- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- 1A-12-334/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01253-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Švitinienė, Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- N. G.
- Civilinis ieškovas
- Panevėžio teritorinei ligonių kasai, I. N.
- Nukentėjusysis
- I. N.
- Advokatai
- Svetlana Pronina
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo N. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Viso per bausmės laiką N. G. privalo neatlygintinai dirbti visuomenės labui 180 valandų.
Vadovaujantis BK 66 str., 65 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022-01-10, 22.35 val. iki 2022-01-12, 09.50 val. (dvi paros), prilyginant vieną sulaikymo parą šešioms viešųjų darbų valandoms.
Priteista iš N. G. civiliniam ieškovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai 219,39 Eur, nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Priteista iš N. G. civilinei ieškovei I. N. 1000 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios I. N. 25 metrų atstumu – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. N. G. pripažinta kalta už tai, kad smurtaudama artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui, o būtent: 2022 m. sausio 10 d., apie 21.11 val., name esančiame, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2,41 ‰ (promilių) alkoholio iškvėptame ore), kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, žodinio konflikto su motina I. N. metu, sudavė ne mažiau kaip 5 kartus kumščiais nukentėjusiajai I. N. per rankas, tuomet tampė už plaukų, o vėliau joms abejoms nugriuvus ant grindų suko kairę koją, dėl ko nukentėjusioji jautė fizinį skausmą ir nukentėjusiajai I. N. buvo padaryta poodinės kraujosruvos kairiame rieše - plaštakoje, abiejuose žastuose ir kairiame kelyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji N. G. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąją nuosprendį.
3. Apeliantė skunde teigia, kad apylinkės teismas neatliko išsamaus bei visapusiško įrodymų tyrimo, jų analizės, nepateikė motyvuotų argumentų, o teisines išvadas dėl jos kaltumo padarė remiantis vien tik prielaidomis ir nenuosekliais bei prieštaringais nukentėjusiosios I. N. parodymais.
3.1. Apeliantė nurodo, kad teismas neįsigilino į įvykio aplinkybes, t. y. kad tarp apeliantės ir nukentėjusiosios yra susiklostę konfliktiški santykiai dėl paveldimo turto, kad įvykio metu pati nukentėjusioji I. N. tempė apeliantę už nugaros ar megztinio, bandė ją pasodinti, o ji tik mėgino išsivaduoti iš ją laikančios I. N.. Apeliantės teigimu, teismas nevertino ir liudytojų R. J., Ž. J. bei N. G. parodymų, kurie patvirtino, jog nukentėjusioji I. N. pirmoji atliko neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu, o ji tik gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi, kas rodo, jog sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti ne tyčia, o gynimosi metu. Be to, apeliantė teigia, kad teismas neanalizavo ir byloje esančių vaizdo įrašų, nenustatinėjo konkretaus nukentėjusiajai padarytų sužalojimų atsiradimo laiko, nesiaiškino ar tokie sužalojimai negalėjo atsirasti pačiai nukentėjusiajai susižalojus buityje, ar kraujosruvos žastuose negalėjo atsirasti apeliantei prilaikant nukentėjusiąją, kuomet ši bandė atsistoti. Anot apeliantės, apart nukentėjusiosios I. N. nenuoseklių ir prieštaringų parodymų, kuriuos ji davė norėdama apkalbėti apeliantę siekiant sau palankaus sprendimo civilinėje byloje dėl turto padalijimo, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantės neteisėtais veiksmais I. N. buvo sukeltas fizinis skausmas.
3.2. Apeliantė taip pat teigia, kad apylinkės teismas, pripažindamas ją kalta dėl jai inkriminuotos veikos padarymo, turėjo spręsti klausimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį, t. y. dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, kadangi jos padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo, kad jai būtų taikyta baudžiamoji atsakomybė. Apeliantė nurodo, kad tarp jos ir I. N. įvyko abipusis konfliktas, kurio metu viena kitos atžvilgiu panaudojo smurtinius veiksmus, ko pasėkoje I. N. buvo sukeltas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdyta sveikata, jokių rimtų padarinių nukentėjusios sveikatai nekilo, o tokie atvejai teismų praktikoje labai dažnai pripažįstami mažareikšme veika. Be šio, apylinkės teismas taip pat nesvarstė klausimo dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 31 straipsnį, t. y. dėl būtinojo reikalingumo, kai jos pačios gyvybei grėsė pavojus.
3.3. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai tenkino ir nukentėjusios I. N. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jos asmenybę (neteistas, registruota Užimtumo tarnyboje), nukentėjusiosios reikalavimo pagrįstumą, neįvertino to, kad tai ji buvo užpulta nukentėjusiosios I. N. ir dėl to netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį.
3.4. Skunde apeliantė taip pat teigia, kad teismas paskirdamas jai viešuosius darbus 6 mėnesiams, pažeidė BK 46 straipsnio normas, kuriose nustatyta, kad viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jei kaltinamasis sutinka. Apeliantė nurodo, kad tokio sutikimo proceso metu ji neišreiškė, todėl teismas nepagrįstai jai paskyrė viešuosius darbus, įpareigojant ją išdirbti 180 valandų, juo labiau, kad ji registruota Užimtumo tarnyboje ir gavus darbą, tai bus visiškai nesuderinama su darbo funkcijų atlikimu. Mano, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (padarė nesunkų nusikaltimą, neteista, išsilavinusi, nėra priklausoma nuo alkoholio/narkotinių medžiagų), todėl paskyrė per griežtą bausmę.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu nukentėjusiosios I. N. atstovas advokatas T. Šedbaras su nuteistosios N. G. apeliacinio skundo reikalavimais nesutinka ir prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Pateiktame atsiliepime dėstomos įvykio aplinkybes ir teigiama, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus visas įvykio aplinkybes, o išvados tiek dėl nukentėjusiajai I. N. padaryto sveikatos sutrikdymo konstatavimo, tiek dėl N. G. paskirtos bausmės ir nustatytos neturtinės žalos dydžio, padarytos įvertinus baudžiamojoje byloje esančią įrodymų visumą. Jei visgi, apygardos teismas manytų, kad nuteistajai N. G. negalėjo būti paskirta viešųjų darbų bausmė, prašo skirti kitą bausmę, priteisiant neturtinę žalą. Nukentėjusiosios atstovo advokato teigimu, nukentėjusioji yra įsitikinusi, kad N. G. padarė nusikaltimą ir už tai turi atsakyti.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje nuteistoji N. G. ir jos gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
N. G. apeliacinis skundas
tenkinamas
6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.
7. Aptariamo teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu N. G. nuteista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už tai, kad ji šio nuosprendžio 1 punkte aprašytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui – mamai I. N.. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, taip pat pati atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, daro išvadą, kad apylinkės teismas įrodymus ir jų visumą vertino netinkamai, dėl ko, spręsdamas N. G. kaltės klausimą, padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai N. G. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018).
9. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, remdamasis nukentėjusiosios I. N., liudytojų R. J., Ž. J. parodymais, iš dalies liudytojo N. G. parodymais, tarnybiniu pranešimu, vaizdo ir garso įrašais, specialisto išvada, konstatavo, kad V. G. tyčia sudavė ne mažiau kaip 5 kartus kumščiais nukentėjusiajai I. N. per rankas, tuomet tampė už plaukų, o vėliau joms abejoms nugriuvus ant grindų suko kairę koją, dėl ko pastaroji jautė fizinį skausmą ir jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - poodinės kraujosruvos kairiame rieše - plaštakoje, abiejuose žastuose ir kairiame kelyje. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia neginčijai konstatuoti, kad N. G. atliko minėtus smurtinius veiksmus ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą.
10. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios I. N. ir nuteistosios N. G. yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios vyko ir iki šiol nebevyksta nesutarimai dėl mirusio nuteistosios tėvo ir nukentėjusiosios buvusio sutuoktinio turto ir jo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Civilinis ginčas dėl turto paveldėjimo buvo nagrinėjamas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose ir apeliacinės instancijos teismui gynėjos advokatės pateiktas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-11-09 sprendimas (civilinėje byloje Nr. e2-163-477/2022) patvirtina, kad šiuo sprendimu buvo atmestas nukentėjusiosios I. N. ieškinys nuteistajai dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe (3 t., b. l. 119-121). Šiuo metu minėtas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs – I. N. padavė apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui. Esant tokiai susiklosčiusiai situacijai, pagal teismų praktiką, tokių šeimyninių konflikto dalyvių parodymai, jų patikimumas bei šių dalyvių elgesys teismo turi būti vertinami itin rūpestingai (atsargiai) ir tik kitų įrodymų kontekste, atsižvelgiant į tai, jog konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, siekdami pateisinti savo veiksmus bei apkaltinti kitą konflikto šalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-317-719/2018).
11. Kaip matyti, apylinkės teismas nuteistosios N. G. parodymais nesivadovavo ir juos atmetė kaip paneigtus byloje surinkta įrodymų visuma. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, N. G. parodymai nuo pat proceso pradžios buvo nuoseklūs ir nekito, jos parodymai iš esmės neprieštarauja ir kitiems byloje esantiems įrodymams, išskyrus nukentėjusiosios, o jos nurodoma įvykių versija lieka nepaneigta.
12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su tiesiogiai nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių nuteistosios ir nukentėjusiosios bei liudytojų duotais paaiškinimais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat vaizdo ir garso įrašais, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolais ir juos įvertinusi, daro išvadą, kad byloje neabejotinai nustatyta, jog 2022 m. sausio 10 d., apie 21.11 val. N. G. nuvyko į tėvui priklaususių sodybą, (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu buvo I. N. ir bandė į ją patekti, tačiau I. N. iš pradžių jos neįsileido, tačiau atvykus liudytojams R. J. ir Ž. J., I. N. atidarė duris ir N. G. įėjo į vidų, tarp jų kilo žodinis konfliktas, susistumdymai. I. N. pradėjo filmuoti, tačiau į vidų užėjęs N. G. atėmė iš I. N. telefoną, kad pastaroji nefilmuotų. Vėliau N. G. grąžino telefoną I. N., o N. G. išvedė N. G. į lauką ir uždarė duris.
13. Tačiau dėl tolimesnės įvykių eigos nukentėjusios ir nuteistosios versijos išsiskyrė iš esmės. Ikiteisminio tyrimo metu, N. G. apklausiama įtariamąją parodė, kad ji nesudavė motinai jokių smūgių, bet stumdė motiną rankomis, nes norėjo pasiimti pirties raktus, o motina stumdė ją norėdama išstumti ją iš namų, dėl to ji priešinosi motinos stumdymui. Ji nesudavė motinai smūgių kumščiais, netampė už plaukų, tik stumdė, nes ši taip pat ją stumdė ir nenorėjo leisti į namus. Motina stūmė ją iš namų, taip pat paėmusi pagalį ją mušė. Kadangi ji užsidengė save rankomis, smūgiai kliuvo per rankas, apie 3 kartus, nuo plaštakos iki alkūnės, kliuvo ir per rankų žastus. Buvo toks atvejis, kad konflikto metu, būdama virtuvėje iš kažkokios spintelės stalčiaus paėmė keletą daiktų ir numetė juos ant žemės. Tai ji padarė iš pykčio, kad motina neduoda pirties raktų, stumdėsi ir varė ją iš namo, nors pati motina apskritai neturi jokios teisės būti tame name. Mano, kad motina, nurodydama, kad ji sudavė motinai rankomis smūgius bei tampė už plaukų, ją apkalba (2 t., b. l. 125-127). Šiuos parodymus N. G. patvirtino ir papildomos apklausos metu (2 t., b. l. 141). Taipogi, anksčiau duotų parodymų N. G. laikėsi ir akistatos tarp N. G. ir I. N. metu, papildomai nurodydama, kad ji buvo priėjusi prie šaldytuvo, o mamai patraukus ją į save, ji atsisėdo mamai ant kelių, jos abi nuvirto ant grindų. Mama ją laikė, o ji bandė ištrūkti. Mama ją laikė iš už nugaros, tačiau ji vis tiek ištrūko iš jos. Tuomet mama pasiėmė šluotkotį ir pradėjo juo ją mušti. Ji dengėsi rankomis, bandė nustumti mamą nuo savęs. Ji netampė mamos už plaukų, nelaužė kojos (1 t., b. l. 98-100). Pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu N. G. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, t. .y. kad jos barėsi ir kai ji priėjo prie šaldytuvo, mama ją patraukė, nežino ar ji sėdėjo kai mama ją truktelėjo, tačiau mamai patraukus ją už nugaros, ji griuvo ant jos. Mama ją laikė kai ji bandė atsistoti, todėl ji stumdėsi, bandė atsistoti ir vis tik atsistojo. Mama paėmė šluotą ir pradėjo ją mušti šluotos lazda, turėjo mėlynių. Mama ją mušė pataikydama per rankas. Mamos mėlynės, kur žastuose, tai nuo to, kad mama ją laikė, o ji bandė atsistoti, ji rėmėsi ir dėl to galėjo būti mėlynės. Mėlynė ant kojos galėjo būti, kai mama ją patraukė, o ji griuvo (3 t., b. l. 39).
14. Iš tokių nuteistosios N. G. nurodytų aplinkybių matyti, kad pastaroji pripažino, kad tarp jos ir I. N. kilo konfliktas, jos barėsi, elgėsi agresyviai, vyko tarpusavio susistumdymai bei grumtynės, tačiau pastaroji tvirtino jokių smūgių nukentėjusiajai nesudavusi.
15. Tuo tarpu nukentėjusioji I. N. pateikė visai kitokią įvykių seką. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. N. parodė, kad aptariamo įvykio metu, kuomet tarp jų vyko konfliktas, N, pradėjo mėtyti ir laužyti įvairius daiktus, iš spintelių išmetė maisto produktus, kitus daiktus, nutraukė karnizus su užuolaidomis, mėtė daiktus iš šaldytuvo. Tuo metu ji atitraukė N, nuo šaldytuvo, po ko ši iš karto prišoko prie jos ir abiejų rankų kumščiais smūgiavo jai daugiau kaip po 5 kartus į įvairias rankų vietas, tuo sukeldama jai fizinį skausmą. N. kibo jai į plaukus, pradėjo juos tampyti, taip sukeldama jai fizinį skausmą, todėl ir ji taip pat kibo N. į plaukus ir juos tampė, taip ji pasielgė gindamasi. Vėliau gindamasi ji čiupo N. už abiejų rankų riešų ir laikė norėdama ją sustabdyti, kad ši nebegalėtų jai trenkti kumščiu (1 t., b. l. 88-90). Papildomai apklausiama I. N. parodė, kad po to, kai N. nuplėšė karnizus su užuolaidomis, pradėjo mėtyti maisto produktus iš spintelių, ruošėsi ištraukti ir išmesti maisto produktus iš šaldytuvo. Ji patraukė N. į save ir ši atsisėdo jai ant kelių, nes ji sėdėjo. Tada iš N. pusės pasipylė smūgiai, pradžioje ji mušė alkūnėmis, vėliau N. mušė ją kumščiais, tačiau neprisimena kiek smūgių buvo suduota. Ji apglėbė N. iš už nugaros ir bandė laikyti, tačiau ji ištrūko, stvėrė N. ją už plaukų, ji taip pat čiupo N. už plaukų. Kažkuriuo metu jos atsirado ant grindų. Joms gulint ant grindų N. suko jai kairę koją. Ji pradėjo rėkti, šaukti ir kažkuriuo metu užėjo R. ir jas išskyrė (1 t., b l. 93-95). Akistatos metu nukentėjusioji I. N. laikėsi anksčiau duotų parodymų nurodydama, kad tuo metu, kai ji patraukė N. į save, ir ši atsisėdo jai ant kelių, N. pradėjo alkūnėmis mušti ją į krūtinę, galvą, kaklą. Atsistojusi N. G. toliau talžė ją alkūnėmis, stvėrė jai už plaukų. Gindamasi ji taip pat stvėrė N. už plaukų. Toliau pamena, kad jos gulėjo ant grindų, N. G. užlaužė jai koją, ji rėkė iš skausmo (1 t., b. l. 98-100). Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji I. N. nurodė, kad po to, kai N. G. išvedė vyrą į lauką ir uždarė duris, pastaroji nei iš šio, nei iš to pradėjo smūgiuoti. N. G. boksavo ją, nuo stalo viską mėtė, atidariusi spintelę išmetė prieskonius, nurovė karnizus su užuolaidomis. Ji buvo šoke, atsisėdo. Kai N. G. priėjo prie šaldytuvo ir įkišo rankas į šaldytuvą, galvojo, kad N. nori viską išmesti. Tada ji N. už nugaros ar už megztinio patraukė sėdėdama ir N. atsisėdo jai ant kelių, N. alkūnėmis pradėjo daužyti norėdama atsistoti, ji bandė N. prilaikyti iš nugaros, bet nesusitvarkė. Kai atitraukė N. nuo šaldytuvo ir ši atsisėjo jai ant kelių, ji laikė N. rankas, kurios išsprūdo ir N. tempė jai plaukus, ji taip pat. Prisimena, kad kažkuriuo metu abi gulėjo ant grindų, N. padarė jai stiprų kojos laužimą, jai labai skaudėjo. Dukra jai smūgiavo rankomis, 5 smūgiai tai nulis, ji nežino, kiek smūgių jai sudavė. Pataikė jai į pečius. Sekančią dieną viskas skaudėjo (3 t., b. l. 40-41).
16. Tokioje situacijoje, kai nukentėjusiosios ir nuteistosios parodymai vienas kitam akivaizdžiai prieštarauja, ypač svarbūs tampa kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip matyti, nukentėjusiosios duotų paaiškinimų teisingumą pirmosios instancijos teismas grindė išimtinai liudytojų R. J. ir Ž. J. parodymais, iš dalies N. G. parodymais, garso ir vaizdo įrašais bei teismo medicinos specialisto išvada. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje nurodyti N. G. kaltinantys duomenys nagrinėjamos bylos kontekste nėra pakankami ir nepašalina visų abejonių, kad N. G. iš tiesų padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, N. G. parodymai iš esmės neprieštarauja paminėtiems įrodymų šaltiniams ir, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių. Šiame kontekste akcentuotina, kad liudytojai R. J. ir Ž. J. nors ir buvo įvykio metu, tačiau jokių N. G. suduodamų smūgių I. N. nematė. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas R. J. parodė, kad girdėjo, kaip viduje vyksta muštynės, tačiau veiksmų nematė. Matė, kad jos gulėjo viduje abi ant nugaros, I. gulėjo tarp kojų N.. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo R. J. parodymus, pastarasis patvirtino, kad matė, kaip N. G. su I. N. nukritusios ant grindų ties ta vieta kur po dešine virtuvėj yra nedidelė patalpa. I. gulėjo virtuvėj ant pilvo, galva į patalpėlę, o N. gulėjo ant nugaros toje patalpėlėje. I. N. galva buvo N. tarp kojų ir N. G. buvo įsikibusi į jos plaukus (1 t., b. l. 129-130). Teismo posėdžio metu, liudytojas taip pat parodė, kad matė, kaip N. G. atidarė šaldytuvą ir pradėjo viską versti, tada I. N. priėjo, stovėjo kėdė, I. ją pasodino ir apglėbė, bet N. pradėjo ją mušti alkūnėmis. Atsakant į teisėjo ir gynėjo klausimus, liudytojas R. J. parodė, kad N. G. aktyvių veiksmų nukreiptų į nukentėjusiąją tiek ir pačių muštynių nematė, tik girdėjosi (3 t., b. l. 61). Teismo posėdyje liudytoja apklausta Ž. J. parodė, kad pro langą matė, kaip I. N. atsisėdo ant kėdutės, priešais šaldytuvas, buvo triukšmas, krito ant grindų, tada N. G. priėjo prie šaldytuvo ir atidarė, pradėjo mėtyti maistą ant grindų. I. N. už megztuko patempė ant savęs N. ir ši su alkūnėmis davė atgal. Pamačius tokį vaizdą, ji pradėjo verkti ir daugiau nebežiūrėjo (3 t., b. l. 62). Kad namo viduje girdėjosi triukšmas, patvirtino ir liudytojas N. G., kuris parodė, kad namuose girdėjosi riksmai, kažkas krito. Taigi, iš šių liudytojų parodymų matyti, kad pastarieji girdėjo riksmus, šauksmus, grumtynių ir krentančių daiktų garsus, matė kaip I. N. patempė N. G. už megztinio ir ši atsisėdo I. N. ant kelių, kad I. N. rankomis apglėbė N. G., o ši daužė alkūnėmis, kad jos abi gulėjo ant žemės. Būtent šios liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina nuteistosios N. G. nurodomas aplinkybes, kad mamai patraukus ją į save, ji atsisėdo mamai ant kelių, ji stumdėsi, bandė atsistoti, tačiau jos abi nuvirto ant grindų, tiek ir pačios nukentėjusiosios I. N. parodymus, jog N. G. alkūnėmis pradėjo daužyti norėdama atsistoti. Tačiau akivaizdu, kad kiti veiksmai minėtiems liudytojams nėra žinomi, todėl jų nurodytos aplinkybės nei patvirtina nei paneigia konfliktavusių asmenų parodymų dalį, dėl kurios ir kyla ginčas.
17. Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti ir vaizdo bei garso įrašai - I. N., ir policijos pareigūnų Body kameromis daryti įrašai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie įrašai patvirtina nukentėjusiosios I. N. parodymų dalį dėl N. G. naudoto fizinio smurto jos atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi garso ir vaizdo įrašus, sugretinusi juos su byloje esančiais liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais duomenimis, sprendžia, kad šiuose įrašuose užfiksuotos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad N. G. atliko smurtinius veiksmus prieš I. N.. Sutiktina, kad I. N. pateiktas vaizdo ir garso įrašas (1 t., b. l. 66-67), taip pat byloje esančios, kito vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės (2 t., b. l. 33-35) neabejotinai patvirtina, kad tarp I. N. ir N. G. kilo žodinis konfliktas, grumtynės, N. G. įžeidinėjo I. N., keikėsi, buvo girdimi dviejų moterų šūkavimai ir vienos riksmas, tačiau vien tokie garsai neleidžia spręsti, kad I. N.buvo suduoti smūgiai. Ir nors vaizdo įraše yra užfiksuota kaip I. N. rodydama filmuojantiems lauke asmenims kairės rankos plaštakos viršutinę dalį sako: "Dukters mėlynė", o vėliau atvykusiems policijos pareigūnams, rodydama kairės rankos plaštakos viršutinę dalį, sako „su mėlynėm sėdžiu“ (2 t., b. l. 176), tačiau tai taip pat nėra N. G. smurtinius veiksmus patvirtinanti aplinkybė. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. N. pateiktas vaizdo įrašas buvo darytas dar prieš N. G. uždarant duris, po ko, visų proceso dalyvių teigimu, ir prasidėjo muštynės, o tai neabejotinai patvirtina, kad I. N. vaizdo įraše rodyta kraujosruva ant kairės rankos plaštakos viršutinės dalies atsirado dar iki nurodomo N. G. naudoto smurto jos atžvilgiu. Be to, svarbu ir tai, kad pati nukentėjusioji I. N. duodama parodymus nebuvo tikra kaip ši kraujosruva atsirado (,,nežino kaip ji atsirado, gal N. G. toje vietoje suspaudė ranką, ar tuomet kai jis traukė telefoną ji galėjo kur nors trenkis ranka“). Tokios aplinkybės iš dalies atitinka ir liudytojo N. G. parodymus, kad pamatęs, jog I. N. filmuoja, jis ištraukė iš jos rankos telefoną, bei liudytojo R. J. parodymus, kad I. N. filmavo, o N. G. jai išmušė telefoną iš rankų. Todėl, nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 167-168). I. N. ir nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame rieše - plaštakoje, tačiau aukščiau išanalizuoti vaizdo ir garso įrašai, liudytojų parodymai objektyviai nepatvirtina ir neleidžia konstatuoti, kad šie sužalojimai buvo padaryti būtent N. G. smurtiniais veiksmais.
18. Maža to, nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės kelia abejones ir dėl kairės kojos sukimo bei dėl to jausto fizinio skausmo. Nors pati nukentėjusioji viso proceso metu nurodė, kad kažkuriuo metu jos atsidūrė ant grindų ir dukra (N. G.) padarė jai stiprų kojos laužimą, tą koją labai skaudėjo, skausmas buvo siaubingas, tačiau tokia nukentėjusiosios pozicija, teisėjų kolegijos vertinimu, kelia abejonių ir yra paneigta liudytojo R. J. parodymais. Kaip jau minėta anksčiau, nuteistoji N. G. pripažino, kad po to, kai mama ją patempė už megztinio atgal, ji atsisėdo ant mamos kelių, bandė išsivaduoti iš jos glėbio, vėliau abi nugriuvo ant grindų, tačiau jos kojos tikrai nelaužė. Iš esmės, tokias aplinkybes patvirtina ir liudytojo R. J. parodymai, jog jis matė, kaip N. G. su I. N. nukritusios ant grindų ties ta vieta kur po dešine virtuvėj yra nedidelė patalpa. I. gulėjo virtuvėj ant pilvo, galva į patalpėlę, o N. gulėjo ant nugaros toje patalpėlėje. I. N. galva buvo N. tarp kojų ir N. G. buvo įsikibusi į jos plaukus. Taigi, atsižvelgiant į proceso dalyvių parodymus bei I. N. ir N. G. gulėjimo ant grindų padėtį – nukentėjusiosios galva buvo N. G. tarp kojų, yra visiškai neįtikima ir logiška, kad N. G. gulėdama tokioje padėtyje būtų pasiekusi I. N. koją ir dar atlikusi nukentėjusiosios nurodomus veiksmus, dėl to, teisėjų kolegijos sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, jog N. G. suko (laužė) I. N. kairę koją, tokiu būdu sukeldama jai fizinį skausmą. Šiuo atveju, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) I. N. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame kelyje galėjo atsirasti jai krentant ant grindų, o ne nukentėjusiosios nurodomomis aplinkybėmis. Šiai išvadai neprieštarauja ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kas sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar, galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos.
19. Nors ir neatmestina, kad konflikto metu nuteistoji N. G. galėjo sugriebti nukentėjusiajai už plaukų, tačiau tokia aplinkybė dar nereiškia, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas toks fizinis skausmas, kuris gali būti vertinamas baudžiamosios atsakomybės ribose. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad sugriebimas už plaukų truko neilgo laiko tarpą vykstant grumtynėms. Be to, ir pati nukentėjusioji I. N. pripažino, kad pati tempė N. G. plaukus. Liudytojas R. J. parodė, kad N. buvo įsikabinusi į I. N. plaukus, tačiau, kad juos tampė - nenurodė. Specialisto išvadoje taip pat nenustatyti jokie sužalojimai galvos plaukuotoje dalyje, kurie galėjo būti padaryti tempiant galvos plaukus (1 t., b. l. 166-168). Jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti apie aptariamo fizinio veiksmo intensyvumą ir/ar didesnį skausmingumą, taip pat nėra. Vien tik momentinis plaukų sugriebimas nėra tapatus plaukų tempimui. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų, kad nukentėjusiajai I. N.buvo tempiama už plaukų, tokiu būdu sukeliant baudžiamosios atsakomybės ribas siekiantį fizinį skausmą.
20. Kaip minėta, N. G. nuteisimas padarius aptariamą nusikaltimą, yra grindžiamas ir tuo, kad ji sudavė ne mažiau kaip 5 kartus kumščiais nukentėjusiajai I. N. per rankas ir taip padarė poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl pastarųjų aplinkybių apklausiama nukentėjusioji tvirtino, kad N. G. smūgiavo rankomis, apie 5 smūgius, tačiau tiksliai nežino, kiek smūgių sudavė, pataikė į pečius. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad I. N. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose. Nustatytos poodinės kraujosruvos padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar, galimai paviršiais (1 t., b. l. 167-168). Nors šiuo atveju ir nėra ginčo, kad I. N. buvo padarytos kraujosruvos abiejuose žastuose, ką patvirtina ir objektyvūs bylos įrodymai, tačiau duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nurodytas sužalojimas buvo padarytas būtent tyčiniais smurtiniais nuteistosios N. G. veiksmais, nėra pakankamai. Kaip matyti, nukentėjusioji I. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiama teismo posėdyje teigė, kad po to, kai N. atsisėdo jai ant kelių, pasipylė smūgiai alkūnėmis, ji pradėjo daužytis alkūnėmis tuo pačiu bandydama atsistoti. Būtent tokią versiją kėlė nuteistoji, tvirtindama, kad ji nukentėjusiosios nemušė, tik mėgino išsivaduoti iš ją laikančios I. N., kas atsižvelgus į minėtų sužalojimų lokalizaciją, grumtynių eigą, nukentėjusiosios veiksmus - laikė apglėbusi N. G. iš nugaros, nėra atmestina. Čia tikslinga pažymėti ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nuteistoji tvirtino, kad nukentėjusioji taip pat naudojo smurtą jos atžvilgiu. Anot nuteistosios N. G., mama (I. N.) paėmusi pagalį mušė ją, o kadangi ji užsidengė save rankomis, smūgiai kliuvo per rankas, kliuvo ir per žastus, tada motina pradėjo stumdytis, draskytis, apdraskė kaklą ir kairę ranką (2 t., b. l. 125-127). Šias aplinkybes nuteistoji patvirtino tiek akistatos, tiek ir teisiamojo posėdžio metu. Tokie nuteistosios N. G. parodymai akivaizdžiai atitinka ir Panevėžio AVPK pateiktame rašte (iš areštinės pateikta N. G. medicininė kortelė) nurodytas aplinkybes, kuriame nurodyta, kad apžiūros metu matomos nežymios mėlynės alkūnių, d. dilbio, k. pusėje nugaros srityje, paviršiniai pavieniai nubrozdinimai kaklo, rankų, nugaros srityje (2 t., b. l. 16-17). Nors ši parodymų dalis tiesiogiai ir nėra susijusi su N. G. veiksmų vertinimu, tačiau ji turi reikšmės bendrai sprendžiant dėl nukentėjusiosios I. N. parodymų patikimumo.
21. Taigi, visų anksčiau aptartų aplinkybių visuma neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad I. N. nustatytas poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą, buvo padarytas tyčiniais N. G. veiksmais, be to, kaip nurodyta šio nuosprendžio 17-19 punktuose, byloje nėra pakankamai neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad N. G. veiksmais nukentėjusiajai I. N. buvo padaryti ir kiti, specialisto išvadoje, konstatuoti sužalojimai ir atitinkamas sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti nuteistosios N. G. kaltę remiantis vien tik nukentėjusiosios parodymais, kurie neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, o nukentėjusioji ir nuteistoji dėl konfliktiškų ir priešiškų santykių yra neabejotinai suinteresuotos bylos baigtimi, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje lieka nepaneigti nuteistosios N. G. parodymai, kad ji nesudavė nukentėjusiajai tyčinių smūgių į rankas, taip pat nelaužė kojos, netampė už plaukų. Byloje surinkti įrodymai kelia pakankamas abejones dėl N. G. kaltės, tų abejonių pašalinimui išnaudotos visos galimybės. Tokiu atveju, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-719/2018).
22. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai pripažino N. G. kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl konstatuotina, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – N. G. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji I. N. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 123-124), Panevėžio teritorinė ligonių kasa reiškė civilinį ieškinį dėl 219,39 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiosios gydymą (1 t., b. l. 170-172). Kadangi, N. G. išteisinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jai nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nukentėjusiosios I. N. ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais ( BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
24. Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame įrašytas vaizdo įrašas, kurį su 2022 m. vasario 9 d. pareiškimu pateikė nukentėjusioji I. N. (1t., b. l. 65) ir kompaktinis diskas, kuriame įrašytas nukentėjusiosios I. N. pateiktas vaizdo įrašas, policijos pareigūnų "Body Cam" kameromis daryti vaizdo įrašai, paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą N. G. įrašas (2 t. b.l. 176) - paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
25. N. G. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios I. N. 25 metrų atstumu, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. spalio 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – N. G. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiosios I. N. ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
N. G. taikytas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios I. N. 25 metrų atstumu, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, kuriame įrašytas vaizdo įrašas, kurį su 2022 m. vasario 9 d. pareiškimu pateikė nukentėjusioji I. N. ir kompaktinį diską, kuriame įrašytas nukentėjusiosios I. N. pateiktas vaizdo įrašas, policijos pareigūnų "Body Cam" kameromis darytus vaizdo įrašus, paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą N. G. įrašą, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.