Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo atstovėms advokatei Linai Darulienei ir advokato padėjėjai Indrei Barauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Philip Morris Baltic“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. ATK2-08/20 „Taikyti ekonomines sankcijas už tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus“, kuriuo pareiškėjai UAB ,,Philip Morris Baltic“ skirta 2 896 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad pareiškėja UAB ,,Philip Morris Baltic“:

1) iki 2019 m. rugsėjo 26 d. įmonės sukurtoje ir administruojamoje interneto svetainėje www.lemiamasmetimas.lt ir platinamuose naujienlaiškiuose pateikdama paryškintą informaciją, pareiškėjos užsakymu ir interesais socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose „Lemiamas metimas“, „Motyvuoti atletai“, internetinės žiniasklaidos interneto svetainėse pateikdama reklamines juostas, nukreipiančias į Interneto svetainę, pareiškėjos užsakymu ir interesais ant viešojo transporto priemonių pateikdama reklaminius lipdukus su informacija apie Interneto svetainę, pareiškėjos užsakymu ir interesais lauko stenduose pateikdama reklaminius maketus su informacija apie Interneto svetainę, pateikdama informaciją apie Sistemas, akcijos pavadinimą „UNSMOKE“, akcijos reklaminį šūkį, skleidė draudžiamą paslėptą tabako gaminių ir paslėptą elektroninių cigarečių reklamą, tokiais savo veiksmais pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 17¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus;

2) iki 2019 m. rugsėjo 26 d. Interneto svetainėje ir naujienlaiškiuose pateikdama tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gamintojos bei platintojos „Philip Morris International“ pavadinimą, pateikė tabako gaminių ir elektroninių cigarečių reklamą, taip pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 171 straipsnio 1 dalies nuostatas;

3) nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. Interneto svetainėje pateikdama pareiškėjos, kaip įmonės, vykdančios didmeninę prekybą tabako gaminiais, pavadinimą ir įmonės kontaktinę informaciją, pateikė tabako gaminių reklamą, taip pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;

4) kartu įmonės veiksmai, kai Nutarimo 1–6 punktuose nurodytais būdais viešinama informacija apie Įmonės grupės inicijuotą ir vykdomą Akciją, Interneto svetainėje viešinamas Akcijos pavadinimas „UNSMOKE“ ir Akcijos reklaminis šūkis „Jei nerūkai, nepradėk. Jei rūkai, mesk. Jei nemeti, keisk“ vertinami kaip parama akcijai, skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius ir su tabako gaminiais susijusius gaminius, t. y. pareiškėja pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies reikalavimą.

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje, be kita ko, platina tabako gaminius „HEETS“, kurie yra kaitinamojo tabako produktai, skirti vartoti specialiame įrenginyje (tabako gaminiai priskiriami prie bedūmių tabako gaminių); taip pat platina įvairių modelių tabako kaitinimo prietaisus „IQOS“, kurie naudojami tik su kaitinamojo tabako gaminiais.

Įmonių grupės „Philip Morris International“ veikla – tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių (elektroninių cigarečių, jų pildyklių), Sistemų gaminimas bei platinimas.

6. Pareiškėjos atlikti veiksmai ir skleista (pateikta) informacija nuosekliai ir išsamiai nurodyta Nutarimo 1–4 puslapiuose. Pažymėtina, kad atsakovo nustatyti ir konstatuoti pareiškėjos veiksmai iš esmės nėra ginčijami, tačiau ginčijamas jų vertinimas ir kvalifikavimas.

7. Pareiškėjos atlikti veiksmai kvalifikuoti kaip Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 17¹ straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimas.

Įstatymo 17¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje elektroninių cigarečių, elektroninių cigarečių pildyklių ir rūkomųjų žolinių gaminių reklama, taip pat paslėpta elektroninių cigarečių, elektroninių cigarečių pildyklių ir rūkomųjų žolinių gaminių reklama draudžiama.

Dėl paslėptos tabako gaminių, taip pat paslėptos elektroninių cigarečių, elektroninių cigarečių pildyklių ir rūkomųjų žolinių gaminių reklamos draudimo

9. Įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad paslėpta tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius ir (ar) su tabako gaminiais susijusius gaminius, tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, jų firmos vardą (pavadinimą), prekių ženklą ar veiklą, pateikiama taip, kad gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama.

Kaip matyti iš šios nuostatos, įstatymo leidėjas iš esmės išskiria dvi sąlygas, kurios būtinos nustatyti sprendžiant, ar pateikta informacija yra paslėpta tabako gaminių ir susijusių gaminių reklama. Pirmoji sąlyga – skleidžiama informacija turi būti apie tabako gaminius ir (ar) su tabako gaminiais susijusius gaminius, tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, jų firmos vardą (pavadinimą), prekių ženklą ar veiklą. Antroji sąlyga – pateikta informacija gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl tikrojo jos pateikimo tikslo.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skleidžiamą informaciją, jos turinį, visiškai sutinka su atsakovo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjos skleidžiama informacija yra apie tabako gaminius ir su tabako gaminiais susijusius gaminius, elektronines cigaretes, jų pildykles, kitus prietaisus, skystį, kaitinamąjį tabaką, jo produktus ir kt., be to, buvo pateikta informacija apie tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių gamintoją ir pardavėją, t. y. pareiškėją, buvo nurodyti jos kontaktai (pirmoji sąlyga).

Dėl antros sąlygos pasakytina, kad pareiškėja kaip savo vykdomos Akcijos pagrindinį tikslą nurodo socialinį, t. y. siekį paskatinti žmones mesti rūkyti. Tačiau pareiškėja, kurios veikla, be kita ko, yra tabako gaminių ir jų prietaisų prekyba, realiai vartotojams neatskleidžia savo komercinio tikslo, t. y. kad yra suinteresuota didinti Tabako gaminių ir Sistemų platinimą. Taip pat pareiškėja neatskleidė, kad įmonių grupės „Philip Morris International“, kuriai ji pati priklauso, komercinis interesas yra formuoti vartotojų įpročius įsigyjant ir vartojant elektronines cigaretes ir jų pildykles. Atsakovas šias aplinkybes Nutarime yra tinkamai įvertinęs ir kvalifikavęs.

Kalbant apie Akcijos tikslą pažymėtina, kad pareiškėjos atstovės teismo posėdyje aiškiai ir logiškai negalėjo paaiškinti, kodėl pareiškėja vykdo Akciją, kurios tikslas, kaip ji pati skelbia, paskatinti asmenis mesti rūkyti, iš esmės prieštarauja paties privataus ūkio subjekto pagrindiniam veiklos tikslui – gauti pelno, nes natūralu, kad kuo daugiau žmonių mes rūkyti, tuo mažiau bus perkančių tabako gaminius ir su jais susijusius gaminius, kartu mažės pareiškėjos pelnas. Pradžioje pareiškėjos atstovės į šį klausimą negalėjo atsakyti, vėliau teigė, kad Akcijos tikslas yra tik socialinis ir jis komerciškai yra nenaudingas. Tačiau tokie paaiškinimai yra nelogiški, nes tai reikštų, kad privatus ūkio subjektas veikia prieš savo pagrindinį tikslą. Antra vertus, byloje yra duomenų, kad pareiškėjos atstovė N. Gražinytė, nagrinėjant pareiškėjos galimai padarytus pažeidimus Departamente, yra pripažinusi, kad Akcija vis dėlto siekta komercinių tikslų. Taigi, pareiškėja iš esmės atitinka abi Įstatyme nustatytas sąlygas, vertinant, ar pateikta informacija yra paslėpta tabako gaminių ir susijusių gaminių reklama.

Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėja už informacijos pateikimą yra sumokėjusi tiek reklamos agentūroms, tiek viešosios nuomonės formuotojams, tiek internetinės žiniasklaidos priemonėms bei fiziniams asmenims, pasidalijusiems savo istorijomis. Tai pagal Įstatymo 2 straipsnio 23 dalį laikoma paslėpta reklama.

11. Pareiškėja teigia, kad visoje jos skleidžiamoje komunikacijoje nėra pateikta nuorodų į konkrečius tabako gaminius bei elektronines cigaretes, tik bendra informacija. Tačiau teismas pažymi, kad Įstatymas nereikalauja, jog paslėpta tabako reklama būtų tik tada, kai nurodomi tik konkretūs tabako gaminiai ir su jais susiję gaminiai. Pareiškėjos padarytam pažeidimui konstatuoti užtenka tos informacijos, kuri jos buvo pateikta Akcijos metu. Ši bendra informacija, atsižvelgiant į visą kontekstą, yra pakankama, kad vartotojai ją susietų su pareiškėja ir Įmonių grupe bei jų gaminama bei platinama alternatyvia produkcija.

Nagrinėjamu atveju pasekmių įrodinėjimas nėra būtinas. Paslėptos tabako gaminių ir susijusių gaminių skleidimas yra imperatyvaus ir absoliutaus pobūdžio, tad paslėpta tabako gaminių ir susijusių gaminių reklama, neatsižvelgiant į jos pateikimo būdą ir vietą, savaime yra draudžiama. Visiškai pagrįstai atsakovas teigia, kad siekiant nustatyti, ar yra Įstatymo pažeidimas (tabako ir susijusių gaminių paslėpta reklama), atliekama analizė, kaip tokią informaciją galėjo suvokti vidutinis vartotojas, o ne renkami įrodymai, kad realiai ir faktiškai buvo suklaidintas bent vienas vartotojas.

13. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėja visiškai pagrįstai yra pripažinta pažeidusi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 17¹ straipsnio 1 dalies nuostatas dėl paslėptos reklamos draudimo.

Dėl tabako gaminių ir (ar) susijusių gaminių reklamos draudimo

16. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reklamos draudimas netaikomas: 1) šio straipsnio 3 dalyje nurodytai informacijai, pateikiamai mažmeninės prekybos vietose, kuriose tabako gaminiai parduodami vartotojui; 2) leidiniams, kurie skirti tik tabako verslo specialistams (profesionalams), taip pat leidiniams, išspausdinamiems ir skelbiamiems valstybėse, kurios nėra Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės, kai šie leidiniai yra skirti ne Europos Bendrijos rinkai; 3) tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruotiems pavadinimams ir prekių ženklams (jeigu tabako gaminio, tabako gaminių gamintojo pavadinimas ar prekių ženklas yra sudedamoji šių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruoto pavadinimo dalis), kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų buveinės ar padalinio pastato. Ant juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų valdomo transporto gali būti pateikiami tik tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruoti pavadinimai.

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė tabako gaminius ir su jais susijusius gaminius gaminančios ir platinančios įmonės „Philip Morris International“ pavadinimą ir savo, t. y. UAB „Philip Morris Baltic“, pavadinimą bei kontaktus Interneto svetainėje, kurios žinomumui didinti pasitelktos įvairios komunikacijos priemonės, taip pat naujienlaiškyje, t. y. ne Įstatymo leistinoje vietoje, todėl atsakovas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja skleidė tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių reklamą, t. y. padarė pažeidimą, nustatytą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir 17¹ straipsnio 1 dalyje.

Nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad ūkio subjekto, kuris gamina ir platina tabako gaminius ir (ar) susijusius gaminius, kontaktinės informacijos pateikimas nedaro poveikio vartotojams. Neabejotina, kad tokių duomenų viešinimas didina tokių subjektų žinomumą bei skatina jų gaminamų bei platinamų gaminių įsigijimą. Juo labiau kad pareiškėjos vykdyta Akcija apėmė ne tik informaciją Interneto svetainėje, bet ir šios svetainės žinomumui didinti pasitelktas įvairias komunikacijos priemones (lauko reklamą, internetinę žiniasklaidą ir pan.). Tai, kad ši informacija buvo pateikta ne tituliniame ir pagrindiniuose Interneto svetainės puslapiuose, o mažiau pastebimoje vietoje, iš esmės nekeičia šioje byloje padarytų išvadų, nes, patekus į Interneto puslapį ir susipažįstant su ten pateikta informacija, neabejotina, kad vartotojui taptų žinoma ir minėta informacija apie pareiškėją. Kita vertus, minėta, Įstatymo leidėjas tokios informacijos pateikimą ne tam skirtose vietose laiko draudžiama reklama, tad svarstymas, ar tokios informacijos pateikimas neleistinose vietose daro ar nedaro poveikį vartotojams, iš esmės yra bevertis.

18. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad minėtos informacijos pateikimas yra privalomas pagal kitus teisės aktų reikalavimus (Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 13 ir 14 straipsniai ir kt.), tad ji negalėjo kitaip elgtis, nes būtų pažeidusi jų nuostatas. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodomos teisės aktų nuostatos yra bendros ir jos negali būti aiškinamos taip, jog būtų pažeidžiamas specialus teisinis reguliavimas, susijęs su imperatyviu tabako gaminių ir (ar) susijusių gaminių reklamos draudimu.

19. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjos teiginiai dėl non bis in idem (dvigubo baudimo) principo pažeidimo, nes, kaip teigia pareiškėja, atsakovas pavadinimo pateikimą traktuoja ir kaip tabako gaminių reklamą, ir kaip paslėptą tabako gaminių reklamą. Akcentuotina, kad vien tai, jog pareiškėjos atlikti minėti veiksmai buvo kvalifikuoti kaip tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių reklamos ir paslėptos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių reklamos draudimo pažeidimas bei už tai skirta ekonominė sankcija, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja buvo baudžiama du kartus už tą patį pažeidimą. Akivaizdu, kad pareiškėja savo veiksmais padarė ne vieną, bet keletą pažeidimų, už kuriuos jai paskirta viena sankcija. Tad pareiškėjos minimas principas nebuvo pažeistas.

Dėl Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pažeidimo

21. Visų pirma, pažymėtina, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies tikslas – užkirsti kelią tabako pramonės atstovams remti bet kokias veiklas, viešinant save kaip socialiai atsakingas kompanijas.

Įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta, kad rėmimas – finansinė ar kitokia parama renginiui, veiklai ar asmeniui, skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius ir su tabako gaminiais susijusius gaminius.

Taigi, tiek Įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje, tiek ir minėto Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje pakankamai aiškiai ir išsamiai yra atskleistas draudimas tokiems kaip pareiškėja remti bet kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis renginius, veiklas, asmenis ir kt. Tad šiuo atveju atskleidžiant rėmimo turinį nėra pagrindo vadovautis Labdaros ir paramos įstatyme apibrėžtu paramos turiniu; pareiškėja visiškai nepagrįstai nagrinėjamu atveju siūlo vadovautis minėto įstatymo nuostatomis.

22. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad atsakovas visiškai pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 29 dalies taikymo prasme iš esmės rėmė, t. y. prisidėjo, prie Įmonių grupės inicijuotos ir tarptautiniu mastu vykdomos akcijos „UNSMOKE“, kuri, be kita ko, skatina įsigyti ir vartoti alternatyvius tabako gaminius (elektronines cigaretes, jų pildykles ir kt.).

Nors pareiškėja neigia, kad ji Akcija prisijungė ir rėmė Įmonių grupės vykdomą akciją „UNSMOKE“, tačiau ji neneigia, jog Akcija buvo įkvėpta įmonių grupės „Philip Morris International“ visuotinės iniciatyvos. Antra, pareiškėja teigia, kad Akcijos turinys buvo kuriamas išimtinai Lietuvos rinkai, tačiau jos panašumas yra akivaizdus ir nepaneigiamas su Įmonių grupės vykdoma akcija. Trečia, pareiškėjos vykdytoje Akcijoje plačiai ir matomai buvo vartojamas Įmonių grupės šūkis „UNSMOKE“, be to, šis šūkis buvo pateikiamas kartu su grotažyme (angl. hashtag) #, o tai reiškia, kad šį žodį įvedus interneto paieškos sistemose ar socialiniuose tinkluose randama informacija, pranešimai ir saitai, susiję su šia tema. Atlikus viešą paiešką interneto paieškų sistemose, pvz., „Google“, socialiniuose tinkluose, pvz., „Twiter“, „Facebook“, akivaizdu, kad yra nukreipiama į Įmonių grupės vykdomą akciją „UNSMOKE“. Ketvirta, pačios pareiškėjos Interneto puslapyje pateikiamas Įmonių grupės pavadinimas.

Be to, sutiktina su atsakovu, kad savo vykdytoje Akcijoje pareiškėja prisistatė kaip socialiai atsakinga įmonė, formavo teigiamą savo įvaizdį, tokiais savo veiksmais skatino išlaikyti esamus tabako gaminių vartotojus savo klientais, o naujus vartotojus įsigyti ir vartoti pareiškėjos platinamus tabako gaminius.

Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja prisijungė ir rėmė minėtą Įmonių grupės akciją; save pozicionuoja kaip socialiai atsakingą asmenį, formuoja teigiamą įvaizdį. Tokie pareiškėjos veiksmai visiškai atitinka Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pažeidimą.

23. Antra vertus, net jeigu ir manant, kad pareiškėja neprisijungė prie Įmonių grupės akcijos, esamoje situacijoje ji vis tiek neabejotinai pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri apima draudimą tabako pramonės atstovui ne tik prisidėti ar remti kitų organizuojamus renginius, veiklas ir pan., bet ir pačiam organizuoti renginius, veiklas ir pan. Kitoks Įstatymo aiškinimas neatitiktų jo tikslų ir paskirties; nelogiška būtų teigti, kad Įstatymas, kurio pagrindinis tikslas – kiek įmanoma maksimaliai apsaugoti žmogaus ir visuomenės sveikatą, mažinti tabako gaminių vartojimą apskritai, tabako pramonės atstovui draudžia prisidėti prie kitų organizuojamų renginių, o paties organizuojamus renginius ir veiklas leidžia.

Pareiškėjos teiginiai, kad Akcija neskatino vartotojų įsigyti ir vartoti tabako gaminius ir su jais susijusius gaminius, atmestini kaip akivaizdžiai nepagrįsti. Sutiktina su atsakovu, kad pareiškėja pristatydama Akcijos komunikacijoje save kaip šios socialinės akcijos organizatorę, formuoja palankų požiūrį apie save, kaip socialiai atsakingą verslą; toks palankaus požiūrio ir įvaizdžio formavimas apie įmonę sukuria komercinį pranašumą. Taip vartotojas bus skatinamas rinktis pareiškėjos ir Įmonių grupės platinamą produkciją – tabako gaminius ar susijusius gaminius.

Dėl pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių egzistavimo

24. Kaip matyti iš Nutarimo, pareiškėjai paskirta galutinė ekonominė sankcija – 2 896 Eur bauda; ši bauda yra maksimali, kuri gali būti skiriama už pareiškėjos padarytus pažeidimus (Įstatymo 26 straipsnio 9 ir 11 punktai).

Atsakovas skirdamas pareiškėjai maksimalią baudą atsižvelgė į tai, kad nustatytos trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nė vienos lengvinančios aplinkybės.

26. Įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 13 dalyje nurodytos institucijos, pagal kompetenciją skirdamos baudas už šio Įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime.

Įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

Taigi, Įstatymas pateikia tam tikrą sąrašą aplinkybių, kurios pripažįstamos kaip atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios. Tačiau pastebėtina, kad šis sąrašas nėra baigtinis, tad Departamentas turi teisę savo nuožiūra vienas ar kitas aplinkybes, tinkamai motyvuodamas, pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis.

27. Visų pirma, pareiškėja teigia, kad Departamentas, reikalaudamas sustabdyti jos neteisėtus veiksmus, viršijo savo kompetenciją, nesilaikė teisės aktų reikalavimų; tad ši aplinkybė negali būti pripažįstama kaip jos atsakomybę sunkinanti. Teismas su tuo nesutinka. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiklos, susijusios su tabako gaminiais, priežiūrą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, pagal kompetenciją vykdo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Taigi, atsakovas, vykdantis Įstatymo priežiūros funkcijas, pradėjęs tyrimą, turėjo teisę, preliminariai įvertinęs pareiškėjos veiksmus kaip galimai neteisėtus, pareikalauti šiuos veiksmus sustabdyti (nutraukti). Vėliau pripažinus, kad pareiškėjos veiksmai pažeidė Įstatymo reikalavimus, atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 26 straipsnio 15 dalimi, galėjo šią aplinkybę, t. y. nepaisymą Departamento nurodymo nutraukti galimai neteisėtus veiksmus, pripažinti kaip pareiškėjos sunkinančią atsakomybę. Pažymėtina, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog šiam veiksmui turėjo būti surašytas ir įteiktas protokolas dėl pažeidimo, pranešta apie įstatymo pažeidimo tyrimo pradžią ir pan. Pareiškėja klaidingai maišo paties pažeidimo tyrimo procedūrą su atsakovo atliktu iš esmės prevenciniu veiksmu dėl nutraukimo galimai neteisėtos veiklos, siekiant išvengti didesnės žalos ir pan. Tokia teisė atsakovui išplaukia iš Įstatyme nustatytos bendros priežiūros pareigos; beje, ji buvo esamoje situacijoje proporcinga ir adekvati.

Pareiškėja dar teigia, kad ji iš esmės atsižvelgė į atsakovo pastabas, tad ši aplinkybė taip pat turėjo būti įvertinta skiriant sankciją. Tačiau teismas pažymi, kad nors pareiškėja iš dalies ir sureagavo, tačiau realiai daromo pažeidimo nenutraukė, tik sumažino jo apimtį. Tad nėra jokio pagrindo aptariamą aplinkybę laikyti atsakomybę lengvinančia.

28. Pareiškėja taip pat nesutinka, kad jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta ją „neigiamai charakterizuojanti“ aplinkybė, t. y. kad praeityje ne vieną kartą buvo bausta už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą; teigia, kad Įstatymas nustato baigtinį sąrašą aplinkybių, kurios turi būti vertinamos nustatant baudos dydį ir neigiamai pažeidėją charakterizuojančios aplinkybės nėra įtrauktos į šį sąrašą.

Tokie pareiškėjos argumentai taip pat atmestini kaip akivaizdžiai nepagrįsti. Priešingai, nei teigia pareiškėja, Įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje labai aiškiai nustatyta, kad skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes, t. y. jų sąrašas nėra baigtinis. Teismas, įvertinęs Departamento argumentavimą dėl aptariamos aplinkybės pripažinimo kaip pareiškėjos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, pripažįsta, kad ji motyvuota tinkamai, tad atsakovas visiškai pagrįstai ją laikė pareiškėjos atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

29. Trečia aplinkybė – itin didelis akcijos viešinimo mastas – taip pat pagrįstai atsakovo pripažinta kaip pareiškėjos atsakomybę sunkinanti aplinkybė; ši aplinkybė irgi tinkamai motyvuota.

30. Apibendrinant šioje sprendimo dalyje išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Departamentas tinkamai įvertino pažeidimo pobūdį, pagrįstai nustatė tris pareiškėjos atsakomybę sunkinančias aplinkybes (lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta) bei skyrė maksimalią sankcijoje nustatytą baudą (teismo nuomone, net ir nustačius dvi (iš byloje nustatytų trijų) pareiškėjos atsakomybę sunkinančias aplinkybes, būtų pagrindas jai skirti maksimalią sankcijoje nustatytą baudą).

Dėl kai kurių pareiškėjos argumentų

31. Pareiškėja teigia, kad Akcijos metu teikiama informacija buvo siekiama prisidėti prie visuomenės rūkymo problemos sprendimo, t. y. padėti asmenims mesti rūkyti.

Teismas nesutinka su šiuo pareiškėjos deklaruojamu ir daug kartų kartojamu tikslu. Skleista informacija neabejotinai parodo kitą pareiškėjos tikslą – komercinį, kuris nėra leidžiamas pagal Įstatymą; pareiškėjos tikrasis tikslas iš esmės jau anksčiau atskleistas šiame sprendime.

Antra vertus, nepaneigiamas faktas, kad Akcijos informacijos dalyje apie alternatyvas vartotojai buvo skatinami rinktis neva geresnes alternatyvas, taip pateikiant draudžiamą reklamą. Tai, kad, kaip pareiškėja nurodo, pirmiausia buvo akcentuojamas skatinimas mesti rūkyti, o tik vėliau nenorintiems mesti rūkyti pateikiama informacija apie geresnes alternatyvas cigaretėms, nekeičia esmės; tai yra Įstatymo draudžiama tabako ir su jais susijusių gaminių reklama. Jau ne kartą minėta, kad Įstatymas formuluoja ir teismų praktikoje labai aiškiai atsispindi griežtas tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių reklamos draudimas.

Visiškai nepagrįstas pareiškėjos, kaip tabako pramonės atstovės, skleidžiant minėtą informaciją tapatinimasis su autoritetingomis tarptautinėmis ir nacionalinėmis žmogaus sveikatos organizacijomis bei kitomis institucijomis ir tarnybomis, kurios realiai kovoja su rūkymu, rūpinasi žmonių sveikata, kad kuo mažiau žmonių rūkytų, ir pan.

32. Pareiškėja daug dėmesio skiria atsakovo veiksmams iki pažeidimo tyrimo ir Nutarimo priėmimo. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodomi galimai netinkami atsakovo veiksmai iki pažeidimo tyrimo procedūros pradžios iš esmės nedaro jokios įtakos tinkamai kvalifikuoti pareiškėjos atliktus neteisėtus veiksmus, tad teismas plačiau jų nenagrinės. Kiek daugiau bus pasisakoma tik vertinant atsakovo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Taip pat tai, kad pareiškėja atsiliepė į Departamento išsakytas pastabas, nepašalino jos atsakomybės dėl padarytų pažeidimų.

33. Pareiškėja teigia, kad Akcija turi būti kvalifikuojama kaip socialinė reklama, kuri yra remiama Įstatymo. Socialinė reklama palaikoma visuomenės informavimo priemonėse nepriklausomai nuo asmens, kuris organizavo tokias kampanijas. Teisė skleisti socialinę reklamą grindžiama teise į saviraiškos laisvę (LR Konstitucijos 25 straipsnis). Asmens teisė gauti jo sveikatai svarbią informaciją, t. y. apie geresnes alternatyvas rūkymui, yra ne tik kad ginama LR Konstitucijos 25 straipsniu, bet kartu atitinka ir Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje minimą vieną iš valstybinės tabako kontrolės tikslų, t. y. mažinti dėl tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui. Tai, kad socialinė reklama yra teisėtas būdas visiems (įskaitant ūkio subjektus, tiesiogiai susijusius su nagrinėjamu klausimu) prisidėti prie viešojo intereso diskusijų, buvo ne kartą pabrėžta ir patvirtinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT), taip Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT). Tad Departamentas turėjo įvertinti reklamos ir socialinės reklamos skirtumus, o to nepadaręs pažeidė Įstatymo reikalavimus.

Teismas susipažinęs su šiais pareiškėjos teiginiais daro išvadą, kad jie niekaip nepaneigia jos padarytų pažeidimų ir nepašalina atsakomybės.

Visų pirma, Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje apibrėžta sąvoka „socialinė reklama“ – reklama, kuria skatinama socialinė gerovė, tai yra sveika gyvensena, sveikatos stiprinimas, ligų ir žalingų sveikatai įpročių profilaktika. To paties Įstatymo 3 straipsnio 10 punkte nustatoma, kad vienas iš valstybės tabako, tabako gaminių ir susijusių gaminių kontrolės politikos principų yra remti socialinę reklamą, nerūkymo propagavimą per visuomenės informavimo priemones. Teismas, įvertinęs šį teisinį reguliavimą, susijusį su socialine reklama, taip pat sistemiškai su kitais Įstatymo reikalavimais, daro išvadą, kad socialinė reklama Įstatymo yra remiama, tačiau ji negali būti aiškinama ir suprantama taip, kaip suteikianti teisę socialinės reklamos metu nepaisyti Įstatymo imperatyvų, pavyzdžiui, įtvirtintų Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, 17¹ straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 2 dalyje ir pan. Pažymėtina, kad pareiškėjai, kaip tabako pramonės atstovei, kitų alternatyvų siūlymas neketinantiems mesti rūkyti asmenims yra imperatyviai draudžiama Įstatymo veikla, o tai anksčiau ir konstatuota sprendime; šiuo atveju visiškai neturi reikšmės, kiek prieš tai nuolat buvo teigiama, kad geriausias sprendimas mesti rūkyti. Dar kartą akcentuotina, kad tabako gaminių ir susijusių gaminių reklamai nenustatyta išimčių alternatyviems produktams, kuriuos pareiškėja nurodo Akcijoje ir teigia, jog jie yra geresni, palyginti su įprastomis cigaretėmis.

Dar daugiau, LVAT yra konstatavęs, kad socialinės reklamos tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį į egzistuojančias problemas, skatinti žmones pakeisti tam tikrus įpročius, pasirinkti naują elgesio modelį, tačiau socialinė reklama neturi skatinti naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis, nes šią funkciją atlieka komercinė reklama (žr. 2020 m. sausio 15 nutartį Nr. eA-1606-492/2019). Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjos skleista informacija, be kita ko, daro įtaką vartotojų pasirinkimui renkantis tam tikrus tabako gaminius ir susijusius gaminius, tad ji bet kokiu atveju yra draudžiama Įstatymo.

Antra, tabako gaminiams ir su jais susijusiems gaminiams taikomas ypatingas teisinis reguliavimas, pvz., šių produktų reklama ar (ir) paslėpta reklama yra draudžiama, taip pat šiems santykiams yra nustatyta daug kitų draudimų. Lietuvoje šiuos santykius reguliuoja Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas. Tad visi ūkio subjektai, taip pat ir pareiškėja, privalo atsižvelgti į šį reguliavimą ir jo laikytis. Kadangi pareiškėja minėtų imperatyvių reikalavimų nesilaikė, jai buvo pritaikyta atsakomybė – skirta ekonominė sankcija. Pareiškėjos argumentai, kad atsakovas apribojo jos saviraiškos laisvę, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, nes demokratinėje visuomenėje tokie įstatymo apribojimai yra tinkami ir leistini, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir moralę.

Trečia, pareiškėja teigia, kad ji prisidėjo prie viešojo intereso diskusijos; toks būdas pagal ESTT ir EŽTT sprendimus yra teisėtas visiems, įskaitant ir ūkio subjektus, tiesiogiai susijusius su nagrinėjamu klausimu. Tačiau pareiškėjos cituojamuose ESTT ir EŽTT sprendimuose buvo sprendžiami ne su tabako gaminiais ir jų reglamentavimu susiję klausimai, o aptariami vaistų reklamos, maisto produktų ženklinimo klausimai. Tad pareiškėjos cituojamų bylų faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjama byla, tad nėra pagrindo jomis ir vadovautis.

Kita vertus, įvertinus pareiškėjos teiktą informaciją, jos intensyvumą, kiekį ir sklaidą nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja tokiu informacijos srautu prisidėjo prie viešojo intereso diskusijos. Apskritai iš pareiškėjos skundo nėra aišku, kokiu tikslu šią savo Akciją vykdė, kaip ji vadintina; kiekvienu atveju pareiškėja vis pateikia skirtingą informaciją: vienu atveju teigia, kad ji organizavo socialinę akciją, kuria siekė garsinti ir sustiprinti visuotinai žinomus faktus, jog rūkymas yra kenksmingas; Akcija buvo įkvėpta įmonės „Philip Morris International“ visuotinės iniciatyvos; kitu atveju prašo ją vadinti ir kvalifikuoti socialine reklama; trečiu atveju teigia, kad buvo siekiama prisidėti prie viešojo intereso diskusijų; ketvirtu atveju, t. y. atsakovui nagrinėjant pareiškėjos pažeidimą, jos atstovė buvo pripažinusi, kad Akcija siekta komercinių tikslų, tačiau jais norėta tik didinti vartotojų informuotumą. Tad šie prieštaravimai, teismo nuomone, tik paneigia bet kokius pareiškėjos teiginius dėl bandymo prisidėti prie viešojo intereso diskusijų (kartu ir jos nurodomų teismų sprendimų taikymo šioje byloje) ir patvirtina atsakovo Įstatyme nustatytus pažeidimus.

34. Teismas pažymi, kad kiti pareiškėjos argumentai yra neesminiai arba jie jau buvo išnagrinėti kitose šio sprendimo dalyse.

Dėl bylos baigties

35. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi šioje byloje pareiškėjos skundas atmetamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tad ji neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Philip Morris Baltic“ skundą dėl nutarimo panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.