Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams M. P., A. M. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti visiškai. Paaiškino, kad yra susituokusi su atsakovu M. P., turi keturis nepilnamečius vaikus, bet nuo 2018 metų kartu su vyru nebegyvena, ruošiasi skyryboms. Su A. M. gyveno kažkurį laiką kartu, ilgai bendravo, L. P. tikrai yra A. M. sūnus, kadangi kitų santykiu ji neturėjo. 2022 m. kovo mėn. prašė A. M., kad išsikraustytų iš jos namų, tuo metu jau laukėsi sūnaus L. A. M. apie tai žinojo, džiaugėsi, sakė, kad nori vaikelio. L. P. ji užregistravo P. pavarde. Vaikui (duomenys neskelbtini) , A. M. domisi vaiku žinutėmis iš įkalinimo įstaigos. Prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti išlaikymą vaikui po 200 Eur. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatyti neprašo.

6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė išvadą, kuria dėl ieškovės reikalavimų tenkinimo neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė D. P. ir atsakovas M. P. yra (duomenys neskelbtini) sudarę santuoką, kuri įregistruota Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. ieškovė su M. P. pradėjo gyventi skyrium ir nustojo vesti bendrą ūkį, gyventi santuokinį gyvenimą. 2020 m. rudenį ieškovė susipažino su A. M., kartu gyveno apie pusę metų. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus L. P., kurio gimimo įraše tėvu įrašytas atsakovas M. P..

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

8. Kiekvienas vaikas turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), kuri pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.150 straipsnio 1 dalis). CK 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės.

9. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad ieškovė D. P. ir atsakovas M. P. bendro ūkio neveda ir kartu negyvena nuo 2018 m., nors oficialiai santuoka nenutraukta. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės ir atsakovo M. P. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, atsakovo A. M. atsiliepimas į ieškinį. Atsakovas A. M. pripažįsta, kad jis yra nepilnamečio L. P. tėvas.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti nepilnamečio L. P. teisę žinoti savo tikrąją kilmę, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo tenkintinas. Nustatytina, kad atsakovas M. P. nėra nepilnamečio L. P. tėvas, o vaiko tėvas yra atsakovas A. M.. Tuo pagrindu L. P. gimimo įraše panaikintinas įrašas grafoje „Duomenys apie tėvą“, kuriame nurodyta, jog vaiko tėvas yra M. P. bei įrašytina, kad vaiko tėvas yra A. M..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

11. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

12. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio L. P. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į tai, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su mama D. P.. VTAS pateikė išvadą, kad L. P. gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiktų jo interesus. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje ieškinys taip pat tenkintinas ir nepilnamečio L. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl išlaikymo priteisimo

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

14. Išlaikymo dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nepilnamečiui sūnui iš atsakovo A. M. priteisti išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad mano, jog reikalinga priteisti išlaikymą vaikui iš atsakovo A. M. nuo vaiko gimimo. VTAS išvadoje nurodė, kad skyriaus specialistams pabendravus su ieškove, pastaroji nurodė, kad atsakovas A. M. vos gimus sūnui L. davė vieną kartą 200 Eur, byloje nėra duomenų, kad atsakovas gera valia būtų teikęs išlaikymą bet kokia forma, todėl VTAS nuomone yra tikslinga vaikui L. P. priteisti išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas su prašomu išlaikymo dydžiu sutiko, prieštaravimų neišreiškė, sutiko teikti išlaikymą nuo vaiko L. P. gimimo. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad prašomas vaiko išlaikymo dydis prieštarauja jo teisėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, priteistinas vaikui išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini).

16. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

17. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

18. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Ieškovei byloje buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei. Iš jų priteistinas 143 Eur žyminis mokestis (105 Eur už reikalavimą nustatyti tėvystę + 38 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą (100 Eur x 12 mėn. x 3 % x 0,75 x 140,60 /100)), 196,67 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 36,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. P. nėra M. P. vaikas.

Nustatyti, kad vaiko L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o L. P. yra A. M. sūnus.

Panaikinti L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo grafoje „Duomenys apie tėvą“ įrašą „M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir įrašyti „A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti D. P. nepilnamečiui sūnui L. P. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovų M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai lygiomis dalimis 143,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį, 36,36 Eur (trisdešimt šešių eurų 36 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas ir 196,67 Eur (vieno šimto devyniasdešimt šešių eurų 67 ct) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. (buvęs AB DNB bankas), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini). Įmokos kodas mokant žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą 5662, įmokos kodas mokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui ne vėliau kaip kitą darbo dieną teismo sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, tai yra Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriui, tėvystei įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.