Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Pareiškimas Nr. 1S-84-312/2012

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Procesinio sprendimo kategorija:

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2012 m. kovo 1 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 364 str. tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. A. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria buvo patenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi tenkino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą, kuriuo buvo prašoma, įsiteisėjus nuosprendžiams, subendrinti bausmes nuteistajam Ž. A., paskirtas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį ir 2009 m. birželio 30 d. nutartį bei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį, nustatant galutinę subendrintą bausmę, bausmės pradžią bei įskaitomą į bausmę suėmimo - sulaikymo laiką pagal bendrinamus nuosprendžius.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi Ž. A. laisvės atėmimo bausmes, paskirtas pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kuria Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. bei palikta ta pati aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, ir pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartį, kuria panaikintas Kauno apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas ir pradėta vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, subendrino vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., ir paskyrė nuteistajam galutinę subendrintą aštuonerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2009 m. gegužės 22 d. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011m. rugsėjo 12 d. nutartį įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad Ž. A. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteistas vieneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p. paskirtos bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per tris mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeičiant darbo vietos bei paskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – per šešis mėnesius atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Dėl to skundą nagrinėjantis teismas atmeta nuteistojo pareiškimus, apie neva jo atžvilgiu Lietuvos Respublikoje nesantį apkaltinamąjį nuosprendį ir nepadarytą nusikalstamą veiką, nes Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendis ir yra būtent apkaltinamasis nuosprendis, o šio nuosprendžio vykdymas, nagrinėjamu atveju, nėra laikytinas baudimu už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs, tačiau dėl neteisėto nuteistojo Ž. A. išvykimo gyventi į Švedijos Karalystę bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neįvykdytas. Vien ta aplinkybė, kad Ž. A. buvo nuteistas Švedijos Karalystėje, neeliminuoja Lietuvos Respublikoje jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymo privalomumo.

Teismas taip pat paaiškina nuteistajam, jog Lietuvos Respublikos BK 75 str. įtvirtinto paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo instituto esmė, kad nuteistasis nuo bausmės vykdymo atleidžiamas, jeigu jis tinkamai vykdo teismo paskirtus įpareigojimus per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Nuteistajam asmeniui teismo nustatytų įpareigojimų nevykdant, bausmės vykdymo atidėjimas yra naikinamas ir nuteistasis siunčiamas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Akcentuotina, kad ne teismas ir ne bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinti institucija, o pats nuteistasis turi būti suinteresuotas vykdyti teismo nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus. Kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nutarties, bausmės vykdymo atidėjimas Ž. A. buvo panaikintas konstatavus, kad jis be pataisos inspekcijos sutikimo išvyko gyventi į užsienį, be to, piktybiškai vengė atlikti nemokamus darbus. Nutartyje taip pat konstatuota, kad Ž. A. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. priimta nutartimi buvo įspėtas apie galimą bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad nuteistasis, vykdamas gyventi į užsienį be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, pats galėjo suprasti ir numatyti tokio savo poelgio pasekmes, t. y. galimą bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą. Taip pat akcentuotina, kad Ž. A. iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką buvo perkeltas siekiant įvykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį, o ne vien tik atlikti Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundo argumentai, apie neva bloginamą nuteistojo padėtį, jo tariamą baudimą už tą patį nusikaltimą antrą kartą, Lietuvos Respublikos BK 75 str. 4 d. 4 p. nuteistojo atžvilgiu netaikymą, nes neva Lietuvos Respublikoje nepadaryta nusikalstama veika, nuteistojo neįspėjimą apie galimą bausmės vykdymo atidėjimą, yra laikytini nepagrįstais.

Pažymėtina, jog Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo papildomo protokolo 3 str. 4 d. nurodoma, kad joks pagal šio straipsnio nuostatas perduotas asmuo teismine tvarka nepersekiojamas, nebaudžiamas ir nesulaikomas siekiant įvykdyti nuosprendį arba sprendimą sulaikyti už jokį kitą iki perdavimo padarytą nusikaltimą, išskyrus tą, už kurį jam paskirta bausmė, kuri bus vykdoma, bei dėl jokių kitų priežasčių neribojama jo laisvė, išskyrus, kai leidžia nuteisusi valstybė. Prašymas dėl leidimo pateikiamas kartu su visais reikiamais dokumentais ir juridiškai įformintu nuteistojo padarytu bet kokiu pareiškimu. Leidimas duodamas, kai nusikaltimas, dėl kurio prašoma leidimo, yra nusikaltimas, už kurį pagal nuteisusios valstybės įstatymus būtų taikoma ekstradicija arba atsisakoma ją taikyti tik dėl bausmės dydžio.

Kaip matyti iš Švedijos Karalystės Vyriausybės 2011 m. spalio 13 d. sprendimo, Lietuvos Respublika 2011 m. kovo 22 d. raštu kreipėsi dėl leidimo Lietuvoje Ž. A. atimti laisvę, kad būtų atlikta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį už nusikalstamą veiką, kuri pagal Švedijos įstatymus atitinka smurtinį kūno sužalojimą. Minėtame Švedijos Karalystės Vyriausybės sprendime taip pat nurodyta, kad nuteistasis Ž. A. prieštarauja tam, kad duotas sutikimas atimti jam laisvę, jog būtų atlikta Lietuvoje skirta bausmė. Švedijos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendime, kuriuo remiantis priimtas Švedijos Vyriausybės sprendimas tenkinti Lietuvos Respublikos prašymą, taip pat nurodyta, kad Ž. A. Stokholmo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu nuteistas aštuoneriems metams laisvės atėmimo už narkotinių medžiagų kontrabandą stambiu mastu. Nuosprendžiu nustatyta, kad Ž. A. turi būti deportuotas iš šalies be teisės grįžti iki 2024 m. balandžio 30 d. Minėtame Švedijos Aukščiausiojo Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad asmeniui, kuris yra deportuotas iš Švedijos dėl nusikalstamumo, ir yra perkeltas remiantis Konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo bei jos papildomu protokolu, esant tam tikroms sąlygoms galima atimti laisvę kitoje valstybėje, kad būtų atlikta bausmė už nusikaltimą, kuris buvo padarytas iki perkėlimo. Pažymėtina, kad Švedijos Aukščiausiasis teismas nenustatė esant kliūčių, dėl kurių Švedijos Karalystės Vyriausybė negalėtų duoti tokio sutikimo. Švedijos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendime nagrinėti tokio pobūdžio klausimai, kad būtų paliestos Europos konvencijos 6 str. numatytos teisės, o atsižvelgiant į tai, kad pagal Švedijos Karalystės teisę Lietuvos Respublikoje padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuotina kaip smurtinis kūno sužalojimas ir Lietuvos Respublikoje paskirta bausmė yra ilgesnė negu keturi mėnesiai, kliūčių Ž. A. atžvilgiu taikyti ekstradiciją pagal Europos arešto orderio įstatymą bei perduoti jį Lietuvos Respublikai nėra. Atsižvelgiant į Švedijos Karalystės Vyriausybės 2011 m. spalio 13 d. bei Švedijos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimus, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad nuteistojo Ž. A. perdavimas Lietuvos Respublikai buvo atliktas laikantis visų Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo ir papildomo jos protokolo numatytų reikalavimų, esant Švedijos Karalystės Vyriausybės sutikimui ir juridiškai įformintam paties Ž. A. prieštaravimui dėl jo perdavimo. Kadangi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Ž. A. Stokholmo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos BK normomis, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria su Lietuvos Respublikos BK nuostatomis suderinta bausmė buvo subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Akcentuotina, kad naują nusikalstamą veiką Švedijos Karalystėje Ž. A. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas pagrįstai bausmes bendrino, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64 str. nuostatomis. Nuteistajam paskirtas bausmes bendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatomis nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistojo skunde nurodytų motyvų, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme neturėjo galimybės gintis asmeniškai nei turėti gynėją ar būti atstovaujamas valstybės suteikto gynėjo ir tokiu būdu jam nebuvo leista apsiginti bei pateikti savo argumentų, pasakytina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 362 str. 3 d. į teismo posėdį, kuomet yra sprendžiami su nuosprendžio vykdymu susiję klausimai, reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Kaip matyti iš minėtos BPK straipsnio nuostatos, nuosprendžių subendrinimo klausimą nagrinėjęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas turėjo diskrecijos teisę spręsti, ar reikalinga į teismo posėdį kviesti tiek prokurorą, tiek gynėją, tiek kitus proceso dalyvius. Teismo pasinaudojimas jam įstatymo suteikta teise nedaro priimto teismo sprendimo neteisėtu ir nesuteikia pagrindo jo naikinti skunde nurodytais motyvais. Tuo pačiu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo priimtas sprendimas, neatitinkantis nuteistojo lūkesčių, nėra teismo šališkumą patvirtinanti aplinkybė. Nors tas pats Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas sprendė klausimą dėl Ž. A. Stokholmo apylinkės teismo paskirto nuosprendžio suderinimo su Lietuvos Respublikos BK nuostatomis ir dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo, tai nėra vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 58 str. numatytų teisėjo nušalinimo pagrindų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir remiantis Lietuvos Respublikos 364 str. 8 d. 1 p. kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo Ž. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.