- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- e2YT-39332-1263/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žygimantas Leškys
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Š., G. Š., E. Š., valstybės įmonė „Turto bankas“
- Advokatai
- Simona Krylovaitė
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.2.6.11; 3.4.6.2.
2025 m. gruodžio 18 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje G. Š., E. Š., R. Š. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo žmonos E. Š. (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties pareiškėjas priėmė atsiradusį palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su E. Š. (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)), šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas santuokos liudijimas, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo žmona, kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties įstatymų nustatyta tvarka ir terminais niekas nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas, kaip ir iki sutuoktinės mirties, taip ir po jos, gyvena vieninteliame šeimos būste, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iki pat šio pareiškimo teismui dienos tvarko ir valdo turtą, juo rūpinasi ir disponuoja.
3. Santuokos metu, pareiškėjas su sutuoktine įgijo šį nekilnojamąjį turtą: pastatą - gyvenamąjį namą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – rūkyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 124/296 dalis žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties, pareiškėjas ir toliau rūpinosi namais, kuriuose kartu gyveno su sutuoktine iki pat jos mirties, juos tvarkė, remontavo ir prižiūrėjo. Kitos gyvenamosios vietos pareiškėjas neturėjo. Iki pat šios pareiškimo teismui dienos, pareiškėjas naudojasi visais namuose esančiais daiktais, baldais, indais, tai yra, disponuoja ir valdo po sutuoktinės mirties įgytą turtą, faktiškai mirus sutuoktinei, priėmė nekilnojamąjį turtą kaip palikimą.
4. 2025 m. gruodžio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė advokato padėjėja pareikštą pareiškimą palaikė ir teismo prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad palikimo priėmimo procedūrų pas notarą neatliko, kadangi dėl teisinių žinių stokos nežinojo palikimo priėmimo tvarkos.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“ 2025 m. spalio 17 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir nurodo, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaudama valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos E. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui ir prašė teismo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad po jo mamos E. Š., mirties atsiradęs palikimas priklauso visiems pirmos eilės įpėdiniams (vaikams ir sutuoktiniui), todėl, pareiškėjas negali būti laikomas vieninteliu palikimą priėmusiu įpėdiniu, bei prašo atmesti pareiškimą. Tačiau 2025 m. gruodžio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu, teismui išaiškinus bylos nagrinėjimo ribas (t. y. kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl to, ar pareiškėjas faktinio valdymo būdu priėmė E. Š. palikimą, tačiau nesprendžiamas klausimas dėl to, kiek iš viso asmenų priėmė E. Š. palikimą) ir suinteresuoto asmens galimybę su savarankišku reikalavimu kreiptis į teismą dėl juridinės reikšmę turinčio fakto, kad po E. Š. palikimą faktinio valdymo būdu priėmė ir jis, nustatymo, suinteresuotas asmuo G. Š. savo poziciją pakeitė ir nurodė, jog sutinka, su pareiškėjo pareikšimu ir prašo teismo jį tenkinti. Paaiškino, kad po E. Š. mirties pareiškėjas liko gyventi sutuoktinių bendrame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi kaip savo, mokėjo būstui tenkančius mokesčius.
7. Suinteresuoti asmenys E. Š. ir R. Š. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareikšimu ir prašo jį tenkinti. 2025 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu savo poziciją palaikė ir prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad po E. Š. mirties pareiškėjas liko gyventi sutuoktinių bendrame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi kaip savo, mokėjo būstui tenkančius mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
9. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka.
10. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnis). Pažymėtina tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuris yra besąlygiškas, neatšaukiamas, universalus ir kuriuo siekiama perimti palikėjo teises ir pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
11. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet savo veiksmais palikimą priima faktiškai, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismine tvarka. Dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
12. Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).
13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo žmona E. Š.. E. Š. mirė būdama santuokoje su pareiškėju. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad pareiškėjo vardu yra registruotas šis turtas, kuris buvo įgytas santuokoje su E. Š.: gyvenamasis namas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); rūkykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 124/296 dalis žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjos E. Š. mirties pareiškėjas ar suinteresuoti asmenys G. Š., E. Š., bei R. Š. dėl jiems priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla po palikėjos E. Š. mirties nebuvo užvesta.
14. Pareiškėjas nurodė, kad po sutuoktinės E. Š. mirties liko gyventi bendruose su sutuoktine namuose, rūpinasi ir disponuoja turtu, naudojasi įgytais statiniais, gyvenamojo namo patalpomis, baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, turtą remontuoja, bei prižiūri. Tokias faktines aplinkybes 2025 m. gruodžio 4 d. vykusio teismo posėdžio patvirtino ir visi suinteresuoti asmenys. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad pareiškėjo V. Š. gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).
15. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis), teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, kad pareiškėjas priėmė palikimą po sutuoktinės E. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdamas faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo palikėjos turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą nuo palikėjos E. Š. mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jam nebuvo išduotas.
16. Pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti sutuoktinės palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
17. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8,00 Eur (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.). Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 35,92 Eur, taigi viršija minėtą sumą, todėl valstybei iš pareiškėjo yra priteisiamos 35,92 Eur patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsniu, 448 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė E. Š. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,92 Eur (trisdešimt penkių eurų ir 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.