ieškovė ir jos sutuoktinis buvo pastatę tvorą, tačiau ieškovės atstovas nurodė, kad trečiasis asmuo, kai buvo Žemės sklypo savininkas, tvorą pakeitė, nugriovė ir pastatė naują, tačiau į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Iš į bylą pateiktos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad 2007 m., kai turtas priklausė ieškovei ir jos sutuoktiniui, Žemės sklypas buvo apjuostas tvora. Nors iš kadastrinių matavimų bylos nuotraukų sudėtinga įvertinti tvoros savybes, tačiau jos leidžia vertinti, kad tvora vizualiai yra panaši į tvorą, kuri buvo užfiksuota patikrinimo aktuose. Atkreiptinas dėmesys, kad kadastrinių matavimų byloje užfiksuotos nuotraukos paneigia ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes apie tvoros pastatymo aplinkybes.
Ieškovė akto neteisėtumą taip pat sieja su tuo, kad patikrinimo aktui nurodyti duomenys ir matavimai yra netikslūs bei skiriasi.
Byloje nustatyta, kad atliekant patikrinimą buvo vadovautasi 1993 m. gruodžio 11 d. kadastriniais matavimais ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėta žemės sklypo riba. Teismo vertinimu, prie Patikrinimo akto pridėta Nustatytų faktinių aplinkybių schema yra pakankamai aiški ir konkreti, todėl nėra kliūčių ją įvykdyti. Ieškovės iniciatyva buvo užsakytas ir 2023 m. lapkričio 23 d. parengtas Žemės sklypo planas ir šiame plane nurodytos Žemės sklypo ribos 2024 m. birželio 25 d. yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.
Iš 2024 m. gruodžio 9 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo akto matyti, kad Žemės sklypo ribos tikrintos vadovaujantis MB „GEO vakarai“ matininko Evaldo Pociaus 2023 m. lapkričio 23 d. parengtu Žemės sklypo kadastrinių matavimų planu, kurio ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2024 m. birželio 25 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad pagal naujai atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų plane nustatytas ribas, krepšinio stovas patenka į Žemės sklypą, taip pat nustatyta, kad yra gautas NŽT Sutikimas įvažiavimui pagal pridedamą Schemą. Nustatyta, kad ieškovė nepašalino valstybinėje žemėje esančios apie 31,50 m ilgio medinės tvoros ir apie 73,62 kv. m. trinkelių dangos, kuri įrengta be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Pažymėtina, kad Inspekcija pažeidimus, kurie pasikeitus aplinkybėms tapo nebeaktualūs, pripažįsta tinkamai įvykdytais. Teismo vertinimu, po Patikrinimo akto ir Privalomo nurodymo pasikeitusios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti priimto akto, nedaro jo neteisėtu ir nepagrįstu.
Iš bylos duomenų matyti, kad NŽT po Privalomo nurodymo surašymo išdavė sutikimą tiesti, statyti ar rekonstruoti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, pagal pridedamą schemą. Gavus sutikimą pažeidimas dėl įvažos į sklypą, kurią apima NŽT suteiktas sutikimas, tapo neaktualus. Pažymėtina, kad dalis trinkelių dangos užima didesnį plotą nei nurodyta schemoje, todėl ši pažeidimo dalis liko nepašalinta. Nagrinėjamu atveju ieškovė mano, kad nustatytas pažeidimas dėl įvažos įrengimo buvo neteisėtas. Teismas atkreipia dėmesį, kad statybos leidimo išdavimo metu galiojo reguliavimas, kuris numatė reikalavimą, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys (redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.)). Byloje duomenų, kad ieškovė valstybinę žemę valdytų kokiais nors pagrindais ar turėtų valstybinės žemės patikėtinio sutikimą ir būtų jį pateikusi Inspekcijai, negauta, todėl nėra pagrindo ieškovės atstovo nurodytais argumentais Privalomo nurodymo laikyti neteisėtu. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovei jau buvo taikyta administracinė atsakomybė dėl to, kad įvaža į sklypą įrengta be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ir duomenų, kad būtų ieškovė būtų nesutikusi ir skundusi priimtą nutarimą negauta.
Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad Patikrinimo aktas ir Privalomas nurodymas yra pagrįsti teisės normomis (aiškus teisinis pagrindas), jame nurodomi pagrindiniai faktai (faktinis pagrindas) ir argumentai, įrodymai, motyvų ir argumentų išdėstymas yra aiškus, pakankamas ir suprantamas, argumentai ir motyvai patvirtina, kad skundžiamas aktas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra priimtas subjekto, kuris yra įgaliotas teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimus, o priimant skundžiamą aktą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, todėl ieškinys atmetamas.
Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi teismo vertinimu jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje negauta duomenų apie bylos šalių ar trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, išskyrus sumokėtą žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais
nusprendžia:
ieškovės R. P. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.