Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-14 · Administracinė byla Nr. I-2549-428/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-14
Bylos Nr.
I-2549-428/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
Ž. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2549-428/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00357-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Laurai Mukaitei,

dalyvaujant pareiškėjui Ž. A. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos atstovei Erikai Zakarauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Ž. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 45‘000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b.l. 4-8).

Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Pareiškėjas teigia, jog jam yra skirta griežtesnė nei teismo sprendimu nustatyta bausmė, kadangi jis nuteistas pagal Švedijos įstatymus, ten atliekant bausmę, jis galėtų nevaržomai eiti į pasimatymus, komunikuoti su artimaisiais, ko neturi čia, Pravieniškių pataisos namuose. Taip pat pareiškėjas teigia, jog jam buvo skirta mažiau pasimatymų, nei priklausė, jam skirtas smulkusis paketas, nebuvo perduotas jam, tai pažeidė jo teises. Taip pat, pareiškėjas kildina žalą iš to, jog 2013 m. liepos 11 d. jo sugyventinei nebuvo leista su juo susitikti ilgalaikiame pasimatyme, be to pataisos namuose, netenkinami pareiškėjo prašymai dėl trumpalaikių išvykų į namus. Kai pareiškėjas buvo baudos izoliatoriaus kamerose, jam nebuvo leista siųsti laiškų, taip pat būnant drausmės grupėje jis negalėjo susitikti su artimaisiais. Dėl šių priežasčių sugriuvo jo ilgalaikiai santykiai su sugyventine, dėl to jis patyrė sunkius išgyvenimus, prašo jo skundą tenkinti, priteisti 45‘000 Eur neturtinę žalą iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimuose ir posėdžių metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, nes jame išdėstyti argumentai ir faktai neatitinka tikrovės, o skundo reikalavimai nepagrįsti. Prašo teismo taikyti ieškinio senatį, nes atsakovės manymu pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Nurodė, jog smulkusis paketas pareiškėjui nebuvo perduotas kadangi patikrinimo metu, kuomet paketas buvo tikrinamas peršviečiant, buvo nustatyta, jog jame buvo neleistinų perduoti daiktų, dėl to, paketas neatplėštas buvo gražintas jį pateikusiam asmeniui. Dėl ilgalaikių pasimatymų nurodė, jog nuteistiesiems yra suteikiamas vienas ilgalaikis pasimatymas į tris mėnesius. Skirti ar ne trumpalaikes išvykas į namus kaliniams sprendžia Komisija kuri priima sprendimą vertindama kalinio elgesį pataisos namuose. Nurodė, jog pareiškėjui buvo sveikatos sutrikimų, tačiau jie buvo susiję su nugaros skausmais, peršalimu. Pareiškėjas į psichologinę tarnybą kreipėsi 2012 m. kovo 12 dieną, dėl nepasitenkinimo gyvenimo sąlygomis, tačiau dėl to kylančių emocinių sunkumų ar suicidinių minčių neišsakė. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais, skundo argumentai jo manymu yra nekonkretūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis. Pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (civilinės atsakomybės kilimo sąlygų), todėl neturtinė žala jam negali būti atlyginta. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų - atvirojoje kolonijoje (toliau – Pataisos įstaigoje) netinkamomis sąlygomis, t.y. jam skirta bausmė buvo sugriežtinta, suteikta mažiau pasimatymų nei priklauso, neperduotas smulkusis paketas, neleista susitikti su sugyventine, uždrausta susirašinėti laiškais būnant baudos izoliatoriuje, neišleidžiant į trumpalaikes išvykas.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Pataisos namų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Dėl senaties taikymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas prašo taikyti trejų metų senaties terminą. Skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2015 m. kovo 17 d. (b.l. 15), svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti senaties terminą, nenurodė. Todėl, vadovaujantis CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d., senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas nuo 2012 m. kovo 17 d. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2015 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-46-442/2015).

Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jį perkeliant į Lietuvoje esančius pataisos namus, jam skirta bausmė sugriežtėjo.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis buvo nuteistas Švedijos karalystėje, kurioje kalinimo įstaigose esantys kaliniai gali dažniau susitikti su savo artimaisiais, dėl to jį perkeliant į Lietuvoje esančius pataisos namus, jam skirta bausmė sugriežtėjo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko esančių duomenų matyti, jog Vilniaus Apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d., baudžiamojoje byloje Nr. 1S-84-312/2012, nutartimi pareiškėjui išaiškino aplinkybes, dėl jo perkėlimo į Lietuvos valstybėje esančius pataisos namus, taip pat nurodė, jog tai nėra bausmės griežtinimas.

Pareiškėjas atsakovu byloje nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, į tai, jog pataisos namai neskiria bausmių, nekeičia jų, o jas vykdo, todėl, pareiškėjo argumentai, jog jam būnant Pravieniškių pataisos namuose buvo sugriežtinta bausmė, dėl to jis patyrė neturtinę žalą, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jam nebuvo leista susitikti su sugyventine ilgalaikiame pasimatyme.

Pareiškėjas nurodė, jog 2013 m. liepos 11 d. jo sugyventinė nebuvo įleista į ilgalaikį pasimatymą su juo, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas dokumentaliai to nebuvo patvirtinęs ir to nurodęs Pataisos namų administracijai.

Atsakovas atsiliepime ir posėdžio metu nurodė, jog nei pareiškėjas, nei į ilgalaikį pasimatymą atvykusi Lidija Maročkanič nepateikė duomenų, galinčių būti įrodymais apie bendrą gyvenimą ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravus santuokos. Bausmių vykdymo kodekse numatyta jog kaliniams suteikiami ilgalaikiai pasimatymai tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui ilgalaikių pasimatymų tvarka buvo išaiškinta, 2013 m. rugsėjo 9 d. direktoriaus raštu, atsakant į jo prašymą (b.l. 10), taip pat matyti, jog byloje esančiose pažymose, kurios atspindi, kas tuo pačiu adresu kaip pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą, duomenų, jog minėtu adresu gyventų Lidija Maročkanič nėra (b.l. 134, 140). Taip pat, duomenų, jog pareiškėjas nesutiktų su minėtu direktoriaus atsakymu, ar jį būtų skundęs Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nėra. Teismo vertinimu, atsakovas veikė tinkamai, neįleisdamas Lidijos Maročkanič į ilgalaikį pasimatymą su pareiškėju, dėl to, jog nei vienas iš interesantų neturėjo jokių įrodymų, kurie atspindėtų jų gyvenimą kartu, ilgesnį laikotarpį nei 1 metai iki santuokos, todėl nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo argumentai, jog jam buvo sukurta neturtinė žala, dėl jo sugyventinės neįleidimo į ilgalaikį pasimatymą, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jam nebuvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, be kita ko, nuteistųjų trumpalaikės išvykos į namus suteikimo tvarką, reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Pagal šio kodekso 104 straipsnio 2 dalies nuostatas, leidimas parvykti į namus duodamas (įforminamas) pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu. Bausmių vykdymo kodekso 104 str. 1 d. numatyta, jog nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams – atlikusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali būti leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į namus. Leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Šios trumpalaikės išvykos laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionės išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai (BVK 143 str. 2 d.). Neleidžiama išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų: 1) pavojingiems recidyvistams; 2) asmenims, nuteistiems už labai sunkius nusikaltimus; 3) nuteistiesiems, iš kurių ši teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų; 4) užsieniečiams; 5) ribotai pakaltinamiems, sergantiems infekcinėmis ir venerinėmis ligomis nuteistiesiems (BVK 154 str. 3 d.).

Iš byloje esančių Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2014 m. lapkričio 19 d. 2015 m. sausio 21 d. ir 2015 m. vasario 12 d. protokolų, dėl nuteistųjų prašymų, dėl trumpalaikių išvykų į namus suteikimo, matyti, jog komisija spręsdama suteikti ar nesuteikti nuteistajam trumpalaikę išvyką vertina tai, ar bausmės atlikimo metu nuteistasis elgėsi tinkamai, įvertina Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko apie nuteistąjį pateiktoje individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje esančius duomenis, žodžiu pateiktą informaciją apie nuteistąjį, užduoda klausimus nuteistajam. Vertinant, komisijos priimtus sprendimus dėl pareiškėjui trumpalaikių išvykų skyrimo, pastebėtina, jog komisija išskyrė tai, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį 13 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, jam buvo skiriamos nuobaudos, nuteistasis atvykęs į pataisos namus atsisakė jam siūlomo darbo, nedirbo ir nesistengė įsidarbinti, buvo baustas už alkoholio vartojimą dėl to buvo įrašytas į tikslinę programą, taip pat komisija atsižvelgė, jog jam yra likusi didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, dėl to visais atvejais nubalsavo vienbalsiai prieš skyrimą pareiškėjui trumpalaikių išvykų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui buvo atsakyta raštu ir paaiškinta, kodėl komisija nusprendė jog pareiškėjui neturi būti skiriamos trumpalaikės išvykos (b.l. 12-13), byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų skundęs minėtus atsakymus, todėl, teismo vertinimu, atsakovas veikė tinkamai, nepažeidė trumpalaikių išvykų skyrimo procedūros tvarkos, pareiškėjo elgesį vertino objektyviai, todėl nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo argumentai, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, kadangi jam nebuvo skiriamos trumpalaikės išvykos į namus, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jam nebuvo perduotas smulkusis paketas su spauda.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam nebuvo perduotas smulkusis paketas, be to paketo turinys buvo tikrinamas ne prie jo akių, tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės.

Atsakovas skunde ir posėdžio metu nurodė, jog minėtas paketas buvo peršviečiamas nepraplėštas, apžiūros metu buvo nustatyta, jog jame yra neleistinų perduoti nuteistajam daiktų, dėl to nepažeistas paketas buvo gražintas asmeniui, kuris jį siuntė. Taip pat, byloje yra duomenys jog pareiškėjui buvo raštu atsakyta, dėl smulkaus paketo, nurodyta, jog introskopo pagalba patikrinus paketą, jame buvo rasti draudžiami paštu siųsti daiktai, atsižvelgiant į tai, smulkusis paketas buvo grąžintas siuntėjui (b.l. 14). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų nesutikęs su Pataisos namų atsakymų, jį būtų skundęs Kalėjimų departamentui prie LR TM, todėl nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, jo nurodytos aplinkybės dėl smulkaus paketo, atmestinos kaip nepagrįstos.

Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jam būnant baudos izoliatoriuje nebuvo galima siųsti laiškų, o būnant drausmės grupėje pasimatyti su artimaisiais.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog jam būnant baudos izoliatoriaus kameroje nebuvo leista rašyti laiškų, jų gauti, o drausmės grupėje jis negalėjo susitikti su artimaisiais. Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal BVK 73 straipsnį paprastajai nuteistųjų grupei priskirtas nuteistasis turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda, kartą per savaitę skambinti telefonu, į vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą, atitinkamai per 3 mėnesius. Nuteistieji gali naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais (BVK 96 straipsnio 1 dalis), kasdien pasivaikščioti gryname ore (BVK 103 straipsnis) ir kt. Tačiau baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais (BVK 146 str. 1 d.). Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; 2) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; 3) vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu (BVK 75 str.).

Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos apibrėžtos Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnyje, kuris nuteistiesiems, esantiems drausmės grupėje, teisės pasimatyti su artimaisiais nenustato. Nuteistųjų teisė į pasimatymus privalo būti įgyvendinama Bausmių vykdymo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1–8 dalys. Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintos teisės normos nustato bendrojo pobūdžio taisykles, skirtas reglamentuoti pasimatymus tarp skirtingoms nuteistųjų laikymo grupėms priskiriamų nuteistųjų ir laisvėje likusių giminaičių bei kitų asmenų. 1998-06-25 Seimo nutarime „Dėl teisinės sistemos reformos metmenų (nauja redakcija) ir jų įgyvendinimo“ IV dalyje nurodoma, kad nuteistiesiems numatoma daugiau pozityvių pareigų, kurios leis jiems daryti įtaką savo teisinei padėčiai pagal principą: geras elgesys – daugiau teisių ir lengvatų, blogas elgesys – mažiau lengvatų. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais darė įtaką savo teisių padėčiai, todėl patekus į drausmės grupę, susiaurėjo jam suteiktų teisių apimtis, t. y. pareiškėjas neteko teisės pasimatyti su artimaisiais.

Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis gali būti taikoma ir kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų paskatinimo priemonė už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Patekimas į drausmės grupę ar baudos izoliatorių priklausė tik nuo pareiškėjo valios, pagrindas nuteistajam bausmę atlikti drausmės grupės sąlygomis atsirado padarius nusižengimus. Pareiškėjas pataisos įstaigoje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad Pataisos namų administracija sąmoningai siekė kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Taipogi nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę skundžiamu laikotarpiu, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie nesuteiktos teisės į pasimatymą, jam esant drausmės grupės ar baudos izoliatoriaus sąlygomis, įtaką sveikatos būklei. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas į medikus kreipėsi ne dėl skunde nurodytų aplinkybių ir nusiskundimų, bet visiškai dėl kito pobūdžio sveikatos sutrikimų. Taigi, pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos veiksmų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjui buvo atsakyta raštu, dėl sąlygų baudos izoliatoriaus kamerose (b.l. 11), tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su minėtu atsakymu būtų nesutikęs, jį skundęs įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjo nurodyti argumentai, jog jis patyrė neturtinę žalą dėl jo laikymo sąlygų baudos izoliatoriuje ir drausmės grupėje, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo sveikatos būklės.

Asmens sveikatos istorijoje duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į gydytoją, dėl emocinės depresijos, psichologinių sukrėtimų nėra (b.l. 26-32). Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos psichologinės tarnybos pažymoje dėl pareiškėjo emocinės būklės nurodyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu konsultavosi 11 kartų, tiek tarnybos, tiek paties nuteistojo iniciatyva. Tarnybos vertinimu pareiškėjas, kreipdavosi pats pagautas impulso, užplūdus emocijoms, epizodiškai. Dažnai būdavo dirglus, nerimastingas, niūrus. Nurodė, jog nuteistojo elgesys manipuliatyvus. Pats nuteistasis kryptingam darbui su savo emocijomis bei vidiniais išgyvenimais nebuvo motyvuotas, neketino keisti savo elgesio stiliaus, nuolatinių psichologo konsultacijų nepageidavo (b.l. 68).

Vertinant byloje surinktus duomenis, tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu 13 kartų buvo baustas už Pataisos namų taisyklių nepaisymą, psichologinės tarnybos pateiktus duomenis apie pareiškėjo būdą ir motyvaciją, komisijų svarstančių klausimus dėl teisės nuteistiesiems suteikti trumpalaikę išvyką į namus priimtų sprendimų motyvus, teismo nuomonę, byloje nėra duomenų, kurie atspindėtų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl jo išgyvenimų bei patirtos neturtinės žalos.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, teismo vertinimu pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nesistengė įvardyti ir pagrįsti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Taip pat nenurodė kaip konkrečiai paskaičiuotas žalos dydis.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Medvedevienė